Civilinė byla Nr. e2-535-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00300-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.1.18.8; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovėms A. B. ir E. R. dėl civilinio turto konfiskavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. R.,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovėms A. B. (toliau – ir Atsakovė 1) ir E. R. (toliau – ir Atsakovė 2) dėl civilinio turto konfiskavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. R..

2.       Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1.                      padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl Atsakovės 1 vardu registruoto nekilnojamo turto perleidimo draudimo: ½ dalies žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini),  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (½ dalies vertė 42 450 Eur); ½ dalies žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (½ dalies vertė 42 450 Eur); ½ dalies žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (½ dalies vertė 42 450 Eur); 206/1357 dalies žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24 300 Eur (206/1357 dalies vertė 3 688,87 Eur), su statiniais – butu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 73 100 Eur, bendra vertė 76 788,87 Eur; 412/683 dalies žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 400 Eur (412/683 dalies vidutinė rinkos vertė 23 766,91 Eur), su statiniais – butu, (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 154 000 Eur, ir 412/683 dalies kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė – 524 Eur (412/683 dalies atkuriamoji vertė 316,09 Eur), bendra vertė 178 083 Eur;

2.2.                      areštuotos Atsakovės 1 lėšos, esančios bankų sąskaitose: Swedbank, akcinėje bendrovėje (toliau – AB) 181 948,22 Eur ir AB SEB banke 102,57 Eur (bendra areštuojamų lėšų vertė: 182 050,79 Eur);

2.3.                      areštuotos (ribojant disponavimo teisę) transporto priemonės, priklausančios Atsakovei 1: automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje – 61 778 Eur, ir automobilis VW Tiguan, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje – 10 783 Eur.

3.       2024 m. gegužės 5 d. Atsakovė 1 pateikė prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 6 d. (turėtų būti – 2023 m. liepos 11 d.) nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant Atsakovės 1 atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje Swedbank, AB, areštą 179 787,49 Eur.

4.       Atsakovė 1 prašyme paaiškino, kad iš 2023 m. birželio 26 d. Turto tyrimo išvados matyti, jog yra kvestionuojamas tik 454 411,85 Eur vertės atsakovių turimas turtas, todėl laikytina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytas 634 199,34 Eur vertės turto areštas 179 787,49 Eur viršija ieškiniu pareikštą reikalavimą. Sumažinus areštuoto turto mastą, t. y. panaikinus Atsakovės 1 atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą 179 787,49 Eur, likusio areštuoto turto užteks ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti, tuo pačiu bus užtikrintas ir ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principas.

5.       Atsakovė 1 prašyme pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15218-1126/2023 iš Atsakovės 1 priteista iš viso 20 729,52 Eur už fasado šiltinimo darbus (duomenys neskelbtini), UAB „Fasadena“. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinus Atsakovės 1 atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą, Atsakovė 1 galės atsiskaityti su UAB „Fasadena“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi Atsakovės 1 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia ieškinį, kuriuo prašo konfiskuoti iš atsakovių konkretų turtą (turtą sudaro žemės sklypai, butai, transporto priemonės, piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose). Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos konkrečiam turtui, kurį ieškovė ieškiniu prašo konfiskuoti, tikslu, kad atsakovės neturėtų galimybės turto perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Ieškiniu nereiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovių konkrečią sumą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikytomis Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, yra viršytas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant A. B. atsiskaitomojoje sąskaitoje Swedbank, AB esančių lėšų 179 787,49 Eur arba 20 729,52 Eur areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė prašo konfiskuoti konkretų atsakovių turtą, tačiau Turto tyrimo išvadoje nurodyta, kad skirtumas tarp atsakovių ir trečiojo asmens teisėtų pajamų ir išlaidų yra 454 411,85 Eur, t. y. kvestionuojamas šios vertės turto gavimo teisėtumas. Dėl to laikytina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir tenkina pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą tik 454 411,85 Eur apimtyje. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos didesnės apimties turtui negu yra būtina – skirtumas tarp areštuoto turto vertės (634 199,34 Eur) ir Turto tyrimo išvadoje nurodyto neva neteisėtu būdu gauto turto vertės (454 411,85 Eur) sudaro 179 787,49 Eur.

8.2.                      Byla nėra tipinė dėl civilinio turto konfiskavimo, kadangi buvo vykdomas šalių statybų verslas, į kurį buvo investuoti iš atsakovės šeimos narių gauti dovanoti pinigai bei iš šeimos turto pardavimo gautos pajamos. Didesnės vertės negu nurodyta Turto tyrimo išvadoje turto konfiskavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas bei negalimas, kadangi kartu su konfiskuojamo turto mase būtų konfiskuotos ir atsakovės šeimos pajamos, kurios gautos teisėtu būdu ir buvo investuotos į pradėtą nekilnojamojo turto vystymo verslą.

8.3.                      Ieškinio reikalavimo dydis neturi sudaryti teismui pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jo nurodymas yra išimtinai ieškovo prerogatyva. Ieškovas, kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nėra saistomas rizikos ir gali reikšti ieškinį iš esmės nurodydamas bet kokią reikalavimo sumą, nepaisant to, kad Turto tyrimo išvadoje nurodoma, jog skirtumas tarp ieškovo pripažįstamų teisėtų pajamų ir išlaidų sudaro 454 411,85 Eur. Ieškovas reiškia reikalavimą konfiskuoti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones 634 199,34 Eur vertės turtui, o tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principui.

8.4.                      Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15218-1126/2023 iš Atsakovės 1 priteisė iš viso 20 729,52 Eur UAB „Fasadena“. Skola buvo priteista už fasado šiltinimo darbus viename iš nagrinėjamoje byloje esančių objektų – (duomenys neskelbtini). UAB „Fasadena“ atliko darbus dar iki Atsakovės 1 turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o Atsakovė 1, atsižvelgiant į tai, kad visas Atsakovei 1 priklausantis turtas ir turtinės lėšos buvo areštuotos, negalėjo atsiskaityti su UAB „Fasadena“. Iš esmės nurodytos lėšos buvo investuotos į ieškovės prašymu areštuotą turtą taip padidinant jo vertę. Teismui atsisakius tenkinti Atsakovės 1 atskirąjį skundą visa apimtimi, Atsakovė 1 prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bent 20 729,52 Eur, kadangi ši pinigų suma faktiškai yra investuota į byloje areštuotų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą ir vertės padidinimą.

9.       Atsiliepimu į Atsakovės 1 atskirąjį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas, o jeigu teismas nuspręstų atskirąjį skundą tenkinti, prašo palikti galioti laikinųjų apsaugos priemonių dalis, kurios neturėtų būti mažesnės už neteisėtų pajamų dydį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi nepritaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, kurį yra prašoma konfiskuoti, Atsakovė 1 turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, dėl ko galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo)

12.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo) byloje, kurioje pareikštas reikalavimas konfiskuoti atsakovėms priklausantį turtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymu (toliau – CTKĮ).

13.       CTKĮ 12 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, minėtos kategorijos byloms taikytinos civilinio proceso teisės normos, kurios, be kita ko, reglamentuoja ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ypatumus.

14.       Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemones atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1070-798/2021).

15.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant pačios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies yra panaikinami tik tam tikri atsakovui nustatyti suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-464/2017).

16.       Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2019; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-151-516/2019). Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-912/2023), ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307/2011).

17.       Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-348-943/2018).

18.       Civilinis turto konfiskavimas laikomas svarbia valstybės politikos priemone kontroliuojant sunkius savanaudiškus, organizuotus, taip pat korupcinius nusikaltimus, prisidedantis prie to, kad „nusikaltimai neapsimokėtų“ paimant iš nusikaltimų gaunamą naudą. Tokios griežtos priemonės proporcingumas grindžiamas visuomenės intereso apsisaugoti nuo sunkių, organizuotų, savanaudiškų, korupcinių nusikaltimų svarba (S. Bikelis, S. Mikšys Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 11). Kadangi sprendžiant dėl turto konfiskavimo iškyla asmens nuosavybės teisinio neliečiamumo klausimas, šio instituto taikymo sąlygos ir pagrindai yra griežtai reglamentuoti įstatymu – CTKĮ. CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

19.       Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys, kad CTKĮ nėra siekiama tik ekonominio pobūdžio tikslų, jog valstybės nuosavybėn būtų perduotas asmens teisėtas pajamas viršijantis turtas. Todėl tuo atveju, jeigu į paminėtą prevencinį tikslą (užkardyti asmenų neteisėtus veiksmus) nebūtų atsižvelgiama taikant civilinio turto konfiskavimo nuostatas, šis institutas savo požymiais galėtų iš esmės prilygti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka asmenų atžvilgiu taikomoms ekonominio pobūdžio priemonėms, kai užtektų nustatyti teisėtas pajamas viršijantį turtą. Pastebėtina, kad neatsižvelgus į prevencinius CTKĮ taikymo tikslus, galėtų susidaryti procesinė situacija, kai civilinis turtas CTKĮ tvarka būtų konfiskuotas, nors jokių turto sąsajų su neteisėtais veiksmais nebūtų nustatyta, tačiau tokiu atveju CTKĮ nebūtų pritaikytas pagal paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024 76 punktas).

20.       Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad civilinio turto konfiskavimas (in rem) (pastaba: in rem yra lotyniškas terminas, reiškiantis „prieš daiktą“, kuris reiškia teismo galią spręsti bylas, nukreiptas prieš nuosavybę), kuris nesiejamas su kaltės nustatymu, nelaikomas bausme, bet yra nuosavybės kontrolės priemonė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Civilinio turto konfiskavimo proceso in rem tikslas nėra asmens kaltumo klausimo išsprendimas ir jo nubaudimas, jo tikslas yra nusikaltimų prevencija ir status quo (esama padėtis), buvusio iki nusikaltimų padarymo, atkūrimas, t. y. kompensacija (restitucija) (EŽTT 1986 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Agosi prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 9118/80; 2001 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Arcuri ir kiti prieš Italiją Nr. 52024/9; 2002 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Butler prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 41661/980).

21.       Atsakovė 1 pateikė teismui prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant jos atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje Swedbank, AB, esančių piniginių lėšų areštą 179 787,49 Eur. Atsakovė 1 paaiškino, kad 2023 m. birželio 26 d. Turto tyrimo pažymoje nurodyta, kad yra kvestionuojamas tik 454 411,85 Eur vertės atsakovių turimas turtas, todėl yra pritaikytos didesnės apimties laikinosios apsaugos priemonės negu yra būtina – skirtumas tarp areštuoto turto vertės (634 199,34 Eur) ir Turto tyrimo išvadoje nurodytos turto vertės (454 411,85 Eur) sudaro 179 787,49 Eur. 

22.       Pirmosios instancijos teismas netenkino Atsakovės 1 prašymo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, nurodydamas, kad ieškiniu nereiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovių konkrečią sumą, o yra prašoma konfiskuoti konkretų atsakovei priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra viršytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

23.       Atskiruoju skundu Atsakovė 1 nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad: i) ieškovės reiškiamas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir tenkina pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą tik 454 411,85 Eur apimtyje, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos didesnės apimties turtui negu yra būtina; ii) didesnės vertės negu nurodyta Turto tyrimo išvadoje turto konfiskavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas bei iš viso negalimas, kadangi kartu su konfiskuojamo turto mase būtų konfiskuotos ir atsakovės šeimos pajamos, kurios ieškovės yra pripažįstamos kaip gautos teisėtu būdu; iii) ieškinio reikalavimo dydis neturi sudaryti teismui pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi ieškinio dydžio nurodymas yra išimtinai ieškovės prerogatyva; iv) areštavus atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, Atsakovė 1 negali sumokėti skolos, priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl civilinio turto konfiskavimo. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos turto tyrimo skyrius atliko asmenų, įtrauktų į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus, ir su jais susijusių asmenų vertinimą dėl atitikimo CTKĮ 2 straipsnyje numatytoms civilinio turto konfiskavimo sąlygoms ir pagrindams, kurio metu nustatyta, jog yra pagrindas taikyti civilinio turto konfiskavimo procedūrą J. R. ir su juo susijusių asmenų valdomam turtui. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad J. R. faktiškai valdomas, jo sugyventinės (Atsakovės 1) ir motinos (Atsakovės 2) vardu registruotas nekilnojamasis ir kitas privalomas registruoti turtas bei turtas, esantis Atsakovės 1 vardu atidarytose bankų sąskaitose, nėra gautas teisėtu būdu, o jo bendra vertė neatitinka Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 teisėtų pajamų. Tuo pagrindu ieškovė reikalauja konfiskuoti iš Atsakovės 1: i) nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 206/1357 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais – butu, esančiu (duomenys neskelbtini); 412/683 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 412/683 dalį kitų statinių – kiemo statinių; ii) transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį VW Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iii) lėšas, esančias Swedbank, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje 181 948,22 Eur ir AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje 102,57 Eur. Taip pat ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja konfiskuoti iš Atsakovės 2, kaip nesąžiningos įgijėjos, nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės patikslinto ieškinio dalykas yra reikalavimas konfiskuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, automobilius bei sąskaitose esančias pinigines lėšas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio faktiniu pagrindu bei dalyku, neturi pagrindo daryti išvados, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas galėtų užtikrinti patikslintame ieškinyje pareikštų materialiųjų reikalavimų (konfiskuoti Atsakovei 1 priklausantį nekilnojamąjį turtą, automobilius bei sąskaitose esančias lėšas) įvykdymą. 

26.       Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi. Dėl šios nutarties buvo teikti atskirieji skundai, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-876-467/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad: nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas dėl turto konfiskavimo, todėl ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su šio nekilnojamojo ir kilnojamojo (piniginių lėšų ir transporto priemonių) turto teisinės padėties pasikeitimu, priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą (22 punktas); šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą (23 punktas). Aptariamu atveju neįrodytos aplinkybės, kad ginčo apimtis, kuri lemtų ir konkretų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, būtų pasikeitusi.

27.       Antra, ieškovė, teikdama tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinius, siekė konfiskuoti atsakovėms priklausantį turtą (tarp jų lėšas), kuris galimai nėra gautas teisėtu būdu. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimus ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovių turtui, kurį siekia konfiskuoti ir kurio atsakovės neturėtų galimybės perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jo apsunkinti, t. y. konkrečiam nekilnojamajam turtui, automobiliams, atsiskaitomosiose sąskaitose esančioms lėšoms. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškiniu nėra reiškiami reikalavimai priteisti iš atsakovių konkrečias pinigines sumas, o reiškiami reikalavimai yra susiję tik su konkretaus turto (tarp jų lėšų) konfiskavimu, todėl apeliantės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos didesnės apimties turtui negu yra būtina ar tai, jog nesumažinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto kartu su konfiskuojamo turto mase būtų konfiskuotos ir atsakovės šeimos pajamos, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

28.       Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, Atsakovės 1 atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje Swedbank, AB, ir atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, esančias lėšas siekiama konfiskuoti CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, kaip konfiskuotino turto vertę, kurią atsakovės gavo pardavusios 271/683 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), su 271/683 dalies kitų statinių – kiemo statinių už 239 000 Eur. Tokios aplinkybės papildomai patvirtina, kad Atsakovės 1 sąskaitose esančių lėšų areštas buvo siejamas su tuo, jog tretiesiems asmenims buvo parduotas galimai neteisėtai gautas turtas, kuris tuo atveju, jeigu nebūtų parduotas, galimai būtų įtrauktas į konfiskuotino turto sąrašą.

29.       Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar turto tyrimo metu (ikiteisminėje stadijoje) prokuroras, siekdamas užtikrinti civilinį turto konfiskavimą ir vadovaudamasis CTKĮ 11 straipsnio 4 dalimi, taikė Atsakovės 1 nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui šešių mėnesių apribojimą su galimybe jį pratęsti. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi turto arešto terminas pratęstas dviem mėnesiams iki 2023 m. liepos 10 d. Be to, 2022 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu CTKĮ 11 straipsnio pagrindu ir tvarka, siekiant užtikrinti civilinį turto konfiskavimą, buvo taikytas Atsakovei 1 priklausančių piniginių lėšų, esančių ir galimai įplauksiančioms ateityje į banko sąskaitas (Swedbank, AB ir AB SEB banke) areštas, uždraudžiant jomis disponuoti. Vadovaujantis CTKĮ 11 straipsnio 4 dalimi šis apribojimas buvo taikomas šešis mėnesius su galimybę jį pratęsti. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi, turto arešto terminas pratęstas dviem mėnesiams iki 2023 m. liepos 24 d. Minėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad prokuroras, o vėliau ir Kauno apylinkės teismas, siekdami užtikrinti civilinį turto konfiskavimą, taikė Atsakovei 1 priklausančio turto ir piniginių lėšų (sąskaitų) areštą, nes buvo įsitikinę, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma įvykdyti civilinį turto konfiskavimą. 

30.       Penkta, pagal šioje stadijoje vertinamas aplinkybes (ginčas šiuo atveju nėra sprendžiamas iš esmės) iš esmės susidaro situacija, kad lėšas, kurios galimai nėra gautos teisėtu būdu (tai bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės) ir turėtų būti konfiskuotos pagal CTKĮ, siekiama panaudoti atlikti tam tikrus atsiskaitymus. Tokia situacija taip pat pažeistų ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principą, o nurodytos aplinkybės apie teismo priimtą sprendimą kitoje byloje dėl skolos priteisimo nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

31.       Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjamoje byloje jo netenkindamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Atsakovė 1 nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad atsirado naujos (pasikeitusios) aplinkybės, leidžiančios teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pasikeitusių aplinkybių pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimus. Atsakovės 1 atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

32.       Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat neturi teisinės reikšmės tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. EŽTT praktikoje taip pat pažymima, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, 29 punktas), o, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 157/1996/776/977, 59–60 punktai).

33.       Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas Atsakovės 1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas