Administracinė byla Nr. eAS-442-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00551-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transrevis“ (toliau – ir Bendrovė) ir R. G. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2025 m. sausio 6 d. nurodymą Nr. V5-2 (toliau – ir Nurodymas).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nurodė nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjui UAB „Transrevis“ grąžinti sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Nurodymu pareiškėjui nurodyta, jog UAB „Transrevis“ darbuotojai išlaikytų egzaminą (arba pateiktų reikiamus dokumentus) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2025 m. balandžio 10 d., o apie Nurodymo įvykdymą iki 2025 m. balandžio 17 d. raštu praneštų Inspekcijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 498 straipsnį už tai atsakingas UAB „Transrevis“ direktorius R. G.. Nurodymu įspėta, kad už jo nevykdymą pareiškėjas gali būti nubaustas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, ANK nuostatomis, konstatavo, jog Nurodymu konstatuotas faktas, kad 19 Bendrovės darbuotojų nėra išlaikę egzamino (arba nepateikę reikiamų dokumentų) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog Nurodyme suformuluotas reikalavimas pareiškėjui (kad UAB „Transrevis“ darbuotojai išlaikytų egzaminą (arba pateiktų reikiamus dokumentus) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2025 m. balandžio 10 d.) savo pobūdžiu negali būti laikomas sukeliančiu realias materialias teisines pasekmes. Teismas Nurodymą įvertino kaip tarpinį, procedūrinį viešojo administravimo subjekto aktą, nusprendė, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų, todėl atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai UAB „Transrevis“ ir R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti Regionų administraciniam teismui.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.       Nurodymas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes (formuluojami įpareigojimai) ir gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjams neįvykdžius įpareigojimų, bus pradėta administracinio nusižengimo teisena. Aptarus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnį, pabrėžta, kad viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, kuriais asmenys yra įpareigojami, jiems pateikiami nurodymai, laikytini sukeliančiais teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalauja, kad Bendrovės darbuotojai išlaikytų egzaminą iki nurodytos datos ir būtų pateikti to įrodymai. Nevykdant atsakovo Nurodymo, administracinė procedūra VAĮ pagrindu bus pabaigta, prasidės atskira administracinio nusižengimo procedūra. Nurodymas nėra suformuluotas kaip konstatuojantis pažeidimą. Administracinio nusižengimo tyrimo procedūros klausimu taptų Nurodymo (ne)vykdymas, o procedūra būtų vykdoma ir kvestionuojama ANK ribose, ANK 498 straipsnis – atsakovo nurodymų nevykdymas – savarankiška veika, o ne Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas.

2.       Teismui laikantis pozicijos, kad Nurodymas negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, būtų paneigta pareiškėjų teisė į teisminę gynybą, t. y. pareiškėjai galėtų gintis tik dėl Nurodymo nevykdymo, bylą nagrinėjant pagal ANK teiseną bendrosios kompetencijos teismuose. Tokiu atveju būtų paneigiama pareiškėjų teisė prašyti teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ABTĮ 113, 114 straipsnių tvarka dėl norminio teisės akto atitikties įstatymui. Pareiškėjai kvestionuoja atsakovo veiksmus ABTĮ pagrindu – ar viešojo administravimo subjektas priėmė pagrįstą Nurodymą ir įpareigojimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies kontekste. Pareiškėjams įvykdžius Nurodymą, vėlesnis jo pagrįstumo kvestionavimas būtų beprasmis.

3.       Teismas netinkamai taikė ANK 610 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai vertino atsakovo Nurodymą kaip ne viešojo administravimo subjekto teisės aktą, o kaip nurodymą ANK prasme (ANK 610 str. 1 d.). ANK prasme, administracinis nurodymas yra institucijos siūlymas sutikti su nustatytu ANK pažeidimu ir supaprastinta tvarka įvykdyti paskirtą lengvesnio pobūdžio sankciją. ANK tvarka skundžiami tik nutarimai administracinio nusižengimo byloje, kuriais skiriama sankcija už ANK pažeidimus. Nagrinėjamu atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes (įpareigojantis atlikti tam tikrus veiksmus iki nurodytos datos), kuris tik vadinasi Nurodymu, tačiau nėra nurodymas ANK 610 straipsnio prasme.

4.       Teismas neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje atsakovo nurodymai, kaip administraciniai sprendimai, buvo nagrinėti iš esmės (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024), o taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodytu procesiniu sprendimu, priimtu byloje, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi (žr., pvz., 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-443-629/2024). Ir kitose bylose, kurias pateikė atsakovas, o teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, faktinės aplinkybės visiškai nepanašios į šios bylos aplinkybes.

Atsakovas Inspekcija procesiniame dokumente, pavadintame prašymas dėl pareiškėjų 2025 m. vasario 26 d. atskirojo skundo administracinėje byloje Nr. eI2-8763-402/2025, prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas procesiniame dokumente nurodo, kad:

1.       Teismas įvertino du atsakovo nurodymus, t. y. nurodymą administracinėje byloje Nr. AS-443-629/2024, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas tarpiniu dokumentu, ir Nurodymą pareiškėjams, kurie savo turiniu yra identiški. Kartu su procesiniu dokumentu pateikus abu minėtus nurodymus, laikomasi pozicijos, jog juose subjektams buvo konkretūs įpareigojimai, o vien tai, kad vienas nurodymas prasideda žodžiu „reikalauju“, o kitas – „nurodau“, teisiniu požiūriu reikšmės nekeičia, nes pasekmės dėl šių nurodymų nevykdymo subjektams kiltų vienodos – būtų pradėta galimo administracinio nusižengimo tyrimo procedūra. Nei pareiškėjai, nei atsakovas nežino, kuo ši procedūra baigtųsi, tačiau bet kuriuo atveju tokio tyrimo metu pareiškėjams suteikiamos visos procesinės galimybės skųsti galbūt neteisingai pritaikytas administracinio poveikio priemones ir ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme.

2.       Atsakovas dėl šio įvykio turi galimybę iškart pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 499 straipsnio 1 dalį, tačiau vadovaudamasis geranoriškumo principu ir pareiškėjams prašant, surašęs tarpinį dokumentą privalomąjį nurodymą, suteikė jam galimybę bei skyrė papildomai laiko, o vėliau dar papildomai pratęsė terminą tam, kad šis tinkamai įvykdytų privalomą valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą gyventojų aptarnavimo sferoje dirbantiems asmenims. Pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiavo atsakovo gera valia, nes nė vienas Bendrovėje dirbantis asmuo taip ir neišlaikė valstybinės kalbos egzamino.

3.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024 vadovavosi ABTĮ 140 straipsniu, nevertino naujai visų to teisinio ginčo aplinkybių ir visą dėmesį skyrė tik jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms įvertinti. Šioje byloje nevertinta atsakovo surašomų nurodymų teisinė forma, todėl jis negali būti taikoma kaip teismų praktikos pavyzdys šioje byloje. Atsakovo nurodymo teisinę formą vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-443-629/2024.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; ir kt.). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; ir kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos uždaviniai – kontroliuoti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus. Inspekcija, įgyvendinama jai pavestus uždavinius, atlieka, be kita ko, šias funkcijas: nagrinėja jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas (Įstatymo 4 str. 2 d. 1 p.); imasi priemonių, kad būtų išvengta Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų (Įstatymo 4 str. 2 d. 4 p.). Inspekcija, įgyvendindama savo funkcijas, turi teisę tikrinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, reikalavimų (Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.); reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kad būtų pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, pažeidimai (Įstatymo 5 str. 1 d. 4 p.); teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomus nurodymus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais (Įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.); įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.); nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir taikyti administracines nuobaudas (Įstatymo 5 str. 1 d. 7 p.). Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Inspekcijos ar jos inspektorių veiksmų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinės kalbos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 223 (2024 m spalio 30 d. nutarimo Nr. 906 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 8 punkte įtvirtintas Inspekcijos veiklos tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą reguliuojančių teisės aktų vykdymą. Inspekcija, siekdama 8 punkte nustatyto veiklos tikslo, be kita ko, tikrina, ar valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų ir asmenų aptarnavimo įstaigų vadovai, pareigūnai ir darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas (Nuostatų 9.11 p.); atlikdama Nuostatų 9.9–9.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, taiko Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose bei kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia Inspekcijos Nurodymą, kuriuo nustačius, kad 19 UAB „Transrevis“ darbuotojų nėra išlaikę egzamino (arba nepateikę reikiamų dokumentų) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kaip nustatyta Apraše, reikalaujama, kad Bendrovės darbuotojai išlaikytų egzaminą (arba pateiktų reikiamus dokumentus) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2025 m. balandžio 10 d. Taip pat įspėta, kad neįvykdžius šio Nurodymo pareiškėjai bus nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, Inspekcijos Nurodymo turinį prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju negali būti daroma išvada, kad skundo priėmimo stadijoje yra neabejotinai akivaizdu, kad skundžiamas Nurodymas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjų skundžiamas aktas sukelia jų nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jų skunde nurodomas teisių pažeidimas.

Šioje nutartyje nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jai yra žinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-443-629/2024 pateiktas tos bylos situacijos aiškinimo bei joje taikytos teisės taikymo praktika. Tačiau teismų praktika šiuo aspektu formuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė