Administracine byla Nr. A146-1373/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju
kolegija, susidedanti i teiseju Romos Sabinos Alimienes (kolegijos pirmininke), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir
Aruno Sutkeviciaus,
sekretoriaujant Loretai
Cesnavicienei,
dalyvaujant pareikejui L. J.,
atsakovo atstovui Ramunui Kuciauskui,
treciojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Usui,
vieame
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo
L. J. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal
pareikejo L. J. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministerijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos
kariuomenei del sprendimu panaikinimo, gra˛inimo i profesine karo tarnyba,
tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu priteisimo u˛ priverstines
pravaiktos laika.
Teiseju kolegija
n u s t a t e :
I.
pareikejas L. J. (toliau – ir
pareikejas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu ir
patikslintu skundu (b. l. 2, 7-8) prae:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2009 m. gegu˛es 12 d.
isakyma Nr. P-587 „Del Krato apsaugos ministro 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymo
Nr. P-562 „Del ltn. L. J. ileidimo i atsarga“ papildymo“ (toliau
– ir Isakymas Nr. P-587);
2) panaikinti Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2009 m. bir˛elio 19 d.
sprendima Nr. 12-01-1033 „Del Jusu 2009 bir˛elio 10 d. skundo“ (toliau – ir
Sprendimas Nr. 12-01-1033);
3) gra˛inti i profesine karo tarnyba;
4) priteisti i atsakovo tarnybini atlyginima,
maistpinigius ir butpinigius u˛ priverstines pravaiktos laika.
Pareikejas paaikino, kad
skund˛iamu Isakymu Nr. P-587 nuo 2009 m. gegu˛es 15 d. su juo buvo nutraukta
profesines karo tarnybos sutartis ir jis ileistas i atsarga vadovaujantis Krato
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymo (toliau – ir KASOKT
istatymas) 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu (kai kario darbingumas per
paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo sutrikes daugiau kaip 140 dienu ir
susirgimas nesusijes su su˛alojimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas
ar tarnyba).
Pareikejo teigimu, jis
neteisetai buvo atleistas i profesines karo tarnybos, nes jo susirgimas yra
tiesiogiai susijes su tarnyba. Sveikatos sutrikimai atsirado butent tada, kai
jis pradejo skustis del pa˛eistu savo teisiu. Nuolatinis stresas darbe,
psichologinis spaudimas prasidejo nuo 2008 m. gegu˛es 29 d. ir tesesi iki pat
atleidimo i profesines karo tarnybos. Pasak pareikejo, jis buvo persekiojamas
bataliono vadovybes, nemotyvuotai ir nepagristai atsisakyta jam suteikti
auktesni kario laipsni. Visa tai atsiliepe jo sveikatai, o tai reikia, kad
sveikatos pablogejimas yra susijes su tarnyba. Nuo 2008 m. rugpjucio 20 d. iki
atleidimo i profesines karo tarnybos dienos jo at˛vilgiu buvo pradeti 7
tarnybiniai patikrinimai ir paskirtos 6 drausmines nuobaudos. Pareikejas
teige, kad del neteisetai ir nepagristai paskirtu drausminiu nuobaudu
panaikinimo jis kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir pagal jo
skundus per puse metu atsakovui Krato apsaugos ministerijai buvo ikeltos 7
administracines bylos. Atsakovas atleido ji i profesines karo tarnybos
nesiaikindamas, ar jo susisirgimai yra susije su tarnybiniu pareigu atlikimu.
Pareikejas taip pat nurode, kad
nuo 2008 m. spalio 31 d. jis buvo perkeltas i profesines karo tarnybos rezerva
ir laikomas rezerve iki pat atleidimo i profesines karo tarnybos dienos, t. y.
iki 2009 m. gegu˛es 15 d., nors norminiai aktai suteikia teise laikyti kari
profesines karo tarnybos rezerve ne ilgiau kaip du menesius. Vien is faktas,
pareikejo nuomone, patvirtina, jog krato apsaugos sistemos vadovybe visikai
nesilaiko istatymu.
Del profesines karo tarnybos
sutarties nutraukimo ir ileidimo i atsarga padave skunda krato apsaugos
ministrui, kuris 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1033 skunda
nepagristai atmete. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja
pilieciu teise gauti socialine parama ligos metu, taciau jis buvo atleistas i
profesines karo tarnybos ligos metu, o socialines paramos mokejimas nutrauktas.
Pareikejas teige, kad atleid˛iant ji i profesines karo tarnybos buvo
pa˛eistos atleidimo proceduros ir istatymai, taip pat jo (kario ir piliecio)
teises.
Atsakovas Krato apsaugos
ministerija prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i pareikejo skunda
(b.l.14-17) paaikino, kad pareikejo skund˛iamas Isakymas Nr. P-587 yra
teisetas, ji priimant teises aktu reikalavimai nepa˛eisti. Gincijama
individualu administracini akta pasirae tam igaliotas pareigunas, iame akte
suformuluotos nustatytos teises ir pareigos, aktas pagristas objektyviais
duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, kaip to reikalauja Vieojo
administravimo istatymo 8 straipsnis.
KASOKT istatymo 38 straipsnio 2
dalies 13 punktas nustato, kad profesines karo tarnybos <...> sutartis
gali buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos krato apsaugos
sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba
valia, kai jo susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip
<...> 140 dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo
sutrikes su pertraukomis ir jeigu
susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas
ar su tarnyba. Pareikejo pateiktos Krato
apsaugos ministerijai pa˛ymos patvirtina, kad jis nuo 2008 m. liepos 10 d. iki
2009 m. gegu˛es 15 d. t. y. ileidimo i atsarga dienos, su pertraukomis sirgo
184 dienas. I nedarbingumo pa˛ymose nurodytu susirgimu diagnoziu matyti, kad
ne vienas sveikatos sutrikimas, del kurio pareikejas buvo laikinai
nedarbingas, nera susijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines
pareigas: pareikejui buvo diagnozuotos peralimo ligos, dantu liga ir skeleto
- raumenu ligos. Pa˛ymejo, jog nei karinis dalinys, kuriame tarnavo pareikejas
iki atleidimo i atsarga (Lietuvos kariuomenes Lietuvos did˛iojo kunigaikcio
Gedimino tabo batalionas), nei Krato apsaugos ministerija neturi jokiu
faktiniu duomenu apie tai, kad pareikejas atlikdamas tarnybines pareigas butu
patyres su˛eidimu ar suluoinimu, kurie butu galeje sukelti minetus laikinus
sveikatos sutrikimus (ar jie butu sietini su tarnyba).
Be to, pa˛ymejo, kad
pareikejas, remdamasis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalimi ir Krato
apsaugos ministro 2005 m. baland˛io 4 d. isakymu Nr. V-379 „Del Tarnybinio
tyrimo komisijos sudeties ir nuostatu patvirtinimo“, turejo teise kreiptis i
Krato apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir
Tarnybinio tyrimo komisija) del prie˛astinio ryio tarp sveikatos sutrikimo
ir tarnybiniu pareigu vykdymo nustatymo, taciau ia teise nepasinaudojo.
Akcentavo, kad prieingai ne teigia pareikejas, 2008 m. gruod˛io 22 d.
pareikejui gri˛us i tarnyba buvo imtasi veiksmu nustatyti jo tinkamuma
tolimesnei tarnybai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m.
bir˛elio 13 d. nutarimu Nr. 604 (toliau – ir Vyriausybes nutarimas Nr.604)
patvirtintu Karines medicinos ekspertizes nuostatu 32.1 punktu, 2009 m. sausio
5 d. pareikejui buvo iduotas siuntimas Nr. 02 i Karine gydytoju konsultacine
komisija (toliau – ir KGK komisija) Karo medicinos centre, Vytauto pr.
49, Kaune. Pareikejas nuvyko i KGK komisija. Lietuvos kariuomenes Karo
medicinos tarnyba 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pa˛ymoje Nr.
272/2009 pateike ivada, kad ltn. L. J. tinkamas
profesinei karo tarnybai (pagal D sveikatos grupe), taip pat tinkamas tarnybai
tarptautinese operacijose. Taigi kompetentinga karo mediku komisija konstatavo,
kad pareikejas pagal sveikatos bukle yra tinkamas testi profesine karo
tarnyba.
Pa˛ymejo, kad KASOKT istatymo 65
straipsnio 5 dalis nustato, jog <...> tikrosios karo tarnybos kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos
bukle ir sveikatos prie˛iuros tvarka nustato Vyriausybe ar jos igaliota
institucija. Karines medicinos ekspertizes
nuostatai (toliau – ir KME nuostatai) patvirtinti Vyriausybes nutarimu
Nr.604. ie teises aktai isamiai reglamentuoja profesines karo tarnybos kariu
siuntimo i medicinos ekspertize tvarka ir salygas. Kadangi pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d.
su pertraukomis sirgo 184 dienas ir karinis dalinys, kuriame tarnavo
pareikejas iki atleidimo i atsarga bei Krato apsaugos ministerija neturejo
jokiu faktiniu duomenu apie tai, kad pareikejo sveikatos sutrikimai butu
susije su tarnyba ar tarnybiniu pareigu atlikimu, todel atsirado motyvuotas
teisinis pagrindas (KASOKT istatymo 38 str. 2 d.13 p.) nutraukti su minetu
kariu profesines karo tarnybos sutarti ir ileisti ji i atsarga. Lietuvos
kariuomenes Lietuvos did˛iojo kunigaikcio Gedimino tabo batalionas 2009 m.
baland˛io 29 d. ratu Nr.S-394 informavo Krato apsaugos ministre apie Lietuvos
kariuomenes iniciatyva nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir ileisti
ltn. L. J. i atsarga. is ratas buvo faktinis pagrindas
priimti Krato apsaugos ministro 2009 m. gegu˛es 8 d. isakyma Nr.P-562 del
ileidimo i atsarga, kuris veliau buvo patikslintas pareikejo skund˛iamu
Isakymu Nr.P-587.
Del pareikejo argumento, esa jam
ligos metu nebuvo teikiama socialine parama paaikino, kad KASOKT istatymo 65
straipsnio 2 dalis nustato, jog profesines
karo tarnybos kariams mokama ligos paalpa 100 procentu kario tarnybinio
atlyginimo su pareiginiu priedu dyd˛io paalpa kario ligos (sveikatos
sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14
kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio
priedo dyd˛io paalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14
kalendoriniu dienu. Lietuvos
kariuomenes Finansu ir apskaitos departamento 2009 m. rugpjucio 26 d. pa˛yma
apie gautas pajamas Nr. PD-1361 patvirtina, kad pareikejui buvo teises aktu
nustatyta tvarka imokamos ligos paalpos, todel jo teiginys del pa˛eistu
teisiu i socialine parama ligos metu yra nepagristas.
Remiantis teises aktais
pareikejas savo skunde privalejo pateikti faktinius duomenis ir nurodyti
teises normas, irodancius, kad skund˛iamas isakymas yra neteisetas. Pareikejas
savo skunde nepateike jokiu pagristu irodymu, nenurode teises normu, kurios
patvirtintu jo skundo pagristuma, t.y. neirode, kad priimant skund˛iama
isakyma nebuvo vykdomi, ar buvo netinkamai vykdomi galiojantys teises aktai ir
tuo pa˛eistos pareikejo teises ar teiseti interesai.
Treciasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos kariuomene prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (b.l.37-38)
pa˛ymejo, kad profesines karo tarnybos sutartis su pareikeju pagristai buvo
nutraukta vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes
buvo abi salygos, itvirtintos ioje istatymo normoje, t. y. pareikejas nuo
2008 m.liepos 10 d. iki atleidimo i tarnybos dienos del laikinojo nedarbingumo
neatvyko i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu ir nebuvo nustatyta, kad
jo nedarbingumas atsirado del su˛eidimo ar suluoinimo atliekant tarnybines
pareigas ar kad butu susijes su tarnyba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m.
spalio 26 d. sprendimu pareikejo skunda atmete.
Teismas nustate, kad Krato apsaugos ministerijos
sekretoriaus, atliekancio Krato apsaugos ministro igalioto ministerijos
valstybes sekretoriaus funkcijas, 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymu „Del ltn. L. J. ileidimo i atsarga“ Nr. P-562 pareikejas 2009 m.
gegu˛es 15 d. buvo ileistas i profesines karo tarnybos i atsarga (b. l. 11,
18). 2009 m. gegu˛es 12 d. isakymu Nr. P-587 „Del Krato apsaugos ministro 2009
m. gegu˛es 8 d. isakymo Nr. P-562 „Del ltn. L. J. ileidimo
i atsarga“ papildymo“ su pareikeju buvo nutraukta profesines karo tarnybos
sutartis (b. l. 9, 19). Lietuvos kariuomenes Lietuvos Did˛iojo Kunigaikcio
Gedimino tabo bataliono vado 2009 m. gegu˛es 11 d. isakymu Nr. P-223 „Del ltn.
L. J. atsiskaitymo“, vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 39 straipsnio 1
dalimi, 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pareikejui imoketa kompensacija u˛ 21,
25 kalendoriniu dienu nepanaudotu kasmetiniu atostogu u˛ tarnybos laikotarpi
nuo 2008 m. bir˛elio 30 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d., taip pat dvieju menesiu
tarnybiniu atlyginimu dyd˛io ieitine paalpa bei vieno menesio tarnybinio atlyginimo
dyd˛io papildoma kompensacija del ispejimo apie atleidima netaikymo
vadovaujantis KASOKT istatymo 39
straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 3 dalimi (b. l. 10). Pareikejas,
nesutikdamas su Isakymu Nr. P-587, apskunde ji Krato apsaugos ministerijai.
2009 m. bir˛elio 19 d. ratu Nr. 12-01-1033 Krato apsaugos ministerija
informavo pareikeja, kad vadovaujantis KASOKT
istatymo 67 straipsnio 3 dalimi sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su
tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta
tarnybinio tyrimo komisija pagal kariu praymus, jos veiklos nuostatu nustatyta
tvarka. iame rate pa˛ymejo, kad rengiant ir pasiraant skund˛iama isakyma,
Krato apsaugos ministerija duomenu apie pareikejo sveikatos sutrikimo ryi su
tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu neturejo (b. l. 20).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remesi KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13
punktu, kuriame nustatyta, kad profesines karo tarnybos ar kario savanorio
tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir (ar) karys atleid˛iamas i tarnybos
krato apsaugos sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes
iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne
kaip 120 kalendoriniu dienu, jeigu darbingumas buvo sutrikes nepertraukiamai,
arba 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo
sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar
suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pa˛ymejo, kad pagal KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dali Krato
apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia, jei
nera kario kaltes (KASOKT istatymo 38 str. 2 d. 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 p.), gali
nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne ma˛iau kaip prie
du menesius arba ir neispejusi, taciau imokedama kariui Istatymo 40 straipsnio
3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.
Teismas nustate, kad pareikejas sirgo daugiau kaip
140 dienu per paskutinius 12 menesiu ir tai patvirtina 2008 m. liepos 10 d.
laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 030604; 2008 m. gruod˛io 12 d. laikinojo
nedarbingumo pa˛ymos Nr. 033365 ir Nr. 033366; 2009 m. sausio 5 d. laikinojo
nedarbingumo pa˛yma Nr. 033461; 2009 m. kovo 19 d. laikinojo nedarbingumo
pa˛yma Nr. 030751; 2009 m. gegu˛es 19 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr.
035271; 2009 m. gegu˛es 19 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 035254 (b. l.
26-32). I iu pa˛ymu teismas nustate, kad pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d.
iki 2008 m. liepos 18 d. sirgo uminiu faringitu (ligos kodas pagal Tarptautine
statistine ligu ir sveikatos problemu klasifikacija (deimtaja redakcija) (toliau
– TLK-10) – J02.9); nuo 2008 m. rugpjucio 18 d. iki 2008 m. spalio 24 d. -
uminiu bronchitu (ligos kodas pagal TLK-10 – J20.9); nuo 2008 m. spalio 27 d.
iki 2008 m. gruod˛io 19 d.- sinovitu ir tenosinovitu (ligos kodas pagal TLK-10
– M65.9); nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 23 d. -– letiniu apikaliniu
periodontitu (ligos kodas pagal TLK-10 – K04.5); nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009
m. baland˛io 3 d. - dorsalgija (ligos kodas pagal TLK-10 –M54); nuo 2009 m.
baland˛io 6 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d. buvo nustatyta diagnoze – kitas
artritas (ligos kodas pagal TLK-10 – M13). Tai nustates teismas konstatavo, jog
atsakovas nepa˛eide kariu atleidimo i tarnybos taisykliu, itvirtintu KASOKT istatyme. Atkreipe demesi i tai, jog
KASOKT istatymo 39 straipsnio 2
dalies nuostata suteikia galimybe nutraukti profesines karo tarnybos sutarti
bei atleisti kari i karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu,
kaip ir buvo pareikejo atveju. Pa˛ymejo, kad pareikejui vietoje ispejimo buvo
sumoketa KASOKT istatymo 40
straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.
Teismas taip pat pasisake, jog Krato apsaugos
ministerija neturejo pagrindo daryti ivados, kad pareikejo susirgimas susijes
su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Krato apsaugos ministerija ir
Lietuvos kariuomene nera teises aktais igaliota nustatyti kario ˛uties ar
sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu. Pagal KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dali, kario
˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar
tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija.
Jos darbo tvarka nustato Krato apsaugos ministras. Tarnybinio tyrimo komisijos
sudetis ir nuostatai yra patvirtinti krato apsaugos ministro 2005 m. baland˛io
4 d. isakymu Nr. V-379, ir jie yra taikomi Lietuvos Respublikos krato apsaugos
sistemoje tarnaujantiems ir i jos ileistiems i atsarga kariams (2 p.). Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat
veikianti krato apsaugos sistemos institucija, kuri nustato krato apsaugos
sistemos kariu ˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu
pareigu vykdymu ar tarnyba (3 p.). Pagal Tarnybinio
tyrimo komisijos nuostatu 11 punkta, karys ar jo igaliotas atstovas
Tarnybinio tyrimo komisijai turi pateikti iuos dokumentus: prayma komisijos
vardu (laisvos formos); kario asmens sveikatos istorija nuo tarnybos krato
apsaugos sistemoje prad˛ios ir asmens sveikatos istorija i vieuju sveikatos
prie˛iuros istaigu (ne trumpesne kaip 5 metu); sveikatos sutrikimo fakta ir jo
prad˛ia patvirtinancius medicininius dokumentus (iraus i ligos istorijos ir
kt.); traumos (su˛eidimo, suluoinimo) atveju – dokumentus, patvirtinancius
traumos (su˛eidimo, suluoinimo) aplinkybes ir prie˛astis (nelaimingo
atsitikimo akta, liudytoju paaikinimus ir kt.). Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 24 punkta Tarnybinio tyrimo
komisija priima viena i iu sprendimu: 1) kario ˛utis ar sveikatos sutrikimas
yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba; 2) kario ˛utis ar
sveikatos sutrikimas nera susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba.
Teismas pa˛ymejo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad
pareikejas butu kreipesis i Tarnybinio tyrimo komisija su praymu itirti, ar
jo susirgimai susije su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Tarnybinio
tyrimo komisijos 2009 m. spalio 16 d. pa˛ymoje Nr. TIS-72 pa˛ymeta, kad L. J. praymo del sveikatos sutrikimo siejimo su tarnyba
nebuvo gauta. Nors atsakovo 2009 m. bir˛elio 19 d. ratu Nr. 12-01-1033
pareikejui i tvarka buvo iaikinta, taciau jis nepasinaudojo galimybe imtis
priemoniu del jam reikalingu irodymu rinkimo. Pareikejo motyvai, kad jis
nepasitiki komisijos objektyvumu, teismo vertinimu, nera teisikai reikmingi
ir neleid˛ia pareikejui ignoruoti teises aktais nustatytos tyrimo atlikimo
tvarkos.
Teismas pareikejo bei jo atstovo pozicija, esa
Komisija neturi specialiuju ˛iniu, vertino kaip objektyviai nepagrista, nes i Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 3, 4,
8, 11 punktu matyti, kad Tarnybinio tyrimo komisija nagrineja ne tik su
sveikatos su˛alojimu, bet ir kitokiu sveikatos sutrikdymu susijusius atvejus.
iu Nuostatu 25.1. punktas numato, kad sprendima, jog 1) kario ˛utis ar 2)
sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba,
komisija priima, kai karys 1) ˛usta, 2) suserga ar 3) patiria trauma
(su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos, karinio
vieneto, kariuomenes vado ar krato apsaugos ministro isakyma. Vadovaudamasi Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 10.6.
punktu Tarnybinio tyrimo komisija turi teise kviesti specialistus (Karo
medicinos ekspertizes komisijos, nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrimo
komisiju narius) ir siulyti pakartotinai (papildomai) atlikti tyrimus,
tarnybinius patikrinimus, siusti kari i Karo medicinos ekspertizes komisija.
Teismas pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i tai, kad teises
aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryio su tarnyba tyrimo proceduras,
is irodymas gali buti gaunamas tik tokiu budu, koki nustato teises aktai.
Kitokiais irodymais, tarp ju ir teismo skiriama medicinos ekspertize, is
faktas negali buti patvirtinamas. Teismas pabre˛e, kad nors pareikejas yra
pateikes kitu medicinos istaigu dokumentus del to, kad jam buvo diagnozuotos ir
kitos ligos, o ne tik tos, del kuriu buvo iduoti nedarbingumo pa˛ymejimai, iu
aplinkybiu tyrimas negali tureti teisines reikmes, kadangi teisikai
reikmingas faktas del nedarbingumo dienu ryio su tarnyba gali buti nustatomas
tik Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu. Pa˛ymejo, jog nors pareikejas
teismui pateike UAB „Teliu eimos klinika“ praneima apie itariama profesine
liga – opalige (be datos), taciau io dokumento jokiai institucijai nepristate
ir veiksmu nesieme.
Teismas nustate, kad Vilniaus apygardos
administraciniame teisme buvo ikeltos 7 bylos del ivairiu su tarnyba susijusiu
santykiu: i triju baigtu administraciniu bylu vienoje byloje Nr. I-661-580/2009
pareikejo skundas atmestas, byla dalyje nutraukta, dvi bylos (Nr.
I-468-602/2009 ir I-605-38/2009) nutrauktos, kitos bylos nebaigtos. Pa˛ymejo,
kad ne vienas pareikejo skundas nebuvo patenkintas. Teismas priejo prie
ivados, kad sieti pareikejo atleidima su teisme nagrinejamomis bylomis nera
pagrindo, kadangi jis nera atleistas del tarnybiniu nusi˛engimu padarymo.
Teismas pabre˛e, kad jis negali nustatyti ligu
atsiradimo prie˛asciu nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo. Teisme
nustatant prie˛astini ryi tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybiniu pareigu
atlikimo gali buti vertinami ne atskiri faktai, su kuriu buvimu gali prasideti
liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos ivados pagristumas, todel pareikejo
atstovo ivardinti atskiri faktai negali buti teisminio nagrinejimo dalyku.
III.
Pareikejas L. J. (toliau – ir
apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 133-136), kuriuo prao
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir perduoti byla pirmosios
instancijos teismui nagrineti i naujo.
Apeliacini skunda grind˛ia tokiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas pa˛eisdamas jo
procesines teise (ABTI 53 str.2 d.) teikti praymus be motyvu atmete jo du
kartus teismo posedyje pateikta prayma sustabdyti bylos nagrinejima ir skirti
ekspertize. Apelianto nuomone tai yra procesines teises normu pa˛eidimas del
kurio galejo buti neteisingai ispresta byla. Todel yra pagrindas taikyti
Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir
perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo, nes butina
surinkti daug nauju irodymu, juos galima gauti tik paskyrus teismo medicinos
ekspertize.
2. Po teismo posed˛io su˛inojo, kad byla nagrinejusi
teiseja J.M.Strumskiene ka˛kada dirbo Krato apsaugos ministerijoje. Teiseja
apie i fakta neinformavo proceso aliu. Apeliantas teige manantis, kad teiseja
galimai yra dirbusi ir su byloje dalyvavusiu atsakovo atstovu S.Montvila,
galimai su juo bendrauja. Apeliantas nurode, kad del iu aplinkybiu, taip pat
del to, kad teismas be motyvu atmete jo prayma del ekspertizes skyrimo, jam
kilo pagristu abejoniu, kad byla nagrinejes teismas buvo alikas, t.y.palankus
atsakovui.
3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip
to reikalauja Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis, nepadejo
pareikejui rinkti irodymus (ypac tokius, kuriu jis negali surinkti be teismo
pavedimo). Teismas nenustate ir neityre visu bylai svarbiu aplinkybiu,
atsisake skirti medicinine ekspertize, kuri galetu panaikinti byloje kylancias
abejones. Pasak apelianto, tik medicininei ekspertizei nustacius jo sveikatos
sutrikimo prie˛astis, jis gali kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija del
sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio nustatymo su tarnybiniu pareigu vykdymu.
4. Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise
gauti socialine parama ligos metu. Apeliantas akcentavo, kad jis buvo ileistas
i atsarga ligos metu, jam nutrauktas socialines paramos mokejimas. Taip
atsakovas ji paliko ligos metu be leu ir pragyvenimo altinio.
Atsakovas Krato apsaugos ministerija atsiliepime i
apelianto skunda (b. l. 139-144) prao pirmosios instancijos teismo sprendima
palikti nepakeista i esmes analogikais motyvais, kuriais remesi pirmosios
instancijos teisme. Atsikirsdamas i apeliaciniame skunde pateiktus argumentus
akcentuoja:
1. Teismas pagristai neskyre ekspertizes, kadangi
apeliantas neirode jos butinumo. Tai, kad apeliantas nesilaike teises aktuose
nustatytu reikalavimu del sveikatos sutrikimu atsiradimo prie˛asciu nustatymo
ir prie˛astinio ryio tarp tokiu sutrikimu ir tarnybos pareigu vykdymo, negali
buti pagrindas jo neteisetiems reikalavimams (skirti ekspertize) tenkinti. Be
to, net jei tokia ekspertize ir butu atlikta ir sveikatos sutrikimai butu
nustatyti, tai nebutu pagrindas keisti L. J. atleidimo i
profesines karo tarnybos pagrindo, kadangi nebutu nustatytas sveikatos
sutrikimu ryys su tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu, nes tai gali
nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija.
2. Vien tas faktas, kad byla nagrinejusi teiseja Jura
Marija Strumskiene nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegu˛es 15 d. dirbo
Krato apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryiu departamente, Sutarciu grupes
vyriausiosios specialistes pareigose jokiu budu neirodo jos alikumo.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene atsiliepime i apelianto skunda (b. l.
145-147) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista
analogikais motyvais, kuriuos buvo nurodes nagrinejant byla pirmosios
instancijos teisme.
Teiseju kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinejamas gincas kiles del Krato
apsaugos ministerijos 2009 m. gegu˛es 12
d. isakymo Nr. P-587, kuriuo atsakovas nuo 2009 m. gegu˛es 15 d. nutrauke
profesines karo tarnybos sutarti ir ileido leitenanta L. J.,
Lietuvos kariuomenes Lietuvos did˛iojo
kunigaikcio Gedimino tabo bataliono Laikinojo profesines karo tarnybos
personalo rezervo kari i atsarga, taip pat del Krato apsaugos ministro
2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1033, kuriuo buvo atmestas pareikejo
skundas del Isakymo Nr. P-587, pagristumo ir teisetumo. Be to, pareikejas
pirmosios instancijos teisme pareike reikalavimus del gra˛inimo i profesine
karo tarnyba, tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu u˛ priverstines
pravaiktos laika priteisimo, t.y. reikalavimus, kurie yra ivestiniai i
pagrindinio reikalavimo – panaikinti Isakyma Nr. P-587.
Pagal Administraciniu bylu teisenos
istatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo
argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Teiseju kolegija patikrino byla
ati˛velgdama i i istatymo reikalavima.
Ginco teisinius santykius reglamentuoja Krato apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymas (byloje aktuali 2009 m. kovo
10 d. istatymo Nr. XI-188
redakcija).
KASOKT istatymo 38 straipsnis nustato profesines
karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. KASOKT
istatymo 38 straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas imperatyviai nustate atvejus,
kuriais profesines karo
tarnybos sutartis turi buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos
krato apsaugos sistemoje (38
str.1 d.1-9 p.), o 2 dalyje ivardytais atvejais suteike Krato apsaugos ministerijos ar
kariuomenes vadovybei
diskrecijos teise spresti del profesines
karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo i tarnybos krato apsaugos
sistemoje (38 str. 2 d. 1-13
p.). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teise nutraukti profesines karo tarnybos
sutarti iame straipsnyje numatytais pagrindais turi krato apsaugos ministras
arba jo igalioti kariuomenes vadas bei kiti vadai ar pareigunai.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, skund˛iamo
Isakymo Nr. P-587 priemimo
teisinis pagrindas - KASOKT istatymo
38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata, reglamentuojanti, kad profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos
krato apsaugos sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes
iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne
kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo
sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar
suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Pareikejo
reikalavimas del Isakymo Nr.
P-587 panaikinimo galetu buti patenkintas tuo atveju, jei butu nustatyta, kad profesines karo tarnybos sutartis
nutraukta KASOKT istatymo 38
straipsnio 2 dalie 13 punkte numatytu pagrindu nesant iuo istatymu nustatytu
salygu, taip pat jei butu nustatytas bent vienas i Administraciniu bylu
teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu skund˛iamo akto pagrindu: 1) neteisetas i esmes, t. y. savo turiniu prietarauja
auktesnes galios teises aktams; 2) neteisetas
del to, kad ji prieme nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisetas
del to, kad ji priimant buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles,
turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo
pagristuma.
Teiseju kolegija akcentuoja, kad KASOKT
istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatoje, kuria atsakovas taike pareikejui,
yra itvirtinta dvi jos taikymo salygos; 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne
kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu; 2) susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant
tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Faktas, kad
pareikejas per paskutinius
12 menesiu (nuo 2008 m. liepos 10 d. iki
2009 m. gegu˛es 15 d.) sirgo su pertraukomis ilgiau
kaip 140 dienu (i viso 184 dienas)
byloje nustatyta ir del io fakto ginco tarp aliu nera. Byloje nera irodymu, kad atsakovas,
priimdamas Isakyma Nr. P-587
turejo, taciau nepaise duomenu, jog susirgimai, del kuriu per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis jis nuo 2008 m. liepos 10 d.iki 2009 m. gegu˛es 15
d. buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendoriniu dienu, yra susije su su˛eidimu
ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareikejas
nepateike i byla irodymu, kurie patvirtintu, jog priimdamas Isakyma Nr. P-587, atsakovas pa˛eide antraja KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo salyga.
KASOKT istatymo 65 straipsnis reglamentuoja, kad
Krato apsaugos ministerija organizuoja ir atlieka profesines karo tarnybos
kariu sveikatos prie˛iura ir sveikatinimo veikla per krato apsaugos sistemos
sveikatos prie˛iuros institucijas ir naudodamasi kitu nacionalines sveikatos
sistemos asmens ar visuomenes sveikatos prie˛iuros istaigu teikiamomis
paslaugomis ir patarnavimais. Karo prievolininku, asmenu, stojanciu i tikraja
karo tarnyba ar Lietuvos auliu sajungos kovinius burius, ir tikrosios karo tarnybos
(pagal KASOKT istatymo 2 str. 11 p. tikrosios karo tarnybos savoka apima ir profesine karo tarnyba) kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal
sveikatos bukle ir sveikatos prie˛iuros tvarka istatymu leidejas pavede
nustatyti Vyriausybei ar jos igaliotai institucijai (KASOKT istatymo 65 str. 5
d.). KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kario sveikatos
sutrikimo sunkumo laipsni nustato Lietuvos kariuomenes karine medicinos
ekspertizes komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybes nustatyta tvarka. Kario
˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar
tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.
Jos darbo tvarka nustato krato apsaugos ministras. KASOKT istatymo 65 straipsnio
4 dalyje nustatyta, kad tarnybinio tyrimo ir karines medicinos ekspertizes
komisiju sprendimai gali buti apskund˛iami teismui per 10 dienu nuo ivadu
iteikimo kariui arba kitiems io straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar
ju atstovams. Igyvendindamos minetas KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir
67 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2002 m. liepos
12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karines medicinos ekspertizes nuostatus
(byloje aktuali Vyriausybes 2007 m. bir˛elio 13 d. nutarimo Nr. 604 redakcija),
o Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministras 2005 m. baland˛io 4 d. isakymu Nr. V-379 sudare Tarnybinio
tyrimo komisija ir patvirtino Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus. Minetos KASOKT istatymo normos ir jas igyvendinanciu
poistatyminiu teises aktu nuostatos suponuoja ivada, kad profesines karo tarnybos kariu sveikatos
bukle visais su ia tarnyba susijusiais klausimais turi buti tiriama laikantis
iais teises aktais nustatytu proceduru bei taisykliu, kurios yra privalomos
tiek kariui, tiek krato
apsaugos sistemos (KASOKT
istatymo 3 str.) vienetams.
Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau
– ir KME nuostatai), be kita ko, numato procedura, kad tikrosios karo
tarnybos kariu sveikata del
ju tinkamumo testi karo tarnyba pagal sveikatos bukle ir sveikatos grupe
tikrinama Karineje Karine medicinos ekspertizes
komisijoje (toliau – ir KMEK) ir Karineje medicinos komisijoje (toliau
– ir KMK) (KME nuostatu 1.2, 4, 8, 9, 32 p.). KME nuostatu 32 punktas reglamentuoja
atvejus, kuriais tikrosios karo tarnybos kariai siunciami i KMEK ir KMK atlikti medicinos ekspertizes,
tarp ju - jeigu reikia nustatyti tinkamuma tolesnei karo tarnybai po traumos,
stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupe (KME
nuostatu 32.1 p.). I byla pateikti irodymai patvirtina, kad L. J. tarnybos vietos karinis vienetas (Lietuvos Did˛iojo Kunigaikcio Gedimino
tabo batalionas), atsi˛velgdamas i tai, jog pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 5 d. pateike 4 nedarbingumo
pa˛ymas (per i laikotarpi pareikejas buvo nedarbingas 131 kalendorine diena,
diagnozes pagal TLK-10:
J02.9 - uminis faringitas; J20.9-
uminis bronchitas; M65.9 - sinovitas
ir tenosinovitas), 2009 m.
sausio 5 d. pasiunte pareikeja i Karo medicinos centra, kad butu patikrinta jo
sveikatos bukle ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo
tarnybai, t.y. karinis vienetas ivykde KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir KME nuostatu 32.1 punkto reikalavimus.
Byloje esanti 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pa˛yma Nr.272/2009
patvirtina, kad pareikejas buvo pripa˛intas tinkamu profesinei karo tarnybai
pagal D sveikatos grupe, taip pat tarnybai tarptautinese organizacijose. KASOKT istatymo 67 straipsnio 4 dalies ir KME nuostatu 16-17 punktai reglamentuoja
KMK ir KMEK ekspertiniu nutarimu apskundimo tvarka: KME ekspertiniai nutarimai
gali buti apskusti KMEK praant atlikti pakartotine medicinos ekspertize; KMEK
ekspertiniai nutarimai gali buti apskusti teismui Administraciniu bylu teisenos
istatymu nustatyta tvarka. Kaip matyti i bylos med˛iagos, pareikejas 2009 m.
vasario 2 d. ekspertinio nutarimo nustatyta tvarka neskunde. Byloje itirti
irodymai patvirtina, kad po to, kai buvo priimtas 2009 m. vasario 2 d.
ekspertinis nutarimas del pareikejo tinkamumo profesinei karinei tarnybai, jis
nuo 2009 m. kovo 19 d. pateike kariniam vienetui naujas laikinojo nedarbingumo
pa˛ymas Nr. 030751,
Nr.035254, Nr.035271
(diagnozes pagal TLK-10:
K04.5- letinis apikalinis periodontitas; M54 - dorsalgija; M13- kitas
artritas). 2009 m. baland˛io 29 d. Lietuvos kariuomene, atsi˛velgdama i tai,
kad pareikejas per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendoriniu dienu,
pasiule Krato apsaugos ministrui nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir
ileisti pareikeja i atsarga KASOKT
istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Krato apaugos
ministro igaliotas pareigunas pasinaudojo istatymu leidejo suteikta diskrecijos
teise nutraukti su pareikeju
profesines karo tarnybos sutarti. Byloje itirtu irodymu visuma patvirtina, kas
skund˛iama isakyma prieme kompetentingas pareigunas esant KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13
punkte numatytoms ios istatymo normos taikymo salygoms.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai
pa˛ymejo, kad karo tarnyba reglamentuojantys teises aktai detaliai
reglamentuoja kariu sveikatos sutrikdymu ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba proceduras. Teiseju kolegija
pa˛ymi, kad aukciausios teisines galios aktu - istatymu (KASOKT istatymo 67
str. 3 d.) krato apsaugos ministro sudaromai tarnybinio tyrimo komisijai yra
suteikti igaliojimai nustatyti kario sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su
tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Taigi tik i
komisija yra kompetentinga priimti sprendima, ar tarp profesines karo tarnybos
kario sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu
pareigu vykdymu ar tarnybos yra prie˛astinis ryys. Pagal Tarnybinio
tyrimo komisijos nuostatuose (toliau – ir TTK nuostatai) reglamentuota kario
sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba
procedura, karys (jo igaliotas atstovas) del mineto prie˛astinio ryio
nustatymo turi kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija su praymu ir pateikti iu
Nuostatu 11 punkte ivardytus medicininius dokumentus (tarp ju – asmens
sveikatos prie˛iuros istorija i vieuju sveikatos prie˛iuros istaigu, ne
trumpesne kaip 5 metu) ir kitus dokumentus. Minetos nuostatos patvirtina, kad
karys Tarnybinio tyrimo komisijai gali pateikti medicininius dokumentus ir visu
asmens sveikatos prie˛iuros istaigu, kuriose gydesi. Atitinkama med˛iaga turi
pateikti ir karinis vienetas bei Karo medicinos tarnyba (TTK nuostatu 12,13
p.).TTK nuostatu 25 punktas reglamentuoja, jog sprendima, kad kario sveikatos
sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija
priima, kai karys: suserga ar patiria trauma
(su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos,
karinio vieneto, kariuomenes vado ar krato apsaugos ministro isakyma (25.1
p.).; suserga
ar patiria trauma (su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas, nurodytas
jo pareigineje instrukcijoje (25.2 p.). I mineto teisinio reguliavimo
akivaizdu, kad kario sveikatos sutrikimas gali buti pripa˛intas susijusiu su
tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisikai
reikmingus tarnybos faktus ir aplinkybes. Prie priimdama sprendima, kad kario
liga susijusi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija turi gauti tai
patvirtinancia Karines medicinos
ekspertizes komisijos (toliau – ir
KMEK) ivada (26,27 p.). Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas gali buti
apskustas teismui per 10 kalendoriniu dienu nuo sprendimo iteikimo kariui, jo
eimos nariams ar ju praymu kitam kario interesams atstovaujanciam asmeniui (KASOKT istatymo 67 str.4 d., TTK nuostatu
22 p.). Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu teiseju kolegija konstatuoja,
kad del profesines karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio
su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo (nenustatymo) pagristumo
gincas gali kilti ir gali buti nagrinejamas administraciniame teisme tik tuo
atveju, kai Tarnybinio tyrimo komisija priima viena i TTK nuostatu 24 punkte
numatytu sprendimu, o karys su juo nesutinka ir ji apskund˛ia teismui.
Pirmosios instancijos teismas ityres irodymu visuma pagristai nustate, kad
pareikejas nesikreipe i Tarnybinio tyrimo komisija del jo sveikatos sutrikimo
galimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo,
t.y. nepasinaudojo KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalyje ir TTK nuostatuose
nustatyta tvarka. Pa˛ymetina, kad TTK nuostatai taikomi tiek Lietuvos
Respublikos krato apsaugos sistemoje tarnaujantiems, tiek ileistiems i
atsarga kariams (TTK nuostatu 2 p.). Taigi Isakymo Nr.P-587 priemimas
pareikejui nesudare kliuciu kreiptis su praymu i Tarnybinio tyrimo komisija
del mineto prie˛astinio ryio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas
sprendime teisingai pastebejo, kad pareikejo skund˛iamame Sprendime Nr.
12-01-1033, atsakovas, be kita ko, pareikejui ia tvarka iaikino.
Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija
konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, esa pirmosios instancijos
teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Administraciniu bylu teisenos
istatymo 81 straipsnis, nepadejo pareikejui rinkti irodymus, nepagristai
atmete jo praymus del teismo medicinines ekspertizes paskyrimo ir taip pa˛eide
pareikejo procesines teises, vertina kaip nepagristus ir juos atmeta. Teiseju kolegija nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymi, kad
teismo aktyvus vaidmuo renkant irodymus nereikia, jog teismas turi pareiga
tenkinti visus proceso dalyviu praymus del irodymu prijungimo, ar ju
ireikalavimo. Istatymas nustato, kad tiek pareikejas, pateikdamas skunda
teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas i skunda, kartu su iais procesiniais
dokumentais turi pateikti teismui irodymus, kuriais grind˛ia savo reikalavimus
ir atsikirtimus (ABTI 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Istatymu
leidejo suteikta administraciniam teismui teise rinkti irodymus savo iniciatyva
teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai konkrecioje byloje
paaikeja, jog nustatymui visu nagrinejamai bylai svarbiu aplinkybiu ir
visapusikam, objektyviam ju ityrimui turi buti pateikti i byla papildomi
irodymai (ABTI 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.). Pa˛ymetina ir
tai, kad pateikiant ir renkant irodymus, be kita ko, turi buti paisoma irodymu
sasajumo reikalavimu. Ginco administracineje bylos ribas apsprend˛ia pareikejo
suformuluoti reikalavimai. Taigi irodinejimo procese yra reikmingi tik tie
irodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareiktu reikalavimu
isprendimui reikmingas konkrecias aplinkybes. Nagrinejamoje byloje nebuvo
ikeltas administracinis gincas del prie˛astinio ryio tarp sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu pareigu vykdymo ar tarnybos nustatymo
(nenustatymo) pagristumo (KASOKT
istatymo 67 str. 4 d., TTK nuostatu 22 p.), kadangi,
kaip mineta pirmiau, priimti sprendima del io prie˛astinio ryio nustatymo
kompetencija suteikta Tarnybinio tyrimo komisijai (KASOKT istatymo 67
str. 3 d., TTK nuostatu 2, 3, 8,9,24-30 p.), o pareikejas i ia Komisija
nesikreipe ir ji del pareikejo sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nera priemusi jokio
sprendimo. iomis aplinkybemis pareikejo pareiktas praymas, kad teismas
skirtu teismo medicinine ekspertize jo susirgimo prie˛astims nustatyti,
prietarauja pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu nustatytai tikrosios karo
tarnybos kario sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo tvarkai ir
ieina u˛ nagrinejamoje byloje ikelto administracinio ginco ribu. Teiseju
kolegija nagrinejamame kontekste akcentuoja, kad pagal TTK nuostatuose
numatytas kario sveikatos sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu
vykdymu ar tarnyba nustatymo proceduras, KMEK, gavusi Tarnybinio tyrimo komisijos paklausima del ivados pateikimo, turi teise kreiptis
i nepriklausomus konsultantus Karines medicinos ekspertizes nuostatuose
nustatyta tvarka (TTK nuostatu 28-29 p.). Taigi teises aktai numato, kad i
nustatyta tvarka atliekama kario sveikatos sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura
gali buti pakviesti atitinkami specialistai. Teises aktai nenustato kliuciu
mineto prie˛astinio ryio proceduroje dalyvaujanciam kariui reikti praymus
del tokiu specialistu pakvietimo.
Apelianto argumentas, esa tik teismo medicininei
ekspertizei nustacius jo sveikatos sutrikimo prie˛astis, jis gali kreiptis i
Tarnybinio tyrimo komisija del sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio nustatymo
su tarnybiniu pareigu vykdymu, yra nepagristas, nes tokios tvarkos nenumato nei
KASOKT istatymas, nei TTK nuostatai, nei kiti teises aktai. Del minetu
prie˛asciu apelianto praymas del pirmosios instancijos teismo sprendimo
panaikinimo ir bylos perdavimo nagrineti i naujo, kad butu surinkta daug nauju
irodymu (paskirta teismo medicinos ekspertize), atmetamas kaip nepagristas.
Istatymu leidejas nustate reikalavimus,
kuriu turi buti laikomasi nutraukiant profesines karo tarnybos sutarti ne del
kario kaltes (KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13
punktai) ir ileid˛iant ji i atsarga: 1) Krato
apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia gali
nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne ma˛iau kaip prie
du menesius arba ir neispejusi, taciau imokedama kariui 40 straipsnio 3 dalyje
nustatyta papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 39 str.1 d.); 2) profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukta bei karys
atleistas i karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu (KASOKT istatymo 39 str.3 d.); 3) kai ileid˛iamas i atsarga karys neturi
teises i kario valstybine pensija, jam imokama ieitine paalpa, kurios dydis
priklauso nuo kario tarnybos krato apsaugos sistemoje sta˛o (KASOKT istatymo 40 str.1 d.1-4 p.), o kai ileid˛iamas i atsarga karys turi
teise i kario valstybine pensija, jam imokama 2 menesiu tarnybiniu atlyginimu
dyd˛io ieitine paalpa neatsi˛velgiant i tarnybos krato apsaugos sistemoje
sta˛a
(KASOKT istatymo 40 str.2 d.); 4) visiems kariams, su kuriais
nutraukiama profesines karo tarnybos sutartis ne del ju kaltes ir jei jie i
anksto neispejami, imokama 1 menesio tarnybinio atlyginimo dyd˛io, o kariui,
auginanciam vaika ar vaiku iki 14 metu, imokama 2 menesiu tarnybiniu
atlyginimu dyd˛io papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 40 str. 3 d.).
Byloje esantis
Lietuvos kariuomenes Lietuvos
Did˛iojo Kunigaikcio Gedimino tabo bataliono vado 2009 m. gegu˛es 11 d.
isakymu Nr. P-223 patvirtina, kad nutraukiant su pareikeju profesines karo
tarnybos sutarti KASOKT istatymo 38
straipsnio 2 dalies 13 punktu ir ileid˛iant ji i atsarga bei atsiskaitant su
pareikeju buvo pritaikytos KASOKT istatymo 39
straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatos. Kadangi profesines
karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir pareikejas buvo atleistas i
profesines karo tarnybos prie tai neispejus, jam buvo imoketa vieno menesio
tarnybinio atlyginimo dyd˛io papildoma kompensacija, kaip to reikalauja KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalis ir 40
straipsnio 3 dalis. Be to, pareikejui, atsi˛velgiant i jo tarnybos sta˛a, buvo
imoketa dvieju menesiu tarnybiniu atlyginimu dyd˛io ieitine paalpa, numatyta
KASOKT istatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip
pat kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas.
KASOKT istatymo 39 straipsnio 3 dalis leid˛ia nutraukti
profesines karo tarnybos sutarti bei atleisti kari i karo tarnybos jo ligos
(laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu, jei sutartis nutraukiama ne del kario
kaltes, taigi ir KASOKT istatymo 38
straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Todel profesines karo tarnybos
sutarties nutraukimas ir pareikejo atleidimas jo ligos (laikinojo
nedarbingumo) laikotarpiu KASOKT istatymo
38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu istatymu nepa˛eid˛ia. KASOKT istatymo 68 straipsnio, kuris nustato
socialines ir kitas su karo tarnyba susijusias garantijas, 2 dalis nustato, jog
profesines karo
tarnybos kariams mokama ligos paalpa - 100 procentu kario tarnybinio
atlyginimo su pareiginiu priedu dyd˛io paalpa kario ligos (sveikatos
sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario
tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dyd˛io paalpa, kai laikinas
nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu. Apeliacinio skundo argumentai, esa atsakovas ji paliko
ligos metu be leu ir pragyvenimo altinio, neatitinka tikroves. Pa˛ymetina,
kad teikdamas tokius argumentus, pareikejas nepareike atsakovui jokiu
reikalavimu, susijusiu su iuo savo teiginiu. Byloje esanti Lietuvos
kariuomenes pa˛yma (2009 m. rugpjucio 26 d.
Nr. PD-1361) apie imokas pareikejui jo ligos (laikinojo nedarbingumo)
laikotarpiu, taip pat pirmiau minetas isakymas del atsiskaitymo su atleid˛iamu
pareikeju, patvirtina, kad KASOKT istatyme numatytos imokos pareikejui buvo
imoketos.
Remdamasis idestytais argumentais teiseju
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino
pareikejo reikalavimo del Isakymo
Nr. P-587 panaikinimo. is isakymas, kaip mineta pirmiau, priimtas
kompetentingo pareiguno esant
KASOKT istatymo 38 straipsnio
2 dalies 13 punkte numatytoms ios istatymo normos taikymo salygoms.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu
skund˛iamo akto panaikinimo pagrindu nenustatyta. Nepatenkines pagrindinio
reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ir kitus
(ivestinius) pareikejo skundo reikalavimus.
Teiseju kolegija, susipa˛inusi su apelianto
argumentais, kuriais jis grind˛ia savo abejones del byla nagrinejusios
pirmosios instancijos teismo teisejos galimo alikumo, juos vertina kaip
nepagristus. Atvejai, kuriais teisejas negali dalyvauti nagrinejant byla
numatyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 47 straipsnyje. Byloje
nenustatyta, jog buvo istatyme nurodytu aplinkybiu (tokiu irodymu nepateike ir
apeliantas) del kuriu Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja J. M.
Strumskiene negalejo nagrineti byla del pareikejo L. J. skundo
atsakovui Krato apsaugos ministerijai ir turejo nusialinti. Apelianto
nurodyta aplinkybe, kad byla nagrinejusi teiseja yra dirbusi Krato apsaugos ministerijoje yra teisinga, taciau ji pati
savaime nesuteikia pagrindo kelti abejones del teismo nealikumo. Pagal
atsakovo atsiliepime i apeliacini skunda, taip pat vieai skelbiama teisejos
biografija, J. M. Strumskiene 1994-1995 m.
(prie 15 metu) ma˛iau ne metus dirbo
Krato apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryiu departamente. i aplinkybe nepatenka i Administraciniu bylu teisenos
istatymo 47 straipsnyje nurodyta atveju saraa kai teisejas negali nagrineti
byla. Apelianto argumentai del teisejos galimo alikumo siejant tai su
aplinkybe, jog ji yra dirbusi Krato
apsaugos ministerijoje, pagristi tik prielaidomis, todel nera pagrindo
konstatuoti, jog nagrinejantis byla teismas pa˛eide procesines teises normas ir
pareikejo teise i nealika teisma.
Apeliantas savo pozicija del byla nagrinejusio teismo
galimo alikumo taip pat grinde argumentu, esa teismas be motyvu atmete jo
prayma del teismo medicinines ekspertizes skyrimo. Patikrinusi byla teiseju
kolegija i apelianto argumenta vertina kaip nepagrista ir prietaraujanti
bylos med˛iagai. Kaip matyti i pirmosios instancijos teismo posed˛io protokolo
(b.l. 116-122), pareikejas ir jo atstovas teismo posedyje prae prijungti
atitinkamus dokumentus, taip pat skirti teismo medicinine ekspertize jo
sveikatos sutrikdymo prie˛astims nustatyti. Teismas praymus tenkino i dalies
(dokumentus prijunge prie bylos, praymo del ekspertizes skyrimo netenkino).
Teismo posed˛io protokole, prieingai ne teigia pareikejas, yra nurodyta
kokiais motyvais remesi teismas netenkindamas praymo del medicinines ekspertizes
skyrimo (nurodyta, kad prie˛astini ryi reikia nustatyti bendra tvarka).
Pa˛ymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas del
teismo medicinos ekspertizes neskyrimo taip pat pasisake sprendime analizuodamas teises aktu nustatyta kario sveikatos
sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu
vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura. Taigi pirmosios instancijos teismo
pozicija del pareikejo praymo skirti teismo medicinine ekspertize byloje yra
motyvuota. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad proceso aliu ir dalyviu
praymai (ABTI 53 str.) teismui nera privalomi. Teismas juos turi ispresti
(ABTI 82 str.) atsi˛velgdamas i konkrecias nagrinejamos bylos aplinkybes.
Proceso dalyvio (dalyviu) praymo (praymu) netenkinimas pats savaime taip pat
nera pagrindas teigti, kad byla nagrinejes teismas buvo alikas.
Patikrinusi
byla teiseju kolegija konstatuoja, procesines teises normu pa˛eidimu byloje
nenustatyta. Pagrindo taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142
straipsnio 1 dali, ko prao apeliantas, byloje nera.
Apibendrindama
idestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktu irodymu
visuma, teisingai pritaike ginco teisinius santykius reguliuojancias teises
normas bei prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareikejo apeliacini
skunda remiantis jame idestytais argumentais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu
teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
pareikejo L. J. apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima
palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.
Teisejai
Roma
Sabina Alimiene
Laime
Baltrunaite
Arunas
Sutkevicius