Baudžiamoji byla Nr. 1 A – 255 – 491 / 2015

Proceso Nr. 1-45-1-01314-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Marinai Jelizarovai,

nuteistajam D. V.,   

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. Ulienės ir nukentėjusiosios G. L. apeliacinius skundus dėl 2015 m. birželio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 641 str. 1, 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš D. V. priteista:

- 19,50 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui už nukentėjusiajai G. L. išmokėtą ligos pašalpą;

- 78,79 Eur Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai G. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

NUSTATĖ:

D. V. nuteistas už tai, kad :

- 2014-11-05 apie 17 val., bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine G. L., metu, tyčia sugriebęs rankomis jai už plaukų, tąsė ją po kambarį, vieną kartą trenkė jos galvą į sieną, po to sudavė kumščiais ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, pargriovęs G. L. ant grindų, spyrė jai ne mažiau 5 smūgių į šoną ir sėdmenis, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje bei kairės pusės 6 ir 7 šonkaulių lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sužalojimą; 

- 2014-12-21 apie 11 val., toje pačioje vietoje, asmeninio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine G. L., metu, tyčia sudavė jai kumščiais ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas, spyrė ne mažiau 5 smūgių į kojas ir sėdmenis; pradėjus nukentėjusiajai šaukti, abiem rankom suėmė jai už kaklo ir spaudė, po to suėmęs jai už plaukų išstūmė ją į laiptinę, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, t.y. nežymų jos sveikatos sužalojimą.

Apeliaciniu skundu prokurorė K. Ulienė prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinus, kad D. V. nepagrįstai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones : 1) dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72 str.); 2) draudimą prisiartinti prie nuo nukentėjusio asmens, uždraudžiant 6 mėnesius bendrauti ir ieškoti ryšių su G. L., lankytis bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji ir iki šio draudimo pabaigos gyventi skyrium (BK 721 str. 2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 red.).

Prokurorė skunde cituoja BK 75 ir 67 str. nuostatas, skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad apylinkės teismas neišnaudojo visų BK numatytų galimybių tam, kad būtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, t.y. nepagrįstai kartu su bausme netaikė BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesio pokyčių (BK 41 str. 2 d., 4 p.), sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir atimti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 str. 1, 3 p.). Pabrėžia, jog D. V. tyrėjos nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t.y. bute, kuriame buvo įvykdyti nusikaltimai ir kuriame liko gyventi nukentėjusioji. Nepaisant to, 2014-12-21 D. V. buvo laikinai sulaikytas įtariant, kad jis padarė analogišką nusikalstamą veiką tame pačiame bute, prieš tą pačią nukentėjusiąją. 2014-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 str. 1 d. 1 p., nuteistasis buvo įpareigotas iki nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš minėto buto, nesiartinti prie dukart nuo jo smurtinių veiksmų nukentėjusios G. L., nebendrauti su ja, neieškoti ryšio. Dėl to teismas turėjo užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių tęstinumą arba motyvuotai nuspręsti, kodėl asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nereikalingos. Įstatymo 5 str. 2 ir 3 d. numato, kad asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos ir skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į aptartus įstatymo reikalavimus ir D. V. paskyrė įpareigojimą, t.y. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kuris yra nesuderinamas su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiosios apsauga, nes toks įpareigojimas leistų smurtautojui sugrįžti į tą pačią aplinką, kurioje buvo padarytos nusikalstamos veikos.

Prokurorės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nepasinaudojo BK 75 str. 2 d. 6 p. numatyta galimybe nuteistajam skirti pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ar BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nors būtent ši priemonė yra specifinė, skirta asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas prieš šeimos narį. Atsižvelgiant į tai, D. V. turėtų būti įpareigotas dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir jam turėtų būti skiriama BK 721 str. numatyta baudžiamojo pobūdžio priemonė – draudimas prisiartinti prie nuo nukentėjusio asmens (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 red.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. prašo papildyti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir D. V. įpareigoti dalyvauti kokiose nors elgesį keičiančiosiose programose. Cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į D. V. smurtinį elgesį ir įpareigoti jį nebevartoti alkoholio bei nesmurtauti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja iš esmės apeliaciniams skundams neprieštaravo.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Prokurorė ir nukentėjusioji apeliaciniais skundais kelia tik nuteistajam D. V. paskirtų įpareigojimų pagrįstumo ir jų tarpusavio suderinamumo klausimą. Skunduose neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikaciją ir nuteistajam paskirtos bausmės rūšis bei dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo šioje dalyje netikrina.

Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra įpareigotas tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prokurorės vertinimu, įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra nesuderinamas su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiosios G. L. apsauga, kadangi sugrąžintų smurtautoją į šeimą skubotai, neišnaudojus galimybių smurtaujančiam asmeniui pakeisti elgesį. Apeliaciniais skundais prokurorė ir nukentėjusioji G. L. kartu prašo nuteistajam skirti papildomus įpareigojimus, susijusius su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose ar įpareigojimu nevartoti alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais apeliacinių skundų argumentais iš dalies galima sutikti.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad  atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi spręsti klausimą, ar be atitinkamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslinga nuteistajam paskirti dar ir tam tikrus įpareigojimus, įvertinti jų tikslingumą, įvykdymo realumą, galimą ir būsimą poveikį nuteistojo elgesiui. Nagrinėjamu atveju D. V. padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo sugyventinę bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Šiame bute baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu liko gyventi nukentėjusioji G. L.. Pažymėtina, kad dar 2014-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, D. V. buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš buto, kuriame jis dukart smurtavo prieš sugyventinę. Nusikalstamomis veikomis G. L. vienu atveju buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kitu – nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Abi šios nusikalstamos veikos padarytos per pakankamai trumpą laikotarpį, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistasis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą (1 t., 22 – 25, 30 – 31 b. l.). Be to, jis ir  pats apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu sutiko gyventi atskirai nuo sugyventinės, nes (duomenys neskelbtini) jis kitos gyvenamosios vietos neturi – ketina gyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini) (2 t., 90 b. l.). Taigi nuteistojo padarytų nusikaltimų smurtinis pobūdis, jų sistemingumas bei įvykdymo vieta leidžia pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomas poveikio priemones, nepakankamai atsižvelgė į šios baudžiamosios bylos pobūdį ir baudžiamajame įstatyme numatytas priemones, taikytinas smurto artimoje aplinkoje bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog nuteistajam D. V., kuris dar pakankamai jaunas žmogus, tačiau neretai imasi smurtinių veiksmų, tikslinga papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios galimai koreguotų jo neteisėtą elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui, t. y. įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausti prisiartinti prie nuo nukentėjusio asmens, uždraudžiant 6 mėnesius bendrauti ir ieškoti ryšių su G. L., lankytis bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji ir iki šio draudimo pabaigos gyventi skyrium (BK 722 str., 721 str. (2008-06-12 įst. Nr. X-1597 red.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos neteisingos bausmės (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Nepaisant to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo turi būti panaikintas. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų duomenų matyti, kad skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, t. y. neišvykti iš buto, kuriame smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tai, kaip pagrįstai nurodė prokurorė, išties yra nesuderinama su siekiu apsaugoti nuo smurto nukentėjusios ir tame pačiame bute gyvenančios sugyventinės interesais. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, jo gyvenamoji vieta yra nebe (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kur jis išvyko gyventi pas savo tėvus. Taigi, nuteistojo gyvenamoji vieta jau yra visiškai kitoje vietoje, nei gyvena nukentėjusioji, dėl ko naikinti šį skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą draudimą nėra jokio pagrindo. Kita vertus, toks draudimas yra reikšmingas ir tikslingas siekiant tinkamai vykdyti nuteistojo priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo metu bei yra visiškai suderinamas su nukentėjusiosios interesais.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 66 str. 1 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju į D. V. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas neįskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2014-11-05 iki 2014-11-07 bei nuo 2014-12-21 iki 2014-12-23 (1 t., 184, 186, 195, 197 b. l.). dėl to, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), o laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistajam D. V. antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė L. Blinkevičienė pateikė prašymą iš D. V. už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteisti 63,69 Eur. Tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 ir 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

2015 m. birželio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1, 2, 4, 5 d., 721 str., 722 str. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 red.), D. V. laisvės atėmimo bausmės atidėti 2 (dviem) metams, ir įpareigoti jį šiuo laikotarpiu : 1) tęsti darbą; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) uždrausti jam prisiartinti prie nukentėjusios G. L., bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir gyventi skyrium. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., į D. V. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-05 iki 2014-11-07 bei nuo 2014-12-21 iki 2014-12-23 (4 dienas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 

Kolegijos pirmininkas               Valdas Meidus

Teisėjai               Algirdas Gaputis

              Evaldas Vanagas