Civilinė byla Nr. 2S-1937-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02046-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.21.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5624-558/2020 pagal antstolio G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, V. D. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis G. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi į teismą prašydamas, spręsti klausimą dėl sprendime nurodytų pasekmių pakartotinio taikymo, kadangi skolininkė V. D. ir toliau neatlieka Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-317-780/2017 nurodytų veiksmų, o taip pat, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, nustatyta tvarka išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) sutiko su antstolio pareiškimu ir prašė skirti skolininkei 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 23 d. (sekančios dienos, kai buvo antstolio surašytas 2020 m. sausio 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B20-1033), valstybės naudai.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. D. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. D. 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 23 d. iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. D. nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių negali įvykdyti teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo. Privalomuoju nurodymu nustatyti įpareigojimai suinteresuotam asmeniui yra žinomi, tačiau yra nevykdomi jau gana ilgą laikotarpį – šiuo metu jau daugiau kaip 3 metus. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai būtų ėmęsis aktyvių veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti, nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios trukdo jam įvykdyti privalomąjį nurodymą, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių privalomojo nurodymo įvykdymas nėra galimas.
6. Skolininkei, neįvykdžius Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-317-780/2017 nurodytų veiksmų, nepateikus duomenų, kad įpareigojimas įvykdytas, yra teisinis pagrindas jai skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą. Skolininkė privalomo nurodymo nevykdo jau gana ilgą laiką, nors yra tinkamai informuota apie jai nustatytą įpareigojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti; nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti minėtos nutarties, ją pakeisti ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Įpareigojimas per 15 mėn. parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parinkti, o to nepadarius, per du mėn. nuo nurodyto penkiolikos mėn. termino pabaigos likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį nurodytame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę yra įvykdytas. Skolininkė teikia teismui ortofoto žemėlapio nuotraukas (www.geoportal.lt), kurios patvirtina, kad 2012-2013 m. pirties pastato žemės sklype nebuvo, 2015-2017 m. pirties pastatas buvo pastatytas, 2019-2020 m. pirties pastato žemės sklype nėra.
7.2. Argumentuojama, kad ji neįvykdė teismo sprendimo, nes nėra išmontuoti pirties pastato pamatai. Iš pateiktų ortofoto nuotraukų matyti, kad pirties pastatas yra žymiai didesnis, nei šiai dienai žemės sklype esantis betoninis pagrindas – tai nėra pirties pastato pamatai. Pirties pastatas buvo visiškai nugriautas vykdant teismo įpareigojimą.
7.3. 2019 m. spalio mėn. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-6131-470/2019, skolininkė pilnai nebuvo įvykdžiusi teismo įpareigojimo, kadangi pirties pastatas buvo pradėtas griauti, tačiau buvo likęs nugriauti kaminas ir kt. Dėl to skolininkė neskundė 2019 m. spalio 30 d. teismo nutarties ir sumokėjo jai paskirtą 600,00 Eur baudą. Tačiau po šios teismo nutarties buvo atlikti likę darbai ir pirties pastatas buvo nugriautas bei sutvarkyta statybvietė. Teismo įpareigojimas pašalinti savavališką statybą – nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, buvo įvykdytas, kadangi pirties pastatas yra nugriautas, o statybvietė sutvarkyta.
7.4. Skundžiama nutartis priimta remiantis Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. surašytu patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas bei 2020 m. sausio 22 d. antstolio surašytu sprendimų neįvykdymo aktu. Skolininkė su Inspekcijos surašytu aktu neturėjo galimybės susipažinti, nebuvo kviesta atliekant patikrą, jai nebuvo žinomos aplinkybės, kuo remiantis buvo patvirtintas faktas, kad teismo sprendimo nėra įvykdytas, kai faktiškai yra faktiškai nugriautas. Skolininkė neturėjo jokios informacijos apie Inspekcijos atliekamą patikrinimą ir jo rezultatus, t. y. neturėjo objektyvios galimybės ginti savo interesus ir ginčyti nepagrįstas padarytas išvadas. Antstolio surašytas sprendimų neįvykdymo aktas surašytas neatliekant faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje, o remiantis tik Inspekcijos aktu. Be to, šis aktas jai taip pat nebuvo įteiktas, todėl jis nebuvo žinomas ir ji negalėjo jo skųsti.
7.5. Skolininkei paskirta bauda nėra suderinama su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nėra adekvati ir proporcinga galimai padarytam teisės pažeidimui. Analogiškose bylose sprendžiama, kad 2,00 Eur, 5,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną dieną yra pakankama sankcija.
8. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į skolininkės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktą, esančiais byloje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas, pakartotinai patikrinęs, ar sprendime nurodytas įpareigojimas yra įvykdytas ir nustatęs, kad yra likęs nenugriautas betoninis pamatas, 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktu pagrįstai konstatavo, kad sprendimas yra neįvykdytas. Atitinkamai teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė sprendimo neįvykdymo pasekmes.
8.2. Pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui apie numatomą patikrinimą, kurio pagrindu Inspekcijos buvo surašytas 2019 m. gegužės 22 d. patikrinimo aktas, skolininkė buvo informuota tiek el. paštu, tiek telefonu. Tuo tarpu Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktas buvo surašytas pakarotinai, siekiant patikrinti skolininkės teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2VP-6131-470/2019 duotus žodinius paaiškinimus, kad ji sprendimą įvykdė, t. y. nugriovė ginčo pastatą, todėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, (toliau – Aprašas) 15.7 papunktis netaikomas.
8.3. Net ir tuo atveju, jei Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas tariamai pažeidė Apraše numatytas statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo procedūras, Aprašas yra instrukcinio pobūdžio, todėl neinformavimas apie atliekamą pakartotinį patikrinimą nedaro jokios įtakos 2019 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktu nustatytam faktui, kad sprendimas neįvykdytas. 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktas netgi nelaikytinas administraciniu sprendimu, o akte įrašytos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad likęs nenugriautas betoninis pamatas. Patikrinimo aktas nėra savaime teisines pasekmes skolininkei sukeliantis dokumentas.
8.4. Skolininkės argumentai, kad neva įpareigojimas yra įvykdytas, o statinys yra nugriautas, yra nepagrįsti ir klaidinantys apeliacinės instancijos teismą. Jau teismo posėdžio metu, civilinėje byloje Nr. 2VP-6131-470/2019, skolininkei buvo paaiškinta, kad, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, ji privalo nugriauti visą pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Skolininkės procesinis elgesys ilgą laiką nevykdant sprendimo yra nepateisinamas išieškotojos atžvilgiu.
8.5. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, o ne to paties straipsnio 6 dalimi. Teismas, taikydamas CPK 771 straipsnio 2 dalį, neturi spręsti, kokio dydžio bauda skolininkei skirtina už sprendimo nevykdymą, nes baudos dydis jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-317-780/2017 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, įsiteisėjusiu sprendimu įvertino ir nurodė, kokio dydžio bauda skolininkei yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Skolininkė neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusiu sprendimu paskirtos 20,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
11. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Ortofo nuotraukas, kuriomis ji įrodinėja, kad yra įvykdžiusi teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo Inspekcija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – Inspekcijos 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akto kopiją, kuriuo ji įrodinėja, kad skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, t. y. likęs nenugriautas betoninis pamatas. Apeliacinės instancijos teismas priima V. D. ir Inspekcijos pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės V. D. atžvilgiu taikytos sprendime nurodytos neįvykdymo pasekmės – bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 273 straipsnyje reglamentuojami tam tikri teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 273 straipsnio 3 dalies redakcijoje tuo atveju, jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, numatyta galimybė teismo sprendime atsakovui nustatyti skirtiną baudą, jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
14. Nagrinėjamu atveju būtent minėtos normos pagrindu Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017, nusprendė įpareigoti V. D. per penkiolika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parinkti, o to nepadarius, savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto penkiolikos mėnesių termino pabaigos likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, teismas sprendimu paskyrė V. D. baudą po 20,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną ieškovės Inspekcijos naudai.
15. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kadangi Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami (CPK 18 straipsnis).
16. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m,. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skolininkei nevykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, Inspekcijos prašymu, 2019 m. gegužės 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-317-780/2017, kurio pagrindu antstolio G. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio G. S. kontoroje 2020 m. sausio 3 d. gautas išieškotojos Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. 4D-3448-(2.34), kuriuo patvirtinama, kad skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius. Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. sausio 22 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B20-1033 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių pakartotinio taikymo, kadangi skolininkė ir toliau neatlieka vykdomajame rašte nurodytų veiksmų.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad skolininkė V. D., vis dar nėra įvykdžiusi išduotame vykdomajame rašte nurodytų veiksmų, skolininkei nepateikus duomenų, kad įpareigojimas įvykdytas, paskyrė CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, t. y. 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 23 d. (sekančios dienos kai buvo surašytas 2020 m. sausio 22 d. aktas) iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą. Skolininkė (apeliantė) V. D., nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog ji yra įvykdžiusi teismo sprendimą, t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype buvo pastatytas pagalbinio ūkio pastatas – pirtis, kuri 2019 m. buvo nugriauta. Apeliantė teigia, kad ginčo žemės sklype likęs betoninis pagrindas nėra pastato pamatai, pirties pamatas yra visiškai nugriautas, vykdant teismo įpareigojimą. Be to, jai nebuvo pranešta ir apie Inspekcijos atliktą patikrinimą, kurio pagrindu yra surašytas antstolio sprendimo neįvykdymo aktas bei priimta skundžiama nutartis. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat kvestionuoja jai paskirtos baudos dydį.
19. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Taigi, įvertinus tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, gavus antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, su prašymu spręsti dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo, yra pagrindas iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017, nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Nors apeliantė atskirajame skunde ir kvestionuoja jai paskirtos baudos dydį, tačiau toks baudos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, todėl, CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, negali būti iš naujo peržiūrėtas (CPK 18 straipsnis).
20. Aptariamu atveju pažymėtina ir tai, kad antstolis, surašydamas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, su prašymu spręsti dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo, į pirmosios instancijos teismą kreipėsi pakartotinai. Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-6131-470/2019, taikytos apeliantei V. D. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017 priimto sprendimo neįvykdymo pasekmės ir jai paskirta 600,00 Eur bauda valstybės naudai už sprendimo neįvykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu šiuo atveju apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, nesutinka, kad, po nurodytos nutarties priėmimo, ji vis dar nėra įvykdžiusi įsiteisėjusio teismo sprendimo, nelaikydama ginčo žemės sklype esančio betoninio pagrindo statinio dalimi. Apeliantė teigia, kad šiuo metu pastatas yra visiškai nugriautas, o statybvietė sutvarkyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais jos argumentais.
21. Pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo apeliantės atžvilgiu, Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-6131-470/2019, apeliantei išaiškino, kad, pasibaigus įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų terminui, ginčo statybvietėje privalėjo nelikti jokio statinio ar jo fragmentų, o taip pat privalėjo būti sutvarkyta statybvietė, priešingu atveju, už kiekvieną nustatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną, buvo paskirta 20,00 Eur bauda. Be to, nurodytoje nutartyje teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo statybvietėje vis dar stovi kaminas ir išbetonuotas statinio pamatas. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir, kaip pati apeliantė nurodo, šios nutarties neskundė ir baudą sumokėjo, kadangi tuo metu pripažino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Aptariamu atveju apeliantė nesutinka, kad šiuo metu ji nėra įvykdžiusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, tačiau į byla jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, išskyrus ortofoto žemėlapio nuotraukas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Iš byloje esančio Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. 4D-3448-(2.34) nustatyta, kad apeliantė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo pašalinti statybos padarinius, t. y. likęs nenugriautas betoninis pamatas ir nesutvarkyta statybvietė. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas taip pat patvirtina, kad teismo sprendimas pašalinti statybos padarinius yra iki šiol neįvykdytas, t. y. vis dar yra likęs nenugriautas betoninis pamatas ir nesutvarkyta statybvietė. Pati apeliantė atskiruoju skundu neginčija šių aplinkybių, tenurodo, kad betoninis pamatas (kaip ji nurodo betoninis pagrindas) nėra pirties pastato pamatai. Apeliantė, įrodinėdama, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo nustatytus įpareigojimus, pateikia ortofoto žemėlapio nuotraukas, kurios, teismo vertinimu, nepaneigia Inspekcijos užfiksuotų faktinių aplinkybių ir tepatvirtina faktą, kad ginčo statybvietėje yra likęs betoninis pamatas.
23. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). To paties įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Pagal STR 1.01.08:2002 7 punktą, statinio griovimas yra priskiriamas prie vienos iš statinio statybos rūšių. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu (STR 1.01.08:2002 15 punktas).
24. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad statinio griovimo metu turi būti išardytos (išmontuotos) visos statinio konstrukcijos, tame tarpe ir jo konstrukcijas, esančias iki 0,5 m po žemės paviršiumi. Byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, t. y. tiek pačios apeliantės ortofoto žemėlapio nuotraukos, tiek ir Inspekcijos atlikto pakartotinio patikrinimo aktas, patvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų apeliantė nėra visiškai įvykdžiusi. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė neginčija, jog ginčo statybvietėje yra likę statinio pamatai (kaip ji nurodo betoninis pagrindas). Priešingų duomenų į bylą apeliantė nėra pateikusi, t. y. byloje objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu jau yra išardytas (išmontuotas) likęs statinio pamatas, o pati statybvietė būtų sutvarkyta, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliantės nurodyti argumentai, jog ji nebuvo supažindinta su Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. surašytu patikrinimo aktu ir į patikrinimą vietoje kviesta nebuvo, kadangi, teismo vertinimu, Inspekcijos aktas, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių apeliantės atžvilgiu taikymo, tepatvirtina Inspekcijos ginčo statybvietėje užfiksuotas faktines aplinkybes, tuo tarpu pati apeliantė teismui neteikė jas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, jau minėta, kad pati apeliantė neginčija, jog ginčo statybvietėje yra likęs betoninis pamatas.
25. Jau minėta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, su prašymu spręsti dėl sprendime nurodytų pasekmių pakartotinio taikymo, turėjo nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkei nustatyta teismo sprendimu ir atitinkamai taikyti jame nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, ginčo teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas teisės aiškinimas teismo nesaisto. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantė vis dar nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, paskyrė jai baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu (tuo pačiu pagrindu, kaip yra nurodyta ir antstolio sprendimo neįvykdymo akte perduotame teismui). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkę pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, kuriame yra nurodyti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyti neįvykdymo teisiniai padariniai, neįvykdymo, atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, turėjo taikyti Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nustatytus sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti sprendime nustatyto dydžio baudą, t. y. pakarotinai taikydamas sprendimo neįvykdymo pasekmes (už tolimesnį sprendimo nevykdymą), turėjo vadovautis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, o ne skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
26. Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas netinkamas procesinių teisės normų nurodymas, t. y. pirmosios instancijos teismui paskiriant baudą, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, o ne taikant teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 2 dalis, aptartų bylos aplinkybių kontekste (teismui baudos dydį paskyrus, vadovaujantis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytu baudos dydžiu (20,00 Eur)), nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nenustatyta, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip: „Taikyti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017, neįvykdymo pasekmes ir paskirti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant ją nuo 2020 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti teismo sprendimą, atlikimo valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6804.“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu Inspekcija nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 14,22 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Taikyti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-317-780/2017, neįvykdymo pasekmes ir paskirti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant ją nuo 2020 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti teismo sprendimą, atlikimo valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6804.“
Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininkės) V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,22 Eur (keturiolika eurų 22 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas