(S)

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko,

sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,

dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Jonui Skalskui,

atsakovui S. M., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,

nedalyvaujant valstybės institucijos išvadai duoti Kauno  rajono savivaldybės administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  D. M. ieškinį ir ieškinio patikslinimą atsakovui S. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atsakovo S. M. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei  D. M. dėl  naudojimosi gyvenamuoju namu ir priklausiniais tvarkos nustatymo, valstybės institucija išvadai duoti Kauno rajono savivaldybės administracija

Nustatė : 

Ieškovė  prašo / 2t b.l 14/. /:

Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką taip:

Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėta plane lAlb(p), bendras plotas 188,40 kv. m, po ½ dalį priklausančio ieškovei D. M. ir atsakovui S. M., pastogės aukšto patalpomis: 1-6(14,42 kv. m), 1-7 (7,51 kv. m), 1-8 (9,13 kv. m), 1-9 (14,17 kv. m); 1-10(20,70 kv. m), 1-11 (23,31 kv. m) D. M. kartu su nepilnamečiu sūnumi A. M. naudosis atskirai.

S. M. atskirai naudosis pirmo aukšto patalpomis: 1-2 (38,97 kv. m), 1-3 (14,32 kv. m), 1-5(4,56 kv. m).

D. M. ir S. M. bendrai naudosis pirmo aukšto patalpa 1-1 (15,314 kv. m), 1-4 (5,15 kv.m), G-l (20,85 kv.m/.

Taip pat D. M. ir S. M. bendrai naudosis valymo įrenginiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei arteziniu gręžiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir jos atstovas prašo pilnai tenkinti ieškinį, atsakovo priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad jie su atsakovu yra bendrtaurčiai, jiems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį  nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 188,40 kv.m. bendro ploto, valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kurie yra pastatyti ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, 2007-05-21 dovanojimo sutarties Nr.1759 pagrindu, priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio tuo pačiu adresu. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Atsakovas nuo 2014 m. balandžio mėnesio bendrosios nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name negyvena, tačiau po 2-3 kartus per mėnesį jame apsilanko ir reiškia įvairias pretenzijas. 2014-10-09 registruotu laišku S. M. nusiųstas pasiūlymas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Atsakovo atstovas advokatas E. Milašiui  2014-10-29 pranešė, kad atsakovas su pasiūlymu nesutinka. Pabrėžtina, kad nors pastogės patalpos, naudotis atitenkančios ieškovei ir nepilnamečiam jos ir atsakovo sūnui A. M., įrengtos su beveik pilna apdaila, o atsakovui S. M. su daline apdaila, tačiau patalpų vertė yra visiškai skirtinga. Pastogėje įrengtų patalpų rinkos vertė yra apie 30 procentų mažesnė, nes patalpų aukštis tik h=l,60 m . Be to, atsakovas nuo 2014 m. gegužės mėnesio nemoka periodinių išmokų po 600 Lt vaiko išlaikymui. Ieškovė vaiko išlaikymui iš vaikų išlaikymo fondo gauna tik 195 Lt dydžio išmoką. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas naudotis nurodytomis namo dalies patalpomis yra visiškai pagrįstas. Atsakovo  patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas. Atsakovas teismo prašo priteisti ieškovei naudotis jam priklausančia ½ dalimi   namo, ½ dalimi valymo įrenginių, ½ dalimi   artezinio gręžinio  priverstinai, už ją mokant nuomos mokestį po 100 eurų kas mėnesį.  Ieškovė su tuo nesutinka, Atsakovas ne tik, kad prašo priversti ieškovę priverstinai naudotis jam priklausančio nekilnojamojo turto ½ dalimi, bet ir reikalauja, kad ieškovė savo sąskaita apmokėtų ne tik tai savo, bet ir atsakovo komunalines ir kitas  nekilnojamųjų daiktų dalies išlaikymo išlaidas. Ieškovė su tuo nesutinka.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu / 2t b.l. 4-6/ prašo nustatyti tokią 188,40 kv.m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių statinių - valymo įrenginio k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinio gręžinio kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:

              Pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis 1-1
(15,31 kv.m ploto), 1-2 (38,97 kv.m ploto), 1-3 (14,32 kv.m ploto), 1-4 (5,15 kv.m ploto), 1-5
(4,56 kv.m ploto) ir G-l (20,85 kv.m ploto), viso 99,16 kv.m bendro ploto; taip pat pastogės
aukšto patalpomis 1-6 (14,42 kv.m ploto), 1-7 (7,51 kv.m ploto), 1-8 (9,13 kv.m ploto), 1-9 (14,17
kv.m ploto), 1-10 (20,70 kv.m ploto), 1-11 (23,31 kv.m ploto), viso 89,24 kv.m ploto, iš viso
bendrai - 188,40 kv.m ploto, naudosis D. M..

              Inžineriniais įrenginiais - valymo įrenginiu k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir arteziniu
gręžiniu kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis D. M..

              D. M. už naudojamas 1/2 dalis S. M. priklausančio gyvenamojo
namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valymo įrenginio k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir
artezinio gręžinio kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu - (duomenys neskelbtini) moka kiekvieną mėnesį   100  (vieno  šimto)  Eur
kompensaciją ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos. D. M.
taip pat privalo savo sąskaita apmokėti visas komunalines ir kitas šių S. M.
nekilnojamųjų daiktų dalies išlaikymo išlaidas.

              Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atmesti ieškovės D. M. ieškinį.

              Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas  dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju pastatu bei jo priklausiniais nustatymo. S. M. šiuo metu gyvena kitur ir atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, jis neketina artimiausiu metu naudotis savo 1/2 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valymo įrenginiu k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir arteziniu gręžiniu kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tokią pasikeitusią atsakovo poziciją, nustatytina tokia naudojimosi gyvenamuoju namu ir priklausiniais tvarka. Atsakovas kaip protingas ir atsakingas žmogus nenori tuščiai ginčytis ir vaidytis su ieškove, kuri visus atsakovo daiktus išgabeno ar išmetė į šaltas, nebaigtas įrenginėti, tinkamai neizoliuotas gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, kurios faktiškai šiai dienai nėra tinkamos gyvenimui. Atsakovui, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, ligos ir patirtų traumų pobūdį, atliktų operacijų pobūdį, reikia šiltų ir sausų patalpų, su teigiama vidaus temperatūra, reikiamais baldais ir patogumais. Atsakovas negali gyventi nežmoniškose sąlygose, į kokias jį įstūmė bendraturtė D. M., kažkada buvusi atsakovo sutuoktinė. Su ieškovės pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu atsakovas nesutinka, nes atsakovui atitektų tik neįrengtos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5-namo pirmame aukšte, nepritaikytos gyvenimui patalpos, o atsakovas dėl savo ligos pobūdžio negali gyventi tokiose patalpose. Ieškovės naudojimosi  gyvenamuoju namu tvarkos projektas, kurį ji pasiūlė atsakovui , pagal kurį ieškovei buvo numatyta priskirti gyvenamojo namo pastogę  su įrengtomis patalpomis, įrengtais sanitariniais mazgais, o atsakovui   priskirti nebaigtą  statyti, neįrengtą pirmąjį aukštą be sanitarinių mazgų, negali tenkinti atsakovą. Atsakovas nurodo, kad su ieškovės  2016-02-05 reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nesutinka.

              Valstybės institucijos išvadai duoti Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas atsiliepimas į ieškinį.

Ieškinys,  priešieškinis, atmestini.

  Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, arteziniu gręžiniu, valymo įrenginiu.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis).

Nustatyta, kad  šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas -85, 188,40 kv.m.ploto, kuris randasi žemės sklype, 0,1094ha,  kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei/ 1t b.l. 24,25/. Be to, šalims  bendrosios dalinės nuosavybės teise  priklauso valymo įrenginys, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini) ir  artezinis gręžinys, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini)/ 1t b.l. 25,26/. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo  yra areštuota nuo 2013-10-29// 1t b.l. 90,91/.  Tokiu būdu, šalims nuosavybės teise priklauso po  ½ dalį  gyvenamojo namo, artezinio gręžinio, valymo įrenginio, o žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Tačiau bendraturčių nustatytos dalys bendroje dalinėje nuosavybėje nenustato, kokia daikto dalis kam priklauso. Tarp šalių gyvenamojo namo patalpomis, arteziniu gręžiniu, valymo įrenginiu  naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo  2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-780/2003, 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-576/2006/.

Šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka yra nutraukta 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr 2-2292-717/2013  dėl atsakovo S. M. kaltės. Šiuo sprendimu nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus  A. M., gim. 2000-11-07 gyvenamoji vieta su jo motina, ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui 600lt per mėnesį, padalintas santuokoje  įgytas turtas. Šis sprendimas  buvo pakeistas 2014-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi, civilinė byla Nr 2A-73-273/2014, šia nutartimi buvo priteista šalims po ½ dalį nebaigto statyti  gyvenamojo namo, valymo įrengimo,  artezinio šulinio. Kauno apygardos teismas 2014-02-04 nutartyje pažymėjo, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai interesai. Be to, padarė išvadą, kad yra užtikrintos nepilnamečio šalių vaiko tinkamos  gyvenimo sąlygos. Teismas nenustatė realaus poreikio ir teisinio pagrindo  nukrypti  nuo sutuoktinių  bendro  turto lygių dalių principo. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė yra nedirbanti, yra registruota darbo biržoje, tačiau yra darbinga, gali dirbti ir gauti pajamas / bylos priedas civilinė byla Nr 2-2292-717/2013, 2t b.l. 174-181, 3t, b.l. 60-71/.

Santykiai tarp šalių yra konfliktiški, šias aplinkybes, patvirtina šalys, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2014-09-26/ 1t b.l. 51-52/.

Iš šalių paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas dėl įvykusių tarp šalių konfliktų šiuo metu negyvena gyvenamajame name, kuriame gyvena ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus, tačiau dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, valymo įrenginiu, arteziniu gręžiniu šalys nesutaria.

Atsakovo pateikti į bylą medicininių dokumentų  išrašai patvirtina tas aplinkybes, kad atsakovas 2013-07-09 patyrė dešiniojo blauzdikaulio bei šeivikaulio skeveldrinius lūžius, buvo operuotas, gydomas, yra neįgalus, jam atlikta sąnario pakeitimo operacija/ /1t b.l. 39-43/. Atsakovas dėl ligos negalėjo dirbti, dėl to jam buvo mokama invalidumo  netekto darbingumo pensija/ 1t b.l. 43-45/.

Ieškovė su 2014-10-06 pasiūlymu kreipėsi į atsakovą S. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, valymo įrenginiu, arteziniu gręžiniu  tvarkos nustatymo/ 1t b.l.3-5, 8-10, 56-61/, tačiau tokio sutikimo negavo. Atsakovas su pasiūlymu kreipėsi į ieškovę dėl jai priklausančios gyvenamojo namo dalies su priklausiniais ir žemės sklypu  atidalijimo ar pardavimo atsakovui už 100000Lt / 1t b.l. 46-48/. Ieškovė sutiko su pasiūlymu, tačiau nurodė savo kainą 200000lt/ 1t, 47-50/. Tačiau šalys nesutarė dėl pardavimo, o atsakovas kreipėsi su pareiškimu į Kauno VPK Kauno rajono policijos PK  dėl to, kad internete buvo skelbimai dėl viso gyvenamojo namo priklausančio šalims ir žemės sklypo pardavimo, atsakovo manymu, ieškovė bandė parduoti ir jo dalį. Tačiau 2014-09-26 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nutarimu buvo nustatyta, kad nepadaryta jokia veika, sukėlusi žalos atsakovui, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą/1t, b.l. 51,52/.

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė  nustatyti gyvenamuoju namu kitokią naudojimosi tvarką, numatė pertvaros įrengimą/1t,b.l3-5,11,12/, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka /1t, b.l. 35-38/, be to, pateikė priešieškinį. Pradiniame priešieškinyje/1t b.l. 69-72/, atsakovas reikalavo nustatyti jam ieškovei priklausančiame žemės sklype servitutą, tikslu naudotis  gyvenamuoju namu, komunikacijomis, reikalavo nustatyti gyvenamojo namo ir jo priklausiniais naudojimosi tvarką, pagal kurią šalims  patalpos būtų paskirtos  naudotis kaip pirmame, taip ir namo pastogėje, tačiau ieškovė nesutiko su tokia naudojimosi tvarka ir servituto nustatymu/1t,b.l 97-98/.

Byloje įtraukta valstybės institucija išvadai duoti Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kurioje atsakė į klausimus dėl  ieškovės siūlytinų pertvarų įrengimo/ 1t b.l. 115, 116/ ir dėl atsakovo priešieškinio, dėl  servitutų  nustatymo/1t b.l. 85-87, 97-98/.  Tokiu būdu,  šalys  nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, nesutaria dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl gyvenamojo  namo patalpomis  naudojimosi tvarkos nustatymo

Nustatant gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą /Lietuvos Aukščiausiojo teismo  nutartis 2006-11-06 civilinėje byloje Nr 3K-3-576/2006, 2007-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-563/2007 /.

Iš gyvenamojo namo pirmo aukšto  plano ir namo pastogės plano matyti, kad patalpos pažymėtos plane indeksais: 1-2- 38,97 kv.m.; 1-3 - 14.,32kv.m.; 1-4 - 5,15kv.m.; 1-5 - 4.56kv.m; 1-1 - 15,31 kv.m. G-1 - 20,85kvm. randasi gyvenamojo namo pirmame aukšte, o patalpos, pažymėtos plane  indeksais 1-11 23,31kv.m; 1-10 20,70kv.m; 1-7 7.51kv.m; 1-8 9,13kv.m; 1-6 14,42kv.m. 1-9 14,17 kv.m, randasi  namo pastogėje, viso gyvenamojo namo plotas sudaro 188,40kv.m / 1t b.l.55,59-61, 72/. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad gyvenamojo namo  bendras plotas yra 188,40kv.m./1t b.l. 24/. Tokiu būdu, šalims priklauso po ½  dalį gyvenamojo namo, t.y. po 94,20 kv.m. gyvenamojo namo. Šalys teismui gyvenamojo namo dalių apskaičiavimo projekto nepateikė, nors teismas pasiūlė ieškovei pateikti, dėl to atidėjo teismo posėdį. Ieškovė pagal jos pateiktą  gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą jai su nepilnamečiu sūnumi prašo paskirti naudotis namo patalpomis, esančiomis namo pastogėje, pažymėtomis plane indeksais: 1-6- 14,42 kv m; 1-7 -7,51 kv m; 1-8 - 9,13 kv.m; 1-9 - 14,17 kv m; 1-10 - 20,70 kv.m); 1-11 -23,31kv.m, kurių bendras plotas sudaro 89,24 kv.m./ 2t b.l. 14/.

Ieškovė pagal jos pateiktą  gyvenamojo namo  naudojimosi tvarkos nustatymo projektą siūlo atsakovui  paskirti naudotis namo pirmojo aukšto  patalpomis, esančiomis namo pirmame aukšte,   pažymėtomis plane indeksais: 1-2 - 38,97 kv.m; 1-3 - 14,32 kv.m; 1-5- 4,56 kv m, kurių bendras plotas sudaro 57,85kv.m./ 2t b.l. 14/.

Ieškovė pagal jos pateiktą  gyvenamojo namo  naudojimosi tvarkos nustatymo projektą siūlo šalims  paskirti naudotis bendrai namo pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis namo plane   indeksais: 1-1- 15.31 kv.m; 1-4 -5.15 kv.m; G-1 - 20.85 kv.m, kas sudaro 41,31kv.m ir kiekvienai   šaliai tektų po 20,655 k.v.m./2t b.l. 14/. Be to, ieškovė siūlo naudotis arteziniu gręžiniu, valymo įrenginiu bendrai./ 2t b.l.14/.

2015-12-23  atlikta šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio   gyvenamojo namo  apžiūra, adresu Kaimynų g.5, Rokų Miško Kelmyno k., Kauno raj., kurios metu teismas visa sudėtimi, ieškovė, jos atstovas, atsakovas, jo atstovas, apžiūrėjo gyvenamojo namo pirmojo aukšto, namo pastogės patalpas. Apžiūros metu nustatyta, kad namo pirmojo aukšto patalpos 1-2, 1-3, 1-4 nėra įrengtos, nėra apdailos, patalpos šildomos grindiniu šildymu, pirmame aukšte  nėra vandens, sanitarinio mazgo, virtuvės, vonios. Pagal ieškovės paaiškinimus, šias patalpas skirtinos naudotis atsakovui. Patalpa G-1, esanti namo pirmame aukšte yra garažas, patalpa 1-4 yra katilinė. Apžiūrėjus gyvenamojo namo pastogę nustatyta, kad   patalpa 1-10 yra įrengtas kambarys,1-11 įrengtas kambarys, patalpa  1-6 yra holas, 1-9 yra įrengtas kambarys, kuriame įrengta laikina virtuvė, 1-8 vonios patalpa su tualetu, 1-7 yra drabužinė. Vietos apžiūros metu atsakovas pageidavo, kad jam būtų paskirta namo pastogėje patalpa kambarys  1-11, o ieškovei patalpa kambarys 1-10, 1-9, o kitomis patalpomis naudotis bendrai, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė nurodo, kad gyvena pastogės patalpoje su nepilnamečiu sūnumi, ten yra visi jos daiktai/2t, b.l150,51,52/.  

Atsakovas su ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos projektu nesutinka ir teikia savo pagal patikslintą priešieškinį/2t,b.l.4-7/ gyvenamojo namo, valymo įrenginio ir artezinio gręžinio naudojimosi tvarką, būtent siūlo naudotis viso gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis 1-1
15,31kv.m, 1-2 38,97kv.m, 1-3 14,32kv.m, 1-4 5,15kv.m, 1-5 4,56 kv.m, G-l 20,85 kv, pastogės patalpomis 1-6 14,42kv.m,1-7 7,51 kv.m, 1-8 9,13kv.m, 1-9 14,17 kv.m. ploto, 1-10 20,70 kv.m,  1-11 23,31kv.m,viso 188,40 kv.m., valymo įrenginiu, arteziniu gręžiniu ieškovei  D. M..

              Iš ieškovės už naudojamas 1/2 dalis atsakovui priklausančio gyvenamojo
namo, ½ dalis valymo įrenginio, ½ dalis artezinio gręžinio prašo priteisti  atsakovui kiekvieną mėnesį po 100 EUR mokamą kompensaciją ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos. Be to, nustatyti ieškovei prievolę  ieškovės sąskaita apmokėti visas komunalines ir kitas ½ dalies gyvenamojo namo, valymo įrenginio, artezinio gręžinio priklausančių  atsakovui išlaikymo išlaidas.

Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutinka nurodo, kad jis yra absurdiškas, nes ieškovei nereikalinga naudojimui atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo, valymo įrenginio, artezinio gręžinio.  Ieškovė nurodo, kad atsakovas reikalauja  priteisti ieškovei naudotis atsakovui priklausančia dalimi priverstinai, be to, reikalauja priteisti iš ieškovės po 100 EUR ir įpareigoti mokėti visas išlaidas, už atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Be to, ieškovė nurodo, kad ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje, atsakovas  šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikia, nemoka, yra didelis įsiskolinimas, o ieškovei tenka pareiga išlaikyti  ne tik tai  šalių nepilnametį sūnų, bet ir turtą, o atsakovas yra skolingas ieškovei už jam priklausančios gyvenamojo namo ½ dalies išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka turi būti nustatyta pagal jos projektą,  nes su ja yra nustatyta nepilnamečių šalių sūnaus gyvenamoji vieta, dėl to ieškovė turi užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

Tokiu būdu, šalys nesutinka su pateiktais naudojimosi tvarkos projektais, teikia nesutikimo argumentus.

Iš pateikto ieškovės projekto, matyti, kad ieškovės prašomos  paskirti naudotis patalpos randasi įrengtoje namo pastogėje, kurioje yra vonia, tualetas, virtuvė, o atsakovui siūlytinos patalpos namo pirmame aukšte neįrengtose patalpose, kur nėra tualeto, vonios, virtuvės, nėra apdailos, šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registrų duomenų byla Nr 5273/0018:3015/bylos priedas nekilnojamojo turto byla Nr 527773/0018:3015, 2015-12-23 atlikta  gyvenamojo namo, vietos apžiūra/1t,b.l.143,150,151,152/, pateiktos į bylą nuotraukos/1t,b.l. 99,100/, šalių paaiškinimai. Be to, pagal siūloma ieškovės gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką ieškovei tenka žymiai didesnis gyvenamojo  namo patalpų plotas, t.y. 89,24kvm, o atsakovui 57,85kv.m, bendrai – 41,31kv.m. / 2t b.l. 14/.

LR CK 4.81str.1 dalyje nustatyta, kad  namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Tokiu būdu, ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis ta nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto  konkrečiomis dalimis.

Tačiau, ieškovė prašo, kad jai būtų paskirta žymiai didesnė dalis gyvenamojo namo nei jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybėje su bendraturčiu atsakovu. Tokiu būdu, ieškovė prašo jai paskirti naudotis patalpomis, kurių plotas  neatitinka jos nuosavybėje gyvenamojo namo daliai, t.y. žymiai viršija tą dalį.

Negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad jeigu su ja gyvena nepilnametis šalių sūnus, tai ieškovei turi būti paskirta naudotis ir didesnė nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo dalis, kadangi bendraturčiais yra ieškovė ir atsakovas, šalių nepilnamečiui sūnui A. M. nepriklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ir jis nėra šios bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis ir šios bylos dalyvaujantis asmuo, todėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarka nustatytina tik tai tarp šalių. Be to, šios aplinkybės jau yra nustatytos civilinėje byloje Nr 2-2292-717/2013 2014-02-04 Kauno apygardos teismo nutartyje, kurioje konstatuota dalijant sutuoktinių bendrą turtą, kad yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai interesai. Be to, konstatuota, kad teismas nenustatė realaus poreikio ir teisinio pagrindo  nukrypti  nuo sutuoktinių  bendro  turto lygių dalių principo/ bylos priedas, civilinė byla Nr 2-2292-717/2013, 3t b.l. .60-71/. Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr 2-2292-717/2013, kurioje dalyvavo abi šalys,  įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kurių įrodinėti iš naujo nereikia/ LR CPK 18str., 182str.2p/, o įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis yra privaloma ne tik tai šalims, bet ir teismui/ LR CPK 279str.4d/. Iš pateiktų byloje įrodymų, pastogės plano, 2015-12-23 vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo pastogėje yra  įrengti kambariai 1-10, 1-11,  1-9 įrengtas kambarys yra naudojama  kaip virtuve, 1-7 kambarys yra drabužinė, 1-8 yra vonia su tualetu. Tokiu būdu, nepilnamečio šalių sūnaus A. M. gyvenimo sąlygos yra užtikrinamos,  kadangi namo pastogėje yra ne vienas įrengtas kambarys, kuriuo gali jis naudotis atskirai nuo motinos ieškovės ir tėvo atsakovo, be to, yra visos būtinos sąlygos sveikam gyvenimo būdui.

Galima sutikti su ieškovės argumentu, kad nustatant  gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką,  turi būti atsižvelgiama į racionalumo, patogumo, efektyvumo kriterijus, t.y. į  tai, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi turtu tvarka, kad būtų kuo mažiau bendrų patalpų, kad  naudotis  patalpomis gyvenamajame  name  būtų patogu, racionalu, be to, kad turėtų būti  prieiga prie komunikacijų, kad būtų išvengta  konfliktinių situacijų, o iš bylos medžiagos akivaizdu, kad  tarp šalių vyko konfliktai, kad siūlytina ieškovės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ieškovei paskiriant patalpas   namo pastogėje, o atsakovui pirmame aukšte, būtų patogi, racionali, tačiau ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra pažeidžiamos atsakovo kaip savininko teisės, nes žymiai nukrypstama nuo šalims, bendraturčiams priklausančių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o tai prieštarauja LR CK 4.81str, be to, atsakovui prašomos priskirti patalpos yra žymiai blogesnės būklės, nes namo pirmame aukšte nei vonios, nei tualeto nėra, patalpos nėra įrengtos, be to, privalų atsižvelgti į atsakovo sveikatos būklę.

Negalima sutikti su ieškovės argumentu neva pirmo aukšto patalpų rinkos vertė yra 30 procentų didesnė, nei namo pastogėje įrengtų patalpų, nes patalpų aukštis tik h=l,60, kadangi šioms aplinkybėms patvirtinti  ieškovė nepateikė įrodymų, be to, pirmo aukšto patalpos nėra įrengtos ir jos gyvenimui nėra pritaikytos. Be to, iš šalių paaiškinimų, matyti, kad faktiškai, iki santuokos nutraukimo, šalys gyveno namo pastogės patalpose ir šiomis patalpomis naudojosi.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų Praktika biuletenis Nr 32., Teismų praktikos nagrinėjant ginčus  dėl bendrosios nuosavybės apžvalga/.

Tokiu būdu, būtina  atsižvelgti į šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kaip tai yra nustatyta  CK 4.81str.1 dalyje., priešingu atveju, konstatuotinas savininko teisių pažeidimas/ LR CK 4.37str/. Tai reiškia,  kad nustatant gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, turi būti žymiai nenukrypstama nuo šalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančių  dalių, jeigu dėl tokio nukrypimo šalys nesusitaria.

Ieškovė su pasiūlyta atsakovo naudojimosi tvarka - paskirti naudotis ieškovei visu gyvenamuoju namu, tame trape ir atsakovo ½ dalimi, o atsakovui mokėti kompensaciją, kuri lygi kaip atsakovas nurodo, jo mokamam nuomos mokesčiui 100EUR per mėnesį, kategoriškai nesutinka, nes neturi tam piniginių lėšų ir nepageidauja naudotis atsakovui priklausančia namo dalimi.

Civilinėje byloje, Nr 2-2292-717/2013, 2013-05-06  Kauno  apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio šalių sūnaus A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ir iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas po 600lt kiekvieną mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Tačiau atsakovas išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui nemokėjo, tai darė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2014-06-20 iki 2016-04-21, mokant kas mėnesį  A. M. po 57EUR, dėl to, atsakovas yra skolingas šiam fondui 1299,55EUR/ 2t b.l. 54/.

Iš antstolės Rimos Gražienės  2016-05-25  rašto Nr 0090/14/00295/P-22 matyti, kad atsakovas šalių nepilnamečiui sūnui A. M. išlaikymo neteikia, yra užvesta vykdomoji byla antstolės R. Gražienės kontoroje, išlaikymo skola sudaro 2555,47EUR, iš kurios atimtos išmokos mokėtos šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš VSDFV Kauno skyriaus ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos, yra apskaičiuotos 481,79EUR vykdymo išlaidos/2t, b.l. 57/. Tokiu būdu, šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymas per mėnesį yra sumokamas tik tai 57 EUR sumoje, kurį moka ne atsakovas, o  išlaiko nepilnametį šalių sūnų ieškovė, kadangi akivaizdu, kad  šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui  57 EUR per mėnesį,  nepakanka. Be to, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovas neprisideda ir prie atsakovui tenkančios gyvenamojo namo dalies išlaikymo, todėl visas išlaidas turi dengti viena ieškovė. Be to, nustatyta, kad ieškovė nedirba.

Kadangi  ieškovė  su  tokia atsakovo  naudojimosi gyvenamuoju namu  tvarka nesutinka,  nesutinka naudotis atsakovui priklausančia ½  gyvenamojo namo dalimi, to labiau nesutinka ir neišgali mokėti atsakovui 100EUR kompensaciją kiekvieną mėnesį už naudojimosi jam priklausančia namo ir priklausinių dalimi, nesutinka ir neišgali apmokėti išlaidų už atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies išlaikymą, nėra  pagrindo  pripažinti,  kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra optimaliausia, atitinka šalių interesus, yra pagrįsta  bei teisėta.

Tokiu būdu, atsakovo siūloma  gyvenamuoju  namu  ir jo priklausiniais naudojimosi tvarka yra netinkama ir  negalima, kurios vykdymas negalimas dėl ieškovės piniginių lėšų stokos, be to, dėl  poreikių nebuvimo naudotis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Nustačius tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus interesai sveikai augti, vystytis, nes ieškovė neturėtų lėšų nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui, kas prieštarautų LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo11str, 13str, sąžiningumo ir protingumo kriterijams.

Atsakovo nesutikimas su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka taip pat yra pagrįstas, kadangi ieškovė siūlo naudotis atsakovui patalpomis, kurių plotas visiškai neatitinka atsakovo turimą gyvenamojo namo dalį, t.y. žymiai mažesnis  nei priklauso atsakovui, o kadangi ieškovė negali ir nepageidauja mokėti už tai kompensacijos atsakovui, tai pažeidžia atsakovo kaip savininko teises.  Be to, ieškovė siūlo atsakovui naudotis žymiai blogesnės būklės, neįrengtomis  pirmo aukšto patalpomis, kur nėra elementarių, užtikrinančių žmogaus higienos ir būtiniausių poreikių tenkinimo sąlygų, o atsakovas yra ligonis, kuriam tokios gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Be to, pagal ieškovės naudojimosi tvarkos projektą, yra žymiai nukrypstama nuo bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, o ne mažareikšmiai, t.y. ieškovei priklausytų patalpų, kurių plotas sudarytų   89,24 kvm, o atsakovui 57,85kv.m, šalims bendrai 41,31kv.m./ 2t b.l. 14/.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu negyvena gyvenamajame name. Nagrinėjamoje byloje, naudojimosi tvarkos nustatymui gyvenamuoju namu turi įtakos ir ta aplinkybė, kad visas žemės sklypas, ant kurio pastatytas namas, nuosavybės teise priklauso ieškovei, o dėl servitutų šalys nesutarė.   

Tokiu būdu, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai kategoriškai nesutinka su siūlytinomis abiejų bendraturčių - šalių projektais dėl gyvenamojo namo, valymo įrenginio, artezinio gręžinio  naudojimosi tvarkos nustatymo, kurie pažeidžia bendraturčių teises ir įstatymų saugomus interesus. Šalys būdami  gyvenamojo namo ir jo priklausinių   bendraturčiais, nevykdo bendrtaurčių pareigos įtvirtintos LR CK 4.75 straipsnio nuostatuose, valdant bendrą daiktą bendradarbiauti, todėl nustatyti gyvenamojo  namo,  pagal pateiktus šalių projektus, naudojimosi tvarkos negalima, o artezinis gręžinys, valymo įrenginys,  yra gyvenamojo namo priklausiniai  / LR CK 4.13str., 4.19str, 4.37str, 4.75str., 4.81str/. Tai reiškia, kad pateikti šalių naudojimosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais  projektai  yra  netinkami, kurių nebus  įmanoma įgyvendinti.

Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą , bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės /Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas/.

Teisės  nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo projektų šioje civilinėje byloje ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus/Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2009-09-28 Nr. 3K-3-353/2009, 2003-09-8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 irkt/, teismas neturi galimybių, kadangi žemės sklypas ant kurio pastatytas gyvenamasis namas  asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, servitutai nenustatyti,  tam ieškovė prieštarauja, gyvenamojo  namo statyba nėra baigta, namo  pirmas   aukštas nėra įrengtas, dėl to namo pirmo aukšto patalpos netinkamos gyvenimui, to labiau, kad atsakovas turi liga, dėl kurios neįrengtose patalpose gyventi negali, ir esant tokiai situacijai šiuo metu gyvenamajame name  atsakovas negyvena, be to, šalys yra išsituokusios ir tarp jų vyksta  konfliktai. Be to, atsakovas šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikia, yra skolingas 2522,47EUR už šalių sūnaus  A. M. išlaikymą,  skolingas  Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1299,55EUR, todėl ieškovė privalo išlaikyti nepilnametį šalių sūnų, ir negali atsakovui kompensuoti pinigais, už atsakovui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, be to, nepageidauja naudotis atsakovui priklausančia ½ gyvenamojo namo dalimi ir už tai mokėti kompensaciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tas aplinkybes, kad šalys ketina parduoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ieškovė ketina kartu su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais parduoti ieškovei  nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tai patvirtina šalių pateikti taikos sutarčių projektai, preliminarioji sutartis/2t, b.l. 7-12, 49-51, 52-53/.55-56 /. 

Civilinių teisinių santykių subjektai /ginčo šalys/, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus/CK 1.5str.1dalis/. Tai reiškia, kad šalių  teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis  bendrojoje nuosavybėje. 

Įvertinant visas  išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje bei jos priede, ieškovės, jos atstovo, atsakovo, jo atstovo paaiškinimus, ieškinys, priešieškinis, atmestini/178str, LR CK 1.2str.,1.5str, 4.13str., 4.19str. 4.20str., 4.37str., 4.47str., 4.72str., 4.74str., ,4.75str., 4.76str.,  4.81str., 4.93str., 4.98str, Teismų Praktika Biuletenis Nr 32, Teismų praktikos nagrinėjant ginčus  dėl bendrosios nuosavybės apžvalga/.

Atmetus ieškinį, priešieškinį, šalių patirtos šioje civilinėje byloje bylinėjimosi  išlaidos, neatlygintinos.

Kadangi buvo siųsti procesiniai dokumentai, iš šalių, lygiomis dalimis valstybei   priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ 88str. 1d., 3p.,   93str./.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 7str, 12str, 17str, 42str, 177str., 178str, 185str, 259str, 263str-268str, 270str, 279str.

Nusprendžia:

Ieškinį,  priešieškinį,  atmesti

Priteisti iš ieškovės D. M., a.k.  (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,53EUR, t.y. iš kiekvieno po  5,79EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.