Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-581/2021

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15913-2020-6

     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.;

     2.4.6.4.2.

       (S)

  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

     Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,

nuteistajam S. T. ir jo gynėjui Mindaugui Beinaravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį: per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, o netekus darbo, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per pirmus tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 721 straipsniu, S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. T. arčiau kaip per dvidešimt metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje).

S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       S. T. 2020 m. balandžio 24 d., apie 18 val. kambaryje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastumdamas pargriovė savo sutuoktinę J. T. ant lovos ir ją gulinčią bandydamas apžergti, kad J. T. negalėtų laisvai judėti ir atsikelti, keldamas koją keliu sudavė J. T. į apatinę ir viršutinę lūpas; tęsdamas nusikalstamą veiką, J. T. nuėjus į kitą kambarį ir atsisėdus ant lovos, ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į kairiosios rankos žastą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos narei nukentėjusiajai J. T..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nuteistasis nurodo:

2.1.       Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teismui jis nurodė, kad savo žmonos J. T. nesumušė, todėl yra nuteistas nepagrįstai. 2020-04-24 dienos konfliktą pradėjo žmona, užsipuolė jį žodžiais, grasino, jog „išveš“, o vėliau jį pradėjo stumdyti ir sudavė kvepalų buteliuku į galvą. Po ko jis, gindamasis, pastūmė ją nuo savęs. Po šio pastūmimo J. T. iškart išbėgo skambinti policijai. Jis nesudavė žmonai nei kumščiais, nei kaip nors kitaip, o vienintelis jo veiksmas buvo žmonos pastūmimas, kai ji sudavė kvepalų buteliuku. Nežino, ar žmona galėjo užsigauti, kai jis ją pastūmė, nematė, ar ji buvo po stūmimo nugriuvusi, ar ne, tačiau ją stumdamas nesiekė jos sužaloti, o gynėsi. Tai, kad J. T. pirma pradėjo jį stumdyti pripažino ir ji pati, duodama parodymus teismui, tačiau teismas šių jos parodymų iš esmės nevertino. Tai, kad J. T. sudavė jam buteliuku, parodė ir jo tėvai, kurie matė kaktoje guziuką.

2.2.       Mano, kad J. T. sugalvojo planą, kaip juo atsikratyti nutraukiant santuoką dėl jo, kaip tariamo smurtautojo, kaltės ir atimti iš jo už mamos pinigus jam pirktą butą. Todėl ji sugalvojo išvežti vaikus, kad jie nematytų kas vyksta, išprovokuoti konfliktą ir parašyti pareiškimą policijai. Teismo posėdžio metu J. T. pripažino, jog ji iš karto kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

2.3.       J. T. parodymuose yra daug melo, nesutapimų ir nenuoseklumo, kas rodo, kad ji kalba netiesą ir prieš jį duoda melagingus parodymus. 2020-04-24 apklausoje J. T. sakė, jog alkoholį jis vartojo jau tris dienas. Šie teiginiai yra melagingi. J. T. 2020-04-24 apklausoje teigia, jog šiuo metu jų vaikai būna pas močiutę, o 2020-04-27 apklausoje tvirtina, jog „kuomet jis grįžta namo neblaivus, aš visada išvežu vaikus pas uošvius, kad nematytų tėvo girto“. Iš to sektų, jog J. T. vaikus buvo išvežusi pas jo tėvus jau tris dienas iš eilės dienas, tačiau taip nebuvo. Nepagrįsti J. T. 2020-04-24 apklausoje nurodyti teiginiai apie tai, kad jis neva kojos keliu užgavo jai lūpas, o 2020-04-27 apklausos metu ji jau teigia, kad, kai kojos keliu kliudė jai lūpą, ji fizinio skausmo nejuto. Vėlesnėse apklausose bei teismo posėdžio metu J. T. jau vėl pradėjo kalbėti, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir užgaudamas keliu lūpą, sakydama, jog pajuto didžiulį skausmą, „nudilgimą“. Nors byloje nėra jokių objektyvių lūpos sužalojimą patvirtinančių įrodymų, teismas už tai jį taip pat nuteisė. 2020-04-24 apklausoje J. T. teigė, jog jis jai sudavė smūgius „apžergęs“, o 2020-04-27 apklausoje teigia, kad ją buvo „užgulęs“ ir tuo metu neva smūgiavo. 2020-04-27 apklausoje teigia, jog mušimo metu ji buvo užsidengusi veidą, nors tokių aplinkybių 2020-04-24 apklausoje nenurodo. Teisme J. T. jau teigė, kad jis buvo pusiau ją apžergęs, o ji buvo pasirėmusi viena ranka į pagalvę. Visi šie parodymų nesutapimai ir jų nenuoseklumas rodo, kad J. T. kalba netiesą ir prieš jį duoda melagingus parodymus.

2.4.       Norėdamas įrodyti, jog jis J. T. nesužalojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prašė skirti byloje medicininį tyrimą, pateikiant specialistui byloje surinktą medžiagą apie J. T. sužalojimus ir užduodant jam klausimus, koks J. T. patirtų kūno sužalojimų atsiradimo mechanizmas, kada atsirado J. T. patirti sužalojimai, koks yra J. T. patirtų sužalojimų mastas. Tačiau tiek prokurorė ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismas jo prašymus atmetė. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog ant kairės J. T. rankos, šiek tiek žemiau peties, yra užfiksuotas paraudimas, įdrėskimas – kraujosruva 4 cm ilgio. J. T. nenurodė, jog jis ją draskė, o teigė, kad ją mušė kumščiais. Tačiau mušant kumščiais kūne įdrėskimų neatsiranda. J. T. sužalojimus užfiksavusi tyrėja nurodė, jog ant peties matosi „ryškėjanti“ mėlynė – kraujosruva, tačiau netyrė, koks buvo šių sužalojimų susiformavimo mechanizmas ir nesiaiškino, kada šie sužalojimai ir kokiu būdu pas J. T. atsirado. Tik būnat specialistu galima daryti išvadas, ar mėlynė, kraujosruva yra ryškėjanti ar nykstanti, taip pat tik būnant specialistu pagal kraujosruvos spalvą, jos intensyvumą ir kitus požymius galima daryti išvadas apie sužalojimų atsiradimo laiką, išvadas, ar sužalojimai atsirado tuo pačiu, ar kitu metu ir pan. Šioje situacijoje jokių klausimų apie J. T. sužalojimus medicinos ekspertui pateikta nebuvo, J. T. nesilankė pas gydytojus ar medicinos ekspertą. Tikėtina, jog ji pas ekspertą nesilankė specialiai, kadangi jis galėjo atskleisti sužalojimų atsiradimo aplinkybes, kurios nesutaptų su jos, tikėtina, melagingais parodymais.

2.5.        Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Suvaizdytė - Makšimienė 2020-09-30 buvo priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020-12-07 priėmė nutartį, kuria šį nutarimą panaikino, nurodydama atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atlikus šiuos papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo gauta jokia iš esmės nauja informacija, rodanti jo kaltę, tačiau prokurorė nutarė kreiptis į teismą su kaltinamuoju aktu. Prokurorė, gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, su ja nesutiko ir apskundė Panevėžio apygardos teismui. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-12-07 nutartis nei jam, nei jo gynėjui po jos priėmimo iškart įteikta nebuvo, o jos nuorašas buvo gautas tik 2021-01-04, dėl ko jo gynėjo pateiktas skundas, jo motyvai iš esmės nebuvo nagrinėti, motyvuojant, jog yra išnagrinėtas ir atmestas prokurorės skundas. Tuo akivaizdžiai buvo pažeistos jo teisės ikiteisminiame tyrime, o prokurorės nenuoseklumas iš esmės rodo jos abejingumą procesinei bylos baigčiai, nors šiuo atveju, jį apkaltinant ir nuteisiant, buvo paneigtas vienas pagrindinių baudžiamojo proceso tikslų – siekti tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 1 straipsnis).

2.6.       Pirmosios instancijos teismas nuteisė jį pagal BK 140 straipsnį, nors nebuvo jokių liudytojų, kurie matė tariamus jo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, o vaikus, kurie tikrai būtų pasakę visą tiesą, žmona prieš įvykį išvežė seneliams. Be to, šiuo atveju J. T. dėl patirtų sužalojimų nesikreipė į medikus, jos sužalojimų neapžiūrėjo ir neįvertino specialistas. Taigi, byloje iš esmės nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, tyčia sukėlė J. T. fizinį skausmą. Tai, jog tyrėja apžiūros protokole ant J. T. rankos užfiksavo paraudimą, įdrėskimą – kraujosruvą, dar neįrodo, jog šiuos sužalojimus padarė jis.

2.7.       Teismas nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. T. arčiau kaip per 20 metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus – nukentėjusiosios naujojoje gyvenamojoje vietoje). Teismas neatsižvelgė į tai, jog jam iš esmės analogiška priemonė yra taikoma jau nuo 2020-04-27 (paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nurodymas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. T.). Dėl šios priemonės jis ne tik negali gyventi jam priklausančiame bute, tačiau jam yra draudžiama bendrauti su J. T.. Su ja bendrauti yra būtina, kadangi jie turi du nepilnamečius vaikus, dėl kurių jų tarpusavio nebendravimas netgi yra neįmanomas ir pažeistų nepilnamečių vaikų teises. Toks ilgai besitęsiantis draudimas gyventi jam, kaip teisėtam savininkui, priklausančiame būste ((duomenys neskelbtini)) bei bendrauti su J. T. yra aiškiai neproporcingas. Jam ir J. T. yra būtina bendrauti tarpusavyje vaikų auklėjimo, turto tvarkymo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais.

3.       Nukentėjusioji J. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji skunde nurodė:

3.1.       Teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes. S. T. kaltė nuosprendyje pagrįsta jos (nukentėjusiosios J. T.) parodymais, kurie apie esmines bylos aplinkybes buvo nuoseklūs, 2020-04-24 asmens apžiūros protokolu ir jo priedu (fotonuotraukomis), pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, policijos pareigūnų Body kamerų įrašais ir jų parodymais, liudytojų I. V., N. D. parodymais, iš dalies liudytojos T. T. parodymais.

3.2.       Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad jos parodymai yra nenuoseklūs, jokių esminių neatitikimų ar prieštaravimų juose nėra. Jos parodymai patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti įstatymo nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys.

3.3.       Bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo S. T. skundo teiginių, kad ji išprovokavo konfliktą, sužalojo jį stikliniu kvepalų buteliuku dėl ko jam kaktoje atsirado guziukas. S. T. iš įvykio vietos pasišalino, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, toks elgesys, esant pačiam sužalotam konflikto metu, būtų nelogiškas. S. T. parodymai dėl įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino, sutiko, kad procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o vėliau savo kaltę pradėjo neigti ir pateikė kitą išgalvotą įvykių versiją. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai iš skirtingų šaltinių paneigia nuteistojo gynybinę versiją ir patvirtina jos parodymus.

3.4.       Nors nuteistasis ir neigia, tačiau byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

3.5.       Specialisto išvada pagal baudžiamojo proceso įstatymą neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso, tai yra tik vienas iš galimų įrodymų. Nesant tokio įrodymo, faktinės aplinkybės nustatomos vadovaujantis kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje jos sužalojimo faktas nustatytas asmens apžiūros protokolu ir jo priedu (fotonuotraukomis), o šio sumušimo aplinkybės jos parodymais, liudytojų parodymais, BPC įrašais, Body kamerų įrašais ir kt. Ji pas medikus nesikreipė, nes 2020-04-24 buvo paskelbtas pirmas griežtas karantinas, pas medikus pakliūti buvo problematiška, be to sužalojimas nekėlė pavojaus gyvybei, todėl ji gydėsi pati. Tai, kad smurtiniai veiksmai sukėlė jai skausmą patvirtino liudytojos N. D., I. V., Body kameros įrašas.

3.6.       Priešingai nei teigia nuteistasis, jo teisės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos. Jo gynėjo skundas dėl 2020-12-07 nutarties buvo priimtas, tačiau jame nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, ar motyvų negu prokurorės skunde, dėl jų buvo pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje.

3.7.       Teismas pagrįstai nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistajam buvo paskirta analogiška kardomoji priemonė 2020-04-27 nutarimu, tačiau ji nuosprendžiui įsiteisėjus bus panaikinta. Nuteistasis turi kur gyventi, jis gyvena pas savo tėvus. Paskirta kardomoji priemonė iki šiol netrukdė nuteistajam bendrauti su savo vaikais, jie yra 6 ir 15 metų amžiaus. Ši baudžiamojo poveikio priemonė būtina siekiant apsaugoti jos interesus, kadangi S. T. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, be to, smurtauja nebe pirmą kartą. Tarp jų vyksta santuokos nutraukimo procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

4.       Teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. ir jo gynėjas M. Beinaravičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė J. Mociškienė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus – nepagrįstai atmetė jo parodymus bei vadovavosi išimtinai tik nukentėjusiosios J. T. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – argumentuojant tuo, kad ji yra nebūtina ir neproporcinga.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus bei, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. T. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija nustatė pagrindą sutrumpinti S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – trukmę, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 dalis).

9.       Iš bylos matyti, kad nuteistasis S. T. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad konfliktą pradėjo žmona J. T., kuri iš pradžių užsipuolė jį žodžiais, vėliau pradėjo stumdyti ir sudavė kvepalų buteliuku į galvą, taip jį sužalodama – kaktoje atsirado guziukas, po ko jis, gindamasis, nukentėjusiąją pastūmė, jokių smūgių jai nesudavė. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji tyčia jį melagingai apkaltino, siekdama palankesnės savo pozicijos jų santuokos nutraukimo byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus atmetė bei teisingai juos vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. T. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, be to, jų pakeitimo aplinkybės nėra įtikinamos. Apklausiamas įtariamuoju S. T. pripažino, kad konflikto metu galėjo suduoti J. T. į kairę ranką; gali būti, kad tiek kartų, kiek nurodyta jam pareikštame įtarime; išgirdęs, kad žmona kviečia policiją, išbėgo iš namų, nes išsigando, kad policijos pareigūnai jį sulaikys (2 t., b. l. 44). Vėliau S. T. savo poziciją pakeitė, parodydamas, kad tyrėja neteisingai surašė jo parodymus, įtariamojo apklausoje nurodytų aplinkybių jis nesakė ir pan., bei dėstė pirmiau minėtą įvykio versiją. Iš bylos matyti, kad S. T. pasirašė įtariamojo apklausos protokolą, nurodė, kad apklausą perskaitė, jo parodymai surašyti teisingai (2 t., b. l. 47). Jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog įtariamojo apklausoje tyrėja neteisingai surašė jo parodymus, byloje nėra. Be to, nuteistojo dėstomą įvykio versiją paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visetas – nukentėjusiosios J. T. parodymai, liudytojos policijos pareigūnės V. Č. parodymai, iš dalies liudytojų T. T., I. V., N. D. parodymai, apžiūros protokolas su priedais (fotonuotraukomis), vaizdo bei garso įrašai ir kita bylos medžiaga.

11.       Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnus kvietė nukentėjusioji J. T.. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo girdėti, kad J. T. nurodė, jog vyras (S. T.) stumdosi, mušasi (1 t., b. l. 98, 99). Atvykus pareigūnams nukentėjusioji juos pasitiko, papasakojo įvykio aplinkybes. Tuo metu S. T. namuose nebuvo rastas, iš įvykio vietos buvo pasišalinęs ir kurį laiką po įvykio nebuvo randamas. Nuteistojo parodymai, jog nukentėjusioji jį užsipuolė, sužalojo (trenkė buteliuku per galvą dėl ko jam kaktoje atsirado guziukas), o jis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo yra nelogiški, nes nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis būtų pagrįsta nesišalinti iš įvykio vietos, o atvirkščiai, kviesti policijos pareigūnus ar kreiptis medicininės ar kitos pagalbos, tačiau nuteistasis jokios pagalbos niekur nesikreipė nei iš karto po įvykio, nei vėliau. Duomenų apie S. T. patirtus sužalojimus nefiksuota. Be to, pagal bylos aplinkybes S. T. praėjus kuriam laikui po įvykio (įvykis apie 18 val.), t. y. apie 2 val. nakties, grįžo namo ir beldėsi į duris, dėl ko nukentėjusioji antrą kartą iškvietė policijos pareigūnus, o S. T., pamatęs juos, laiptinėje užlipo vienu aukštu aukščiau ir nuo pareigūnų slėpėsi, tačiau buvo surastas. Pažymėtina, kad su nuteistuoju S. T. bendravusi policijos pareigūnė S. Š. parodė, kad ant nuteistojo veido ar kitų matomų kūno vietų jokių sužalojimų nebuvo, jis jokių nusiskundimų neišsakė. Taigi, aptarti duomenys tvirtina ne nuteistojo, o nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. jog S. T. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą dėl ko ji ir kvietėsi policijos pareigūnus.

12.       Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, šioje byloje nėra objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš byloje esančių policijos pareigūnų Body kamerų įrašų matyti, kad nukentėjusioji, atvykusiems policijos pareigūnams pasakodama įvykio aplinkybes, yra akivaizdžiai susijaudinusi, išsigandusi, nuo pat pradžių nurodo, jog S. T. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiais į ranką, užgavo lūpą, o išgirdęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, pabėgo iš namų. Iš šio įrašo taip pat matyti, kaip J. T. policijos pareigūnei rodo kairę ranką, į kurią S. T. jai sudavė smūgius, o policijos pareigūnė pažiūrėjusi į ranką pasako, kad ant jos matyti mėlynė. Detalias įvykio aplinkybes nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė protokole – pareiškime, apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš jų matyti, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio ir fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo aplinkybių – suduotų smūgių, vietų, į kurias, kur, kokiu būdu buvo suduota ir pan., buvo nuoseklūs, t. y. ji tvirtino, kad S. T. kambaryje ją parvertė ant lovos, gulinčią bandė apžergti, jog negalėtų laisvai judėti ir atsikelti, keldamas koją keliu sudavė jai į lūpą, po to, kai ji nuėjo į kitą kambarį ir atsisėdo ant lovos, S. T. ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu į kairės rankos žastą; ji jautė fizinį skausmą. Nors S. T. selektyviai skunde dėsto atskirose nukentėjusiosios apklausose nurodytas įvykio detales, jos pavartotus žodžius (2020-04-24 apklausoje J. T. teigė, jog jis jai sudavė smūgius „apžergęs“, o 2020-04-27 apklausoje teigia, kad ją buvo „užgulęs“; 2020-04-27 apklausoje teigia, jog mušimo metu ji buvo užsidengusi veidą, nors tokių aplinkybių 2020-04-24 apklausoje nenurodė; teisme teigė, kad jis buvo pusiau apžergęs, o ji buvo pasirėmusi viena ranka į pagalvę ir pan., šio nuosprendžio 2.3. punktas)), teigdamas, jog nukentėjusios parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus nukentėjusios parodymų netikslumus nepripažįsta esminiais, kadangi nukentėjusioji, kuri įvykio metu patyrė stresą, galėjo tiksliai neįvardinti atliktų apelianto veiksmų, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai sudaro nuoseklią įvykių grandinę, atitinka kitus bylos įrodymus.

13.       Kaip minėta, po įvykio policijos pareigūnė V. Č. matė ant J. T. rankos kraujosruvą, apžiūros protokole fiksuota: ant kairės rankos matomas paraudimas, įdrėskimas – kraujosruva 4 cm ilgio; ant rankos, toje pačioje vietoje matosi ryškėjanti mėlynė – kraujosruva 8 cm (1 t., b. l. 49, 52). Teismo posėdžio metu ši liudytoja parodė, kad vyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje; nukentėjusioji nurodė, jog prieš ją smurtavo sutuoktinis (S. T.); kumščiais smūgiavo į ranką; rodė rankos vietą tarp peties ir alkūnės, ant kurios matėsi paraudimas, mėlynė; nukentėjusioji nurodė, kad mėlynė atsirado po vyro smūgių kumščiu. Policijos pareigūnas A. M. apklausoje patvirtino, jog nukentėjusioji pareigūnei V. Č. rodė savo ranką ir teigė, kad į ją vyras kumščiavo; toje vietoje matėsi paraudimas, mėlynė (1 t., b. l. 89, 3 t., b. l. 22). Apie S. T. panaudotą fizinį smurtą nukentėjusioji po įvykio pasipasakojo liudytojoms T. T., I. V., N. D.. Iš jų parodymų matyti, kad esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji joms nurodė vienodai, taip pat šios liudytojos patvirtino, kad po įvykio matė ant J. T. rankos kraujosruvą.  

14.       S. T. skunde nurodo, jog po įvykio J. T. nesilankė pas gydytojus ar medicinos ekspertą, byloje nebuvo paskirta užduotis specialistui ar ekspertui dėl jos nurodomų sužalojimų, jų atsiradimo mechanizmo, masto, fiksuotos kraujosruvos atsiradimo laiko ir pan., tačiau S. T. inkriminuotas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o fizinio skausmo sukėlimas, kuriam konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama. Šiuo atveju iš bylos matyti, kad nukentėjusioji J. T. nuosekliai nurodė, kad dėl pirmiau aptartų smurtinių S. T. veiksmų (sudavimo keliu į lūpas, smūgių kumščiais į ranką) ji jautė fizinį skausmą. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tvirtino duodama parodymus, taip pat nurodė ir liudytojoms I. V., N. D.. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė nukentėjusioji, į medikus ji nesikreipė tik dėl to, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, sprendė, kad pasveiks ir be jų pagalbos. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju kilo minėtame straipsnyje numatyti padariniai – S. T. sukėlė nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

15.       Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi bylos įrodymai jungiasi nuoseklia ir logiška grandine ir tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

16.       Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu prokurorės pozicija byloje (buvo priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo teisėjai panaikinus jos nutarimą, kreipėsi į teismą su kaltinamuoju aktu) (šio nuosprendžio 2.5. punktas), neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad iš esmės nebuvo išnagrinėti S. T. gynėjo skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-12-07 nutarties argumentai. Iš bylos matyti, kad jo skundas dėl šios nutarties buvo priimtas ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atmestas (2 t., b. l. 125). Be to, S. T. pozicija įvertinta bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagrindo pripažinti, kad esmingai buvo pažeistos S. T. įstatymu garantuojamos procesinės teisės, nėra.

17.       Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. T. arčiau kaip per dvidešimt metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad iš esmės analogiška priemonė jam taikoma jau nuo 2020-04-27, su nukentėjusiąja bendrauti jam yra būtina, nes jie turi du nepilnamečius vaikus, jie turi bendrauti dėl vaikų auklėjimo, taip pat dėl turto tvarkymo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais. Nuteistojo manymu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra aiškiai neproporcinga.

18.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga S. T. skirti BK 721 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. S. T. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę. Nuteistasis sutuoktinės atžvilgiu smurtą naudojo ne pirmą kartą (Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį S. T. ir J. T. susitaikius) (2 t., b. l. 5-6). Iš bylos matyti, kad sutuoktinių santykiai yra įtempti, vyksta skyrybų procesas, nukentėjusioji nurodo, kad bijo S. T., nes jis ir anksčiau yra smurtavęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam paskirta pagrįstai. S. T. skundo argumentai dėl jo patiriamų nepatogumų minėtos išvados nepaneigia. Nors paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai varžo nuteistojo teises bei laisves, tačiau ji yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nėra uždrausta bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų tarp šalių vyksta skyrybų procesas, 2021 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas (civilinė byla Nr. e2–130–504/2021), kuris nėra įsiteisėjęs, todėl nuteistojo nurodomi šeimos turtinio pobūdžio ir kiti su tuo susiję klausimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.

19.       Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, į S. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę – devyni mėnesiai, kitus jam paskirtus įpareigojimus, jų trukmę, į bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumo principus, sprendžia, kad nėra pagrįsta S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos nustatytu atstumu, terminą nustatyti ilgesnį, negu jam paskirtas laisvės apribojimo bausmės laikas. Teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 strasipnyje, bus pasiekti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinus nuo vienerių metų iki devynių mėnesių, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį:

sutrumpinti nuo vienerių metų iki devynių mėnesių S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje – įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios J. T. arčiau kaip per dvidešimt metrų ir nesilankyti nukentėjusiosios J. T. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje) – terminą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

       Teisėjai                                                                 Valdas Ciesiūnas

           Algirdas Gaputis

           Jolanta Raščiuvienė