Administracinė byla Nr. AS-40-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03553-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. U., L. J., S. L. ir D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. U., L. J., S. L., R. P., D. O., J. K. ir G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A. tikroji ūkinė bendrija „Dyzelservisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai M. U., L. J., S. L., R. P., D. O., J. K. ir G. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei organizuoti šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užtikrinti, kad šilumos tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiektų tik licenciją turintis šilumos tiekėjas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2019 m. lapkričio 4 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytas skundo reikalavimas; pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo gavimo datą patvirtinančius įrodymus; pateikti žyminio mokesčio kvitą.

Pareiškėjai 2019 m. spalio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašoma: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. A51-86524/19(3.3.2.26E-ENE) paduoti; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-86524/19(3.3.2.26E-ENE); 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užtikrinti, kad šilumos tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktų tik licenciją turintis šilumos tiekėjas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti skundo dalį dėl sprendimo panaikinimo ir laikė nepaduota skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. spalio 29 d. skunde nurodo, kad ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-86524/19(3.3.2.26E-ENE) gavo elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsižvelgiant į tai, skundas dėl šio individualaus administracinio akto teismui galėjo būti paduotas iki 2019 m. spalio 14 d. imtinai. Pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., t. y. praleidę skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, nurodytus prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo be profesionalios teisininkų pagalbos, garbaus amžiaus ir lietuvių kalbos nemokėjimo yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokios priežastys jiems sutrukdė pasinaudoti profesionalia teisininkų pagalba ginant galimai jų pažeistas teises. Be to, kaip matyti, šios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjams ginti savo galimai pažeistas teises kreipiantis į kitas institucijas (Vilniaus apygardos prokuratūrą).Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad kreipimosi į teismą terminas praleistas nežymiai, t. y. 2 dienas, vertino kaip nesudarančią pagrindo šį terminą atnaujinti.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams nebuvo jokių kliūčių su skundu laiku kreiptis į teismą, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo ir neatnaujino skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. A51-86524/19(3.3.2.26E-ENE) padavimo teismui termino. Neatnaujinus skundo padavimo teismui termino, skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-86524/19(3.3.2.26E-ENE) teismas atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 21 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjų pirminiame skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Vietos savivaldos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatas yra nekonkretus, neaišku, kokių konkrečių veiksmų pagal jai šiuose teisės aktuose suteiktą kompetenciją privalo imtis atsakovas, kokiomis priemonėmis jis privalo užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą namui ir kad tai darytų licencijuotas ūkio subjektas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams buvo nurodyta patikslinti skundo reikalavimą, aiškiai nurodant, kokius konkrečius veiksmus atsakovas įpareigotinas atlikti pagal kompetenciją, kad būtų realiai apgintos galimai pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai. Susipažinęs su pareiškėjų 2019 m. spalio 29 d. skunde suformuluotu reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepašalino 2019 m. spalio 21 d. nutartyje nustatyto trūkumo dėl aiškaus reikalavimo atsakovės atžvilgiu suformulavimo. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užtikrinti, kad šilumos tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktų tik licenciją turintis šilumos tiekėjas yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretus, nenurodyta, kokių konkrečių veiksmų atlikimo, sprendimų priėmimo ir vadovaujantis kokiu teisiniu pagrindu privalo imtis Vilniaus miesto savivaldybės administracija, organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, ir kokiomis priemonėmis ji privalo užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą namui ir kad tai darytų licencijuotas ūkio subjektas.

Pagal nurodytu būdu suformuluotą reikalavimą teismas negalėjo nustatyti skundo pagrindo ir dalyko ir išspręsti skundo priėmimo klausimą šioje dalyje. Todėl teismas laikė pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 29 d. skundus dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užtikrinti, kad šilumos tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktų tik licenciją turintis šilumos tiekėjas nepaduotais ir grąžino pareiškėjams.

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai paaiškina, kad teismo nutartis yra paviršutiniška ir akivaizdžiai ribojanti pareiškėjų teisę būti išklausytiems nešališko teismo.

Pareiškėjai teigia, kad jie formaliai įgyvendino ABTĮ reikalavimus ir įvykdė teismo įpareigojimą konkretizuoti skundo reikalavimą. Pareiškėjų vertinimu, skundo priėmimo stadijoje jie neturėjo pareigos nurodyti teismui kokius procedūrinius žingsnius privalo įvykdyti atsakovas tam, kad įgyvendintų galiojančias ir privalomai vykdytinas įstatymų nuostatas šilumos ūkio reguliavimo srityje.

Dėl praleisto termino pareiškėjai pažymi, kad jie tikėjosi, jog atsakovas įvykdys savo pažadus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti, taip pat pareiškėjų skundo dalį laikyti nepaduota ir grąžinti jį pareiškėjams, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių priežasčių, be to, per nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-2/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą gavo 2019 m. rugsėjo 13 d., o pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., t. y. praleido skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjai teigia, kad savo pažeistas teises gina savarankiškai (be advokato pagalbos), daugelis iš pareiškėjų yra garbaus amžiaus ir rusakalbiai, be to, pareiškėjai tikėjosi, kad atsakovas įvykdys savo pažadus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjams neturint galimybių patiems tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti galėjo būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taigi, nenustatęs, jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios lėmė termino kreiptis į teismą praleidimą, teismas pagrįstai pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl skundžiamo atsakovo sprendimo.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teismas pareiškėjams buvo nurodęs patikslinti skundo reikalavimą, aiškiai nurodant, kokius konkrečius veiksmus atsakovė įpareigotina atlikti pagal kompetenciją, kad būti realiai apgintos galimai pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentą, jog jų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus formaliai atitinka ABTĮ reikalavimus, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 yra išaiškinęs, jog suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pirminiame skunde ir patikslintame skunde suformuluotą skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bei atsižvelgusi į teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užtikrinti, kad šilumos tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktų tik licenciją turintis šilumos tiekėjas yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretus, nenurodyta, kokių konkrečių veiksmų atlikimo, sprendimų priėmimo ir vadovaujantis kokiu teisiniu pagrindu privalo imtis Vilniaus miesto savivaldybės administracija, organizuojant šilumos ir karšto vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, ir kokiomis priemonėmis ji privalo užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą namui, ir kad tai darytų licencijuotas ūkio subjektas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepašalino 2019 m. spalio 21 d. nutartyje nustatyto trūkumo dėl aiškaus reikalavimo atsakovo atžvilgiu suformulavimo ir laikė šią pareiškėjų skundo dalį nepaduota.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl atsakovo sprendimo panaikinimo bei laikė kitą skundo dalį nepaduota, nepašalinus skundo trūkumų. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų M. U., L. J., S. L. ir D. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Ričardas Piličiauskas

        Ramutė Ruškytė