Civilinė byla Nr. e2A-355-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00969-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų taktikos grupė“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų taktikos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 102 009,55 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus – gyvenamojo namo konstruktyvo (pamatų) betonavimo darbus už 9 715 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), iš viso – 10 902,10 Eur. Šie darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, o atsakovas už juos atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdamas ieškovei 10 000 Eur dviem mokėjimais po 5 000 Eur.
3. Šalys taip pat susitarė ir dėl kitų statybos rangos darbų atlikimo, t. y. atsakovas užsakė, o ieškovė įsipareigojo savo medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus ir pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti su ieškove. Ieškovė tiekė į statybos objektą medžiagas. Tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus ir atlikus gyvenamojo namo statybos rangos darbus, 2023 m. gegužės 31 d. buvo surašytas atliktų darbų aktas Nr. 1 už 112 009,55 Eur sumą. Šis aktas, kartu su prašymu atsiskaityti už atliktus darbus, buvo pateiktas atsakovui. Statybos rangos darbai yra atlikti – gyvenamasis namas šią dieną yra pastatytas, atsakovas gyvenamuoju namu naudojasi. Atsakovas, nors ir priėmė atliktus statybos darbus, jų rezultatu naudojasi, tačiau vengia atsiskaityti su ieškove.
4. Atsakovas neneigė fakto, kad statybos rangos darbai yra atlikti, kad nėra pretenzijų dėl atliktų darbų, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ir juo naudojamasi, tačiau atsisakė sumokėti už darbus, teigdamas, kad yra atsiskaitęs ir kad buvo atlikti tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymai. Paprašius pateikti įrodymus dėl atsiskaitymo, atsakovas tokių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo M. M. 102 009,55 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 856,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Statybų taktikos grupė“.
6. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią UAB „Statybų taktikos grupė“ įsipareigojo savo medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus ir pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas už atliktus darbus turi jai sumokėti pagal 2023 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą 102 009,55 Eur. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad tarp ieškovės ir jo buvo sudaryta tik 2021 m. lapkričio 8 d. statybų rangos sutartis dėl namo pamatų įrengimo, o vėliau atsakovas asmeniškai su ieškovės buvusiu vadovu G. S., kaip su fiziniu asmeniu, susitarė dėl kitų pastato rangos darbų atlikimo, už kuriuos jis su G. S. atsiskaitė.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovei pagal rašytinę sutartį įrengus pamatus, vėliau su atsakovu buvo sutarta žodžiu dėl kitų statybos rangos darbų atlikimo objekte. Nurodė, kad ginčas kilo dėl to, su kuo atsakovas sudarė rangos sutartį dėl kitų darbų: ar su ieškove, ar su šiuo metu jau mirusiu buvusiu ieškovės vadovu G. S..
8. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginius, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Statybų taktikos grupė“, kaip juridinio asmens, ir atsakovo, patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovės buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovė į objektą (duomenys neskelbtini) transportavo ieškovės nupirktas statybines medžiagas ir techniką statybos darbų atlikimui, t. y. darbus atliko savo medžiagomis, taip pat sąskaitų aktyvumo ataskaita, patvirtinanti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. vasario 2 d. pirko atsakovo gyvenamojo namo statyboms reikalingas medžiagas, užsakinėjo paslaugas.
9. Teismas nurodė, kad nors sąskaitose faktūrose nurodomas adresas skiriasi: vienur nurodoma (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė gyvenamojo namo statymo atsakovui laikotarpiu jokių kitų objektų (duomenys neskelbtini) neturėjo, visi pateikti dokumentai ieškovės buhalterijos buvo įtraukti į apskaitą ir priskirti prie ginčo objekto statybos darbų. Šiuos parodymus, teismo vertinimu, patvirtina ir rašytiniai įrodymai: ieškovės sąskaitų aktyvumo ataskaita pagal padalinius, išrašas iš buhalterinės programos, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė vykdė darbus vieninteliame objekte (duomenys neskelbtini), kitų objektų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neturėjo. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriame detalizuoti šalių sutarti statybos darbai, nurodant jų kiekius, medžiagas, mechanizmus, patvirtinantys ieškovės atliktus darbus nuo pat pradžių: nuo gręžtinių pamatų įrengimo iki perdangos plokščių įrengimo. Bendra darbų vertė kartu su pamatų įrengimu – 112 009,55 Eur.
10. Teismas, įvertinęs paminėtus įrodymus, priėjo prie išvados, kad dėl rangos teisinių santykių atsakovas susitarė ne su G. S., kaip fiziniu asmeniu, bet su G. S., kaip UAB „Statybų taktikos grupė“ vadovu. Teismo vertinimu, priešingu atveju, įvykdžius namo pamatų įrengimo sutartį, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nebūtų įrašų apie statybinių medžiagų pirkimą iš tiekėjų ieškovės sąskaita, apie statybinės technikos nuomą, taip pat nebūtų pasirašytas atliktų darbų aktas. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teiginių, jog sutartį sudarė su G. S., kaip su fiziniu asmeniu, jokiais leistinais įrodymais nepagrindė.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartį sudarė ieškovė ir atsakovas, dėl to pastarajam kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
12. Teismas nustatė, kad atsakovas, siedamas įrodyti, jog atsiskaitė su G. S., pateikė susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. spalio 28 d., iš kurių matyti, jog vyko bendravimas statybos darbų klausimais. Teismo vertinimu, pateiktų žinučių turinys yra neinformatyvus, be konkrečių detalių, neįmanoma suprasti, apie kokius konkrečiai darbus kalbama. Teismas konstatavo, kad žinučių turinys atsiskaitymo už darbus nepatvirtina.
13. Teismas pastebėjo, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl sumokėtos sumos keitėsi. Nurodė, kad vieno posėdžio metu atsakovas teigė, jog namas jam kainavo apie 80 000–90 000Eur, kito posėdžio metu tvirtino, jog G. S. grynaisiais sumokėjo 63 000 Eur. Paklaustas, kada konkrečiai sumokėjo, per kiek kartų ir kur tai fiksuota, paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog sumokėjo G. S. už statybos darbus, kad yra visiškai atsiskaitęs, sumokėdamas grynaisiais pinigais didelę sumą pinigų, nepareikalavo iš G. S. pakvitavimo, o didelės pinigų sumos perdavimas, šio fakto neįforminant pakvitavimu ar kitais būdais, teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog už statybos darbus yra atsiskaitęs.
14. Įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra atsiskaitęs su ieškove už atliktus darbus, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 102 009,55 Eur skolą (iš atliktų darbų akto bendros 112 009,55 Eur sumos atėmęs atsakovo sumokėtus 10 000 Eur už pamatų įrengimą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Visi įsipareigojimai pagal rangos sutartį buvo įvykdyti, t. y. ieškovė išbetonavo pastato pamatus, o atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove už įrengtus pamatus. Po pastato pamatų įrengimo atsakovas asmeniškai bendravo su ieškovės buvusiu vadovu G. S. ir žodžiu susitarė dėl kitų pastato rangos darbų atlikimo. Atsakovas visiškai atsiskaitė su G. S. pagal jų asmeninį susitarimą.
15.2. Teismas bando formuoti praktiką, pagal kurią iš vartotojų gali būti reikalaujama antrą kartą susimokėti už rangos darbus, už kuriuos jau yra atsiskaityta, tik dėl to, kad pasamdyti rangovai neteikė jiems patvirtinimų dėl sumokėtų sumų ir (ar) pačių atliktų darbų. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.
15.3. Teismo išvados, kad byloje esančios sąskaitos įrodo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo faktą, yra visiškai nepagrįstos. Dideliame kiekyje ieškovės pateiktų sąskaitų yra nurodyti visiškai kiti, ne atsakovo namo adresai. Sąskaitos neįrodo jokių tarp ieškovės ir atsakovo egzistuojančių sąsajų, įskaitant ir bet kokių žodiniu būdu sudarytų susitarimų dėl pastato rangos darbų atlikimo.
15.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės pateiktas apyvartos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dokumentas pagrindžia, jog ieškovė su atsakovu sudarė žodinį susitarimą dėl kitų, nei susitarta rangos sutartimi, darbų. Apyvartos dokumente yra nurodyta vienintelė skola ieškovei – 10 000 Eur – ir kad ši skola yra sumokėta. Jei iš ieškovės būtų užsakyti tolesni darbai, į apyvartos dokumentą būtų įtraukta ir ieškovės nurodoma tariama 102 009,55 Eur skola.
15.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės vienašališkai išrašytas aktas, praėjus 8 mėn. nuo pastato darbų pabaigos, įrodo ieškovės ir atsakovo žodinės rangos sutarties sudarymo faktą. Akto 1-20 pozicijose yra išdėstyti darbai, susiję su atsakovo pastato pamatų įrengimu. Pagal akte išdėstytą informaciją, iš visos 112 009,55 Eur darbų kainos 46 937,21 Eur dalis sudaro neva pastato pamatų įrengimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė rangos sutartį dėl pastato pamatų įrengimo, kurioje buvo nustatyta 10 902,10 Eur kaina. Ieškovė nepagrįstai į aktą įtraukė darbus, kurie buvo atlikti ir už juos atsiskaityta pagal rangos sutartį.
15.6. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl tokios darbų kainos, kokią ieškovė reikalauja priteisti.
16. Ieškovė UAB „Statybų taktikos grupė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, vadovavosi bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, o atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį turinio. Atsakovas byloje pripažino, kad egzistavo rangos sutartis, kuria buvo susitarta dėl platesnės apimties rangos darbų, nei buvo nurodyta rašytinėje sutartyje. Tačiau laikydamasis pozicijos, kad ši sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su žuvusiu ieškovės vadovu, kaip fiziniu asmeniu, tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.
16.2. Atsakovo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, neišsamūs ir viso proceso metu kito. Ikiteisminėje stadijoje atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes atsakovas atliko įskaitymą, įskaitydamas priešpriešinius vienarūšius ieškovės ir atsakovo tarpusavio reikalavimus, todėl atsakovas nebėra skolingas už atliktus statybos rangos darbus. Analogiškus paaiškinimus atsakovas davė ir 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu. Tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tie vėlesnio proceso metu atsakovas ginčijo rangos sutarties šalį, nurodydamas, kad atsiskaitė su ieškovės vadovu G. S., kuris veikė kaip fizinis asmuo šalių santykiuose. Lygiai taip pat nebuvo nuosekli atsakovo pozicija ir dėl darbų kainos.
16.3. Atsakovui pripažinus sutarties sudarymo faktą ir nepateikus įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu, nei išlaidas sutarties vykdymui patyrusiu ir darbuotojus vykdyti sutartį siuntusia ieškove, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad sutarties šalimi buvo asmeniškai G. S..
16.4. Statybines medžiagas ir įrankius užsakė, už juos apmokėjo ieškovė. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo nurodyti tretiesiems asmenims, kas yra galutinis naudos gavėjas. Ieškovė medžiagų ir įrankių užsakymo santykiuose veikė ne kaip atsakovo atstovė, o kaip užsakovė. Dėl skirtingai neva nurodytų adresų, tai dokumentuose buvo nurodytas dalinis adresas, nurodant gyvenvietės pavadinimą ir (arba) gatvės pavadinimą.
16.5. Į aktą buvo įtraukti daug platesnės apimties pamatų įrengimo darbai, nei aptarti rašytinėje statybos rangos sutartyje. Iš rašytinės statybos rangos sutarties matyti, kad pagal ją buvo atlikti tik 47 vnt. polinių pamatų įrengimo darbai ir 1 komplekto rostverko įrengimo darbai. Palyginus tokius darbus su akto turiniu matyti, kad į aktą buvo įtraukti darbai, kurie atliekami po gręžtinių pamatų (polių) įrengimo, t. y. tolesnio pamato įrengimo darbai, grunto tvarkymo darbai, pamatų šiltinimo darbai ir pan. Akto turinys nepaneigia ir neprieštarauja rašytinės rangos sutarties turiniui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Statybų taktikos grupė“ ir atsakovas M. M. 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti gyvenamojo namo konstruktyvo (pamatų) betonavimo darbus, (duomenys neskelbtini). Darbų kaina – 11 755,15 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas už atliktus darbus sumokėjo ieškovei 10 000 Eur.
19. Vėliau su atsakovu M. M. buvo sudaryta žodinė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartis. Ieškovės teigimu, žodinė sutartis buvo sudaryta su UAB „Statybų taktikos grupė“, pagal kurią ji įsipareigojo savo medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus ir pastatyti gyvenamąjį namą, o atsakovas – sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti su ieškove. Savo ruožtu atsakovas M. M. neigia žodinės gyvenamojo namo statybos rangos sutarties sudarymo su ieškove faktą, teigdamas, kad jis tarėsi su G. S., kaip fiziniu asmeniu, su kuriuo už atliktus statybos darbus atsiskaitė visiškai grynaisiais pinigais.
20. Byloje nėra ginčo, kad statybos rangos darbai buvo atlikti, gyvenamasis namas pastatytas ir atsakovas juo naudojasi.
21. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Statybų taktikos grupė“ 2023 m. gegužės 31 d. surašė atliktų darbų aktą vienbučiam namui (duomenys neskelbtini), už 112 009,55 Eur sumą, o 2023 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovą M. M., prašydama atsiskaityti už atliktus rangos darbus.
22. Atsakovas 2023 m. liepos 11 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad po pastato pamatų įrengimo jis asmeniškai bendravo su G. S. dėl tolimesnių darbų atlikimo, susitarė dėl statybos darbų, su G. S. už atliktus darbus atsiskaitė.
23. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, su kuo – ieškove UAB „Statybų taktikos grupė“, ar su buvusiu ieškovės vadovu G. S., kaip fiziniu asmeniu – buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl atsakovui priklausančio gyvenamojo namo (išskyrus pamatų įrengimą) statybos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad sutarties šalimi buvo ieškovė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
24. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 67 punktas).
25. Kaip minėta, rašytinė rangos sutartis dėl atsakovui priklausančio gyvenamojo namo statybos nebuvo sudaryta, dėl to, kilus ginčui dėl sutartinių teisinių santykių buvimo – rangos sutarties sudarymo fakto, ieškovė, teigianti, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta būtent su ja, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų ieškovė nepateikė.
26. Tiek atsakovo M. M. parodymai, tiek byloje esantis susirašinėjimas žinutėmis patvirtina faktą, kad atsakovas buvo sutaręs su G. S. dėl gyvenamojo namo statybos. Jokių rašytinių įrodymų (pvz., susirašinėjimų el. paštu ir pan.), galinčių patvirtinti, kad atsakovas dėl jam priklausančio gyvenamojo namo statybos vis tik būtų bendravęs su ieškove ir sutaręs dėl esminių tokios sutarties sąlygų: sutarties objekto, darbų atlikimo terminų (CK 6.652 straipsnis), kainos ir jos apskaičiavimo būdo bei sumokėjimo tvarkos (CK 6.653 straipsnis), konkrečių darbų atlikimo, įsipareigojimo, kaip teigia ieškovė, darbus atlikti UAB „Statybų taktikos grupė“ medžiagomis ir pan., teismui pateikta nebuvo.
27. Nustatyta, kad žodinės gyvenamojo namo statybos rangos sutarties sudarymo faktą ieškovė iš esmės įrodinėjo tik epizodiniais ir neinformatyviais įrodymais, t. y. klientų apyvartos ir sąskaitų aktyvumo ataskaitomis, kitų bendrovių ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, liudytojų (buvusių UAB „Statybų taktikos grupė“ darbuotojų) parodymais, tačiau, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nei liudytojų parodymai, nei ieškovės pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai neįrodo tarp bylos šalių susiklosčiusių rangos sutartinių teisinių santykių fakto.
28. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, ūkinės operacijos turi būti pagrindžiamos apskaitos dokumentais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Tai reiškia, kad visos įmonės sudarytos sutartys ir (ar) susitarimai, įskaitant gautinas sumas, jei egzistuoja, turi atsispindėti bendrovės buhalteriniuose ir (ar) apskaitos dokumentuose ir registruose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktas UAB „Statybų taktikos grupė“ klientų apyvartos žiniaraštis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. patvirtina, kad į ieškovės apskaitą buvo įtraukta vienintelė su atsakovu M. M. sudaryta rašytinė sutartis – 2021 m. lapkričio 8 d. rangos sutartis dėl pamatų betonavimo darbų. Šiame klientų apyvartos dokumente nurodyta ir vienintelė atsakovo mokėtina 10 000 Eur suma pagal paminėtą 2021 m. lapkričio 8 d. rangos sutartį bei duomenys, kad ši skola buvo sumokėta. Jokie kiti su atsakovu sudaryti susitarimai (sutartys) dėl gyvenamojo namo statybos ar atsakovo mokėtinos sumos (skolos) už atliktus namo statybos darbus ieškovės apskaitoje (klientų apyvartos dokumente) atspindėti nebuvo. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pati ieškovė per visą atsakovui priklausančio gyvenamojo namo statybos laikotarpį nelaikė, jog ją ir M. M. sieja sutartiniai namo statybos rangos teisiniai santykiai.
29. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tarp bylos šalių susiklosčiusius rangos sutartinius teisinius santykius patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitų aktyvumo ataskaitos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų įmonių ieškovei 2022 m. sausio-gruodžio mėn. išrašytos sąskaitos faktūros, taip pat ieškovės sąskaitų aktyvumo ataskaita, kurioje yra užregistruotos iš įvairių įmonių (pvz., UAB „Cramo“, UAB „Aviloff“, UAB „Įrankis.lt“, Senukų prekybos centras, UAB ir kt.) ieškovei pateiktos sąskaitos, patvirtina tik technikos, reikalingos atsakovo namo statybai, nuomos, taip pat tam tikrų statybinių medžiagų (pvz., betono, sijoto smėlio, blokų, blokų klijų ir kt.) pirkimo įmonės vardu faktą, bet ne šalių pasiektą susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos. Tokių aplinkybių – tarp bylos šalių susiklosčiusių rangos sutartinių teisinių santykių – nepatvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, buvę ieškovės darbuotojai V. B. ir A. G.. Liudytojas V. B. patvirtino, kad statė atsakovui M. M. namą buvusio UAB „Statybų taktikos grupė“ direktoriaus G. S. nurodymu ir pavedimu, visas medžiagas užsakinėjo per direktorių G. S.. Į klausimą, ar namą atsakovui pastatė ieškovė, atsakė, kad jis atliko darbus, tačiau tiksliai atsakyti, kas su kuo buvo sutarę, negali. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad statė atsakovui M. M. namą, organizavo mūro, betonavimo, perdangų klojimo darbus, medžiagos buvo užsakinėjamos, technika nuomojama UAB „Statybų taktikos grupė“ vardu. Į klausimą, ar namą statė ieškovė, ar G. S. asmeniškai, atsakyti negalėjo, nes nežinojo.
30. Taigi tiek pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, tiek ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų aktyvumo ataskaita) patvirtina tik tai, kad G. S., tikėtina, viršydamas savo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimus, UAB „Statybų taktikos grupė“ vardu nuomojo atsakovo namo statybai reikalingą techniką ir pirko tam tikras statybines medžiagas, naudojosi bendrovės darbuotojų pagalba, atliekant statybos darbus, tačiau, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nei prieš tai aptarti byloje esantys ieškovės epizodiniai ir neinformatyvūs buhalteriniai dokumentai, nei liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovo ir ieškovės žodinės gyvenamojo namo statybos rangos sutarties sudarymo fakto bei susitarimo dėl esminių tokios sutarties sąlygų: darbų kainos, apimties, terminų ir pan.
31. Nors ieškovės pateiktose sąskaitose ar važtaraščiuose nurodomi adresai yra netikslūs (kai kur nurodoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), jie galėtų būti vertinami kaip pakankami identifikuoti, jog atitinkama statybos technika ar statybinės medžiagos buvo pristatomi į objektą, kuris buvo atsakovo gyvenamasis namas. Tačiau tokio turinio įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad G. S., juos užsakydamas, veikė kaip ieškovės atstovas būtent santykyje su atsakovu. Tai, kad G. S., kaip minėta, galbūt naudojosi UAB „Statybų taktikos grupė“ vardu ir resursais (nuomojosi techniką, pirko medžiagas, naudojosi darbuotojais), nereiškia, kad atsakovas, nesant byloje iš esmės jokių konkrečių įrodymų apie jo ir ieškovės pasiektą susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos, yra atsakingas už buvusio ieškovės vadovo G. S. veiksmus. Byloje nesant patikimų įrodymų, kad rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos su atsakovu iš tiesų sudarė ieškovė UAB „Statybų taktikos grupė“, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra skolingas ieškovei.
32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagrįstas abejones dėl ieškovės, kaip rangos sutarties šalies, kelia ir ta aplinkybė, jog dėl pakankamai mažos apimties bei nedidelės kainos rangos darbų (pamatų įrengimo) ieškovė sudarė rašytinę rangos sutartį, tačiau dėl rangos darbų, kurių vertė didesnė maždaug dešimt kartų, susitarė tik žodžiu.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
34. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
35. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).
36. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 30 punktas).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir anksčiau apžvelgtą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, visą ją iš esmės perkeldamas ne ieškovei, kuri turėjo pareigą įrodyti, jog tarp jos ir atsakovo susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o atsakovui, konstatavęs, kad M. M. jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, jog žodinę rangos sutartį sudarė su G. S., kaip fiziniu asmeniu. Kaip minėta, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl nagrinėjamoje byloje ne rangos sutartinius teisinius santykius su UAB „Statybų taktikos grupė“ neigiančiam atsakovui M. M., o būtent ieškovei, reikalaujančiai skolos pagal žodinę gyvenamojo namo statybos rangos sutartį priteisimo, teko pareiga įrodyti, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudarytas toks susitarimas, jog buvo sutarta dėl esminių rangos sutarties sąlygų. Tokių pakankamai informatyvių įrodymų, leidžiančių susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad žodinė rangos sutartis tarp šios bylos šalių vis tik buvo sudaryta, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
38. Ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti, kad būtent ji buvo ginčo rangos sutarties šalimi, teisiškai nereikšmingi yra pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas negali pagrįsti atsiskaitymo su G. S. fakto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokios didelės sumos (80 000 – 100 000 Eur) sumokėjimas grynaisiais pinigais, negaunant šį faktą patvirtinančių pakvitavimų, neatitinka apdaraus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, tačiau šiuo atveju, minėta, ginčo dalyką sudarė ne atsiskaitymo už atliktus darbus faktas, o tai, ar sutarties šalimi buvo ieškovė ir ar atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti būtent su ja.
39. Kadangi ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Statybų taktikos grupė“ ieškinys atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apelianto M. M. apeliacinį skundą patenkinus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).
41. Ieškovės UAB „Statybų taktikos grupė“ ieškinį atmetus, jos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
42. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, teisinių paslaugų ataskaitos patvirtina, kad atsakovo M. M. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (prieštaravimų dėl teismo įsakymo rengimas, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas, atsiliepimo į ieškinį rengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžiuose, prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų rengimas bei pateikimas) sudarė 5 512,84 Eur.
43. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
44. Nustatyta, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą patenkinus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškovės ieškinį atmetus, atsakovui M. M. priteisiamos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos – 5 512,84 Eur.
45. Atsakovas M. M., pateikęs apeliacinį skundą, prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios sudarė 2 709,38 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovo advokatė Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. birželio 17 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir teisinių paslaugų ataskaitą, tačiau nustatyta, kad šie advokatės pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla, t. y. sąskaitoje faktūroje ir teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta visiškai kita, nei reikalaujama priteisti, suma, nurodytos ne nagrinėjamoje byloje suteiktos teisinės paslaugos, taip pat nurodytas visiškai kitas klientas ir kita civilinė byla. Atsižvelgdama į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepaisant pateikto prašymo, nebuvo pateikti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai, teisėjų kolegija tokių išlaidų atlyginimo klausimo M. M. nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų taktikos grupė“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų taktikos grupė“ (juridinio asmens kodas 304738231) 5 512,84 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė