Administracinė byla Nr. AS-989-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02961-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl žalos atlyginimo (atsakovas G. S., trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

            Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – pareiškėjas), 2015 m. gegužės 29 d. padavė teismui prašymą priteisti iš buvusio Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo G. S. 3 779,54 eurų žalos atlyginimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014 m. balandžio 10 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininko V. G. 2014 m. balandžio 8 d. prašymas dėl viešojo intereso gynimo Nr. S-2014-3019, kuriame nurodyta, kad iš VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų neteisėtai atleistas J. G. R. Neteisėtą atleidimą iš pareigų patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. R. ieškinį atsakovams VšĮ Sapiegos ligoninei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo (Vilniaus apygardos teisme byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2011 m. gruodžio 9 d.). J. G. R. priteistas sumas, t. y. 175 588,37 Lt išmoką pagal teismo sprendimą ir 1 426 Lt vykdymo išlaidų, atlygino VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13.12.-54 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (buvusi VšĮ Sapiegos ligoninė), esant Vilniaus miesto savivaldybės pritarimui, ėmėsi priemonių dėl jai neteisėtais G. S. veiksmais, atleidžiant iš pareigų VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių J. G. R., padarytos žalos atlyginimo.

Prašyme taip pat nurodyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2014 m. liepos 18 d. gautas Komisijos pirmininko V. G. pakartotinis prašymas dėl viešojo intereso gynimo Nr. S-2014-5807, išieškant iš kaltų asmenų padarytą žalą. Komisijos pirmininko rašte nurodyta, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nesiėmė priemonių dėl žalos išieškojimo, o Vilniaus miesto savivaldybė galimai netiesiogiai VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei nurodė nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. IS-1618(2.19) prokuratūrą informavo, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nusprendė imtis priemonių dėl jai neteisėtais Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo G. S. padarytais veiksmais, atleidžiant iš pareigų VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių J. G. R., padarytos žalos atlyginimo. VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti iš G. S. turtinės žalos atlyginimą – 230 009,10 Lt. Atsižvelgiant į tai, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014 m. spalio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-105 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Generalinėje prokuratūroje 2015 m. balandžio 30 d. gautas Komisijos pirmininko V. G. pranešimas, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracija 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškinio atsisakymo ir paprašė bylą nutraukti. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-5320-340/2014 pagal ieškovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2014 m. rugpjūčio 5 d. ieškinį, kuriuo ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo G. S. turtinės žalos atlyginimą – 230 009,10 Lt, buvo nutraukta.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad 2014 m. balandžio 10 d., gavus Komisijos pirmininko V. G. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjui buvo žinoma apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-90-599/2011 pagal ieškovo J. G. R. ieškinį atsakovams VšĮ Sapiegos ligoninei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kuriuo J. G. R. atleidimas iš VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 3.1-K-328 pripažintas neteisėtu. Iš Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 13.12.-105 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, jis priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. raštą Nr. A51-42991/14(3.3.2.9-EM4), kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės steigėja, siūlė Ligoninei įvertinti kreipimosi į teismą išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, mokėtiną žyminį mokestį, įvertinant bylinėjimosi perspektyvą. Jokių duomenų, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ėmėsi realių veiksmų dėl nuostolių iš atsakovo G. S. priteisimo, 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo priėmimo metu nebuvo. Taigi, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui priimant nutarimą Nr. 13.12.-54 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2014 m. gegužės 29 d. buvo pakankamai duomenų apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, t. y. gauta pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinančios, kad G. S. neteisėtai nutraukęs darbo sutartį su J. G. R., padarė VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei 230 009,10 Lt žalą. Be to, pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorui suteikta iniciatyvos teisė imtis priemonių viešajam interesui ginti.

Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad būtent 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. rašto Nr. A51-42991/14(3.3.2.9-EM4) gavimo Generalinėje prokuratūroje diena yra tas momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, kadangi jau tuo metu buvo žinoma  apie viešojo intereso pažeidimą. Vėlesni Komisijos pirmininko kreipimaisi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmai dėl nuostolių iš G. S. priteisimo tik parodo, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nepateisinamai delsė pati ginti viešąjį interesą. Šios aplinkybės nulėmė, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo praėjus ilgam laikui po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, tai, kad pareiškėjas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 29 d., konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 126?128), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl žalos atlyginimo priimti.

Atskirajame skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prašyme nereiškė reikalavimo panaikinti administracinį aktą. Ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės, kuriai taip pat taikomos civilinės ir darbo teisės normos. ABTĮ nenustato termino kreiptis į teismą dėl žalos valstybės ar savivaldybės institucijai, padarytos neteisėta valstybės tarnautojo veika, atlyginimo. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje numatyta įstatymo ir teisės analogija. Kadangi prašymas pareikštas dėl žalos atlyginimo, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškinio senaties pradžios skaičiavimą (nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie teisės pažeidimą momento). Savo išvadas pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-1015/2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimto prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas laikantis įstatymo nustatytų terminų. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo nurodyta, kad prokuroro kreipimuisi dėl viešojo intereso gynimo taikomas bendrasis terminas pareiškimui paduoti, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Sprendžiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, siekiant nustatyti viešojo intereso pažeidimą, ir ar terminas, per kurį pareiškėjas, ginantis viešąjį interesą, privalo kreiptis į teismą, nėra praleistas, vertinama, kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl sprendimų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-547/2006, 2007 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-197/2007, 2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-150/2008). Sprendžiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, vertinamas ir laiko tarpas nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizavimo, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją (LVAT 2004 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-426/2004, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-145/2011, 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad jau 2014 m. gegužės 29 d. buvo pakankamai duomenų apie tai, kad galbūt pažeistas viešasis interesas, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojama termino kreiptis dėl viešojo intereso gynimo pradžia.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad prašymas pareikštas dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis ir ABTĮ 32 bei 33 straipsniuose nurodyti skundo padavimo terminai yra skirtingos prigimties, t. y. pirmasis – materialusis, o antrieji – procesiniai terminai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad klausimai, susiję su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą (pvz.: 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-364/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-749/2014). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato pagrindo nesivadovauti vyraujančia teismų praktika šiuo klausimu. Šią išvadą taip pat patvirtina CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, pagal kurias reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Taigi skundo priėmimo stadijoje apsiribojama procesinių prielaidų kreiptis į teismą patikrinimu. Teismas turi teisę atsisakyti priimti skundą tik esant procesinio pobūdžio aplinkybėms, kurių sąrašas yra baigtinis (ABTĮ 37 str. 2 d.). Ir priešingai, nenustatęs įstatyme įvardytų procesinių kliūčių asmeniui kreiptis į teismą, teismas neturi pagrindo asmens skundo nepriimti. Toks reglamentavimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad 2014 m. gegužės 29 d. prokuratūroje buvo gauta pakankamai duomenų apie tai, kad galbūt pažeistas viešasis interesas, o teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. raštą Nr. A51-42991/14(3.3.2.9-EM4) (b. l. 104–105) ir nesant pakankamų duomenų, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ėmėsi realių veiksmų dėl nuostolių iš G. S. priteisimo, nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas, pagal kurį VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė išmokėjo J. G. R. teismo priteistas sumas, įsiteisėjo dar 2011 m. gruodžio 9 d., pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas.

Pareiškėjas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 29 d., prašymo padavimo termino atnaujinti neprašė, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė