Administracinė byla Nr. eA-1028-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01385-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 1SS-761-(5.59 E); 2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 16SD-687-(14.16.136 E); 3) įpareigoti NŽT iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymą Nr. SD-180 „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad naudojasi valstybiniu žemės sklypu, kurio unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo patikėtinis – NŽT. Žemės sklype stovi šie statiniai: pastatas – mokymo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – mokymo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Statiniai), kurie priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija), o panaudos pagrindais naudojami pareiškėjo. Pareiškėjui pateikus valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir Registrų centras) prašymą įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 29 d. sprendimu skundą atmetė bei nurodė, jog Žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti įregistruoti iki Statinių registravimo arba statinių kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre.
2.2. Pagal pareiškėjo kreipimąsi NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 16SK-252-(14.16.110.) patvirtinto Žemės sklypo kadastro duomenis pagal Registrų centro matininko parengtą elektroninę Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. balandžio 8 d. NŽT Palangos skyrius sprendime Nr. 16SD-(14.16.136 E.) (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas) nurodė, kad NŽT Palangos skyrius negali įvykdyti pareiškėjo prašymo, kadangi pateiktoje kadastro duomenų byloje pateikti klaidingi duomenys. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Palangos skyriaus sprendimu, kreipėsi į NŽT direktorių su 2020 m. balandžio 20 d. skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo. 2022 m. gegužės 20 d. NŽT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą Nr. 1SS-761-(5.59 E.), kuriuo nusprendė: „Atsižvelgdami į tai, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjami Jūsų 2022-04-20 skunde keliami klausimai dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių (teniso kortų) nuosavybės teisės, šią prašymo dalį paliekame nenagrinėtą ir informuojame, kad teismui priėmus sprendimą dėl to kam nuosavybės teise priklauso žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai (teniso kortai), Palangos skyrius galės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
13 straipsnio 2 dalimi, priimti sprendimą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau – ir NŽT sprendimas).
2.3. Skundžiamas NŽT sprendimas neįvardintas kaip „Sprendimas dėl skundo išnagrinėjimo“, jame nenurodyta skundo esmė ir pareiškėjo reikalavimai, nenurodyti argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, arba kuriais atmetamas pareiškėjo reikalavimas, taip pat teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, bei nenurodytas nei vienas Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės), 30.1–30.5 papunkčiuose nurodytų sprendimų. NŽT priėmė sprendimą, kuriuo „šią prašymo dalį“ paliko nenagrinėtą, nors Ginčų nagrinėjimo taisyklių 30.1–30.5 papunkčiai nenumato NŽT direktoriui tokios galimybės. Neaišku, ar NŽT paliko pareiškėjo skundo dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo dalį nenagrinėtu, ar pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymo Nr. SD-180 dalį (ir kurią) nenagrinėtą. Pareiškėjo prašymas teismo įpareigojimu privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip 2022 m. kovo 28 d., tačiau NŽT Palangos skyriaus sprendimas buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 28 d., o NŽT sprendimas buvo priimtas 2022 m. gegužės 20 d.
2.4. NŽT sprendimu buvo suderinta ir patvirtinta Žemės sklypo kadastro duomenų byla su joje pateiktais duomenimis, t. y. kad Ministerija yra naujai formuojamų statinių savininkas. Šie duomenys buvo patikrinti NŽT, todėl sprendimas, kuriuo kadastro duomenų byla buvo suderinta ir patvirtina, buvo privalomas ir NŽT turėjo būti vykdomas. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali pateikti tik NŽT, kaip Žemės sklypo patikėtinis, NŽT atsisakymas įvykdyti pareiškėjo prašymą ir perduoti registravimui kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui tuo pagrindu, kad kadastro duomenų byloje pateikti, kaip nurodyta, neteisingi, tačiau pačios NŽT patvirtinti duomenys, pažeidžia viešojo administravimo subjekto sprendimo privalomumo principą.
2.5. Kartu su NŽT Palangos skyriaus sprendimu nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltija“ nuosavybės teisę į Statinius, todėl NŽT Palangos skyriaus sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Šis pažeidimas taip pat sudarė savarankišką pagrindą panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nagrinėjamoje byloje pateiktas skundas tapatus skundui, pateiktam administracinėje byloje Nr. eI3-6788-342/2022. Be to, 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-5045-764/2022 priėmė nutartį Centro skundą palikti nenagrinėtą. Nutartis neįsiteisėjusi.
3.2. Žemės sklypo savininku buvo neteisingai nurodytas Statinių savininkas. NŽT teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) derinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, metu parengtą žemės sklypo planą. 2022 m. gegužės 20 d. raštu NŽT pateikė skundo nagrinėjimo rezultatus ir priėmė sprendimą skundo netenkinti.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. NŽT Palangos skyriaus sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi: pateiktoje kadastro duomenų byloje nurodyti klaidingi duomenys ir nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal
UAB poilsio namai „Baltija“ patikslintą ieškinį.
5.2. 2022 m. balandžio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT su skundu dėl Palangos skyriaus sprendimo ir prašė minėtą sprendimą panaikinti bei įvykdyti prašymą „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“ ir perduoti registravimui kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui.
5.3. 2022 m. gegužės 20 d. NŽT sprendimu pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis, atsižvelgiant į bylos, nagrinėjamos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose dėl Žemės sklype esančių Statinių (teniso kortų) nuosavybės teisės, baigtį, galės su prašymu kreiptis į Registrų centrą dėl prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
5.4. 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi paliko pareiškėjo skundą dėl minėtų atsakovo sprendimų nenagrinėtu, nes šioje byloje pateiktas tapatus pareiškėjo skundas dėl tų pačių reikalavimų.
5.5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamas ieškovo UAB poilsio namai „Baltija“ patikslintas ieškinys atsakovams viešajai įstaigai Šv. Ignaco Lojalos kolegija, UAB „AutoMobilLT“, UAB „Invento“, tretiesiems asmenims NŽT, Registrų centrui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Ministerijai, dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. UAB poilsio namai „Baltija“ siekia į Statinius (teniso kortus), esančius minėtame žemės sklype (kuriuo 2018 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojasi pareiškėjas) nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą. Teniso kortų ir teniso aikštyno pagalbinio pastato nuosavybės klausimas nebuvo atskirai atskirtas ir išspręstas.
5.6. Teismas taip pat nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Įrašo pastabose ir nuorodose pažymėta, kad Nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 2019 m. birželio 7 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. 2021 m. gegužės 18 d. gautas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. pranešimas, kad teisme iškelta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybės teise valdo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi priimtas patikslintas ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 2022 m. balandžio 8 d. gautas Turto arešto akto registro pranešimas, kad apribota disponavimo teisė – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 31 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi priimtas patikslintas ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
5.7. 2013 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo turto panaudos sutartimi Nr. S-578 Ministerija perdavė pareiškėjui panaudos davėjo patikėjimo teise poilsio pastatą, pastato
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo daikto duomenų kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas pažymėtas plane 2K1ž (bendras plotas 61,61 kv.), poilsio pastatą, pastato unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto duomenų kadastro byloje (duomenys neskelbtini), pastatas pažymėtas plane 3K2p, bendras plotas 606,30 kv. m.
5.8. 2018 m. kovo 21 d. Valstybines žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) valstybė neatlygintinos panaudos pagrindu perdavė pareiškėjui 13 177 kv. m Žemės sklypą iki
2023 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgesniam laikotarpiui.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4–5, 9, 13 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas darė išvadą, kad įgyvendinti reikalavimo – priimti sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis atsakovas negali, nes, galbūt, Žemės sklypo kadastro duomenų byloje matininko nurodyti duomenys apie Žemės sklype esančius Statinius – neteisingi. Neaišku, ar teniso kortai su priklausiniais (tvora ir sandėliu) priklauso UAB poilsio namams „Baltija“, kadangi, pagal Registrų centro užsakymu matininko parengtą kadastro duomenų bylą, teniso kortai yra Ministerijos nuosavybė. NŽT Palangos skyrius, nesulaukęs teismo sprendimų, kuriuose sprendžiami Statinių nuosavybės valdymo klausimai, neturi galimybės įvertinti esamos faktinės situacijos ir atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų.
7. Nagrinėjamu atveju keitėsi juridinio asmens statusas bei Statiniai, kurie buvo perduoti skirtingomis panaudos sutartimis. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai atsakovui nesuteikė teisės atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų – Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti kadastro duomenis, kol yra sprendžiama Statinių valdymo teisė. Priešingai, kadastro duomenų pakeitimas prieštarautų Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumui ir išsamumui, už ką Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra atsakingas, taip pat būtų laikoma, kad atsakovas viršijo įgaliojimus. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
8. Pareiškėjo skundo tenkinimas, kol nėra priimtas sprendimas civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės reikštų galimą nuosavybės valdymo pažeidimą.
9. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nurodė esmines ginčo aplinkybes, teisės aktus, kuriais grindžia savo sprendimą bei apskundimo tvarką, teismas laikė, kad NŽT sprendimo formos reikalavimų nesilaikymas nedaro jo turinio negaliojančiu.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų bei nenurodė esminių aplinkybių, dėl kurių jo skundas turėtų būti tenkinamas. Iš byloje surinkto įrodymų viseto nustatyta, kad atsakovas neturėjo pakankamai duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad yra esminiai prieštaravimai, paneigiantys pareiškėjo išvadas, todėl galimybės tenkinti pareiškėjo prašymą nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT neužkirto pareiškėjo pagrindinės teisės – įregistruoti valdymą, jam buvo išaiškinta, kad jis galės kreiptis dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo, kai paaiškės civilinės bylos baigtis ir bus išspręstas klausimas dėl Statinių. Pareiškėjas nepaneigė pareigos pateikti registrui išsamią ir teisingą informaciją. Kadangi patikrinimo aktu buvo nustatytos neatitiktys, teritorinis skyrius įgijo pareigą patikrinti duomenis ir tai atliko pagrįstai pagal pasikeitusią faktinę būklę. Tačiau dėl registro įraše išvardintų bylų ir esant teisminiams ginčams atsakovas ir jo teritorinis skyrius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo – įregistruoti nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą.
11. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė teisiškai neaktualiais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl atsakovo sprendimų neteisėtumo ir pažymi, kad teismas tik formaliai nurodė, kad NŽT nurodė esmines ginčo aplinkybes, teisės aktus, kuriais grindžia savo sprendimą bei apskundimo tvarką. Tačiau teismas neatsakė, ar NŽT, priimdama sprendimą – ,,šią prašymo dalį paliekame nenagrinėtą“ nepažeidė jai įstatymo nustatytos kompetencijos. Pareiškėjas teigė, kad NŽT nepriėmė Ginčų nagrinėjimo taisyklėse numatyto sprendimo, o priimtas Sprendimas yra neaiškus ir netikslus – nėra aišku, ar NŽT paliko pareiškėjo skundo dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo dalį nenagrinėtu, ar pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymo Nr. SD-180 „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“ dalį (ir kurią) nenagrinėtą.
13.2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu įpareigojo NŽT per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymą Nr. SD-180 ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjo prašymas teismo įpareigojimu privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip 2022 m. kovo 28 d., tačiau, viena vertus, NŽT Palangos skyriaus sprendimas buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 8 d., o NŽT sprendimas buvo priimtas 2022 m. gegužės 20 d. Taigi, NŽT neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo per nustatytą terminą. Minėtame teismo sprendime, pareiškėjo teigimu, konstatuota, jog sprendimo dėl prašymo nepriėmimas nustatytu terminu laikomas prašymo neišnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju NŽT, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo paliko prašymo dalį nenagrinėtą, kol civilinėje byloje teismas priims sprendimą dėl to, kam nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys statiniai (teniso kortai), padarė analogišką pažeidimą (neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo).
13.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą nėra įtrauktas. Todėl ginčo sprendimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas skundas dėl to paties klausimo, dėl ko, nagrinėjamu atveju NŽT nebuvo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
(toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo nenagrinėti pareiškėjo prašymo ir skundo. Iš esmės pareiškėjo teisinė padėtis nebuvo atkurta į iki pažeidimo, konstatuoto Regionų apygardos administracinio teismo (Šiaulių rūmai) 2022 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje, buvusią padėtį. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skiriasi šios ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos šalys, įrodinėjimo dalykas, todėl civilinės bylos išnagrinėjimas neturės prejudicinės reikšmės NŽT sprendžiant pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymą. Teismas šių aplinkybių taip pat neįvertino.
13.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT atsisakymas įvykdyti pareiškėjo prašymą ir perduoti registravimui kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui tuo pagrindu, kad kadastro duomenų byloje pateikti neteisingi, tačiau pačios NŽT patvirtinti duomenys, pažeidžia viešojo administravimo subjekto sprendimo privalomumo principą, kas sudaro pagrindą NŽT Palangos skyriaus sprendimą panaikinti. Teismas šių aplinkybių nevertino, tik deklaratyviai nurodė, kad kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės. Tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad būtent skundu pareiškėjas ir prašė teismą panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą, todėl tai laikytina pagrindiniu (esminiu) skundo pagrindu. Taigi, teismas nepasisakė dėl pagrindinių bylos klausimų, jų nenagrinėjo, o tai negali būti laikytina teisingumo vykdymu.
13.5. Registrų centras turi teisę spręsti dėl kadastrinių duomenų registravimo, o ne kadastro valdytojas – NŽT. Teismas, spręsdamas, kad NŽT turėjo teisę atsisakyti registruoti kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui, kol yra sprendžiamas klausimas dėl Statinių valdymo teisės, sprendimą priėmė netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, nes sprendime cituojamos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos taikomos ne kadastro valdytojui, o kadastro tvarkytojui – Registrų centrui.
14. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB poilsio namai „Baltija“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, ir jos pagrindu 2016 m. kovo 15 d. sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, bei taikyti restituciją; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d. atsakovo Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bei atsakovo UAB „AutoMobil LT“ sudarytą kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ir jos pagrindu 2020 m. liepos 7 d. sudarytą priėmimo–perdavimo aktą, bei taikyti restituciją; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo UAB „AutoMobil LT ir atsakovo
UAB „Invento“ 2022 m. vasario 8 d. sudarytą kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą priėmimo – perdavimo aktą (jeigu jis sudarytas); 4) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 22 d. ieškovo UAB poilsio namai „Baltija su atsakovu VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija sudarytą taikos sutartį; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius: pastatą – teniso aikštyno pagalbinį pastatą; inžinerinį statinį – teniso aikštelę bei – inžinerinį statinį – teniso aikštelę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype esantys Statiniai, įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, kuriuos turto patikėjimo teise valdo Ministerija, ir kuri taip pat atstovauja Lietuvos Respubliką Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
14.2. NŽT, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su valstybiniame Žemės sklype vakarinėje dalyje, esančių teniso kortų (naujai formuojamų nekilnojamo turto vienetų) nuosavybės teisės nustatymu, teigia, kad tik Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui priėmus sprendimą dėl minėtame Žemės sklype esančių Statinių (teniso kortai) valdymo, NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, turės teisę priimti sprendimą kreiptis į Registrų centrą dėl prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
14.3. NŽT nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkami išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 16SD-687-(14.16.136E.) ir NŽT 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 1SS-761-(5.59E.) teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minėtus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo argumentų, o įrodymus vertino netinkamai.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
19. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
21. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios būtent su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-500-756/2016, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A146-1373/2010).
22. Byloje nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu nurodė pareiškėjui, kad Palangos skyrius negali įvykdyti pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymo Nr. SD-180 „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“, nes pateiktoje kadastro duomenų byloje yra pateikti klaidingi duomenys, t. y., kadastro duomenų lentelėje „Duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“,
4, 6, 7, 9 ir 10 punktuose neteisingai nurodytas Statinių savininkas. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti minėtą Palangos skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą 16SD-687-(14.16.136 E) ir perduoti registravimui kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui, nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) vertinami pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl Žemės sklype esančių Statinių (teniso kortų) nuosavybės teisės, todėl šią prašymo dalį NŽT paliko nenagrinėtą ir informavo, kad teismui priėmus sprendimą dėl to, kam nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys Statiniai, Palangos skyrius galės priimti sprendimą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
23. Įvertinus anksčiau nurodytą aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, taip pat byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais jis grindė skundžiamų sprendimų neteisėtumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė konkrečius teisės aktus ir nuostatas (be kita ko, Ginčo nagrinėjimo taisyklių, VAĮ nuostatas), kurių galbūt neatitinka skundžiami sprendimai, teigė, kad iš NŽT sprendimo nėra aišku, kokią (kurią) pareiškėjo skundo dalį NŽT paliko nenagrinėtą ir ar teisės aktai suteikė atsakovui tokią galimybę, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo NŽT buvo įpareigotas atsakyti į pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymą, taip pat teigė, kad atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, taip pat neįvertino galimų procesinių pažeidimų (be kita ko, dėl praleisto termino sprendimams priimti). Teismas, iš esmės pacitavęs aktualų teisinį reguliavimą ir atsakovo teiginius bei išvadas, neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų, nesuformulavo savarankiškų motyvų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais šiuo aspektu.
24. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. byla nėra baigta, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas, taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ginčo šalių argumentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė