Civilinė byla Nr. 2A-24-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00052-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.1.18.4; 3.3.1.19.7

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus  Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir M. R. bei trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir P. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, panaudotų lėšų, viršijančių administravimo sąmatą, priteisimo, tretieji asmenys R. P. (R. P.), AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, „If P&C Insurance AS“ filialas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, A. S.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus A. S., pateikė ieškinį, kurį patikslino 2018 m. spalio 24 d., prašydama:

1.1.                      pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2; 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1; kasos išlaidų orderius dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur; 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį; 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą; 2015 m. birželio 9 d. susitarimą dėl paskolų grąžinimo termino; BUAB (duomenys neskelbtini) ir P. P. paskolų sutartis, sudarytas 2012 m. gegužės 2, 3, 7, 10, 18, 21, 22, 25, 29 d., 2012 m. birželio 12 ir 28 d., 2012 m. liepos 3, 19 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. rugsėjo 11 d., 2012 m. spalio 8, 24, 31 d. ir 2013 m. kovo 4 d.

1.2.                      priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudotas BUAB (duomenys neskelbtini) lėšas, viršijančias patvirtintą administravimo sąmatą, iš viso 220 123,73 Eur;

1.3.                      priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai panaudotus 45 proc. patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, t. y. 47 309,43 Eur;

1.4.                      priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo pervedė P. P. 164 344,87 Eur. Paskolos sutarties sudarymas imituotas, siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus, t. y. didelės vertės bendrovės turto išvaistymą, organizuotas kasos pajamų orderių ir pinigų priėmimo–perdavimo akto klastojimas. Taip atsakovė siekė perkelti visą atsakomybę už lėšų bendrovės sąskaitoje trūkumą naujajam nemokumo administratoriui A. S. 2015 m. kovo 12 d. R. P. prašymu tarp bendrovės ir P. P. sudaryta paskolos sutartis Nr. 03/12. Naujajam nemokumo administratoriui A. S. buvo paaiškinta, kad tokia sutartis būtina, siekiant subendrinti ir raštu įforminti 2012–2014 m. P. P. suteiktas paskolas, nustatyti jo jau turimos skolos – 154 208,18 Eur grąžinimo tvarką bei terminus, bet ne suteikti naują paskolą. Šis sandoris yra tariamas, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

3.       Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo laikotarpiu teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtintos bendrovės administravimo išlaidos buvo viršytos 220 126,73 Eur (760 053,58 Lt). Nuo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo atsakovė neteisėtai panaudojo 28 316,10 Eur (97 769,84 Lt) bendrovei priklausančių lėšų. Nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įgaliojimų pabaigos atsakovė neteisėtai panaudojo 37 602,45 Eur (129 833,74 Lt) bendrovei priklausančių lėšų. Pateikdama ataskaitą dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų, atsakovė neįtraukė tariamai P. P. suteiktos 154 208,18 Eur paskolos. P. P. pervestos lėšos yra bendrovės patirta turtinė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio pagrindu. Jeigu teismas laikytų, kad atsakovė bendrovės vardu buvo sudariusi paskolos sutartį (sutartis), atsakovė turi pareigą atlyginti 154 208,18 Eur žalą dėl neteisėtai sudaryto sandorio.

4.       Atsakovė atliko tik dalį BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo darbų, todėl neturėjo teisės gauti (panaudoti) visam administravimo laikotarpiui patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Dėl to atsakovė privalo grąžinti lėšų dalį, proporcingą jos atliktų darbų apimčiai. Bendrovės kreditorių susirinkimo 2012 m. sausio 11 d. nutarimu patvirtintos 105 132,06 Eur (363 000 Lt) administravimo išlaidos galėjo būti panaudotos tik atlikus visus bankroto administravimo darbus ir išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Administruodama BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procesą, atsakovė atliko ne daugiau kaip pusę visų administravimo darbų: parduotas tik vienas bendrovės turto objektas iš septyniolikos; iš bendrovės debitorių išieškota tik apie 10 proc. skolų; patenkinta tik nedidelė dalis kreditorių finansinių reikalavimų; bendrovė šios bylos iškėlimo metu nėra išregistruota. Bankroto procedūroms vykdyti 2015 m. kovo 3 d. paskirtas naujas nemokumo administratorius, kuris turės atlikti didelę dalį administravimo darbų ir patirs administravimo išlaidas, nors atsakovė jau išnaudojo lėšas. Atsakovė privalo grąžinti lėšų dalį, proporcingą jos atliktų darbų apimčiai, t. y. 45 proc. (47 309,43 Eur) nuo visos kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

5.       Pirminė ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) visas materialiąsias ir procesines teises perleido M. R. ir A. R.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

6.1.                      pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2; 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU Nr. 1; 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį; 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą;

6.2.                      kitą ieškinio dalį atmesti;

6.3.                      priteisti ieškovams M. R. ir A. R. 1 145,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (kiekvienam po 572,90 Eur) iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir P. P., priteisiant po 572,90 Eur iš kiekvieno;

6.4.                      priteisti iš ieškovų M. R. ir A. R. 7 061,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno ieškovo po 3 530,70 Eur) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini);

6.5.                      priteisti iš ieškovo M. R. ir A. R. 281,52 Eur (iš kiekvieno po 140,76 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei;

6.6.                      priteisti iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir P. P. 30,56 Eur (iš kiekvieno po 15,28 Eur), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

7.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas A. S. 

8.       Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens R. P., kaip paskolos davėjos, ir P. P., kaip paskolos gavėjas, sudarė 21 terminuotos paskolos sutartį, pagal kurias BUAB (duomenys neskelbtini) paskolino P. P. 164 344,88 Eur (567 450 Lt). Pinigus P. P. gavo nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. atliktais mokėjimų nurodymais iš banko sąskaitos į asmenines banko sąskaitas. Paskolų grąžinimo terminas 2013 m. liepos 1 d. Dalį skolos, t. y. 10 136,70 Eur (35 000 Lt), P. P. 2012 m. spalio, gruodžio mėnesiais bendrovei grąžino.

9.       Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

10.       Teismas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 11 d. buvo pradėta civilinė byla. 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. pateikti patikslinti ieškiniai, 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. spalio 24 d. – pareiškimai dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Šie procesiniai dokumentai priimti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovų pateiktus patikslintus ieškinius atsisakyta priimti.

11.       Ieškovai teismo posėdyje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir reiškiant reikalavimus priteisti 28 316,10 Eur ir 37 602,45 Eur, tačiau keitė šių faktinių aplinkybių pagrindu prašomas priteisti sumas, t. y. 28 316,10 Eur reikalavimą padidino iki 29 759,58 Eur, o 37 602,45 Eur reikalavimą sumažino iki 7 584,68 Eur, grąžintino nemokumo administratorės atlyginimo dalį padidino iki 69 536,96 Eur, taip pat padidino procentinį dydį iki 79,371 proc. Teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nepriėmė ieškovų patikslinto ieškinio, o vėliau ir rašytinių paaiškinimų, priėjęs išvadą, kad keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, ieškovams pasiūlyta ieškinio reikalavimus keisti, atsižvelgiant į žalos pozicijas, nurodytas teismo priimtame ieškinyje. Tokio rašytinio pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovai neteikė. Teismas pažymėjo, kad žodinis ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas teismo posėdyje negalimas, todėl ginčas nagrinėtinas pagal 2018 m. spalio 24 d. pareiškime nurodytus reikalavimus. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad ieškinio dalykas nekeičiamas, nes nekinta bendra reikalaujama priteisti suma, pažymėdamas, jog ieškinio dalykas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, todėl pagrindas ir dalykas yra neatsiejami. Teikdami atsikirtimus, atsakovai turi žinoti, kokio dydžio reikalavimas reiškiamas pagal nurodomas faktines aplinkybes.

12.       Teismas, vertindamas atsakovės ir trečiojo asmens R. P. argumentus dėl 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, nurodė, kad šiai sutarčiai CK 6.102 straipsnio 3 dalies ribojimas netaikomas, nes perleisti reikalavimai nėra kilę iš įstatyme nurodytų pagrindų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas šiuo atveju netaikytinas, nes įskaitymu nebuvo pažeistas nė vieno bankrutavusios bendrovės kreditoriaus interesas. Pagal 2022 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo duomenis bendrovės kreditoriais buvo tik ieškovai. Patenkinus ieškovų finansinius reikalavimus, kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebūtų patenkinti dėl reikalavimų įskaitymo, neliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą.

13.       Teismas nustatė, kad ieškinio pirmuoju reikalavimu ginčijami sandoriai baudžiamojoje byloje pripažinti suklastotais, o juos suklastoję asmenys nuteisti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamų sandorių pripažinimas suklastotais baudžiamojoje byloje neatima ieškovų teisės šiuos sandorius ginčyti civilinio proceso tvarka, nes jų galiojimo klausimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) nebuvo sprendžiamas. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Ieškinys buvo pareikštas BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, sandoriai glaudžiai susiję su šiuo juridiniu asmeniu, todėl ieškovų suinteresuotumas yra pagrįstas ir tinkamas pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovai baigiamosiose kalbose reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 154 208,18 Eur sumažino iki 151 784,89 Eur, nes vykdymo procese iš R. P. buvo išieškoti 4 678,54 Eur. 

15.       Teismas nustatė, kad baudžiamoje byloje patenkintas BUAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir bendrovei solidariai iš P. P. ir R. P. priteista 154 208,18 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Ieškovai siekia, kad žala būtų priteista ir iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs R. P. veiksmų pobūdį, teismas priėjo išvadą, kad BUAB (duomenys neskelbtini) lėšų skolinimas P. P. nelaikytinas R. P. pareigų, administruojant bankrutavusią bendrovę, vykdymu. Baudžiamojoje byloje nustatyta ne juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), o fizinių asmenų kaltė dėl ieškovams padarytos 154 208,18 Eur žalos. Už (duomenys neskelbtini) numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo, tačiau baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) už 154 208,18 Eur iššvaistymą nebuvo pritaikyta. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad susiklostę teisiniai santykiai dėl 154 208,18 Eur nesukuria civilinių teisinių santykių. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) solidarioji ar subsidiarioji atsakomybė kartu su R. P. ir P. P. pagal CK 6.264 straipsnį nekyla. R. P. veikė nusikalstamai, savo veiksmais nesukurdamas civilinių teisinių santykių, todėl darbdavio atsakomybė neatsiranda, nes nėra priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų. Dėl to teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino.

16.       Teismas, nuspręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 28 316,10 Eur nuostolius, viršijus bendrovės administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nustatė, kad baudžiamojoje byloje buvo nagrinėtas civilinės ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas priteisti 28 316 Eur (107 669,84 Lt – 9 900 Lt) žalą, padarytą iššvaisčius bendrovės turtą. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. vasario 4 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 107 669,84 Lt, nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinta tik 9 900 Lt, pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), administravimo išlaidų suma iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad minėta nutartimi patvirtina 9 900 Lt suma, pridedant PVM, skirta ne visam laikotarpiui, bet kiekvienam mėnesiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas šią aplinkybę laikė prejudiciniu faktu. Taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje pareikštas reikalavimas patenkintas iš dalies, priteisiant 2 255,25 Eur iš R. P.

17.       Teismas nusprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybė už 28 316,10 Eur žalą, padarytą R. P. veiksmais, CK 6.264 straipsnio pagrindu negali būti taikoma. BUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo metu 3 nutarimu patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita, kurioje nurodytos patirtos išlaidos: 96 622,54 Lt administravimo išlaidos pagal sąmatą ir 1 610,96 Lt kitos administravimo išlaidos, nebuvo ginčijamos. Ieškovai atskirų išlaidų rūšių, atskirų mokėjimų neginčijo ir nors baigiamojoje kalboje pateikė detalią administravimo išlaidų suvestinę, tačiau nereiškė prieštaravimų dėl išlaidų. Teismas priėjo išvadą, kad trečiojo asmens R. P. 2018 m. gegužės 10 d. pateikti veiklos ataskaitos priedai yra pakankami pagrįsti, jog mokėjimai nebuvo fiktyvūs, o paslaugos suteiktos.

18.       Teismas nurodė, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įgaliojimų pabaigos neteisėtai panaudotus 37 602,45 Eur sumažino iki 7 584,68 Eur. BUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo 7 nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuria nemokumo administratorei nustatytas bendras 72 405 Eur atlyginimas (250 000 Lt, pridedant PVM), taip pat patvirtinta 14 481 Eur (50 000 Lt, pridedant PVM) bendra administravimo išlaidų suma iki bendrovės išregistravimo. R. P. 2012 m. sausio 12 d. visą 17 500 Eur (60 500 Lt) sumą avansu sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), vėliau už kitas paslaugas (turto vertinimą, dokumentų kopijavimą, vykdymo išlaidas ir pan.) sumokėjo 7 584,68 Eur (26 188,37 Lt). Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad pagal 2012 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00033 UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisines paslaugas BUAB (duomenys neskelbtini) už 60 500 Lt (17 522,01 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog patirtos išlaidos bankroto procese nebuvo reikalingos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimas pritarė nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytoms išlaidoms. Dėl to šio ieškinio reikalavimo netenkino.

19.       Pirminė ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) pasisavintą 45 proc. patvirtintą nemokumo administratoriaus atlyginimo dalį, t. y. 47 309,43 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovai reikalavimą padidino iki 69 536,96 Eur, t. y. 79,371 proc. nuo išmokėto atlyginimo. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš nemokumo administratorės pareigų atstatydinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi. BUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu nemokumo administratorei nustatytas atlyginimas 72 405 Eur (250 000 Lt, pridedant PVM). Teismas, įvertinęs vėlesnius kreditorių susirinkimo nutarimus, nusprendė, kad pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo nustatyta suma nemokumo administratoriaus atlyginimui nėra baigtinė, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. BUAB (duomenys neskelbtini) bankrutavusia pripažinta 2012 m. sausio 17 d. nutartimi, UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo paslaugas tęsė ilgiau nei baigėsi įstatyme numatytas likvidavimo terminas. Sprendimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) pabaigos priimtas tik 2022 m. rugsėjo 22 d., juridinio asmens likvidavimas truko 10 metų. Byloje nepateikta objektyvių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokio dydžio atlyginimas nemokumo administratorei yra pagrįstas. Ieškovų nurodytas kriterijus – gautų pajamų dydis, nėra objektyvus, nes turto pardavimo apimtis priklauso nuo paruošiamųjų veiksmų, kreditorių sprendimų, kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo ir kitų veiksnių. Taigi, gautų pajamų dydis nekoreliuoja su atlikto darbo apimtimi. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus, kad bankroto bylos pradžioje buvo atlikti didelės apimties darbai: bendrovės nekilnojamojo turto, kurio vertė 9 200 000 Eur, perėmimas, nebaigtų vykdyti sutarčių tęsimas ir nutraukimas, sandorių patikrinimas, turto saugojimas, ruošimas pardavimui ir kiti veiksmai, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl nemokumo administratorės dalies atlyginimo grąžinimo.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

20.       Apeliaciniame skunde ieškovai A. R. ir M. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, atnaujinus bylos nagrinėjimą, tikslindami ieškinio reikalavimus keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nes sumažino arba padidino atskirus reikalavimą dėl žalos atlyginimo sudarančius reikalavimus, nepagrįsta. Bendrovės pasirinktas CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas pažeistų teisių gynimo būdas nepasikeitė, naujų reikalavimų ieškovai nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, tikslindami reikalavimo atlyginti žalą dydį, ieškovai keitė ieškinio dalyką. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Ieškovai neginčija, kad bylos nagrinėjimo metu patikslino aplinkybes, pagrindžiančias bendrovei padarytos žalos (nuostolių) faktą, taip pat patikslino žalos (nuostolių) dydį atitinkamais laikotarpiais, tačiau tokia ieškovų teisė pagal CPK įtvirtintas teisės normas nėra ribojama.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti patikslintas ar naujai nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias bendrovei padarytos žalos (nuostolių) dydį, padarė esminius proceso pažeidimus, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovai pažymi, kad jų nurodytos ieškinio pagrindą patikslinančios aplinkybės, įrodytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nuosprendžiais), yra ypatingai reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui ir paaiškėjo tik po to, kai buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas. Ieškovai pažymi, kad byla buvo sustabdyta, todėl jie ilgiau nei 4 metus neturėjo teisės keisti ieškinio dalyko ar pagrindo, ar juos tikslinti. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, leido atsakovams ir trečiajam asmeniui R. P. atsikirsti į pareikštus reikalavimus, teikti naujus įrodymus, nurodyti naujas faktines aplinkybes, paaiškėjusias tik po bylos nagrinėjimo sustabdymo 2018 m., tačiau tokiomis pačiomis procesinėmis teisėmis pasinaudoti ieškovams neleido. Teismas, nesudarydamas galimybės tikslinti reikalavimų ir papildyti bylos medžiagos, po to kai įsiteisėjusiais nuosprendžiais buvo nustatytos naujos ir ginčui reikšmingos aplinkybės, pažeidė ieškovų procesines teises.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti iš atsakovės 154 208,18 Eur, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.264 straipsnio nuostatas. Ieškovai, vadovaudamiesi apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, teigia, kad nemokumo administratoriui tenka jo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad baudžiamojoje byloje R. P. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir vienintelis įgaliotas asmuo vykti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras ir turėjo teisę disponuoti bendrovei priklausančiomis lėšomis. Mokėjimus taip pat atliko R. P. Dėl to, ieškovų nuomone, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) gali būti civilinės atsakomybės subjektas bylose dėl žalos, padarytos nemokumo administratoriaus įgalioto asmens neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Byloje įrodyta, kad R. P. piniginėmis lėšomis disponavo, vykdydamas darbo funkcijas, todėl teismo išvados, kad R. P. veikė savarankiškai, yra nepagrįstos.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) viršijo bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, kurią patvirtino bankroto bylą nagrinėjęs teismas, nepagrįsta. Ieškovai pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog bendrovės patirtą žalą nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (2012 m. sausio 11 d.) sudaro 29 759,58 Eur, todėl apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl šios žalos (nuostolių) dydžio pagrįstumo.

20.5.                      Ieškovai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis patvirtinta, jog 9 900 Lt (2 867,24 Eur), pridedant PVM (iš viso 11 979,00 Lt (3 469,36 Eur)), suma buvo skirta ne vienam mėnesiui, kaip įrodinėja atsakovė, o visam laikotarpiui nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atsakovė šią teismo patvirtintą administravimo sąmatą viršijo 102 753,95 Lt (29 759,58 Eur). Byloje nebuvo įrodyta, kokios konkrečios paslaugos bendrovei suteiktos, pagal trečiųjų asmenų bendrovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras galima identifikuoti tik dalį paslaugų, taip pat neįrodyta, kad tokios paslaugos buvo būtinos. Taigi, atsakovė turi pareigą šias išlaidas atlyginti. Atlygio UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimas ne už konkrečias paslaugas, o kaip mėnesinis abonentinis mokestis, nesuderinamas su bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais.

20.6.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog sąmatoje nurodyta suma buvo skirta ne visam laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o vienam mėnesiui, yra nepagrįstos, nes šios aplinkybės nesudarė baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais. Tai, kad atsakovės veiklos ataskaitos patvirtintos bendrovės kreditorių susirinkimuose, neatima iš ieškovų teisės įrodinėti, jog ataskaitose nurodytos administravimo išlaidos yra nepagrįstos ir nebuvo būtinos tinkamam bankroto procedūrų vykdymui. Be to, ataskaitos negali būti pripažįstamos išsamiais ir teisingais atsakovės veiklą atspindinčiais dokumentais, nes jose pateikta informacija iškreipta, netiksli ir melaginga.

20.7.                      Teismas nepagristai nusprendė, kad 37 602,45 Eur (patikslinus reikalavimą 7 584,68 Eur) išlaidos nuo bendrovės pirmojo kreditorių susirinkimo iki įgaliojimų pabaigos realiai patirtos. 2012 m. sausio 11 d. bendrovės pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino 50 000 Lt (14 481 Eur), pridedant PVM (iš viso 60 500 Lt (17 522,01 Eur)), administravimo išlaidų sąmatą. Atsakovė visą šią sumą per vieną dieną panaudojo atsiskaitymui su UAB (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2012 m. sausio 12 d. atsakovė bendrovės lėšas naudojo, viršydama kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą. Atsakovė bendrovės susirinkimo, kuriame būtų pakeista patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nešaukė, taip pat nepagrindė, kad patirtos išlaidos tretiesiems asmenims buvo būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Dėl to atsakovė privalo atlyginti nuostolius.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl nemokumo administratoriui išmokėto atlyginimo dalies (47 309,43 Eur, patikslinus reikalavimus 69 536,96 Eur) grąžinimo, nevertino byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus (nuosprendžius). Atsakovė 2015 m. kovo 3 d. atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 6 dalį atlyginimas jai turėjo būti išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Teismas, pritardamas atsakovų argumentams, nevertino, kokius realius darbus atsakovė vykdė ir kokie rezultatai buvo pasiekti, kokias teisines pasekmes tai sukėlė. Bendrovė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu turėjo 15 445 912,95 Lt vertės turto. Iki atsakovės atstatydinimo bendrovė gavo 4 851 540,53 Lt pajamų. Palyginus bendrovės gautas pajamas ir likutinę turto vertę, atsakovei buvo galima išmokėti 31,40 proc. atlyginimo dalį (94 985 Lt). Vertinant atsakovės darbų apimtis, būtina atsižvelgti ir į neteisėtus jos veiksmus ir bendrovei padarytą 2 310 766,73 Lt žalą, konstatuotą teismų sprendimais (nuosprendžiais), priimtais tik po atsakovės atstatydinimo. Sumažinus bendrovės gautas pajamas padarytos žalos dydžiu, atsakovei būtų galima išmokėti tik 16,44 proc. atlyginimo dalies. Ieškovai pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių didelės apimties darbų. Atsakovė pardavė tik vieną nekilnojamąjį daiktą, kito turto pardavimo procedūrų nevykdė, neskundė neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų, pasyviai veikė bylose, neginčijo nepagrįstų kreditorių reikalavimų, neatliko iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių analizės, inicijavo tik vieną civilinę bylą, neatstovavo bendrovės nė vienoje nagrinėtoje civilinėje byloje, nesiėmė jokių ypatingų veiksmų bendrovės turtui išsaugoti. Dėl to atsakovei negalėjo būti išmokėtas visas atlyginimo dydis. Teismas šių ieškovų nurodytų aplinkybių nevertino.

20.9.                      Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės teisę į visą atlyginimo dydį, sukūrė naują precedentą, kad bankrutavusio juridinio asmens atstatydintam nemokumo administratoriui, padariusiam bankrutavusiam juridiniam asmeniui didelę žalą, išmokamas visas atlyginimas. Taip teismas pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio, CK 6.758, 6.764 straipsnių nuostatas.

21.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo prie nagrinėjamos bylos pridėti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą su visomis papildomomis bylomis, kurių teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Trečiasis asmuo, būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriumi, pareiškė ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) ir P. P., kuriuo, be kita ko, prašė priteisti 45 proc. kreditorių patvirtino atlyginimo nemokumo administratoriui. Patenkinus šį reikalavimą, tai būtų trečiojo asmens atlyginimas už BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso administravimą. M. ir A. R., būdami BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai, priėmė sprendimą A. S. administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo nespręsti iki bus išnagrinėta ši byla. Pirmosios instancijos teismas prie nagrinėjamos bylos nepridėjo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto ir su ja susijusių papildomų bylų, todėl negalėjo nustatyti atliktų darbų apimties.

21.2.                      M. ir A. R. yra netinkami ieškovai. Naujieji ieškovai reikalavimo teises įgijo įskaitymo būdu. Bankroto bylose įskaitymai imperatyviai draudžiami, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė. Be to, CK 6.134 straipsnio 1 dalis draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.

22.       Atsiliepime į trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą ieškovai A. R. ir M. R. prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. S. buvo įtrauktas, tam nesant teisinio pagrindo. Byloje buvo pareikšti reikalavimai tik atsakovei ir turėjo būti vertinami ne A. S., o tik atsakovės vykdytos bendrovės bankroto procedūros ir pasiekti rezultatai. Teismo sprendime dėl A. S. teisių ir (ar) pareigų nepasisakyta. Teismas, įtraukdamas A. S. į bylą trečiuoju asmeniu, neatsižvelgė į tai, kad A. S. buvo išmokėtas bendrovės kreditorių susirinkimo ir teismo patvirtintas atlyginimas, padengtos visos bendrovės administravimo išlaidos. Tai įrodo, kad A. S. apeliacinis skundas nepagrįstas.

22.2.                      Byloje buvo pareikšti keli ieškovų reikalavimai, susiję su bendrovės patirtomis administravimo išlaidomis, įskaitant atsakovei išmokėtą atlyginimą, tačiau nė vieno iš šių reikalavimų tenkinimas nebūtų sudaręs teisinių sąlygų A. S. naujoje byloje reikšti reikalavimus nei atsakovei, nei ieškovams ar bendrovei dėl kelių priežasčių. Pirma, byloje ieškovai pareiškė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, kuris buvo siejamas tik su atsakovės neteisėtai išmokėtomis bendrovės lėšomis pačiai atsakovei ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims. A. S. atsakovė mokėjimų neatliko, nes jis bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas, atstatydinus atsakovę. Antra, bendrovės 2021 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintas atlyginimas (46 173,20 Eur), neatsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas, A. S. buvo išmokėtas 2021 m. gruodžio 17 d. Dėl to A. S. neturi ir negali turėti jokių reikalavimų nei į bendrovę, nei į ieškovus. Trečia, A. S. neturi teisės reikšti reikalavimų ieškovams ar bendrovei, nes juridinis asmuo yra pasibaigęs, o ieškovai nėra perėmę materialiųjų ar procesinių pareigų bendrovei.

22.3.                      Trečiojo asmens A. S. teiginiai dėl Reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo nepagrįsti. Tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama bankrutavusio juridinio asmens teisė perleisti būsimą ginčytiną reikalavimo teisę, todėl bendrovė turėjo teisę perleisti tokią reikalavimo teisę tretiesiems asmenims. Bendrovės reikalavimo teisė į atsakovę yra apibrėžta, atitinka jai keliamą apibrėžtumo kriterijų, todėl nėra CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių bendrovė negalėjo būti pakeista ieškovais.

22.4.                      Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkto sąlygas ieškovai nuosavybės teisę į Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamus reikalavimus, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovus šioje byloje, įgijo nuo Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo momento, nuosavybės teisės perėjimo momento nesiejant su jokiomis kitomis sąlygomis. Jeigu ir būtų pripažinta, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovų įsipareigota sumokėti kaina už įgytas reikalavimo teises negalėjo būti sumokėta įskaitymo būdu, bendrovės ir ieškovų atliktas įskaitymas nedaro negaliojančia visos Reikalavimo perleidimo sutarties (CK 6.226 straipsnis) ir neturi teisinės reikšmės tam faktui, ar ieškovai įgijo reikalavimo teisę į atsakovus šioje byloje, ar ne. Ieškovai reikalavimo teisę į atsakovę įgijo nuo Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo momento.

22.5.                      Ieškovai, pasisakydami dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pažymi, kad bendrovė iki 2022 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo visų kitų bendrovės kreditorių reikalavimus buvo patenkinusi, todėl ieškovai pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo teisę priimti sprendimą dėl bendrovei priklausančio turto, įskaitant ir reikalavimo teises (būsimas reikalavimo teises) į skolininkus, pardavimo (perdavimo) kitokiu būdu nei numatyta JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje, nes tai geriausiai atitiktų jų interesus. Bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti (perduoti) M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į bendrovės skolininkus už 609 639,02 Eur kainą, toks sprendimas vieninteliams bendrovės kreditoriams buvo naudingiausias. Kreditorių susirinkimas turėjo teisę priimti tokį sprendimą, kurio nauda bendrovės kreditoriams yra didesnė. JANĮ nuostatos įskaitymą draudžia tik tuo atveju, jeigu tokiu įskaitymu pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Šiuo atveju bendrovės turtas (reikalavimai (būsimi reikalavimai)) buvo parduoti (perduoti) vieninteliams bendrovės kreditoriams, kuriems kilo pareiga sumokėti 609 639,02 Eur kainą, ir ši suma būtų skirta tenkinti tų pačių kreditorių (ieškovų) reikalavimus. Dėl to toks įskaitymas yra galimas.

22.6.                      Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimą tokiais pačiais motyvais kėlė ir atsakovė bendrovės bankroto byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi atliktas įskaitymas šiuo konkrečiu atveju buvo galimas ir laikomas atliktu teisėtai. Tokiais pačiais motyvais Reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumą atsakovė grindė ir kasaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ieškovų prašymas teisėtas, ir dėl to bendrovę pakeitė jos teisių perėmėjais – ieškovais.

22.7.                      Įskaitymas, atliktas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, buvo galimas, bendrovės, jos kreditorių ar trečiųjų asmenų teisių nepažeidė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta ir jos pagrindu galimas materialiųjų ir procesinių teisių perėmimas civilinėse bylose, todėl ieškovai yra tinkami šioje byloje. Be to, ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei ir kaip bendrovės akcininkai.

23.       Atsiliepime į ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

23.1.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neribojo ieškovų teisės rinkti ir pateikti papildomus įrodymus, neribojo jų teisės teikti paaiškinimus raštu. Ieškovai neleistinai siekė pakeisti tiek ieškinio dalyką, tiek ir ieškinio pagrindą. Ieškovų rašytiniais paaiškinimais iš esmės buvo patikslintas ieškinys. Teismas ieškovams pasiūlė ieškinio reikalavimus keisti, atsižvelgiant į žalos pozicijas, nurodytas teismo priimtame ieškinyje, tačiau ieškovai tokio rašytinio pareiškimo neteikė. Atsakovės vertinimu, byla turi būti nagrinėjama pagal 2018 m. spalio 24 d. patikslinto ieškinio reikalavimus.

23.2.                      Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais dėl 28 316,10 Eur žalos priteisimo. Nurodo, kad BUAB (duomenys neskelbtini), kurios teisių perėmėjai yra ieškovai, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl to paties dalyko (28 316 Eur) ir tuo pačiu pagrindu. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl 28 316 Eur priteisimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl šio reikalavimo. Be to, baudžiamojoje byloje pripažinta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino 9 900 Lt kasmėnesinę sumą BUAB (duomenys neskelbtini) administravimui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Tai patvirtina ir bankroto bylos medžiaga. Ieškovų argumentai, kad teismas nustatė vienkartinę išlaidų sumą (9 900 Lt), yra nepagrįsti, nes tokia suma neatitinka būtino lėšų poreikio bankroto procedūroms atlikti. Kreditorių susirinkimas patvirtino atsakovės veiklos ataskaitas, o tai reiškia, kad bendrovė priėmė nemokumo administratorės suteiktas paslaugas.

23.3.                      Apeliantų argumentai dėl nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įgaliojimų pabaigos neteisėtai panaudotų lėšų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė tiek dėl 17 500 Eur (60 500 Lt) išmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini), tiek dėl atliktų 7 584,68 Eur (26 188,37 Lt) mokėjimų. Baudžiamojoje byloje R. P. išteisintas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) 60 500 Lt turto išvaistymo ir pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisines paslaugas BUAB (duomenys neskelbtini), o atliktas mokėjimas neviršijo kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Ieškovai apeliaciniame skunde pakeitė ieškinio pagrindą, nes vietoje apskaičiuoto skirtumo tarp patvirtintos sąmatos ir patirtų išlaidų pateikė atrinktus mokėjimus už, apeliantų manymu, nereikalingas paslaugas. Visos papildomos išlaidos atitiko BUAB (duomenys neskelbtini) interesus, yra pagrįstos atitinkamais dokumentais, būtinos bei pripažintos 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės, kaip darbdavės, civilinė atsakomybė dėl R. P. nusikalstamų veiksmų nekyla, nes nėra priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus juridinio asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų. Ieškovai ignoruoja aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje jau yra patenkintas ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, priteisiant 154 208,18 Eur sumą iš P. P. ir R. P. Taigi, klausimas dėl atsakingų asmenų ir 154 208,18 Eur priteisimo jau yra išspręstas baudžiamoje byloje ir vykdomas išieškojimas.

23.5.                      Ieškovų argumentai dėl atsakovei išmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo nepagrįsti. Ieškovai nepagrindė, dėl kokių priežasčių reikalavo priteisti būtent 45 proc. išmokėto atlyginimo. Ieškovai 2023 m. birželio 30 d. pateiktu ieškinio patikslinimu suformulavo naują šio reikalavimo pagrindimą ir reikalavimą padidino iki 69 536,96 Eur (79,371 proc. nuo išmokėto atlyginimo), o procentinę išraišką prašė nustatyti jau pagal bankroto proceso metu gautų pajamų dalį kiekvieno nemokumo administratoriaus veiklos metu.

23.6.                      Ieškovų pozicija, kad visiems BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriams, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), A. S. ir UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ priklausančio atlygio suma nustatyta 2012 m. sausio 11 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo metu, todėl dalis sumos turi būti išreikalauta iš UAB (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Visų nemokumo administratorių bendra faktinio atlygio suma ženkliai viršijo pirmojo kreditorių susirinkimo atsakovei patvirtintą atlyginimą. Nemokumo administratoriaus A. S. ir UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atlygiai nebuvo įskaičiuoti į pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą, tokio galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo nėra. UAB (duomenys neskelbtini) BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras vykdė 4 metus. BUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 87 610,06 Eur (302 500 Lt) atlyginimą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini). Priemokos už gaunamas įplaukas, už vadovavimą ūkinei veiklai arba sėkmės mokestis atsakovei nebuvo nustatomas. UAB (duomenys neskelbtini) nuo pirmojo likvidavimo termino pabaigos iki nemokumo administratoriaus pakeitimo papildomai vykdė bankroto procedūras ilgiau nei metus. Derinant atlyginimą, buvo atsižvelgta į 24 mėnesių bendrovės likvidavimo terminą, per kurį bendrovė turėjo būti išregistruota. Per nurodytą terminą bankroto procedūrų nepavyko užbaigti dėl bankrutavusios bendrovės savininkų inicijuotų teisminių procesų. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo nustatymo metu tokios bankroto procedūros trukmės nebuvo pagrindo prognozuoti. Bendrovės likvidavimo procedūros termino pratęsimas sudaro pagrindą administravimo išlaidų sąmatos bei atlyginimo padidinimui. Pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidų sąmatos bei sudarytos pavedimo sutarties pagrindu buvo išmokėtas atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini) ir apmokėtos kitos administravimo išlaidos (17 522,01 Eur). Bendrovės 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimas patvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitą. Kreditorių priimtas nutarimas teismui apskųstas nebuvo.

23.7.                      Atsakovė pažymi, kad kiti nemokumo administratoriai atliko gerokai mažesnės apimties darbus, nes nuo 2019 m. lapkričio 26 d. bendrovė nekilnojamojo turto jau nebeturėjo, o per kitus 35 mėnesius buvo tęsiami tik ieškovų inicijuojami ginčai. Dėl užsitęsusių bankroto procedūrų nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ gavo nepagrįstai didelį atlygį. Darbai buvo nedidelės apimties, procedūroms atlikti nereikalavo papildomų žmogiškųjų išteklių, buvo išrašoma tik po kelias PVM sąskaitas faktūras ir gaunamos kelios PVM sąskaitos faktūros iš trečiųjų asmenų.

23.8.                      Bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovė turėjo 9 200 000  Lt likutinės vertės nekilnojamąjį turtą. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, UAB (duomenys neskelbtini) atliko didelės apimties darbus: perėmė bendrovės turtą ir dokumentus; sprendė klausimus dėl nepabaigtų vykdyti bendrovės sutarčių nutraukimo ar tęsimo; Juridinių asmenų registrui pateikė duomenis apie bankrutuojančią bendrovę; atidarė atskirą sąskaitą banke; sudarė terminuotas bendrovės turto nuomos sutartis; tikrino sandorius, sudarytus bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo; sudarė bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bei pateikė jį teismui tvirtinti; ir kitus veiksmus. Atsakovė taip pat užtikrino tinkamą turto priežiūrą ir eksploatavimą, sudarė (pakeitė) 23 turto objektų nuomos sutartis, organizavo patalpų perdavimą ir priėmimą, sutarčių vykdymo kontrolę, patalpų būklės ir jų tinkamo naudojimo kontrolę, komunalinių išlaidų paskirstymą, skolų suderinimą, PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, prašymų, paklausimų, pretenzijų, atsakymų ir kitų raštų ūkinės komercinės veiklos klausimais nuomininkams ir komunalinių paslaugų teikėjams rengimą, iškilusių ūkinių ir kitų klausimų sprendimą. Taigi, negalima sutikti su ieškovų pasiūlymu skiriamą atlygį sieti su bankroto proceso metu gautomis pajamomis. Nekilnojamojo turto pardavimo rezultatas siejamas su šio turto išsaugojimu ir jo priežiūra, t. y. su ankstesnių nemokumo administratorių atliktomis procedūromis, o ne su paskutiniuoju bankroto administratoriumi.

23.9.                      Trečiojo asmens A. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jam priklausančio atlyginimo klausimas galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.

24.       Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byla turi būti nagrinėjama, laikantis teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko. Ieškovai siekė keisti faktinių aplinkybių pagrindu prašomas priteisti sumas ir iš esmės padidinti ieškinio reikalavimą dėl atlyginimo dalies priteisimo, padidinant jo procentinį dydį.

24.2.                      Trečiasis asmuo pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad šiuo atveju darbdavio civilinė atsakomybė dėl R. P. veiksmų neatsiranda, nes nėra priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus juridinio asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų.

24.3.                      Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi netenkinti reikalavimo priteisti administravimo išlaidas, viršijančias teismo patvirtintą administravimo sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Taip pat pažymi, kad apeliantai skundą grindžia ir naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. pasisako dėl didesnės žalos dydžio, nei nurodyta priimtame ieškinyje, tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje tariamai išaiškino, jog patvirtintoje sąmatoje nurodyta suma buvo skirta ne vienam mėnesiui, o visam laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, į sudarytą lentelę įrašė selektyviai atrinktas išlaidų rūšis ir kita.

24.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo priteisti nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įgaliojimų pabaigos panaudotas 37 602,45 Eur administravimo lėšas. Apeliantai iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą, nes vietoje paskaičiuoto skirtumo tarp patvirtintos sąmatos ir patirtų išlaidų pateikė atrinktus mokėjimus už, jų manymu, nereikalingas paslaugas. Apeliantai, tvirtindami, kad atsakovai nepateikė pirmines išlaidas pagrindžiančių dokumentų, elgiasi nesąžiningai. Visi dokumentai ieškovui perduoti dar 2015 m., todėl atsakovai negali jų turėti. Pagal ieškovų patikslintą reikalavimą (7 584,68 Eur) atlikti mokėjimai atitiko bendrovės interesus ir pagrįsti atitinkamais dokumentais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atskirų išlaidų rūšių ir atskirų mokėjimų neginčijo, baigiamojoje kalboje nereiškė prieštaravimų dėl išlaidų. Apeliantai (kreditoriai) dalyvavo visuose BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimuose, tačiau skundų, pastabų bei reikalavimų dėl pirmojo kreditorių susirinkimo priimto nutarimo patvirtinti veiklos ataskaitą ir nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, patirtų išlaidų pagrįstumo peržiūrėjimo, atlyginimo dydžio, neteikė.

24.5.                      Ieškovų argumentai dėl nemokumo administratorei išmokėto atlyginimo dalies grąžinimo nepagrįsti. Ieškovai ir dėl šios ieškinio dalies tik apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus, bylos nagrinėjimo metu nepateiktus duomenis bei prieštaravimus, taip siekdami panaikinti jiems nepalankų teismo sprendimą. 

24.6.                      BUAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimas patvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo nemokumo administratorei išmokėtas patvirtintas atlyginimas ir panaudota sąmatoje likusiam laikotarpiui nustatyta suma. Pastabų arba nesutikimo motyvų dėl apmokėtų (padengtų) visų bankroto procesui nustatytų administravimo išlaidų, įskaitant atlyginimą nemokumo administratorei, kreditorių susirinkimas nepareiškė. UAB (duomenys neskelbtini) savo lėšomis apmokėjo kitas, su bankroto procedūromis susijusias, būtiniausias 4 031,46 Eur (13 919,83 Lt) išlaidas (biuro išlaikymo, korespondencijos siuntimo, kanceliarines ir kt.), kurios proporcingai paskirstytos tarp visų administruojamų bendrovių), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) jos liko neapmokėtos. Apeliantų siūloma atlyginimo skaičiavimo metodika ir kriterijai – nepagrįsti.

25.       Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. S. prašo skundo netenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad M. R. ir A. R. negalėjo perimti BUAB (duomenys neskelbtini) teisių, todėl negali būti ieškovais šioje byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

26.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 12 d.

27.       Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinta 9 900 Lt suma, pridedant PVM, pagal BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens R. P. pateiktą sąmatą, bendrovės administravimui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkino UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išaiškinti 2011 m. gegužės 19 d. nutartį. Teismas nurodė, kad nutarties rezoliucinė dalis aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoja laikotarpį, kuriam patvirtinta 9 900 Lt, pridedant PVM, administravimo išlaidų sąmata. Prieštaravimo tarp nutarties rezoliucinės dalies ir kitų nutarties dalių turinio nėra. Teismas pažymėjo, kad patvirtino laikiną administravimo išlaidų sąmatą, galiojančią laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime dienos.

28.       BUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo 3 nutarimu patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita ir nurodytos patirtos išlaidos: 96 622,54 Lt administravimo išlaidos pagal sąmatą ir 1 610,96 Lt kitos administravimo išlaidos. To paties kreditorių susirinkimo 7 nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuria už visą bendrovės bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei nustatytas 72 405 Eur (250 000 Lt, pridedant PVM) atlyginimas ir 14 481 Eur (50 000 Lt, pridedant PVM) kitos administravimo išlaidos. 2014 m. gegužės 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitą.

29.       Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 30 d.

30.       Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens R. P., kaip paskolos davėjos, ir P. P., kaip paskolos gavėjas, sudarė 21 terminuotos paskolos sutartį, pagal kurias BUAB (duomenys neskelbtini) paskolino P. P. 164 344,88 Eur (567 450 Lt). Pinigai P. P. į asmeninę banko sąskaitą pervesti nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. Paskolų grąžinimo terminas 2013 m. liepos 1 d. Dalį skolos, t. y. 10 136,70 Eur (35 000 Lt), P. P. 2012 m. spalio, gruodžio mėnesiais bendrovei grąžino.

31.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas A. S. 

32.       BUAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad pagal 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. l P. P. grąžino 86 886 Eur, o pagal 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2 grąžino 67 322,18 Eur. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus A. S., 2015 m. kovo 12 d. su P. P. pasirašė paskolos sutartį Nr. 03/12 dėl 154 208,18 Eur. BUAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 27 d. kasos pinigų priėmimo–perdavimo aktu naujai paskirtas nemokumo administratorius A. S. perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens R. P. 154 208,18 Eur.

33.       Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) P. P. pripažintas kaltu (duomenys neskelbtini). BUAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš P. P. ir R. P. priteista 154 208,18 Eur ir iš R. P. 2 255,25 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

34.       Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini). Kitų nuosprendžio dalių nekeitė, civilinės ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendį paliko nepakeistą.

35.       Pirminė ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas materialiąsias ir procesines teises perleido M. R. ir A. R.

36.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) pakeista jos teisių perėmėjais M. R. ir A. R. 

37.       Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) pabaigos. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d. Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2022 m. gruodžio 13 d.

38.       Ieškovai 2023 m. birželio 30 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2, 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1, 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį ir 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą; priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 261 089,40 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi patikslintą ieškinį priimti atsisakė.

 

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir teisės galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką.

 

39.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

41.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Nagrinėjant reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007). Taigi, proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 32 punktas).

42.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 

43.       Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 24 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos sandorius: 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2; 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1; kasos išlaidų orderius dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur (be datų ir numerių); 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį; 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą, 2015 m. birželio 9 d. susitarimą dėl paskolų grąžinimo termino; BUAB (duomenys neskelbtini) ir P. P. paskolų sutartis, sudarytas 2012 m. gegužės 2, 3, 7, 10, 18, 21, 22, 25, 29 d., 2012 m. birželio 12 ir 28 d., 2012 m. liepos 3, 19 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. rugsėjo 11 d., 2012 m. spalio 8, 24, 31 d. ir 2013 m. kovo 4 d. (DOK-50502).

44.       Ginčas buvo nagrinėjamas pagal 2018 m. spalio 24 d. patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo reikalavimų dėl BUAB (duomenys neskelbtini) ir P. P. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. sudarytų paskolos sutarčių, kasos išlaidų orderių dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur (be datų ir numerių), 2015 m. birželio 9 d. susitarimo dėl paskolų grąžinimo termino pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, skundžiamame sprendime nevertino aplinkybių ir argumentų dėl šių sandorių (ne)teisėtumo.

45.       2018 m. spalio 24 d. patikslintas ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorė UAB (duomenys neskelbtini) 2012–2013 m. iš bendrovės banko sąskaitos be teisinio pagrindo pervedė 164 344,88 Eur į asmenines P. P. banko sąskaitas. Atsakovai, siekdami nuslėpti neteisėtą paskolų išdavimą, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. pasirašė tariamas (klastotas) paskolos sutartis. BUAB (duomenys neskelbtini) naujasis nemokumo administratorius A. S. pasirašė 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį su P. P., manydamas, kad šia sutartimi apjungiamos ir įforminamos 2012–2013 m. bendrovės suteiktos paskolos. Ūkinės operacijos pagal 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2, 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1, kasos išlaidų orderius dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur (be datų ir numerių), 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą, realiai neįvyko. 2015 m. birželio 9 d. susitarimu buvo tariamasi dėl tariamų (klastotų) paskolos sutarčių, pasirašytų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d., grąžinimo termino pratęsimo. Ieškiniu buvo prašoma visus šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalyje ir 1.80 straipsnyje nustatytais pagrindais. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 154 208,18 Eur taip pat kildinamas iš niekinėmis ir negaliojančiomis prašomų pripažinti 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarčių.

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo neišspręsti reikalavimai pripažinti laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. sudarytas paskolos sutartis, kasos išlaidų orderius dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur  (be datų ir numerių) ir 2015 m. birželio 9 d. susitarimą dėl paskolų grąžinimo termino niekiniais ir negaliojančias yra glaudžiai tarpusavyje susiję su ginčijama 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartimi, šios sutarties pagrindu įformintais ūkinių operacijos dokumentais ir kitais prašomais pripažinti negaliojančiais sandoriais bei byloje pareikštais turtiniu reikalavimu atlyginti žalą, todėl negali būti išskirti į atskirą bylą. Dėl to yra pagrindas konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir negalimumą išskirti neišnagrinėtus ieškinio reikalavimus į atskirą bylą, nes jie tarpusavyje yra betarpiškai susiję (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

47.       Apeliantai A. R. ir M. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovai patikslintu ieškiniu keičia ieškinio dalyką ir pagrindą, nes sumažino arba padidino atskirus reikalavimą dėl žalos atlyginimo sudarančius reikalavimus. Apeliantai pažymi, kad byla buvo sustabdyta ilgiau nei 4 metus, todėl nebuvo galimybės įgyvendinti teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, tikslinti reikalavimų dydį. Teismas, nesudarydamas galimybės tikslinti reikalavimų ir papildyti bylos medžiagos, po to, kai įsiteisėjusiais nuosprendžiais buvo nustatytos naujos ir ginčui reikšmingos aplinkybės, pažeidė ieškovų procesines teises.

48.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

49.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimo (dalyko) sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019, 31 punktas).

50.       Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2016 m. sausio 21 d. Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir sustabdė bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis) baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini). Byla 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atnaujinta ir paskirta nagrinėti 2022 m. balandžio 13 d. 13.00 val. teismo posėdyje. Byloje 2022 m. balandžio 13 d. 13.00 val. paskirtas posėdis teismo atidėtas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu (DOK-14343), kitas teismo posėdis paskirtas 2022 m. gegužės 26 d. 9.00 val.

51.       2022 m. balandžio 11 d. pateiktas patikslintas ieškinys, prašant: 1) pripažinti niekiniais 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2, 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1, 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį ir 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą; 2) priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 401 927,25 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (DOK-13764). Teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi patikslintą ieškinį priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, jog ieškinio patikslinimo būtinybė iškilo vėliau ir nepateikė priešingos šalies sutikimo dėl vėlesnio ieškinio patikslinimo. Patikslinto ieškinio priėmimas užvilkintų jau 6 metus nagrinėjamos bylos procesą.

52.       Teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens R. P. prašymą (DOK-19643) ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki baigsis kasacinis procesas baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius bylos nagrinėjimą, 2022 m. gegužės 26 d. 9.00 val. paskirtas teismo posėdis neįvyko.

53.       Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, paskirtas 2023 m. balandžio 26 d. 9.00 val. teismo posėdis. 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas 2023 m. gegužės 26 d. 9.30 val. Šis teismo posėdis neįvyko teismui patenkinus atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atidėti teismo posėdį dėl atstovo privalomo dalyvavimo visuotiniame advokatų susirinkime (DOK-20024). Kitą posėdį teismas paskyrė 2023 m. liepos 5 d. 9.00 val.

54.       Ieškovai 2023 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo ir reikalavimų sumažinimo (DOK-24745), prašydami: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2, 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 1, 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį ir 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą; priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 261 089,40 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

55.       Teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų 2023 m. birželio 30 d. pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo ir reikalavimų sumažinimo. Teismas nurodė, kad civilinė byla pradėta prieš 7,5 metų ir iki šiol neišnagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje išspręstas P. P. ir R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas, patikslintame ieškinyje remiamasi tik grindžiant pirmąjį ieškinio reikalavimą, nekeičiant šio reikalavimo faktinio pagrindo. Tokios apimties aplinkybių patikslinimui ieškinio patikslinimas atskiru procesiniu dokumentu nėra reikalingas. Ieškiniu nėra keičiamas reikalavimas dėl 154 208,18 Eur žalos atlyginimo, kuris buvo nagrinėtas baudžiamojoje byloje. Ieškinio reikalavimo dalis dėl netinkamai panaudotų administravimo lėšų (28 316,10 Eur ir 37 602,45 Eur) keičiama atlikus papildomus skaičiavimus, ieškovas gali atsisakyti dalies reikalavimo, neteikdamas patikslinto ieškinio. Ieškovas keičia skaičiavimą dėl 47 309,43 Eur žalos atlyginimo, tačiau šis ieškinio pakeitimas atliktas pažeidžiant CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus ir iš esmės užvilkina bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepagrindė būtinumo patikslinti ieškinio, nepateikė priešingos šalies sutikimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, ieškinio patikslinimas pateiktas prieš pat teismo posėdį, todėl jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

56.       Ieškovai 2023 m. liepos 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-25141). Teismas 2023 m. liepos 4 d. rezoliucija (DOK-24745) rašytinių paaiškinimų nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad keičiamas ieškinio pagrindas. Teismas pažymėjo, kad, norėdami sumažinti ieškinio reikalavimus, ieškovai turi atsižvelgti į žalos pozicijas, nurodytas teismo priimtame ieškinyje (154 208,18 Eur; 28 316,10 Eur; 37 602,45 Eur; 47 309,43 Eur); tikslindami ieškinį nauju pagrindu ieškovai turi pateikti kitos šalies sutikimą.

57.       Trečiasis asmuo R. P. 2023 m. liepos 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-25037) ir didelės apimties naujus rašytinius įrodymus. Teismą šį procesinį dokumentą priėmė ir 2023 m. liepos 5 d. 9.00 val. posėdį atidėjo 2023 m. liepos 19 d. 9.00 val., kad šalys galėtų susipažinti su trečiojo asmens pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir papildomais dokumentais. Byla iš esmės pradėta nagrinėti 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje ir išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 1 d., atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. rugpjūčio 17 d.

58.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtinumą tikslinti ieškinio reikalavimus ir (ar) ieškinio pagrindą lėmė baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatytos aplinkybės. Dėl atsakovui P. P. ir trečiajam asmeniui R. P. iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta beveik 4 metus. Teismui 2022 m. vasario 28 d. ir 2023 m. kovo 15 d. nutartimis atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo teikiami du kartus (2022 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. birželio 30 d.) patikslinti ieškiniai, tačiau jie nebuvo priimti, motyvuojant tuo, kad bus užvilkintas 2016 m. pradėtos bylos nagrinėjimas, patikslinti ieškiniai teikiami likus nedaug laiko iki paskirtų teismo posėdžių, nors tiek 2022 m. gegužės 26 d., tiek 2023 m. liepos 5 d. teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymų. Teismas taip pat atsisakė priimti ieškovų 2023 m. liepos 4 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, kaip ir 2023 m. birželio 30 d. patikslintame ieškinyje, buvo pareikštas ieškinio reikalavimo sumažinimas. Taigi, teismas, nepriimdamas net ieškinio reikalavimo sumažinimo, bylą išnagrinėjo ir dėl tų reikalavimų dydžio, kurių ieškovai, atsižvelgdami į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, nebepalaikė, taip išplėsdamas ginčo ribas. Pažymėtina ir tai, kad tą pačią dieną (2023 m. liepos 4 d., DOK-25037) trečiojo asmens R. P. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstyti nauji atsikirtimai dėl reikalavimo priteisti dalį panaudotų administravimo išlaidų, kreditorių priimtų sprendimų patvirtinti administravimo išlaidas, dėl bendrovės bankroto procesą administravusių nemokumo administratorių atliktų darbų apimties ir kitų aplinkybių bei kartu pateiktus didelės apimties naujus rašytinius įrodymus priėmė, dėl to bylos nagrinėjimą atidėjo. 

59.       Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad būtinybė patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, ir (ar) sumažinti (padidinti) reikalavimus, atsirado atnaujinus bylos nagrinėjimą. Taip pat nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai padidindami ir (ar) sumažindami reikalavimus pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nes dėl to ieškinio elementai nepakinta, o tik padidėja ar sumažėja reikalavimų apimtis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir reikalavimų sumažinime keičiamus ieškinio elementus vertino skirtingai, t. y. 2023 m. liepos 4 d. rezoliucijoje (DOK-24745) teismas nurodė, kad minėtą dokumentą atsisako priimti, nes juo keičiamas ieškinio pagrindas, tačiau skundžiamame sprendime to paties procesinio dokumento nepriėmimą grindė jau dviejų ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) pakeitimu.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, turėjo įvertinti būtinybę galutinai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nes patikslinto ieškinio priėmimas, įvertinus proceso eigą, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo ir būtų užtikrinęs tinkamą ieškovų CPK 42 ir 141 straipsniuose įtvirtintų procesinių teisių įgyvendinimą ir galutinai apibrėžęs bylos nagrinėjimo ribas.

61.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepriimdamas patikslinto ieškinio ir ieškinio reikalavimų sumažinimo po bylos atnaujinimo, kai byla buvo sustabdyta dėl atsakovui ir trečiajam asmeniui iškeltos baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, užkirsdamas kelią ieškovams, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiamas ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas (CPK 312 straipsnis), nes tai gali būti atliekama tik pirmosios instancijos teisme CPK nustatyta tvarka.

 

Dėl ieškovų tinkamumo

 

62.       Apeliantas A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad M. ir A. R. yra netinkami ieškovai. Ieškovai reikalavimo teises įgijo įskaitymo būdu, o bankroto bylose įskaitymai imperatyviai draudžiami, todėl 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė. Be to, CK 6.134 straipsnio 1 dalis draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.

63.       Nustatyta, kad 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pirminė ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) perleido M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į sutarties priede nurodytus asmenis, tarp jų ir į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) dėl 267 433,16 Eur skolos priteisimo šioje byloje (DOK-32902 priedai).

64.       Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmimo pagal tą pačią Reikalavimo perleidimo sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) prašė kasacinės instancijos teismo netenkinti M. R. ir A. R. prašymo pakeisti juos ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjais. Prašymas (DOK-39) buvo grindžiamas tuo, kad procesinių teisių perėmimas negalimas, nes reikalavimo teisės perleistos įskaičius priešpriešinius reikalavimus bankroto byloje, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kliūčių pavirtinti BUAB (duomenys neskelbtini) procesinių teisių perėmimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų argumentų nenustatė ir ieškovę BUAB (duomenys neskelbtini) pakeitė jos reikalavimo teisių perėmėjais M. R. ir A. R.

65.       Taigi, klausimas dėl procesinių teisių perėmimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, grindžiamų tais pačiais argumentais, išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas naujų argumentų dėl pirminės ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) teisių perleidimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį M. R. ir A. R. negalimumo nenurodė. Dėl to nėra pagrindo nuspręsti, kad M. R. ir A. R. yra netinkami bendrovės reikalavimo teisių perėmėjai ir ieškovai šioje byloje.

 

Dėl nuostolių atlyginimo

 

66.       Apeliantai M. R. ir A. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 267 433,16 Eur (patikslinus reikalavimus 261 089,40 Eur) nuostolius, kuriuos sudaro baudžiamojoje byloje suklastotomis pripažintų paskolos sutarčių pagrindu pervestos ir bendrovei negrąžintos lėšos bei viršytos (be pagrindo panaudotos (išmokėtos) administravimo išlaidų lėšos, įskaitant UAB (duomenys neskelbtini) už bendrovės administravimą išmokėtą atlyginimo dalį. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.264 straipsnio nuostatas, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

68.       Ieškovai reikalavimą priteisti 154 208,18 Eur grindė tuo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), būdama R. P. darbdavė, yra atsakinga už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, t. y. už baudžiamojoje byloje suklastotomis pripažintų paskolos sutarčių pagrindu P. P. pervestas ir bendrovei negrąžintas lėšas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad R. P. veikė savo interesais ar iniciatyva, lėšų skolinimo nelaikė R. P. pareigų, administruojant bendrovę, vykdymu.

69.       CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

70.       Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta netiesioginė samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbdavys privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

71.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. veikė ne UAB (duomenys neskelbtini), o savo interesais ir lėšų skolinimas nelaikytinas pareigų, administruojant bankrutavusią bendrovę, vykdymu, padaryta, neįvertinus atsakovę ir R. P. siejančio teisinio santykio, atsakovės R. P. suteiktų įgaliojimų turinio, jo vykdytų funkcijų administruojant bendrovės bankroto procesą, atsakovės galimybės kontroliuoti R. P. veiksmus ir šios funkcijos įgyvendinimo tinkamumą. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių dėl nemokumo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sąlygų už jos darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog fiktyvios paskolos sutartys civilinių teisinių santykių nesukuria, padaryta, vertinant, ar R. P. pagrįstai nuteistas pagal (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir R. P. civilinių santykių sukūrimo ir (ar) UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės dėl jos darbuotojo nusikalstama veika padarytos žalos nesprendė. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. P. veiksmų pobūdį siejo su aptartais kasacinio teismo išaiškinimais.

73.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaidas, viršijančias kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, nevertino ir netyrė aplinkybių dėl nemokumo administratorės pareigos inicijuoti bendrovės kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, nepateikė išsamių motyvų, ar administravimo išlaidos buvo būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

74.       Reikalavimą priteisti iš atsakovės dalį išmokėto atlyginimo už bendrovės administravimą ieškovai grindė tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, todėl jai pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą turėjo būti išmokėtas atlyginimas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Ieškovai įrodinėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikė prieš bendrovės ir jų kreditorių interesus, švaistė bendrovės turtą, neįvykdė visų pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintų ir pavedimo sutartyje numatytų sąlygų, neatliko visų būtinų darbų, nepasiekė galutinio rezultato – bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o atliktų darbų apimtys nebuvo didelės.

75.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo išvadą, kad atstatydintai nemokumo administratorei pagrįstai išmokėta visa bendrovės 2021 m. sausio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta atlyginimo suma, iš esmės grindė bendrovės bankroto proceso trukme, tačiau nevertino ir netyrė UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai atliktų veiksmų (darbų) apimties ir su jų atlikimu susijusių aplinkybių, nepasisakė dėl ieškovų įrodinėjamų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas grąžinti dalį atsakovei išmokėto atlyginimo, įskaitant atsakovės veiksmų atitiktį bendrovės ir jos kreditorių interesams, pagrįstumo, atsakovės pasiektų rezultatų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė bendrovės likvidavimo procedūrą vykdė ilgiau, nei nustatyta įstatyme, taip pat neįvertino ir neištyrė, dėl kokių konkrečių priežasčių šios procedūros užsitęsė.

76.       Laikotarpiu, kai bendrovės bankroto procesą administravo UAB (duomenys neskelbtini), galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad, nutraukus su nemokumo administratoriumi pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Taigi, spręsdamas dėl atstatydintos nemokumo administratorės pareigos grąžinti dalį jai sumokėto atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės bankroto procese atliktų administravimo veiksmų (darbų) proporcijos, t. y. esminės sąlygos dėl atsakovei priklausančio atlygio dydžio (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis).

77.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir neįvertinęs reikšmingų aplinkybių dėl nemokumo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sąlygų už jos darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat neįvertinęs ir neištyręs atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai atliktų veiksmų (darbų) apimties ir su jų atlikimu susijusių aplinkybių bankroto byloje dėl UAB (duomenys neskelbtini), neatskleidė bylos esmės.

78.       Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstinų klausimų nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išnagrinėjimo gali būti suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Dėl to yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

79.       Pripažinus bylos esmės neatskleidimą, kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

80.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nepriimdamas patikslinto ieškinio ir nesudarydamas ieškovams po bylos atnaujinimo įgyvendinti procesinės teises galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, ar sumažinti (padidinti) reikalavimus pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, užkirsdamas kelią ieškovams, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Nenustatęs ir neįvertinęs reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sąlygų už jos darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat neįvertinęs ir neištyręs bendrovės bankroto byloje atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai atliktų veiksmų (darbų) apimties ir su jų atlikimu susijusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Dėl to skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

81.       Trečiasis asmuo R. P. pateikė antstolio R. V. 2024 m. sausio 5 d. pažymą apie iš jo išieškotas lėšas ieškovams pagal baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą ir prašo šį įrodymą pridėti prie nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, trečiojo asmens prašymo nesprendžia. Prašymą priimti naują rašytinį įrodymą spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo bylą CPK nustatyta tvarka. Dėl tų pačių pagrindų apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir apelianto A. S. prašymo prie nagrinėjamos bylos pridėti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą su visomis papildomomis bylomis, kurių teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini).

82.       Bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį materialųjį rezultatą byloje (CPK 93 straipsnis).

 

Dėl 2024 m. vasario 7 d. prašymo priimti naują įrodymą

 

83.       Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2024 m. vasario 8 d.

84.       Trečiasis asmuo R. P. 2024 m. vasario 7 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė prašymą (DOK-650) priimti naują įrodymą.

85.       Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti pateiktą prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo R. P. prašymą priimti naują įrodymą turi teisę pateikti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Laikyti nepaduotu trečiojo asmens R. P. (R. P.) 2024 m. vasario 7 d. prašymą priimti naują įrodymą ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam asmeniui.

 

 

Teisėjai                                                                                 Marius Bajoras

 

 

                                                                                                         Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                                                         Neringa Švedienė