Administracinė byla Nr. N-756-1376/2008
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Marijampolės policijos komisariato pareigūnas 2007 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. L. 2007 m. rugsėjo 5 d., 18.50 val., Marijampolės savivaldybėje, kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 48 km, vairuodamas automobilį bei atlikdamas lenkimo manevrą, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1 reikalavimų, t.y. lenkdamas krovininį automobilį kirto ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimu A. L. pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Lt bauda.
II.
A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, kad jam lenkiant krovininį automobilį, pastarasis pasitraukė į kelkraštį ir užleido visą tos pačios krypties kelio juostą. Jam nepagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis metų laikotarpiu pirmą kartą baudžiamas už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pažymėjo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Institucijoje, jis neturėjo galimybės teikti savo paaiškinimus ir įrodymus.
Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad A. L. neginčija aplinkybės, jog 2007 m. rugsėjo 17 d., 18.50 val., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 48 km, vairuodamas automobilį lenkė krovininį automobilį (tai jis įvardija kaip kitos transporto priemonės apvažiavimą), tačiau nepripažįsta, kad kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas. Aplinkybę, kad A. L. , atlikdamas lenkimo manevrą, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1 reikalavimų, patvirtina liudytojų V. N. ir R. L. parodymai, kurie parodė, kad aiškiai matė, kaip A. L. , lenkdamas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Policijos pareigūnų automobilis stovėjo apie 300 m atstumu nuo lenkimo vietos, jokie statiniai ar medžiai neužstojo matomumo, toje vietoje yra kelio vingis ir nedidelė nuokalnė, buvo šviesus paros metas, todėl viskas labai aiškiai matėsi. A. L. lenkimo manevrą pradėjo dar iki sankryžos, krovininis automobilis nebuvo pasitraukęs į kelkraštį, kadangi jam kliudė kelyje esanti salelė. Pažeidimo padarymo vietoje apvažiuoti krovininį automobilį, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, neįmanoma. Aplinkybę, kad A. L. , atlikdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę liniją, taip pat patvirtina ir pateikta kelio atkarpos Kaunas – Marijampolė 48 km schema (b. l. 25), iš kurios matyti, kad ištisinė linija važiuojamosios dalies viduryje prasideda gana toli nuo sankryžos (kelio Kaunas – Marijampolė susikirtimo su keliu į Sasnavą), eismo juostos plotis iki papildomos juostos posūkiui į dešinę pradžios ir už sankryžos yra tik 3,75 m, sankryžos viduryje yra salelės, neleidžiančios automobiliui pasitraukti į dešinę už eismo juostos ribų, kas patvirtina liudytojų parodymus, kad apvažiuoti kitą automobilį, nekertant ištisinės linijos, šioje vietoje iš viso neįmanoma.
A. L. paaiškinimas, kad jis nekirto ištisinės horizontalaus kelio ženklinimo linijos, vertintinas kritiškai, nes jis prieštarauja liudytojų V. N. ir R. L. parodymams, jo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad A. L. iš pradžių pripažino pažeidimą, dėl pažeidimo gailėjosi, tačiau išgirdęs, kokio dydžio bauda gali būti paskirta dėl padaryto pažeidimo, ėmė jį ginčyti. Šią aplinkybę liudytojai V. N. bei R. L. patvirtino ir teismo posėdyje.
A. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta sankcijos ribose. A. L. teiginys, kad policijos pareigūnas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi per metus jis padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, t.y. 2006 m. spalio 12 d. baustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį. Tos pačios rūšies teisės pažeidimais laikomi tame pačiame kodekso skirsnyje numatyti pažeidimai. Nagrinėjamu atveju A. L. per metus padarė du pažeidimus, numatytus dešimtame kodekso skirsnyje – pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.
III.
Apeliaciniu skundu A. L. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareigūnai nuo įvykio vietos stovėjo ne 300 metrų, kaip nurodė teismas, o 800-900 metrų atstumu, be to, tuo metu jau temo. Prieštaringi teismo teiginiai ir dėl salelės trukdymo krovininiam automobiliui pasitraukti į dešinę. Nutartyje neargumentuotai remiamasi tik pareigūnų parodymais, nustatyti objektyvios tiesos teismas nesiėmė priemonių.
2. Teismas visiškai nesiaiškino ir nepasisakė dėl nuobaudos skyrimo procedūrinių ir procesinių pažeidimų.
3. Teismas netinkamai įvertino, kas pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą laikytina pakartotinai per metus padarytu tokios pačios rūšies teisės pažeidimu. Pažymėtina, kad apeliantas išvis neturi galiojančios nuobaudas – byla dėl 2006 m. spalio 12 d. paskirtos nuobaudos nagrinėjama teisme (Panevėžio apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-58-379/2008).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. pagrįstai nubaustas už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. kelio ženklinimo nesilaikymą. KET 2 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. A. L. patrauktas atsakomybėn ir nubaustas būtent už tai, kad kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 48-tame kilometre, vairuodamas automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini) , bei atlikdamas lenkimo manevrą, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1 reikalavimų, t.y. lenkdamas krovininį automobilį kirto ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 punkto, kuris nurodo, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti kelių ženklinimas, reikalavimus. Aplinkybę, kad A. L. , lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuosekliai ir vienodai nurodė policijos pareigūnai R. L. ir V. N. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir duodami parodymus teismo posėdyje. Šie liudytojai teisme patvirtino, kad A. L. ištisinę liniją kirto dar prieš sankryžą, jo atliekamą manevrą šie asmenys teigia matę gerai, nes jokie statiniai ar medžiai matomumui netrukdė. Šių asmenų parodymai byloje esančiai kelio ruožo, kuriame užfiksuotas pažeidimas, schemai (b. l. 25), neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti policijos pareigūnų nuosekliais parodymais ir jais remtis. Remdamasis minėta schema, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto parodymus, nurodydamas, kad pažeidimo vietoje lenkiamas krovininis automobilis pasitraukti į kelkraštį negalėjo, kadangi kelio sankryžos (susikirtimo su keliu į Sasnavą) viduryje yra salelės. Teismo nutartyje jokių prieštaravimų nėra, apeliantas nepagrįstai iškraipo teismo motyvus ir juos interpretuoja sau naudinga linkme. Apelianto paskaičiavimai ir kartu su apeliaciniu skundu pateikta fotonuotrauka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų nepaneigia, kadangi jo padaryti paskaičiavimai nepagrįsti jokiais materialiais duomenimis ir tegali būti vertinami tik kaip jo samprotavimai, o fotonuotrauka visiškai neinformatyvi, nes objektyviais duomenimis nepatvirtinta, kad ji daryta būtent toje pačioje vietoje, kur buvo užfiksuotas pažeidimas. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad įvykio metu buvo pritemę, nes kaip nurodo A. L. 2007 m. rugsėjo 5 d. saulė nusileido 19.05 val., o jis buvo sustabdytas neva apie 20 val. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas: 18.50 val. (b. l. 5), o ne 20 val. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-3, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo, turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, ir, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, šiomis teisėmis jis pasinaudojo. Taigi bylos tyrimo institucijoje galimai padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių neužtikrinimu, buvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme.
ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Tačiau, objektyvių duomenų, kad 2006 m. spalio 12 d. nutarimas, kuriuo A. L. buvo baustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs, byloje nėra. Apelianto teiginys, kad šį nutarimą jis yra apskundęs apeliacine tvarka, nepaneigtas. Tad A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo jam šalinama. Be to, nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) ATPK 1241 straipsnio 2 dalies, numatančios atsakomybę už kelio ženklinimo nesilaikymą, sankcijoje nustatyta bauda nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Kadangi aktai, švelninantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos (ATPK 8 str. 2 d.) bei atsižvelgiant į ATPK 30, 302 straipsnio nuostatas, A. L. paskirta bauda mažintina iki 75 litų, t.y. įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkio.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keistini.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimą pakeisti, A. L. paskirtą baudą sumažinti iki 75 litų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gudynas
Vaida Urmonaitė