Administracinė byla Nr. A20.-73-1009/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00189-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) pilietei N. F. H. A. ir jos nepilnamečiams vaikams M. A. A., Z. A. A., Z. A. A., F. A. A. 

Teismas

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos (toliau – ir institucija) teikimu prašo užsienietei pilietei N. F. H. A., gim. (duomenys neskelbtini)  ir jos nepilnamečiams vaikams M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A. A., gim. (duomenys neskelbtini),  F. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), pratęsti paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų – terminą iki 2023 m. rugsėjo 5 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusią aštuonių asmenų grupę, tarp kurių buvo ir užsienietė N. F. H. A., kartu su savo nepilnamečiais vaikais M. A. A., Z. A. A., Z. A. A., F. A. A.. Užsienietei pateikus prašymą jai ir jos vaikams suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 21M43365 atsisakyta suteikti pabėgelių statusus ir papildomą apsaugą ir priimtas sprendimas išsiųsti N. F. H. A. ir jos nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant į ją atvykti ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą užsieniečiai apskundė, tačiau Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 6K-2277 jų skundus atmetė. Nesutikdami su minėtu sprendimu, Užsieniečiai kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimų jų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1917-815/2022 užsieniečių apeliacinį skundą atmetė, dėl ko, įsiteisėjus šiai nutarčiai, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai ir neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl Užsieniečių išsiuntimo.

2022 m. sausio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo Užsieniečių užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendino juos Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo. 2022 m. balandžio 19 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius priėmė sprendimą Nr. MD-541 (toliau – Sprendimas), apgyvendinti Užsieniečius Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. spalio 19 d, tačiau šio sprendimo dalis dėl užsieniečių teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pakeista,  paliekant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. kovo 5 d. Užsieniečiai 2022 m. spalio 27 d. pateikė paskesnius prieglobsčio prašymus. Iš užsieniečių bylos duomenų nebuvo nustatyta, kad užsieniečiai nebendradarbiavo ar piktavališkai bendravo institucijų atžvilgiu. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat byloje nėra duomenų, jog Užsieniečiai būtų pažeidę apgyvendinimo taisyklių tvarką ir kad būtų mėginę pasislėpti. Užsieniečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje metus buvo apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje be galimybės laisvai judėti, todėl atsižvelgus į asmens byloje turimus duomenis, būtų proporcinga užsieniečių atžvilgiu pratęsti švelnesnę sulaikymo priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečius netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi vadovaujantis  2023 m. vasario 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2023 toks tolimesnis priemonės taikymas nėra laikytinas viršijantis įstatyme numatytą leidžiamą 18 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nes minėtu laikotarpiu užsieniečių  teisė laisvai judėti, nebuvo varžoma 18 mėnesių.

Kartu su teikimu pateiktas prašymas bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka.

Byloje yra (duomenys neskelbtini) pilietės N. F. H. A. prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kuriame ji kartu nurodė, kad su Institucijos teikimu sutinka.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka atsižvelgiant į proceso dalyvių raštu pateiktus prašymus.

Teikimas tenkintinas 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi nagrinėjant institucijos teikimą taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė N. F. H. A. kartu su nepilnamečiais vaikais M. A. A., Z. A. A., Z. A. A., F. A. A. 2021 m. liepos 16 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečių atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taigi yra pasikeitęs jų teisinis statusas, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, kas leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. 

Teikimu prašoma užsieniečiams pratęsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam paskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – terminą, motyvuojant tuo, kad šios priemonės taikymas yra reikalingas siekiant įvykdyti priimtą sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė kartu su nepilnamečiais vaikais keltų grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Turėtų būti atsižvelgtina ir į laikotarpį, kuriam buvo taikyta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė. Išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą tolimesniam švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės, taikymui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu N. F. H. A. ir jos nepilnamečių vaikų M. A. A., Z. A. A., Z. A. A., F. A. A., tapatybės nustatytos, jie bendradarbiauja su institucijomis, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar kad būtų pažeidę apgyvendinimo vietos taisykles ir nuo nelegalaus patekimo į šalį dienos nėra mėginę pasiplėti  (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra), todėl darytina išvada, jog Įstatymu keliami tikslai gali būti pasiekti pratęsiant taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo, terminą prašomam laikotarpiui, kas iš esmės atitinka proporcingumo principą šioje byloje. Pažymėtina, jog tolimesnis švelnesnės priemonės taikymas gali sudaryti tinkamas sąlygas užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams integruotis į visuomenę.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, institucijos teikimas tenkintinas ir (duomenys neskelbtini)  pilietei N. F. H. Al. bei jos nepilnamečiams vaikams M. A. A., Z. A. A., Z. A. A., F. A. A. taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminas pratęstinas iki 2023 m. rugsėjo 5 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo ar savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria nėra varžoma užsieniečio teisė laisvai judėti, taikymo trukmė neįskaitytina į maksimalų alternatyvios sulaikymui priemonės 18 mėnesių terminą. 

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 14019 straipsniu,

nusprendžia:

teikimą tenkinti.

Pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei N. F. H. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A. A., (duomenys neskelbtini), Z. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), F. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą iki 2023 m. rugsėjo 5 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo ar savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja                Sigita Kazlauskienė