Civilinė byla Nr. 2-505-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00481-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PRO FUTURO“ vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priimtos bankroto byloje Nr. B2-1250-345/2014.
Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t y t a :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „PRO FUTURO“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimas“. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą.
Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „PRO FUTURO“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su prašymu apriboti BUAB „PRO FUTURO“ buvusiam administracijos vadovui A. R. teises 5 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodė, kad BUAB „PRO FUTURO“ valdymo organai privalėjo perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau įpareigojimas iki šiol neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi BUAB „PRO FUTURO“ administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ įgalioto asmens G. P. prašymą tenkino, apribojo buvusiam įmonės vadovui A. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Teismas nurodė, kad tam, jog įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui būtų galima taikyti sankciją – draudimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, visų pirma, būtina nustatyti, ar įmonės vadovas atliko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus, ar neteisėtai neveikė. Teismas nustatė, kad nuo 2010 metų BUAB „PRO FUTURO“ vadovas A. R. neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinių dokumentų. Analizuodamas 2009 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, teismas darė išvadą, kad jau 2009 metais įmonė buvo nemoki. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „PRO FUTURO“ nesumokėjo L. D. darbo užmokesčio už 2010 m. gegužės–birželio mėnesius. Darbuotoja 2012 m. vasario 1 d. pateikė pretenziją ir informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „PRO FUTURO“ pareiškėjai L. D. darbo užmokesčio nesumokėjo daugiau kaip 2 metus, nors A. R., būdamas įmonės vadovas, kelis kartus buvo prižadėjęs jį sumokėti. Vadovas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nepateikė, be to, įmonės finansinės veiklos analizė leidžia daryti išvadą, kad jau nuo 2009 metų buvęs įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė buvo susidūrusi su jai neįveikiamais finansiniais sunkumais kurie nebuvo laikino pobūdžio, įmonė akivaizdžiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), tačiau įmonės vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir tuo pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą.
Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima apriboti vadovo pareigas vykdžiusio asmens teisę ateityje eiti šias pareigas, būtina nustatyti ir asmens, kuriam siekiama taikyti nuobaudą, kaltę. BUAB „PRO FUTURO“ buvusiam vadovui A. R. ne kartą buvo skirtos baudos už Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB „PRO FUTURO“ vadovui A. R. skirta 1 000 Lt bauda už 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „PRO FUTURO“ direktoriui A. R. už 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą paskyrė 10 000 Lt baudą; gavus A. R. pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi sumažino A. R. paskirtą baudą iki 2 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-4052-345/2012, kuriuo teismas įpareigojo A. R. perduoti BUAB „PRO FUTURO“ bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. A. R. nustatytų įpareigojimų nevykdė, todėl antstolio D. B. prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi BUAB „PRO FUTURO“ direktoriui A. R. skirta 2 000 Lt bauda. Taigi A. R. nuo 2013 metų skiriant jam baudas ir išaiškinant pareigą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, jų iki šiol neįvykdė, iš esmės savo pareigų nevykdymą grįsdamas tapačiomis aplinkybėmis bei argumentais dėl dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.). Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad A. R. reikalaujamus dokumentus turi ir tyčia jų neperduoda administratoriui, sąmoningai trukdo atlikti bankroto procedūras ar kitaip vilkina BUAB „PRO FUTURO“ bankroto procesą.
Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais dokumentais, konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas privalėdamas pagal įstatymą nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, savo kaltais veiksmais prisidėjo prie žalos kreditoriams didinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas A. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti, įpareigoti BUAB „PRO FUTURO“ administratorių UAB „Verslo administravimas“ buvusiam BUAB „PRO FUTURO“ direktoriui A. R. suteikti prieigą prie Sodros duomenų bazės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Nebuvo teisinio pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą nei 2009, nei 2010 metais. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė net 340 000 Lt, todėl, esant 155 119 Lt nuostoliui už 2009 metus, nuostoliai galėjo būti dengiami mažinant įstatinį kapitalą arba juos dengiant papildomais akcininkų įnašais. Nors 2009 metais balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 488 124 Lt, tačiau nėra pagrindo teigti, jog visa ši suma priskirtina pradelstiems įsipareigojimams.
- Be to, jei teismas analizavo balanso duomenis už 2009 metus, tuomet reikia įvertinti, kad balansas už 2009 metus buvo sudarytas tik 2010 metų balandžio pabaigoje, todėl teismo nutarties išvadoje, jog jau nuo 2009 metų įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsivėlė klaida – matyt, ne 2009, o 2010 metais. Tačiau negalima prie 2010 metų priskirti skolų, kurios atsirado tik 2010 ar 2012 metais. 2010 metais kovo–balandžio mėnesiais per antstolio V. Č. kontorą buvo parduotos įmonei priklausiusios patalpos už 460 000 Lt ir padengtos visos tuo metu buvusios skolos didžiausiems tiekėjams – kreditoriams, taip pat darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Didžiausiam įmonės kreditoriui akcinei bendrovei DNB bankui skola buvo grąžinta per 2009-2011 metus.
- Apeliantas dėjo maksimalias pastangas, kad kuo daugiau nekilnojamojo turto objektų būtų parduoti kuo didesne kaina ir kad būtų kuo labiau sumažinti kreditorių įsipareigojimai. Per tris metus buvo padengta skolų daugiau nei už 1,5 mln. Lt, iš kurių 679 838,90 Lt iš apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Dėl šios priežasties teismo teiginiai dėl neveikimo ir nesąžiningumo yra nepagrįsti.
- Apeliantas saugo įmonės pirminius apskaitos dokumentus, tačiau reikalaujama perduoti nes šiuos dokumentus o balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, t. y. pirminių duomenų pagrindu susistemintus dokumentus. Buvusi įmonės vyriausioji buhalterė L. D., išeidama iš darbo 2010 m. birželio 15 d., neatliko savo darbo, nors tą padaryti buvo pažadėjusi. Kol nesutvarkyta apskaita už L. D. darbo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 15 d., apeliantas negali padaryti balansų. Nuolat už tą patį nusižengimą skiriamos baudos privedė prie to, kad visos apelianto sąskaitos yra areštuotos, todėl apeliantas negali pasisamdyti asmens, kuris sutvarkytų L. D. darbo laikotarpiu likusią nesutvarkytą buhalterinę apskaitą. Leidus prisijungti prie Sodros duomenų bazės, būtų panaikintos objektyvios kliūtys, trukdančios padaryti BUAB „PRO FUTURO“ balansus.
- Visos apskaitos bylos iki 2011 m. liepos mėnesio buvo saugomos (laikomos) įmonei priklausiusiose patalpose, tačiau jas pardavus, visa apskaitos dokumentacija buvo perkelta į buvusio kompiuterių salono patalpas, o kai 2011 m. spalio mėnesį buvo parduotos ir šios patalpos, apeliantas, neturėdamas kitos išeities, visas pagal įstatymus privalomas saugoti bylas išvežė saugoti į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Trūkstant fizinių ir finansinių resursų, skubant atlaisvinti parduotas patalpas, viskas buvo dedama į maišus ir vežama į minėtas sandėliavimo patalpas.
BUAB „PRO FUTURO“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Buvęs BUAB „PRO FUTURO“ vadovas nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų – nesudaro balanso bankroto bylos iškėlimo dienai ir pagal jį neperduoda įmonės turto bei dokumentų. Dėl šių pareigų neatlikimo užsitęsė bankroto procesas, administratorius negali tinkamai atlikti jam ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismo nutarties nevykdymas tiesiogiai ir/ar netiesiogiai daro žalą įmonės kreditoriams, įmonės turto vertė gali sumažėti ir/ar turtas apskritai gali tapti nelikvidus.
- ĮBĮ nesuteikia teisės buvusiam UAB „PRO FUTURO“ administracijos vadovui turėti prieigą prie elektroninės bankininkystės, taip pat teisės po bankroto bylos iškėlimo teikti ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei keisti jose pateiktus duomenis ir/ar daryti kokius nors kitus veiksmus bankrutuojančios įmonės vardu. Apeliantas dėl reikalingų dokumentų gavimo gali nuvykti į minėtas įstaigas gauti reikiamas ir trūkstamas ataskaitų kopijas ir/ar sutikslinti duomenis, sudaryti balansus ir kitas ataskaitas bei įvykdyti teismo įpareigojimus.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB „PRO FUTURO“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimas“. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinėje buvęs BUAB „PRO FUTURO“ vadovas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2012 m. gruodžio 20 d.) įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta kita sankcija, kuri taip pat gali būti taikoma už analogišką pažeidimą: „Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jei šis asmuo, privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms“. Pagal šią nuostatą, įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui teismas gali taikyti draudimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nustačius bent vieną iš nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, arba 2) po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, arba 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, ar 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus. Pavyzdžiui, greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion gali užtikrinti efektyvią kreditorių interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1741/2013; 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).
Pirmosios instancijos detaliai išvardijo teismų priimtas nutartis, kuriomis apeliantui, kaip buvusiam BUAB „PRO FUTURO“ vadovui, kuris po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų, buvo skirtos įvairios sankcijos, t. y. ne kartą skirtos baudos, išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui, už vykdomojo rašto neįvykdymą taip pat skirta bauda. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. R. nepaisant jam nuo 2013 m skiriamų baudų ir išaiškinimų vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytus įsipareigojimus, jų iki šiol neįvykdė. Apeliantas atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad jam nustatytus įsipareigojimus yra įvykdęs, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. teismo įpareigojimų nevykdo. Apeliantas ne kartą buvo ragintas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus, apeliantui ne kartą buvo skirta bauda už įpareigojimų nevykdymą, tačiau iki šiol BAUB „PRO FUTURO“ turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Pareiga įrodyti, kad bankroto administratoriui yra perduotas BAUB „PRO FUTURO“ turtas ir visi dokumentai, tenka apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi.
Apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad turi pirminius apskaitos dokumentus, tačiau jis privalo perduoti pirminių duomenų pagrindu susistemintus dokumentus. Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios negali būti atliktas balansas, įvardija tai, kad buvusi įmonės buhalterė nėra sutvarkiusi apskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 15 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Kadangi už buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės organizavimą, tvarkymą, buhalterinių dokumentų apskaitos ir archyvavimo vykdymą, metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui teikimą ir pan., yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, todėl aplinkybė, kad įmonės buhalterė nėra sutvarkiusi įmonės apskaitos už tam tikrą laikotarpį nėra pagrindas atsisakyti taikyti įmonės vadovui teisinę atsakomybę. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė buvusiai įmonės buhalterei siųstą laišką, kuriame raginama baigti darbus, kurie turėjo būti atlikti, bet nebuvo atlikti, tačiau jis buvo surašytas 2011 m. liepos 18 d., be to, nepateikta duomenų apie šio laiško įteikimą ir atsakymą.
Apeliantas kaip objektyvią aplinkybę, trukdančią jam sudaryti įmonės balansą pagal duomenis, buvusius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu, nurodo taip pat ir tai, kad jis nebeturi galimybės prisijungti prie Sodros duomenų bazės, tačiau nedetalizuoja, kokie konkretūs duomenys jam yra reikalingi. BUAB „PRO FUTURO“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad ĮBĮ nesuteikia teisės buvusiam UAB „PRO FUTURO“ administracijos vadovui turėti prieigą prie UAB „PRO FUTURO“ duomenų bazių paskyrų, įskaitant ir Sodros, tačiau apeliantui neapribota galimybė kreiptis į bankroto administratorių ir/ar Sodrą su motyvuotu prašymu pateikti reikalingus duomenis. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto nurodomos kliūtys/priežastys, kurios jam truko vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nepripažintinos pateisinančiomis apeliantui nustatytų įpareigojimų vykdymą. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų siekęs perduoti bent turimą dalį dokumentų ir/ar turto, o bankroto administratoriaus būtų vengęs juos perimti iš apelianto. Nepavykus apelianto priversti įvykdyti įstatymo bei teismo įpareigojimus taikant pinigines sankcijas (baudas), pagrįstai buvo taikyta kita poveikio priemonė – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas. Atskirajame skunde apeliantas nurodė tik argumentus, dėl kurių jis ginčija teismo jam skirtą sankciją, tačiau neteikė argumentų, kad teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu jam apribota pernelyg ilgam laikui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai šioje nutartyje sankcijos dydžio (paskirto termino) neaptarinėja ir nevertina.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis jau nuo 2009 metų kaip įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, kurie nebuvo laikino pobūdžio. Šį savo teiginį apeliantas visų pirma motyvuoja tuo, kad 2009 metų balanse visų nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, kurie sudarė 1 488 124 Lt (įmonės turtą sudarė 1 783 013 Lt), negalima priskirti pradelstiems įsipareigojimas, tačiau nepateikia duomenų, kokią šios sumos dalį sudarė pradelsti įsipareigojimai (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantas taip akcentuoja įmonės balanso už 2009 metus sudarymo datą, t. y. kad balansas už 2009 metus buvo sudarytas tik 2010 metų balandžio pabaigoje, tačiau šiuo atveju svarbus ne balanso sudarymo faktas, o buvusi įmonės finansinė situacija, kuri, apeliantui, kaip įmonės vadovui, buvo žinoma net ir dar nesant sudarytam balansui.
Esant pirmiau šioje nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista.
ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos) Priėmus šią nutartį įsiteisėja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, todėl apie apribojimą informuotinos minėtos institucijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Informuoti Juridinių asmenų registrą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, šioms įstaigoms išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas, kad A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apribota teisė 5 (penkerius) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Teisėjas Egidijus Žironas