DOK-269

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18600-2020-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 18 d. paduotu atsakovo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu nustatė pakeistą kelio servitutą patekimui į atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nustatė atlyginimą už servitutą, įpareigojo atsakovą pašalinti tvorą, tujas, elektros energijos apskaitos dėžę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalis dėl pakeisto kelio servituto nustatymo ir atlyginimo už servitutą nustatymo, ir bylą dėl šių dalių grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Kasaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.  

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad atsakovas patirs neigiamas pasekmes, nes jis buvo įpareigotas pašalinti statinius ir želdinius iš ieškovės sklypo, nors ginčas dėl sklypo ribos yra neišspręstas iki šiol. Atsakovas taip pat įpareigotas pašalinti elektros energijos skydinę, nors į bylą neįtraukta AB „ESO“, kuriai priklauso šis turtas. 

2.        Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo teiktų kaip pavėluotų naujų įrodymų, nors atsakovui iškilo būtinybė teikti papildomus rašytinius įrodymus –2012-09-10 elektros tinklų nuosavybės ribų aktą – apeliacinės instancijos teismui tam, kad teismas būtų įtikintas, jog atsakovas nėra elektros apskaitos spintos savininkas, o AB „ESO“ į bylą turėjo būti įtraukta atsakove ar bent jau suinteresuotu asmeniu. 

3.        Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad atsakovui priklausanti tvora pastatyta nepažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo tvora yra pastatyta neteisėtai ir neįregistruota VĮ Registrų centre. 

4.        Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju kadastriniams matavimams taikytina 60 centimetrų paklaida, kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022-08-10 rašte Nr. TR-3600-(5.34 E.) „Dėl pavedimo vykdymo“, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas. Atsakovo manymu, teismai nepagrįstai neįvertino, kad atsakovui priklausantys objektai (tvora, vartai), ieškovės užfiksuoti nuo 1 cm iki 22 cm tariamai jai priklausančiame žemės sklype, yra įstatymo įtvirtintose matavimo paklaidose. Be to, byloje nustačius, kad šalių ginčas yra dėl žemės sklypų ribos, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą perkelti tvorą ir želdinius iki ieškovės nurodytos ribos. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui A. Ž. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 201.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė