Civilinė byla Nr. e2-285-796/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00281-2024-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3;

  2.1.2.4.1.4; 3.1.7.6; 3.2.3.8.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. N.,

atsakovės atstovams direktoriui R. R., advokatui A. Ž.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ netiesioginį patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dancer Mobility“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ notarė J. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos paslaugos“, dėl sandorių ir susitarimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – Fondas) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dancer Mobility“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau –BUAB) „Vėjo projektai“ (toliau ir Bendrovė), notarė J. Š., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos paslaugos“ (iki 2023 m. gegužės 12 d. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, todėl kitur tekste vartojamas šitas pavadinimas) dėl sandorių ir susitarimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiais. 2024 m. gruodžio 3 d. ieškovas pateikė dubliką ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame pareiškė du naujus papildomus reikalavimus. Prašo pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. rugsėjo 30 d. e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartį; pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ 2022 m. gruodžio 23 d. sudarytą Maksimaliojo įkeitimo sutartį. Teisėjos 2024 m. gruodžio 11 d. rezoliucija ieškinio pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo buvo priimtas ir byloje nagrinėjami šie reikalavimai: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. gruodžio 23 d. Susitarimą dėl 1 000 000,00 Eur įskaitymo; 4) 2022 m. rugsėjo 30 d. e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartį; 5) pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo įkeitimo sutartį. 

1.1       Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama (toliau – ir teismas) civilinė byla Nr. eB2-440-777/2024 (toliau – ir Restruktūrizavimo byla) dėl UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. Ieškovė yra RUAB „Vėjo projektai“ kreditorė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Ieškovas restruktūrizuojamos Bendrovės vardu reiškia netiesioginį ieškinį dėl Bendrovės ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytos 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties ir ją užtikrinančios 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutarties bei 2022 m. gruodžio 23 d. Susitarimo dėl įskaitymo (dėl 1 000 000,00 Eur įskaitymo) pripažinimo negaliojančiais ab initio.

1.2       Ieškovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Autobusų pardavimo sutartis) Bendrovė įsipareigojo parduoti savo dukterinei įmonei UAB „Dancer Mobility“ 10 e-autobusų už 5 937 500,00 Eur be PVM kainą. Ieškovo teigimu, egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti Autobusų pardavimo sutartį negaliojančia ab initio pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, CK 1.82 straipsnio 1 dalį, CK 1.86 straipsnio 1 dalį ir (ar) CK 1.87 straipsnio 1 dalį.

1.3       Pažymi, kad Autobusų pardavimo sutarties įsigaliojimas ir Pirkimo kainos sumokėjimas Bendrovei susietas su neaiškios paskolos sutarties sąlygų (ne) įvykdymu, tačiau ši 1 000 000 Eur paskolos sutartis niekur nebuvo pateikta, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad UAB „Dancer Mobility“ yra sumokėjęs visas jo nurodomas sumas Bendrovei pagal šią sutartį. UAB „Dancer Mobility“ restruktūrizavimo byloje ir vėliau atskiroje byloje įrodinėdamas, kad Bendrovė neva yra jam skolinga 5 390 618,00 Eur, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad visa ši suma pagal Autobusų pardavimo sutartį de facto buvo sumokėta. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad ji neatliko 1 000 000,00 Eur mokėjimo Bendrovei. Savo ruožtu visi UAB „Dancer Mobility“ dėstomi argumentai, esą 1 000 000,00 Eur paskola gali būti „suteikta atliekant įskaitymą“ ir atsakovė laikoma sumokėjusi Bendrovei 1 000 000,00 Eur sumą to paties įskaitymo pagrindu yra teisiškai nepagrįsti. Paskolos sutartis – yra realinis sandoris, todėl paskola laikoma suteikta nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kadangi pati UAB „Dancer Mobility“ pripažino, kad Bendrovė realiai jokių pinigų jai neperdavė, laikytina, kad paskolos sutartis dėl 1 000 000,00 Eur sumos nėra sudaryta (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), nes paskola de jure negali būti suteikiama „įskaitant bendrovės prievolę išmokėti paskolą“ su atsakovės prievole sumokėti Bendrovei 1.000.000,00 Eur pagal Autobusų pardavimo sutartį. Bendrovei faktiškai neišmokėjus 1 000 000,00 Eur paskolos Kreditoriui, jokios „finansinės Bendrovės prievolės išmokėti paskolą“ nėra, nes nėra sudaryto paskolos sandorio (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punkto logika, Bendrovė neva suteikė UAB „Dancer Mobility“ 1 000 000,00 Eur paskolą, o UAB „Dancer Mobility“ tą pačią dieną savo pareigą sumokėti Bendrovei 1 000 000,00 Eur pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą įskaitė į Bendrovės prievolę suteikti jai šią paskolą, todėl jokie mokėjimai tarp šalių realiai neįvyko. Tai yra, Bendrovė de facto nesuteikė atsakovei      1 000 000,00 Eur paskolos, o pastaroji nesumokėjo Bendrovei 1 000 000,00 Eur kainos pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą. Atkreipia teismo dėmesį, jog, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Todėl tam, kad šalys apskritai galėtų atlikti priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, abi priešpriešinės vienarūšės prievolės de jure turi atsirasti ir egzistuoti dar iki įskaitymo sandorio sudarymo, nes jos yra įskaitymo sandorio dalykas (įskaitymo objektais). Šiuo gi atveju UAB „Dancer Mobility“ iš esmės teigia, kad būtent įskaitymu neva buvo ne užbaigta, o sukurta UAB „Dancer Mobility“ paskolinė prievolė Bendrovei –tai prieštarauja paskolos ir įskaitymo sandorius reglamentuojančioms CK teisės normoms. Atsižvelgdama į tai, mano, kad Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punkte numatytas „priešpriešinių prievolių įskaitymas“ yra fiktyvus ir neteisėtas, dėl to ši Pirkimo kainos dalis Bendrovei niekada nebuvo sumokėta. Tai patvirtina ir administratoriaus Bylai 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikta Bendrovės ir UAB „Dancer Mobility“ paskolos sutartis, kurios 4.2. punkte tiesiogiai numatyta, kad Bendrovė neišmokėjo UAB „Dancer Mobility“ jokios 1 000 000,00 Eur paskolos, kadangi šalys sutarė, kad Bendrovės pareiga išmokėti paskolą įskaitoma į UAB „Dancer Mobility“ prievolę sumokėti Bendrovei 1 000 000,00 Eur pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą. Taip pat ieškovė nurodo, jog, pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.2. punktą, Pirkimo kainos dalį, lygią 4 100 000,00 Eur, Pirkėjas sumoka atlikdamas mokėjimus už e-Autobusų gamybai būtinas medžiagas, dalis ir kitus komponentus bei Infrastruktūrą tiesiogiai jų tiekėjams pagal jų pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau jokių šios Pirkimo kainos dalies sumokėjimo įrodymų byloje nėra. Administratorius ir UAB „Dancer Mobility“ pateikė į Atskirą bylą UAB „Dancer Mobility“ Bendrovės vardu darytus bankinius mokėjimo pavedimus, tačiau jie niekaip nepatvirtina, kad UAB „Dancer Mobility“ šiais mokėjimais dengė Bendrovės prievoles tiekėjams būtent pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.2. punktą. Iš pateiktų mokėjimų nėra aišku ir žinoma, ar šiais mokėjimais buvo apmokamos būtent Kreditoriaus įsigyjamų 10 e-autobusų medžiagos ir komponentai, o ne, pavyzdžiui, kitam Pirkėjui planuojamų parduoti autobusų medžiagos ir komponentai. Taigi šiuo metu nėra jokių duomenų, kad UAB „Dancer Mobility“ faktiškai sumokėjo 5 390 618,00 Eur pagal anksčiau aptartus Autobusų pardavimo sutarties punktus.

1.4       CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Fondo įsitikinimu, aptariamu atveju Autobusų pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio, teismui netaikant restitucijos, nes šios sutarties šalys – Bendrovė (motininė įmonė) ir UAB „Dancer Mobility“(dukterinė įmonė), būdamos nesąžiningos, tikėtinai sudarė šią sutartį tik dėl akių, kadangi Autobusų pardavimo sutartyje yra įtvirtinta, jog Bendrovė fiziškai (faktiškai) neperduos UAB „Dancer Mobility“ jo tariamai įsigyjamų 10 e-Autobusų, o perduos juos UAB „Klaipėdos paslaugos“, kuri naudosis šiais e-Autobusais pagal 2022 m. birželio 17 d. sudarytą Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) net 10 metų. Vadinasi, pagal šią Autobusų pardavimo sutartį UAB „Dancer Mobility“ (pirkėjas) faktiškai nemoka Pirkimo kainos Bendrovei (pardavėjai), o Bendrovė (pardavėja) neturi pareigos fiziškai perduoti 10 e-Autobusų UAB „Dancer Mobility“ (pirkėjui), t. y. šalys nesiekia realiai sukurti jokių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, pagal kuriuos pirkėjas sumoka pardavėjui kainą, o pastarasis perduoda perkamą daiktą pirkėjui. Nors autobusų savininke tampa UAB „Dancer Mobility“, viso turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir pareiga mokėti PVM, kuris pagal galiojančius teisės aktus turėtų būti sumokėtas UAB „Dancer Mobility“ (pirkėjo), išlieka UAB „Vėjo projektai“. Tai įrodo, kad Autobusų pardavimo sutartis yra tariama ir (ar) apsimestinė, kadangi šalys nesiekė sukurti jokių realių teisinių pasekmių arba tokiu būdu bandė pridengti kitus tikėtinai nesąžiningus sandorius.

1.5       Ieškovas nurodo, jog Autobusų pardavimo sutartis akivaizdžiai prieštarauja ir Bendrovės veiklos tikslams siekti pelno (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) ir pažeidžia jos kreditorių interesus, tai taipogi sudaro savarankišką teisinį pagrindą pripažinti Autobusų pardavimo sutartį negaliojančia. Vadovaujantis Autobusų pardavimo sutarties modeliu, UAB „Dancer Mobility“, tikėtinai nesumokėjęs Pirkimo kainos, neprisiima jokių rizikų dėl e-Autobusų, bet gauna iš Bendrovės ne mažiau kaip 65 000,00 Eur per mėnesį nuomos mokestį (taip jis nurodė savo pirminiame prašyme dėl Reikalavimo tvirtinimo), kol Bendrovė (kaip tariama savininkė) nuomoja šiuos autobusus UAB ,,Klaipėdos paslaugos“ už 62 100,00 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Autobusų pardavimo sutartimi ir Autobusų nuomos sutartimi Bendrovė ir UAB „Dancer Mobility“ susitarė, kad visos iš Nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ gaunamos pajamos būtų įkeistos UAB „Dancer Mobility“ (pagal Bendrovės ir Kreditoriaus sudarytą įkeitimo sutartį) ir kas mėnesį kaip nuomos mokestis pervedinėjamos UAB „Dancer Mobility“. Kitaip tariant, Bendrovė savo rizika ir sąskaita pagamina, prižiūri, dengia visas rizikas ir nuomoja e-Autobusus UAB „Klaipėdos paslaugos“, o visas iš UAB „Klaipėdos paslaugos“ gautas šių autobusų nuomos pajamas perduoda UAB „Dancer Mobility“, iš kurio galiausiai dar turi išpirkti po 10 metų nudėvėtus e-Autobusus. Taigi faktiškai Bendrovė ginčijama Autobusų pardavimo sutartimi „formaliai: pardavusi 10 e-Autobusų UAB „Dancer Mobility“ kas mėnesį patirtų ~3 000,00 Eur nuostolį ir negautų jokių realių pajamų.

1.6       Pažymi, kad Bendrovė laimėjo viešąjį konkursą ir 2022 m. birželio 17 d. sudarė su UAB „Klaipėdos paslaugos“ elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį. Pagal šią sutartį Bendrovė įsipareigojo 10 metų laikotarpiui išnuomoti UAB „Klaipėdos paslaugos“ 10 e-Autobusų ir jų priežiūros infrastruktūrą. Kartu Bendrovė, praėjus trims mėnesiams nuo minėtos sutarties pasirašymo, 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė su UAB „Dancer Mobility“ tų pačių 10 e-Autobusų pardavimo sutartį ir Autobusų nuomos sutartį, kurių pagrindu Bendrovė įsipareigojo parduoti UAB „Dancer Mobility“ šiuos e-Autobusus už bendrą 5 937 500,00 Eur + PVM kainą ir vėliau nuomotis juos atgal iš Kreditoriaus už 65 000,00 Eur / mėnesį minimalų mokestį (taip nurodė UAB „Dancer Mobility“ savo pirminiame 2024 m. birželio 28 d. prašyme patvirtinti jo finansinį reikalavimą, tačiau Fondas toliau prašo išreikalauti iš Bendrovės šią nuomos sutartį). Tai reiškia, kad Bendrovė Autobusų pardavimo sutartimi akivaizdžiai pažeidžia nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ 9.1. punktą, numatantį, kad nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Tiekėjo nuosavybės teisė į Daiktą, ir imtis visų priemonių, kad išvengtų Tiekėjo nuosavybės teisės į Daiktą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės, t. y. Nuomininkas neturi teisės Daikto parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, likviduoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti Daiktu ar kitaip jį apsunkinti. Nuomos sutartis su UAB „Klaipėdos paslaugos“ yra viešoji sutartis, skirta tenkinti viešąjį interesą, ir yra tiesiogiai susijusi su Klaipėdos viešojo transporto sklandžiu darbu, o Autobusų pardavimo sutartis akivaizdžiai sutrukdys Bendrovei įvykdyti minėtą viešąją sutartį, todėl darytina išvada, kad Autobusų pardavimo sutartis šiuo atveju prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintina negaliojančia ab initio savarankišku CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

1.7       CK 4.198 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įkeitimo teisė ir jos galiojimas priklauso nuo įkeitimu užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Vadinasi, tuo atveju, jeigu teismas pripažintų negaliojančia Autobuso pardavimo sutartį, iš kurios kyla pagrindinė Bendrovės prievolė, nebegaliotų / pasibaigtų ir išvestinė užtikrinimo prievolė pagal įkeitimo sandorį (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, jeigu Autobusų pardavimo sutartis nėra įsigaliojusi, įkeitimo sandoris taipogi nėra įsigaliojęs, dėl to UAB „Dancer Mobility“ neturi įkeitimo kreditoriaus teisių Bendrovės atžvilgiu.

1.8       Bendrovės ir Kreditoriaus sudarytas 2022 m. gruodžio 23 d. Susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja paskolos ir įskaitymo sandorius reglamentuojančioms Civilinio kodekso teisės normoms, kadangi įskaitymu negali būti sukurti paskoliniai teisiniai santykiai. Civilinis kodeksas nenumato paskolos suteikimo įskaitymo būdu, kadangi įskaitymo paskirtis per se yra priešpriešinių vienarūšių prievolių užbaigimas, o ne sukūrimas. Todėl šalių susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja imperatyvioms Civilinio kodekso teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), reglamentuojančioms paskolos ir įskaitymo teisinius santykius, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kadangi šalys šiuo atveju akivaizdžiai bandė neteisėtais būdais pakeisti savo tarpusavio įsipareigojimų dydžius, siekdami sudaryti regimybę, kad tik Bendrovė tariamai yra skolinga Kreditoriui. Atitinkamai, šis šalių sudaryto sandorio dalis dėl 1 000 000,00 Eur sumos įskaitymo pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

1.9       UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą 2022 m. rugsėjo 30 d. e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartį ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ab initio CK 1.87 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi pats atsakovas pripažino, jog ši Autobusų nuomos sutartis yra apsimestinė. Nurodo, jog kartu ir šį sandorį užtikrinanti UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ 2022 m. gruodžio 23 d. sudaryta Maksimaliojo įkeitimo sutartis pripažintina negaliojančia.

2.       2024 m. spalio 21 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorės UAB Klaipėdos administratorių biuro atsiliepimas. Nurodo, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovas yra veikiantis, veiklą vykdantis, valdymo organus turintis ir didžiąją dalį sprendimų savarankiškai priimantis subjektas, tarp jų – ir teisminių ginčų vedimo atveju. Pažymi, kad aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenustato, kad restruktūrizuojamai įmonei teisme atstovauja administratorius. Tai reiškia, jog restruktūrizuojama įmonė pati dalyvauja teisminiuose ginčuose, nes administratoriui tokia kompetencija nesuteikta. Administratorius praneša, jog šioje civilinėje byloje neatstovauja ir neatstovaus trečiajam asmeniui RUAB „Vėjo projektai“. Byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti administratoriui nedalyvaujant.

3.       Atsakovė UAB „Dancer Mobility“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriame prašo investicinio fondo „NuCapital“, valdomo valdymo įmonės UAB „I asset management“, ieškinį atmesti visa apimtimi; atsakovei priteisti iš ieškovės visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinys yra nepagristas turinio prasme, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir siekiant vienintelio tikslo – sužlugdyti UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesą. Atsakovo manymu, visas ligšiolinis ieškovo procesinis elgesys, reikšti ir toliau reiškiami prašymai, reikalavimai, ieškiniai ir kitokio pobūdžio procesiniai dokumentai šioje byloje, taip pat susijusiose civilinėse bylose Nr. eB2-649-777/2024 ir eB2-440-777/2024, aiškiai demonstruoja, kad ieškovas tiesiog siekia trukdyti Bendrovės restruktūrizavimo procesui, dėsto nepagristus ir elementarioms loginėms taisyklėms prieštaraujančius argumentus, užverčia teismus įvairiais procesiniais prašymais ir taip piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis siekdamas Bendroves bankroto proceso.

3.1.                      Nurodo, kad ieškovas iškraipo faktines aplinkybes. Ieškovas nepagrįstai atsakovę vadina Bendrovės „dukterine“ įmone ir tvirtina, kad abiejų vadovas yra A. N.. Bendrovė teturi 20 proc. atsakovės akcijų ir niekaip kitaip nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali daryti lemiamos įtakos atsakovės sprendimams, 80 proc. atsakovės akcijų valdo Europos Energinio Efektyvumo Fondas (toliau – EEE fondas). Atsakovės vadovas – direktorius – yra R. R., tuo tarpu Bendrovės vadovas yra A. N.. Bendrovė kreipėsi į Europos Energinio Efektyvumo Fondą siekdama gauti finansavimą tuomet dar tik projektinėje stadijoje buvusiai elektrinių autobusų gamybai. EEE Fondas, kuris koncentruojasi į žaliosios energetikos projektų finansavimą, įvertino Bendrovės planuojamą veiklą, pateiktus skaičiavimus, Klaipėdos savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą dėl 10 elektrinių autobusų įsigijimo, projekto atsiperkamumą, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė sprendimą Bendrovės projektą (10 elektrinių autobusų gamybą) finansuoti. Kadangi tiesioginis finansavimo suteikimas Bendrovei kėlė įvairaus tipo iššūkių bei rizikų ir neatitiko EEE Fondo finansavimo taisyklių, Bendrovė ir fondas nusprendė projektui finansuoti ne sudaryti kreditavimo sutartį, o įkurti atskirą įmonę – atsakovę, kuri turėjo sugeneruoti reikalingas finansavimo lėšas. Šioje įmonėje akcijos buvo padalytos tarp EEE fondo ir Bendrovės pagal tai, kokią dalį projekto finansavime turėjo įnešti pati Bendrovė nuosavų lėšų (80/20). Siekiant užtikrinti kredito tvarkymą ir turėti pakankamą užtikrinimo priemonių komplektą, buvo susitarta, kad atsakovė taps pagrindiniu Bendrovės vykdomo projekto finansuotoju nupirkdamas ketinamus pagaminti 10 elektrinių autobusų, sumokėdamas visą kainą avansu ir išnuomodamas autobusus atgal Bendrovei, kad ji galėtų vykdyti UAB „Klaipėdos paslaugos“ nuomos sutartį. Atsakovė šiame projekte tėra finansuojanti įmonė ir pati nevykdo operatyvinės veiklos, todėl sudaryta Pirkimo sutartis numatė, kaip ir kokiomis sąlygomis Bendrovė pagamins ir perduos atsakovės nuosavybėn 10 elektrinių autobusų, tuo tarpu autobusų nuomos sutartis tarp atsakovės ir Bendrovės užtikrino suteikto kredito grąžinimą (įmokų mokėjimą kas mėnesį). Pati Bendrovė pagal sudarytą nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos paslaugos“ turėjo gauti lėšas, kuriomis būtų ir atsiskaitoma su finansuotoju (atsakove), ir Bendrovė gautų pelno maržą, kuri leistų vystyti gamybą toliau ir vykdyti kitus projektus. Jokių kitų paslėptų ketinimų ar susitarimų nei atsakovė, nei Bendrovė nebuvo sudarę. Minėtieji susitarimai paprasčiausiai užtikrino, kad tikrasis finansuotojas (EEE Fondas) turėtų ir užtikrinimo priemones (dukterinė įmonė – atsakovė – taptų autobusų savininke), ir būtų aiškiai prognozuojamas suteikto finansavimo grąžinimas. Atsakovės akcininkų suteiktų paskolų atsakovei grąžinimą būtent ir turėjo užtikrinti sudarytoji nuomos sutartis tarp Bendrovės ir atsakovės.

3.2.                      Pažymi, kad įskaitymas yra galiojantis. Bendrovė ir atsakovė susitarė bendradarbiauti ir kartu finansuoti elektrinių autobusų gamybą, šiam tikslui įsteigiant bendrą įmonę – atsakovę UAB „Dancer Mobility“. Atsakovės kontrolinis akcijų paketas (80 proc.) priklauso EEE fondui, kurio finansuojamų lėšų didžiąją dalį yra paskyrusi ES Komisija, tuo tarpu likusi 20 proc. akcijų dalis valdoma Bendrovės. Atsižvelgiant į minėtą akcijų proporciją, analogiškai buvo sutartas ir Bendrovės veiklos finansavimo modelis per Atsakovę: didžiąją dalį lėšų Atsakovei suteikė būtent EEE Fondas (daugiau nei 4 mln. eurų), tuo tarpu Bendrovė 2022 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartimi suteikė 1 030 000 Eur akcininko paskolą atsakovei. Šiomis gautomis akcininkų paskolomis atsakovė iš esmės ir sumokėjo pirkimo kainą pagal ginčijamą Pirkimo sutartį. Vadovaujantis sudaryta akcininko paskolos sutartimi ir kitais akcininkų susitarimais, Bendrovė turėjo pervesti l 000 000 Eur sumą atsakovei kaip akcininkės paskolą, tuomet tą pačią sumą gauti iš atsakovės jau kaip pirkimo kainos dalinį mokėjimą pagal Pirkimo sutartį. Vykdyti tokius mokėjimus „realiai“ nebuvo jokios prasmės, todėl abiejose sutartyse (Pirkimo sutartyje ir akcininkės paskolos sutartyje) ir buvo numatyta, kad tiek paskolos suteikimas, tiek kainos dalinis mokėjimas bus „užskaityti“, laikant, kad abudu jie atliekami tuo pačiu metu. Abi įmonės lėšas įtraukė į apskaitą tinkamai pagal sudarytas sutartis, tai atspindi ir Bendrovės, ir atsakovės finansiniai dokumentai.

3.3.                      Pirkimo sutartis yra įsigaliojusi, nes Bendrovės (nemokumo administratoriaus) pateikta buhalterinė (apskaitos) informacija aiškiai patvirtina, kad Bendrovė yra gavusi sumas iš atsakovės, kurios buvo numatytos Pirkimo sutartyje. Tokios sumos įtrauktos į apskaitą kaip pirkimo kainos daliniai mokėjimai pagal Pirkimo sutartį, vadinasi, abi Pirkimo sutarties šalys aiškiai tokiais veiksmais patvirtino, kad Pirkimo sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Įskaityme Bendrovė ir atsakovė bendrai patvirtino, kad Pirkimo sutartis yra įsigaliojusi ir vykdytina. Dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, kad Pirkimo sutarties įsigaliojimas buvo siejamas su tam tikrų sąlygų, numatytų atsakovės ir atsakovės pagrindinio akcininko EEE Fondo sudarytoje paskolos sutartyje, įvykdymu, paaiškino, jog minėtos sąlygos buvo nustatytos EEE Fondo naudai, o esminis tokių išankstinių sąlygų tikslas – užtikrinti, kad pirmiausia atsakovė gautų tinkamą finansavimą iš savo akcininkų, o tik tuomet jai atsirastų prievolės atlikti mokėjimus pagal Pirkimo sutartį.

3.4.                      Ieškovas siekdamas nuginčyti Pirkimo sutartį ir tvirtindamas, kad ji yra sudaryta tik dėl akių, nurodo, kad atsakovė iš tiesų nėra sumokėjusi 5 390 618 Eur (be PVM) pagal minėtą sutartį, todėl laikytina, kad šalys nevykdė Pirkimo sutarties. Pažymi, kad tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes bylai pateikta buhalterinė (apskaitos) informacija aiškiai patvirtina, kad Bendrovė yra gavusi visas nurodytas sumas iš atsakovės. Atsakovo sumokėta 5 390 618 Eur (be PVM) suma susidaro iš šių dalių: 1) 442 000 Eur mokėjimas, kuris buvo atsakovės atliktas Bendrovei, užskaitant Bendrovės grąžintiną analogiško dydžio sumą pagal nutrauktą ankstesnę 2021 m. rugsėjo 21 d. sutartį. Ši suma aiškiai atsispindi pateiktame žiniaraštyje (Atsiliepimo priedas Nr. 4) ir Atsakovo atliktuose pavedimuose (Atsiliepimo priedas Nr. 5); 2) l 000 000 Eur mokėjimas, kuris buvo atsakovės atliktas Bendrovei, sudengiant su Bendrovės mokėtina analogiško dydžio paskolos suma pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. akcininko paskolos sutartį. Tokį mokėjimą patvirtina 2022 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl įskaitymo (Įskaitymas); 3) Likusi 3 948 618,29 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo pagal Pirkimo sutartį, susideda iš atsakovės atliktų mokėjimų Bendrovės tiekėjams pagal konkrečias pateiktas sąskaitas (Atsiliepimo priedas Nr. 5). Visuose mokėjimuose matyti tiek mokėtojas, tiek gavėjas (Bendrovės tiekėjas), tiek ir konkreti paskirtis – atitinkama sąskaita faktūra, kurią apmoka atsakovė taip įvykdydama savo prievolę sumokėti pirkimo kainą pagal Pirkimo sutartį. Nors ieškovas tvirtina, kad tariamai nėra jokių pirkimo kainos dalies mokėjimo įrodymų, pateikta informacija visiškai skaidriai ir aiškiai patvirtina, kad atsakovė vykdė mokėjimus pagal Pirkimo sutartį, todėl nėra jokių abejonių, kad ši sutartis buvo tikrai vykdoma ir atitiko tikruosius šalių ketinimus.

3.5.                      Ieškinyje tvirtindamas, kad Pirkimo sutartis (ir su ja susijusios kitos ginčijamos sutartys) yra tariamieji arba apsimestiniai sandoriai, ieškovas tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų ir vadovaujasi vien savo hipotezėmis, kelia įvairias versijas ir spėliones. Ieškinyje nurodydamas abu šiuos teisinius pagrindus reikalavimams pagrįsti, ieškovas iš esmės ir teigia, ir neigia tuo pačiu metu (lot. allegans contraria non est audiendus). Viena vertus, ieškovas tvirtina, kad atsakovė ir Bendrovė nesiekė sudaryti jokių sandorių, o ginčijamos sutartys tebuvo tik dėl akių pasirašyti dokumentai. Kita vertus, ieškovas tvirtina, kad vis dėlto  atsakovė ir Bendrovė norėjo sudaryti ir sudarė sutartis (tik ieškovas nenurodo kokias), o joms pridengti buvo pasirašytos ginčijamos sutartys. Tokia nenuosekli ieškovo pozicija iš principo atmestina ir parodo vien tik ieškovo norą bylinėtis ir ginčyti viską ir bet kokiais pagrindais, kad tik būtų vilkinamas Bendrovės restruktūrizavimo procesas.

3.6.                      Ieškovo teiginiai, kad Pirkimo sutartimi perleisdama nuosavybės teisę atsakovei Bendrovė tariamai apgavo UAB „Klaipėdos paslaugos“, yra vien ieškovo spėlionės. Realybėje Bendrovė buvo atskleidusi UAB „Klaipėdos paslaugos“ visas su projektu ir ketinamais išnuomoti 10 elektrinių autobusų susijusias aplinkybes, UAB „Klaipėdos paslaugos“ jas puikiai žinojo ir dėl to nekėlė jokių klausimų. Dar prieš paskelbiant UAB „Klaipėdos paslaugos“ viešojo konkurso laimėtoją Bendrovė kreipėsi su pretenzija (pateikta per CVP IS) į UAB „Klaipėdos paslaugos“ su prašymu paaiškinti, ar būsimos nuomos sutarties 9.1 dalies nuostatos reiškia Tiekėjo patvirtinimą, jog jis yra nuomojamo turto savininkas (tą Ieškinyje klaidingai dėsto ir ieškovas). UAB „Klaipėdos paslaugos“ atsakyme pabrėžė, kad minima nuostata įtvirtina nuomininko (UAB „Klaipėdos paslaugos“) pareigas neriboti teisių į išsinuomotą turtą, tačiau nenustato jokių įsipareigojimų nuomotojui (Bendrovei). Konkrečioje situacijoje UAB „Klaipėdos paslaugos“ nuomos sutarties nuostatos nėra pažeistos, o visos susijusios šalys puikiai žinojo apie sandorio struktūrą ir dalyvaujančius subjektus.

3.7.                      Ieškovo ieškinyje nurodyti skaičiavimai ir pateikiami Pirkimo sutarties „nuostolingumo“ įrodymai neatitinka faktinės situacijos, ieškovas, tvirtindamas, kad kiekvieną mėnesį Bendrovė dėl sudarytų susitarimų patirtų nuostolį, nepateikia jokių šias išvadas patvirtinančių įrodymų. Priešingai, pagal sudarytus susitarimus Bendrovė būtų uždirbusį pelną, kuris būtų skirtas kitiems projektams vystyti. Bendrovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties minimali nuomos kaina yra 65 000 Eur per mėnesį, tuo tarpu Bendrovės gautina nuomos kaina pagal UAB „Klaipėdos paslaugos“ nuomos sutartį būtų gerokai didesnė. UAB „Klaipėdos paslaugos“ pateiktame paaiškinime prognozuojama minimali mėnesinė išnuomotų autobusų rida – ne mažiau kaip 65 644 km. Įvertinus UAB „Klaipėdos paslaugos“ nuomos sutartyje įtvirtintą nuomos mokestį už l km (atėmus elektros kainą), mėnesinė Bendrovės gautinų lėšų suma sudarytų ne mažiau kaip 83 000 Eur per mėnesį. Ieškovo teiginiai, kad Pirkimo sutartis yra fiktyvi ar apsimestinė dėl to, kad Bendrovei tenka „per daug verslo rizikos“ (Ieškinio 30(1), 30(2), 30 (3) ir kiti paragrafai), vertintini kaip Ieškovo pamąstymai, o ne kaip realūs teisiniai argumentai.

3.8.                      Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nesąžiningu elgesiu procese, nes reikalavimai pareiškiami jų nepagrindžiant, nepaaiškinant ar aiškiai suprantant, kad jie neatitinka tikrovės, todėl prašo teismo įvertinti minėtą ieškovo elgesį skirstant bylinėjimosi išlaidas ir atlyginti atsakovės išlaidas, peržengiant Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus maksimalius dydžius. Taip pat prašo įvertinti, ar ligšiolinis ieškovo elgesys neturėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį taikytina atsakomybė skiriant procesinę baudą.

4.       2024 m. lapkričio 12 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens RUAB „Vėjo projektai“ atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad RUAB „Vėjo projektai“ taip pat sutinka su UAB „Dancer Mobility“ atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, tačiau, siekiant neapkrauti bylos nereikalinga medžiaga ir pasikartojančiu tekstu, šių argumentų nebekartoja.

5.       2024 m. gruodžio 3 d. ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog susipažinęs su atsakovės atsiliepimu į ieškinį mano, kad atsakovė nepaneigė Fondo ieškinyje nurodomų argumentų, kad ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais ab initio. Pažymi, kad atsakovė didelę dalį savo atsiliepimo skiria ne bylos esmei, o tariamam Fondo nesąžiningumui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis aptarti, nors visi atsakovės argumentai jau ne kartą buvo įvertinti teismų kitose bylose, konstatuojant, kad Fondas naudodamasis savo teise į teisminę gynybą, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovės bandymas įteigti, kad Fondas jau ieškinyje privalėjo iki galo suformuluoti savo poziciją ir pan., neatitinka Civilinio proceso kodekso numatytų bylos nagrinėjimo taisyklių, kurios leidžia ieškovui įrodinėti savo poziciją ne tik ieškiniu, bet ir kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios įgyvendinamos vėlesnėse teisminio proceso stadijose.

5.1       Atsakovė savo atsiliepime iš esmės prieštarauja pati sau, viena vertus, kaltindama Fondą tariamai nepagrįsto ieškinio pareiškimu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir t. t., kita vertus, pati atsiliepime pripažindama, kad Fondo ginčijama Autobusų pardavimo sutartis yra apsimestinė. Atsakovė pripažįsta, kad ji buvo įsteigta tiesiog kaip įrankis Bendrovei apeiti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo taisykles, kurių Bendrovė neatitiko, o Autobusų pardavimo sutartis ir Autobusų nuomos sutartis de facto tėra teisinis instrumentas atsakovės gautoms iš EEE Fondo lėšoms paskolinti Bendrovei (išmokant jas Bendrovei ne kaip kreditą, o kaip e-autobusų Pirkimo kainą) ir susigrąžinti šį kreditą (kaip e-autobusų nuomos mokestį). Taigi atsakovei pačiai atsiliepime pripažinus Autobusų pardavimo sutarties apsimestinumą, ieškovas mano, kad atsakovė tokiu būdu iš esmės pripažino Fondo ieškinį, kuriuo jis inter alia įrodinėjo, kad ši sutartis pripažintina negaliojančia ab initio. 

5.2       Pasisakant dėl ginčijamo Susitarimo dėl įskaitymo, visi atsiliepime šiuo klausimu dėstomi atsakovės argumentai, esą 1 000 000,00 Eur paskola galėjo būti „suteikta atliekant įskaitymą“ ir atsakovė laikoma sumokėjusi Bendrovei 1 000 000,00 Eur sumą to paties įskaitymo pagrindu, yra teisiškai nepagrįsti, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl paskola laikoma suteikta nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kadangi paskolos sutartyje tiesiogiai numatyta, kad Bendrovė realiai jokių pinigų atsakovei niekada neperdavė, laikytina, kad paskolos sutartis dėl 1 000 000,00 Eur sumos nėra sudaryta. Taip pat pažymi, kad Autobusų pardavimo sutarties punkto formuluotė akivaizdžiai stokoja loginio ir teisinio pagrįstumo, kadangi atsakovė realiai gavusi paskolą iš Bendrovės turėtų būti skolinga Bendrovei 1 000 000,00 Eur (su priskaičiuotomis palūkanomis) pagal nuo pinigų perdavimo jau sudarytą paskolos sutartį ir 1 000 000,00 Eur pirkimo kainos dalį pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą. Iš viso atsakovė turėtų būti skolinga Bendrovei 2 000 000,00 Eur ir objektyviai negalėtų turėti jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo Bendrovei, kurį galėtų įskaityti, nes po paskolos jai suteikimo Bendrovė turėtų į atsakovę tik du reikalavimus (pagal Paskolos sutartį ir pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą), o UAB „Dancer Mobility“ į Bendrovę jokio reikalavimo nebeturėtų (paskola būtų suteikta iki įskaitymo, nes, kaip minėta, pačiu įskaitymu paskola de jure negali būti suteikta, nes įskaitymu prievolės užbaigiamos, o ne sukuriamos).

5.3       Autobusų pardavimo sutarties įsigaliojimas susietas su neaiškios paskolos sutarties sąlygų įvykdymu, tačiau atsakovė akivaizdžiai vengia pateikti bylai tiesioginius įrodymus apie Autobusų pardavimo sutarties įsigaliojimą – paskolos sutartį ir įrodymus apie šios sutarties 5.1. punkte numatytų įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė tariamai EEE Fondo pažymą, kuri, ieškovo nuomone, niekaip neįrodo, kad atsakovės ir EEE Fondo paskolos sutarties 5.1. punkto sąlygos buvo įvykdytos, nes iš pažymos formuluotės akivaizdu, kada kalbama ne apie Autobusų pardavimo sutartyje minimą, o apie kitą akcininkų (daugiskaita) ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytą paskolos sutartį, kadangi skiriasi tiek jų numeracija (5.1. o ne 5), tiek sutarties dalių pavadinimai (punktas, o ne straipsnis) tiek nuostatos, į kurias daroma nuoroda (į išankstines sąlygas, o ne į tiesiog sąlygas). Atsakovės pateikta pažyma šiuo atveju kaip tik patvirtina, jog de facto ne visos paskolos sutarties 5.1. punkto sąlygos buvo įvykdytos, tai reiškia, kad Autobusų pardavimo sutartis galbūt yra neįsigaliojusi. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju iš atsakovės pateiktos pažymos neaišku, ar ji yra pasirašyta EEE Fondo įgaliotų ir teisėtai veikiančių asmenų, nes prie pažymos nepridėti nei šių asmenų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, nei rašytiniai įrodymai, kas ir pagal kokias atstovavimo taisykles turi teisę veikti EEE Fondo vardu. Pažyma tariamai yra pasirašyta elektroniniais dviejų asmenų parašais, tačiau šių parašų sertifikatai yra negaliojantys ir (ar) įtraukti į nepatikimų sertifikatų sąrašus, dėl to neįmanoma įsitikinti, kad dokumentas iš viso pasirašytas saugiu ir kvalifikuotu elektroniniu parašu ir būtent tų asmenų, kurie nurodyti pažymoje, nes pasirašiusiųjų asmenų tapatybė ir parašo galiojimas nežinomas. Kadangi atsakovė akivaizdžiai vengia pateikti bylai pirminius ir tiesioginius įrodymus apie Autobusų pardavimo sutarties įsigaliojimą (EEE Fondo ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį ir jos 5.1. punkto sąlygų įvykdymo įrodymus), todėl atsakovei turi būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija. Pažymi, kad atsakovė pateikė bylai akivaizdžiai naują 2024 m. lapkričio 25 d. pažymą jau ne su elektroniniais parašais (kurių datos buvo 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d.), o su fiziniais parašais, tačiau vėlgi jokie įrodymai apie pažymą pasirašiusių asmenų įgaliojimus veikti EEE Fondo vardu bylai nepateikti.

5.4       Ieškovas nurodo, kad, siekdamas įsitikinti atsiskaitymo pagal Autobusų pardavimo sutartį teisingumą, teismas privalės patikrinti ne Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ir jų teisingumą, o faktines aplinkybes, ar atsakovė iš tikrųjų sumokėjo Bendrovei jo nurodomas sumas. O tai galima patikrinti tik teisiškai įvertinus pirminius mokėjimus / skolą įrodančius dokumentus, šiuo atveju – sutartis, sąskaitas faktūras ir t. t. bei svarbiausia – pagal šiuos pirminius dokumentus atliktus bankinius mokėjimo pavedimus Bendrovei. Atsakovė savo atsiliepimo 45 punkte deklaratyviai teigia, esą ji sumokėjo Bendrovei 5 390 618,00 Eur (be PVM) sumą pagal Autobusų pardavimo sutartį, tačiau iš esmės neatsikirto į ieškinio 19 punkte nurodytus Fondo motyvus apie tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė faktiškai sumokėjo Bendrovei 5 390 618,00 Eur būtent pagal Autobusų pardavimo sutartį.

5.5       Pažymi, kad atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas UAB „Klaipėdos paslaugos“ atsakymas į Bendrovės pretenziją niekaip nepaneigia ieškovės nurodyto argumento, kad Bendrovė Autobusų pardavimo sutartimi akivaizdžiai pažeidžia viešosios Nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ 9.1. punktą. Nuomos sutartyje su UAB „Klaipėdos paslaugos“ esantis draudimas apriboti Bendrovės nuosavybės teisę į e-autobusus paneigia atsakovės poziciją, esą „Konkrečioje situacijoje UAB „Klaipėdos paslaugos“ nuomos sutarties nuostatos nėra pažeistos, o visos susijusios šalys puikiai žinojo apie sandorio struktūrą ir dalyvaujančius subjektus.“ Netgi jeigu UAB „Klaipėdos paslaugos“ žino apie apsimestinių sandorių struktūrą, tai nepaneigia fakto, kad pasirašyta Nuomos sutartis su UAB „Klaipėdos paslaugos“ draudžia Bendrovei perleisti nuosavybės teisę į e-autobusus, o Bendrovė ši draudimą pažeidė, sudariusi ginčijamą Autobusų pardavimo sutartį. 

6.       Atsakovė UAB „Dancer Mobility“ byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad dublike ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat nepaneigė esminių atsakovės atsiliepimo teiginių. Triplike atsakovė pasisakė ir dėl patikslintų ieškinio reikalavimų ir prašo ieškinį atmesti.

6.1.                      Nurodo, kad nors dublike ieškovas ir neigia savo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir jo paties inicijuotų daugybės procesų vilkinimą, tačiau objektyvios aplinkybės liudija, kad tikrasis ieškovo pareikštų reikalavimų, kitų procesinių prašymų atsakovės atžvilgiu tikslas – neleisti vykti Bendrovės restruktūrizavimo procesui, kur atsakovė yra pagrindinis (didžiausias) kreditorius.

6.2.                      Atsakovė atmeta bet kokius ieškovo tvirtinimus apie tariamai pripažintus ieškovo reikalavimus ar tariamai patvirtintas aplinkybes, jog prašomi nuginčyti sandoriai buvo apsimestiniai ar kitaip negaliojantys. Ieškovas paprasčiausiai manipuliuoja pateiktais procesiniais dokumentais ir iš konteksto ištrauktomis nuotrupomis mėgina pagrįsti savo reikalavimus, kuriuos pareiškė neturėdamas jokio pagrindo ir vien tik vilkinimo tikslais. Atsiliepime atsakovė pateikė paaiškinimą, kaip buvo sudarytos ginčijamos sutartys ir kodėl jų įsigaliojimas buvo susietas su tam tikromis išankstinėmis sąlygomis, dėl kurių ieškovas kėlė įvairių klausimų. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad šiam projektui netiko tradicinis kreditavimo modelis (kai Bendrovė tiesiog būtų gavusi kreditą), todėl galiausiai buvo susitarta, kad atsakovė taps Autobusų savininku (pirkėju), o vėliau iš Autobusų nuomos gaus pajamas. Taip pat minėta, kad atsakovė, siekdama įgyti nuosavybės teisę į Autobusus, įsipareigojo finansuoti jų gamybą avansiniais pirkimo kainos mokėjimais, tuo tarpu Bendrovės įsipareigojimą pristatyti pagamintus Autobusus užtikrino sudaryta įkeitimo sutartis. Akivaizdu, kad pardavėjo (šiuo atveju – Bendrovės) finansavimas sumokant jam visą pirkimo kainą avansu negali būti pagrindu laikyti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ar traktuoti ją kitaip. 

6.3.                      Pažymi, kad ieškovas dubliko 13 paragrafe sąmoningai supina tiek Bendrovės – atsakovės – tarpusavio susitarimus, tiek atsakovės – akcininkų – sudarytas paskolos sutartis, tačiau tam nėra jokio pagrindo. Nėra ginčo, kad atsakovė sudarė paskolinius sandorius su savo akcininkais ir tokiu būdu gavo visas reikalingas lėšas (paskolų forma), kurias skyrė 10 Autobusų pirkimui. Atsakovės veiklos modelis numato, kad vėliau atsakovė gaus nuomos pajamas, ir tokios pajamos atsakovei leis dengti akcininkų suteiktas paskolas, tačiau tai irgi nesudaro pagrindo tvirtinti, kad būsima Nuomos sutartis yra negaliojanti kaip apsimestinė. 

6.4.                      Atmeta dublike ieškovo mestus kaltinimus, kad atsakovė „padėjo Bendrovei apeiti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo taisykles“. Pirma, ieškovas nepateikia jokių tokius rimtus kaltinimus pagrindžiančių įrodymų. Antra, panašu, kad ieškovas painioja ES struktūrinių fondų lėšas ir jas skirstančius viešuosius subjektus su atsakovą kontroliuojančio akcininko EEE Fondo veikla. EEE Fondas koncentruojasi į žaliosios energetikos projektų finansavimą, veikia kaip privatus juridinis asmuo, investuojantis ES Komisijos ir kitų investuotojų lėšas. Taigi atsakovės atsiliepime pateiktas paaiškinimas apie atsakovės gautų lėšų kilmę, santykius su EEE Fondu ir prisiimtus skolinius įsipareigojimus akcininkams nėra joks patvirtinimas, kad sudarytos Pirkimo ir Nuomos sutartys yra apsimestinės ar kad Bendrovė ir atsakovė turėjo kažkokių kitokių tarpusavio susitarimų.

6.5.                      Pasisakydama dėl įskaitymo susitarimo akcentuoja, kad Bendrovė ir atsakovė buvo sutarę dėl dviejų prievolių – Bendrovė turėjo suteikti l milijono eurų paskolą atsakovei, o atsakovė gautą paskolą turėjo panaudoti atlikdamas mokėjimą Bendrovei pagal Pirkimo sutartį. Kaip matyti, Įskaitymu ir buvo pasiekti tie du tikslai ir atsirado norimos pasekmės: Atsakovė tapo skolinga Bendrovei l milijoną eurų (dublike ieškovas to visiškai neginčija), tuo tarpu Bendrovė patvirtino gavusi l milijono eurų mokėjimą pagal Pirkimo sutartį. Visa kita tėra ieškovo nepagrįsti samprotavimai ir akivaizdus teismo klaidinimas, vilkinant Bylos nagrinėjimą. 

6.6.                      Dublike ieškovas ir toliau tvirtina, kad Pirkimo sutartis tariamai yra neįsigaliojusi, nes ieškovui nepakanka įrodymų, kad buvo įvykdytos visos šalių aptartos išankstinės sąlygos, net ir ignoruodamas aplinkybę, kad visų susijusių šalių konkliudentiniai veiksmai akivaizdžiai rodo, kad Pirkimo sutartis buvo įsigaliojusi ir yra beveik įvykdyta (atsižvelgiant į faktinį Autobusų baigtumo lygį), byloje yra pateikti visi formalūs patvirtinimai apie ieškovo minimų išankstinių sąlygų įvykdymą. Pirkimo sutarties įsigaliojimas buvo susietas su paskolos išankstinėmis sąlygomis vien tuo tikslu, kad atsakovė jau būtų užsitikrinusi reikalingą pagrindinio akcininko finansavimą prieš prisiimdama prievoles sumokėti pirkimo kainą pagal Pirkimo sutartį. Būtent tokį faktą EEE Fondas ir patvirtino savo pažymoje, kurioje aiškiai matyti pasirašiusiųjų asmenų parašai ir kuri yra pateikta byloje ir kurioje besąlygiškai nurodyta, kad paskolos išankstinės sąlygos yra įvykdytos. Ieškovas dublike nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius atsakovės ir Bendrovės duomenis apie pagal Pirkimo sutartį sumokėtą pirkimo kainą. Pažymi, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir šios savo įrodinėjimo pareigos, vien iškėlęs įvairių hipotetinių versijų, negali perkelti atsakovei ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ieškinyje pareiškęs, kad atsakovės pavedimais galėjo būti apmokamos „kitam Pirkėjui planuojamų parduoti autobusų medžiagos ir komponentai“ (ieškinio 19 (2) paragrafas), ieškovas tokius teiginius privalėjo ir pagrįsti. Šiuo atveju visi bylai pateikti atsakovės ir Bendrovės duomenys vienareikšmiškai rodo, kad atsakovė sumokėjo 5 390 618 Eur sumą pagal Pirkimo sutartį, tuo tarpu Ieškovas, be savo abstrakčių samprotavimų ir abejonių visais įmanomais klausimais, nėra pateikęs nė vieno įrodymo, kuris tai paneigtų.

6.7.                      Dublike ieškovas ir toliau painiojasi pats ir klaidina teismą dėl tariamo nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ pažeidimo. Dublike ieškovas cituoja sutarties nuostatą, kuri draudžia nuomininkui (t. y. UAB „Klaipėdos paslaugos“) apriboti tiekėjo (t. y. Bendrovės) nuosavybės teises į autobusus, tačiau tvirtina, kad Bendrovės įsipareigojimas perduoti autobusus atsakovei prieštarauja minėtai nuostatai.

6.8.                      Dėl patikslintų ieškinio reikalavimų pažymi, kad atsakovei taip ir nėra aišku, kokiais pagrindais yra įrodinėjamas Nuomos sutarties bei Įkeitimo sutarties 2 negaliojimas. Dublike ieškovas tenurodo, kad tariamai ,,Atsakovas savo atsiliepimo 20-22 punktuose pats tiesiogiai pripažino“, kad šie sandoriai apsimestiniai, tačiau atsakovė tokius ieškovo teiginius kategoriškai atmeta. Kaip jau paaiškinta, ieškovas sąmoningai painioja atsakovės akcininkų suteiktą finansavimą atsakovei su atsakovės ir Bendrovės sudarytomis sutartimis. Šiuo atveju atsakovės ir Bendrovės sudaryta Nuomos sutartis leistų generuoti nuolatines pajamas atsakovei, kurios užtikrintų atsakovės veiklos tęstinumą, įskaitant ir jo turimų akcininkų paskolų tvarkymą ir išmokėjimą. Kadangi šiuos tikslus ieškovas laiko pagrindu tvirtinti, jog Nuomos sutartis yra apsimestinė, jo pareikšti patikslinti reikalavimai yra aiškiai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė atmeta visus „patikslintus“ ieškinio reikalavimus dėl Nuomos sutarties ir Įkeitimo sutarties 2. Minėti sandoriai sudaryti abiem šalims (atsakovei ir Bendrovei) siekiant ekonomiškai naudingų tikslų, kurie leistų generuoti pajamas ir pelną abiem subjektams. Ieškovas visiškai neįrodė šių sandorių apsimestinumo bei jokių kitų negaliojimo pagrindų, todėl patikslintus reikalavimus prašo atmesti visa apimtimi.

7.       2025 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios UAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valnetas“ prašymas civilinę bylą Nr. e2-285-795/2025 nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-172-777/2025) UAB ,,Vėjo projektai“. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas A. G., kuris Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atstatydintas ir nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“. Prašyme nemokumo administratorė nurodė, jog negali paaiškinti teismui Fondo ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių, kadangi jų sudarymo metu nedalyvavo ir tikrųjų šalių ketinimų negali žinoti / tokios aplinkybės jai nėra žinomos. Turimais duomenimis, byloje jau yra pateiktas UAB „Vėjo projektai“ atsiliepimas į ieškinį. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje e2-124-577/2025, civilinėje byloje pagal Fondo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtas teismo sprendimas turės (gali turėti) įtakos pareiškėjos UAB „Dancer Mobility“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimui, todėl kol nėra priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, Bendrovės bankroto byloje negali būti priimtas sprendimas dėl UAB „Dancer Mobility“ finansinio reikalavimo patvirtinimo.

8.       Teismo posėdžių metu ieškovo atstovai advokatas V. S. ir E. N. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog sandorius prašo pripažinti negaliojančiais kaip pažeidžiančius CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Bendrovė sudarė su UAB „Klaipėdos paslaugos“ viešąją sutartį, kurioje buvo numatyta pareiga neapriboti nuosavybės teisės į e-Autobusus, o ginčijamais sandoriais tai buvo padaryta. Jeigu UAB „Dancer Mobility“ būtų atsiėmusi e-Autobusus, tai būtų prieštaravę viešųjų pirkimų sutarčiai ir Bendrovė nebegalėtų jos vykdyti. Iš esmės išeina, kad tas pats daiktas yra nuomojamas pagal dvi sutartis. Sandorių prieštaravimą CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatoms sieja su UAB „Vėjo projektai“ sudaromų sandorių komercine nauda. Mano, kad UAB „Vėjo projektai“ galėjo kreiptis į kreditavimo įstaigą dėl finansavimo, neaišku, kam reikėjo atlikti tokius papildomus veiksmus, čia nebuvo nei pirkimas–pardavimas, nei nuoma, buvo išaugintos palūkanos. Kiti kreditoriai tiesiogiai finansavo tą verslą, įsiskolinimai kreditoriams yra virš 16 000 000 Eur iš viso. Prašydami sandorius pripažinti negaliojančiai pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas nurodo, jog UAB „Vėjo projektai“ neketino pardavinėti e-Autobusų UAB „Dancer Mobility“ ir neketino jų nuomoti, nemokėjo jokių PVM, tikslas ir tikrasis ketinimas buvo apeiti EEE Fondo taisykles ir gauti lėšas, tai jie ir padarė. Rizikas visas paliko UAB „Vėjo projektai“, nors savininkas e-Autobusų tapo UAB „Dancer Mobility“, tai rodo, kad jie nesiekė realiai parduoti turto. Buvo sugalvota schema, kaip apeiti viešąjį pirkimą ir apeiti EEE Fondo taisykles, kad gautų finansavimą. Nurodo, jog sandoriai yra apsimestiniai, nes taip buvo bandoma apeiti viešuosius pirkimus ir pridengti iš EEE Fondo gaunamą paskolą. Paskolos sandorį siekė pridengti pirkimu–pardavimu ir nuomos sandoriu. Mano, kad tikrasis sandoris – paskola iš EEE Fondo, tačiau pažymėjo, kad tokiu atveju kyla klausimas dėl palūkanų. Dėl restitucijos taikymo pažymėjo, kad restituciją taiko teismas ir jis turi spręsti. Ieškovo atstovai pripažino, kad mokėjimai pagal pateiktas bylai sąskaitas faktūras už detales buvo atlikti, bet kaip priskirti, kad buvo mokėta pagal šitas sutartis ir už nurodytų e-Autobusų gamybą. Įrodymų, kad UAB „Vėjo projektai“ tuo metu gamino dar kitus e-Autobusus be tų, kuriuos įsigijo UAB „Dancer Mobility“, jie neturi. Taip pat jie neturi įrodymų, kad tie e-Autobusai buvo pagaminti. Patvirtino, kad buvo patalpose, matė, kad yra kažkokie autobusai.

9.       2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Dancer Mobility“ direktorius R. R. paaiškino, jog Bendrovė buvo įkurta tam, kad finansuotų e-Autobusų statybą, detalių pirkimą, tačiau jie neskolino, nes nenorėjo prisiimti gamybinių rizikų, todėl norėjo turėti e-autobusus kaip garantiją. EEE Fondas yra skirtas žaliajai energetikai vystyti. Jų iniciatyva buvo įsteigta UAB „Dancer Mobility“. EEE Fondas norėjo turėti partnerį, kuris taip pat būtų atsakingas. EEE Fondas paskolino UAB „Dancer Mobility“ apie 5 000 000 Eur. Vis suma buvo skirta 10 e-Autobusų pirkimui ir jo bei buhalterės atlyginimams. UAB „Dancer Mobility“ norėjo su šiais e-Autobusais dalyvauti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ organizuotame viešajame pirkime, tačiau, kai UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pakeitė viešojo pirkimo sąlygas, atsakovė nebegalėjo dalyvauti pirkime. Pirkime galėjo dalyvauti tik UAB „Vėjo projektai“, todėl buvo nuspręsta, kad UAB „Dancer Mobility“ įsigytus 10 e-Autobusų išnuomos UAB „Vėjo projektai“ tam, kad UAB „Vėjo projektai“ galėtų dalyvauti viešajame pirkime. Gaminti e-Autobusai turėjo būti tinkami UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Rizika ir atsakomybė buvo palikta UAB „Vėjo projektai“, nes jie gamino e-Autobusus, UAB „Dancer Mobility“ nebuvo tos srities specialistas. E-Autobusai turėjo būti draudžiami UAB „Vėjo projektų“, nes ji geriausiai žinojo rizikas, todėl galėjo geriausiai derėtis su draudikais. E-Autobusų įsigijimo kainą nurodė UAB „Vėjo projektai“, nes jie žinojo, už kokią kainą gali pastatyti tokį kiekį e-Autobusų. UAB „Dancer Mobility“ realiai turėjo tą 1 000 000 Eur, kurį turėjo sumokėti už e-Autobusus, tačiau dėl jo atliko užskaitą. Ar UAB „Vėjo projektai“ turėjo 1 000 000 Eur, kurį skolino, negali pasakyti. UAB „Dancer Mobility“ sumokėjo apie 4 900 000 Eur už detales, sąskaitas turi, jos visos yra pateiktos FNTT. Bendrovė neturėjo pinigų pagaminti e-Autobusams, o UAB „Dancer Mobility“ turėjo lėšų, bet norėjo turėti kaip garantą e-Autobusų nuosavybės teisę. Tačiau, kadangi pirko dar nepastatytus e-Autobusus, tai norėjo turėti garantijas ir įsikeitė detales. Šiuo metu aštuoni e-autobusai yra surinkti, bet jie nėra iki galo pabaigti, baterijos stovi atskirai, jie nėra sertifikuoti ir įregistruoti. UAB „Dancer Mobility“ tikslas buvo pagal nuomos sutartį išnuomoti e-Autobusus, ir kad po to jie būtų atpirkti, tai buvo drausminanti priemonė UAB „Vėjo projektai“, kad rastų pinigų juos atpirkti. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įsipareigojo mokėjo pinigus UAB „Vėjo projektai“ už nuvažiuotus kilometrus, pagal tai buvo ir apskaičiuotas nuomos mokestis. Dėl to, kad UAB „Dancer Mobility“ nupirks, o paskui nuomos e-Autobusus, susitarė akcininkai UAB „Vėjo projektai“ ir EEE Fondas. EEE Fondas nesiekė skolinti pinigų UAB „Vėjo projektai“, o siekė sukurti naują įmonę, kuri įsigis šiuos konkrečius 10 e-Autobusų. EEE Fondas ir siekė, kad jų gamybai ir būtų naudojami už e-autobusus sumokėti pinigai. UAB „Vėjo projektai“ turėjo planų gaminti daugiau e-Autobusų. Asmenys, pasirašę patvirtinime, yra EEE Fondo valdytojai, EEE Fondas turi oficialų puslapį, kur yra nurodyti visi valdytojai, jam nekilo klausimas dėl valdytojų įgaliojimų. Matė ir daugiau jų pasirašytų dokumentų.

10.       Atsakovės UAB „Dancer Mobility“ atstovas advokatas A. Ž. palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat prie bylos yra pridėta jo baigiamoji kalba.

11.       Liudytojas A. N. 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra buvęs UAB „Vėjo projektai“ direktorius. Nurodė, jog sudarytų sandorių esmė buvo finansuoti veiklą. Bendrovė laimėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vykdytus viešuosius pirkimus dėl 10 vienetų e-Autobusų nuomos ir tam, kad būtų gauta lėšų šių e-Autobusų gamybai, buvo sudarytos sutartys su UAB „Dancer Mobility“. UAB „Vėjo projektai“ žinojo, kaip pagaminti tokius autobusus, tačiau tam neturėjo lėšų. UAB „Dancer Mobility“ įsteigė EEE Fondas, kuris turėjo 80 procentų akcijų, ir UAB „Vėjo projektai“, kuri turėjo 20 procentų akcijų. UAB „Dancer Mobility“ buvo finansuojama iš šių dviejų šaltinių. Kai e-Autobusai yra pagaminami, jie yra sertifikuojami, tik registruojami „Regitroje“ UAB „Dancer Mobility“ nuosavybės teise. Negali tiksliai pasakyti, kas buvo atsakingas už tų autobusų sugadinimą, bet turbūt jie, nes jie ruošėsi toliau eksploatuoti tuos autobusus, ne UAB „Dancer Mobility“. E-Autobusų pardavimo kaina buvo nustatyta derybų metu pagal rinkos kainas, pagal sąnaudas gamybos metu. Dėl PVM negali pasakyti, jeigu į sutartį įtraukta, vadinasi, teisinga. UAB „Dancer Mobility“ buvo paskolinusi jų įmonei pinigus, jie buvo sumokėję pagal kitą sutartį už juos, todėl buvo sutarta padaryti užskaitymą. Mokėjimai pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.2 buvo atlikti, tiekėjas pateikdavo jiems sąskaitas, tada jie jas išsiųsdavo UAB „Dancer Mobility“, kuri tas sąskaitas apmokėdavo. Dėl draudimo prisiėmė pareigą drausti e-Autobusus, nes jie turėjo teisę ir pareigą eksploatuoti autobusus. Jie nusimatė teisę ir pareigą nuomos sutarties pabaigoje atpirkti juos iš UAB „Dancer Mobility“, toks buvo verslo sprendimas, gal jie po to būtų juos eksploatavę toliau pagal kitas sutartis. Pažymi, kad atsakyti, ar UAB „Vėjo projektai“ turėjo savo sąskaitoje 1 000 000 Eur tuo metu, kai buvo padarytas įskaitymas, jis negali pasakyti, nes tai seniai vyko, kažkokią sumą tai tikrai turėjo ir galėjo fiziškai atlikti mokėjimus. UAB „Dancer Mobility“ buvo įkeistos detalės, dalis detalių yra sudėtos ir panaudotos e-Autobusų gamyboje, dalis dar yra nepanaudotų. Įkeitimas buvo darytas, kad būtų galima užbaigti projektą pagaminti e-Autobusus, juos sertifikuoti ir registruoti. Sudaryti sandoriai UAB „Vėjo projektai“ buvo labai ekonomiškai naudingi, nes Bendrovė jau buvo pagaminusi du tokius e-Autobusus, kurie važinėja, pagal tai siekė sukurti dar 10 e-Autobusų, jų gamybai buvo reikalingos lėšos, todėl buvo nutarta juos parduoti UAB „Dancer Mobility“, kuri įsipareigojo juos išnuomoti jiems atgal, kad vykdytų sutartį su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Sutartyje yra labai subalansuotai sudėliotos UAB „Dancer Mobility“ pareigos išnuomoti e-Autobusus. Sąlygos ir nuomos kaina buvo labai naudingos, vertino pagal turimą patirtį su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl dviejų autobusų. Sutarties nuostata, kad UAB „Vėjo projektams“ tenka pareiga mokėti nuomos mokestį kol dar nėra autobusai pagaminti gal ir nebuvo naudinga UAB „Vėjo projektai“, bet bendrai visa sutartis buvo labai ekonomiškai naudinga UAB „Vėjo projektai“. Sutartyje su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ buvo minima, kad minimaliai turi būti pravažiuota 45 000 km per mėnesį, tačiau e-autobusai pravažiuoja daugiau ir gaunama suma tikrai viršys 68 000 Eur per mėnesį. Jie įvertino turimą patirtį iš kitų dviejų e-Autobusų nuomos, kiek gauna lėšų ir kiek jie pravažiuoja, e-Autobusai yra labai paklausūs ir juos visada stato į grafiką, įvertino rinką, kad e-Autobusai yra labai paklausūs. Bendrovė nutarė prisiimti riziką, nes sutartys jai buvo labai naudingos ekonomiškai, manė ir dabar mano, jog turi patirtį eksploatacijoje e-Autobusų ir turėjo rinką ir būtų uždirbę pinigų ir padengę įsipareigojimus. Bendrovė nutarė prisiimti riziką, manė ir dabar mano, jog turi patirtį eksploatacijoje e-Autobusų ir turėjo rinką. Negali pasakyti, kokių sąlygų neatitiko UAB „Vėjo projektai“, tačiau EEE Fondas pasakė, kad neduos kredito, bet gali kredituoti per kapitalą. UAB „Dancer Mobility“ buvo įsteigta paties EEE Fondo, matyt, jiems taip atrodė patikimiau. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ žinojo, kad e-autobusai nuosavybės teise priklausys UAB „Dancer Mobility“. UAB „Vėjo projektai“ aktyviai bandė ieškoti investuotojų, kad galėtų gaminti autobusus, bet norinčių investuoti neatsirado. EEE Fondas 2018–2019 metais pats juos susirado ir pasiūlė tokį finansavimą.

Ieškinys atmestinas

12.       Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (sutartyje ir nuomininkė) (nuo 2023 m. gegužės 12 d. UAB „Klaipėdos paslaugos“) ir UAB „Vėjo projektai“ (sutartyje ir tiekėja) 2022 m. birželio 17 d. pasirašė Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį, pagal kurią tiekėja įsipareigojo Veiklos nuomos pagrindu suteikti nuomininkui e-Autobusus ir pakrovimo infrastruktūrą sutartyje nustatytu laikotarpiu ir tvarka bei laikantis nustatytų reikalavimų, taip pat užtikrinti e-Autobusų parengtumą, o nuomininkas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka laiku ir tinkamai mokėti tiekėjui Veiklos nuomos mokestį ir vykdyti kitus įsipareigojimus (b. f. 1, f. l. 40–57).

13.       2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vėjo projektai“, kaip paskolos davėja, ir UAB „Dancer Mobility“, kaip paskolos gavėja, sudarė Akcininko paskolos sutartį (toliau – akcininko „Vėjo projektai“ paskolos sutartis), pagal kurią UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojo suteikti UAB „Dancer Mobility“ 1 030 000 Eur dydžio akcininko paskolą. Paskolos sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog paskolos gavėja privalo naudoti visas pagal šią sutartį pasiskolintas lėšas tik taip: 1 000 000 Eur – 10 e-Autobusų iš „Vėjo projektai“ įsigijimui finansuoti, turint vienintelį tikslą – išnuomoti visus tuos pačius e-Autobusus „Vėjo projektai“, kad pastaroji galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl 10 e-Autobusų pristatymo pagal Veiklos nuomos sutartį; ir           30 000 Eur –- paskolos gavėjos veiklos ir kitoms išlaidoms finansuoti (b. f. 2, f. l. 33–45).

14.       2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Vėjo projektai“ (pardavėja) įsipareigojo parduoti savo dukterinei įmonei UAB „Dancer Mobility“ (pirkėjai) 10 e-Autobusų už 5 937 500,00 Eur be PVM kaina (toliau – ir Pirkimo kaina) (b. f. 1, f. l. 23–35). Susipažinus su 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad Autobusų pardavimo sutarties Bendrojoje dalyje nurodyta, jog pardavėja UAB „Vėjo projektai“ yra elektra varomų autobusų „Dancer“, skirtų viešajam transportui (e-Autobusai), gamintoja, kuri laimėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ paskelbtą Elektra varomų autobusų veiklos nuomos tarptautinį pirkimą Nr. 568297 ir dėl to pardavėja ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2022 m. birželio 17 d. pasirašė Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį. Šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamam įgyvendinimui, t. y. e-Autobusų bei krovimo infrastruktūros gamybai ir pristatymui, pardavėjai yra reikalingas atitinkamas finansavimas. Pirkėja numatyto finansavimo suteikimo tikslu sutiko įsigyti e-Autobusus ir infrastruktūrą iš pardavėjos ir išnuomoti juos atgal pardavėjai pagal toliau nurodytą e-Autobusų nuomos sutartį. Nurodoma, jog kartu su šia sutartimi pirkėja ir pardavėja taip pat sudarė 2022 m. rugsėjo 30 d. e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartį (Autobusų pardavimo sutarties Bendrosios dalies A-E punktai). Sutarties 2.1 punkte numatyta, jog, vadovaujantis šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, pardavėja įsipareigoja parduoti pirkėjai e-Autobusus ir infrastruktūrą ir perduoti pirkėjui jų nuosavybės teisę, o pirkėja įsipareigoja, kaip numatyta sutartyje, sumokėti pardavėjai sutartyje numatytą e-Autobusų ir infrastruktūros pirkimo kainą. 2022 m. gruodžio 23 d. UAB „Vėjo projektai“ (įkaito davėjas) ir UAB „Dancer Mobility“ sudarė maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutartį, kuria susitarė, kad įkaito davėjas, siekdamas užtikrinti visų jo esamų ir būsimų prievolių, įsipareigojimų ar įsiskolinimų pagal e-Autobusų pirkimo sutartį, įvykdymą, šia sutartimi įkeičia 1 (pirmos) eilės maksimaliuoju įkeitimu kreditoriaus naudai visą savo Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punkte „Įkeitimo objektai“ nurodytą turtą. Maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutartis sudaryta atsižvelgus į tai, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dancer Mobility“ turi sumokėti e-Autobusų pirkimo kainą (5 937 500,00 Eur) iš anksto avansu, t. y. iki e-Autobusų ir infrastruktūros perdavimo). Įkeitimo objektai pagal sutarties 2.1 punktą – tai visi komponentai ir atsarginės dalys, reikalingos įkaito davėjui pagaminti 10 e-Autobusų (kaip apibrėžta Autobusų pirkimo–pardavimo sutartyje) (b. f. 1, f. l. 94–114). 2023 m. spalio 5 d. pakeitimu Nr. 3 buvo pakeista Maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutartis (b. f. 1, f. l. 115–128).

15.       2022 m. gruodžio 23 d. UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarė susitarimą dėl įskaitymo, kuriuo susitarė sudengti toliau nurodytus priešpriešinius reikalavimus: 1) pardavėjos reikalavimą dėl Pirkimo kainos dalies, sudarančios 1 442 000 Eur su šiais pirkėjos reikalavimais, kurių bendra suma yra 1 442 000 Eur ir kuri susideda iš pirkėjos reikalavimo į UAB „Vėjo projektai“ paskolos dalį – 1 000 000 Eur – ir pirkėjos reikalavimo teisę į visą „Kautros“ avanso grąžinimą – 442 000 Eur (f. t. 1, f. l. 171–174).

16.       2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Dancer Mobility“ (nuomotojas) ir UAB „Vėjo projektai“ (nuomininkas) sudarė e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas išnuomoja e-Autobusus bei infrastruktūrą, o nuomininkas įsipareigoja nuomotis e-Autobusus bei infrastruktūrą iš nuomotojo ir už tai tinkamai atsiskaityti su nuomotoju ir vykdyti kitas šioje sutartyje numatytas pareigas (b. f. 3, f. l. 160–171). Sutartyje pažymėta, jog ji sudaroma atsižvelgus į tai, jog nuomininkas yra elektra varomų autobusų Dancer, skirtų viešajam transportui, gamintojas; nuomininkas laimėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ paskelbtą elektra varomų autobusų veiklos nuomos tarptautinį pirkimą ir 2022 m. birželio 17 d. pasirašė Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį; šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamam įgyvendinimui, tai yra e-Autobusų bei krovimo infrastruktūros gamybai, yra reikalingas finansavimas; nuomotojas numatyto finansavimo tikslu sutiko įsigyti e-Autobusus ir infrastruktūrą ir išnuomoti juos atgal pagal šią sutartį. Sutarties specialiųjų sąlygų 7 punkte numatyta, jog nuomos kainos tarifas 1 Eur/1 km, neįskaitant PVM, skaičiuojamas už ridą, minimalus nuomos mokestis per metus 78 000 Eur, neįskaitant PVM, minimali rida vienam autobusui per metus 78 000 kilometrų (Sutarties specialiosios dalies 7–9 punktai, b. f. 3, f. l. 171). 2022 m. gruodžio 23 d. UAB „Vėjo projektai“ (įkaito davėjas) ir UAB „Dancer Mobility“ (kreditorius) pasirašė Maksimaliojo įkeitimo sutartį, pagal kurią įkaito davėjas, siekdamas užtikrinti visų jo prievolių, įsipareigojimų ar įsiskolinimų pagal e-Autobusų nuomos sutartį, t. y. užtikrintų prievolių (kaip apibrėžta šios Sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punkte „Užtikrintos prievolės“) tinkamą įvykdymą, sumokėjimą ir atsiskaitymą, šia Sutartimi įkeičia kreditoriaus naudai: visas esamas ir būsimas gautinas lėšas vykdant Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį, visas esamas ir būsimas gautinas sumas, kurias įkaito davėjas turi teisę gauti ir gaus pagal Akcininko paskolos sutartį (b. f. 3, f. l. 172–185).

17.       UAB „Dancer Mobility“ akcininkai nuo 2020 m. balandžio 2 d. yra EEE Fondas (The European Energy Efficiency Fund, SA, SICAV-SIF), turintis 800 000 vnt. akcijų iš 1 000 000 vnt. bendro akcijų skaičiaus, ir UAB „Vėjo projektai“, turinti 200 000 vnt. akcijų (b.t. 1, b. l. 19–20).

18.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukta RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byla; konstatuota, kad RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, todėl yra pagrindas teismui ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“.

19.       Ieškovas nurodo, jog egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti Autobusų pardavimo sutartį negaliojančia ab initio pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, CK 1.82 straipsnio 1 dalį, CK 1.86 straipsnio 1 dalį ir (ar) CK 1.87 straipsnio 1 dalį. CK 4.198 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įkeitimo teisė ir jos galiojimas priklauso nuo įkeitimu užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Taigi tuo atveju, jeigu teismas pripažintų negaliojančia Autobuso pardavimo sutartį, iš kurios kyla pagrindinė Bendrovės prievolė, nebegaliotų / pasibaigtų ir išvestinė užtikrinimo prievolė pagal įkeitimo sandorį (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punktas). UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytas 2022 m. gruodžio 23 d. Susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja paskolos ir įskaitymo sandorius reglamentuojančioms CK teisės normoms, kadangi įskaitymu negali būti sukurti paskoliniai teisiniai santykiai. CK nenumato paskolos suteikimo įskaitymo būdu, kadangi įskaitymo paskirtis per se yra priešpriešinių vienarūšių prievolių užbaigimas, o ne sukūrimas. Todėl šalių Susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja imperatyvioms CK teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), reglamentuojančioms paskolos ir įskaitymo teisinius santykius, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ 2022 m. rugsėjo 30 d. sudaryta e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartis yra apsimestinė, todėl šis sandoris yra negaliojantis ab initio (CK 1.87 straipsnio pagrindu). Kartu šį sandorį užtikrinanti 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo įkeitimo sutartis pripažintina negaliojančia.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.86 straipsnyje ir 1.87 straipsnyje numatytais pagrindais

20.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad tiek 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartis, tiek 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo įkeitimo sutartis, tiek ir 2022 m. gruodžio 23 d. Susitarimas dėl įskaitymo yra arba fiktyvūs, arba apsimestiniai sandoriai, o 2022 m. rugsėjo 30 d. e-Autobusų ir infrastruktūros nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris.

21.       CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukelti teisinių pasekmių, yra negaliojantis. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti ir taikanti CK 1.86 straipsnio nuostatas, yra nuosekliai suformuota ir plėtojama. Joje pažymima, kad sandorio – kaip teisinio veiksmo, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas – esminis elementas yra tikras šalių ketinimas sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Veiksmai, kuriems trūksta šio esminio valios elemento, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas taikomas tais atvejais, kai asmenys, siekdami tam tikrų tikslų, imituoja sandorio sudarymą – atlieka išoriškai sandorį atitinkančius veiksmus, tačiau realiai nesiekia sukurti sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylose dėl sandorio pripažinimo tariamuoju įrodinėjimo objektą sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar po sandorio faktiškai atsirado jam būdingos teisinės pasekmės – ar šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, būtina aiškintis tikrąją sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus bei tikslus. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tas, kad toks sandoris realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

23.       Ieškovas nurodo, kad sandorių tariamumą byloje įrodo tai, kad Autobusų pardavimo sutartyje yra įtvirtinta, jog Bendrovė fiziškai (faktiškai) neperduos UAB „Dancer Mobility“ jos tariamai įsigyjamų 10 e-Autobusų, o perduos juos UAB „Klaipėdos paslaugos“, kuri naudosis šiais e-Autobusais pagal UAB „Klaipėdos paslaugos“ ir Bendrovės 2022 m. birželio 17 d. sudarytą Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį net 10 metų, taip pat byloje nėra įrodymų, kad UAB „Dancer Mobility“ iš tikrųjų sumokėjo jo nurodomą Pirkimo kainos dalį (5 390 618,00 Eur) pagal Autobusų pardavimo sutarties sąlygas.

24.       Iš sandorių šalių atstovų, kurie tiesiogiai dalyvavo ir tarėsi sudarant sandorius (R. R. ir A. N.), paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog vienintelis sudarytų sandorių tikslas buvo atsakovei iš UAB „Vėjo projektai“ nusipirkti 10 e-Autobusų (Autobusų pirkimo–pardavimo sutartis) ir juos vėliau nuomoti. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino tiek R. R., tiek A. N., pradžioje buvo manyta, jog viešajame pirkime dalyvaus UAB „Dancer Mobility“, tačiau UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pakeitus viešųjų pirkimų sąlygas ir nurodžius, kad tiekėjas turi turėti patirties tokiuose pirkimuose, buvo nuspręsta e-Autobusus išnuomoti atgal UAB „Vėjo projektai“, kad ji dalyvautų viešajame pirkime ir kad galėtų e-Autobusus pateikti (subnuomoti) UAB „Klaipėdos paslaugos“ pagal sudarytą nuomos sutartį. UAB „Vėjo projektai“, išnuomavę e-Autobusus ir gaudami iš to pajamas, turės galimybę sumokėti nuomą UAB „Dancer Mobility“ ir taip UAB „Dancer Mobility“ gaus pajamas ir turės galimybę grąžinti paskolas savo steigėjams. Kiti ieškovo ginčijami sandoriai (įkeitimai, nuomos sutartis Susitarimas dėl įskaitymo) tiesiog užtikrino šių tikslų įvykdymą ar sureguliavo vykdymo eigą. R. R. 2025 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu paaiškino, kad EEE Fondas nusprendė projekte dalyvauti ne teikdamas paskolą UAB „Vėjo projektai“, o kurdamas bendrą įmonę (atsakovę) su UAB „Vėjo projektai“ dėl objektyvių priežasčių: siekiant atsakovei gauti nuosavybės teisę į autobusus, valdant UAB „Vėjo projektai“ gamybines ir darbuotojų rizikas, įvertinant galimas šalutines veiklas ir įsipareigojimus, papildomus užsakymus ir pan. Be to, EEE Fondas buvo suinteresuotas tik 10 elektrinių autobusų verslo sandoriu, tuo tarpu UAB „Vėjo projektai“ turėjo planų statyti keliasdešimt ar net kelis šimtus tokių autobusų, todėl buvo siekiama aiškiai atidalyti projektus ir susijusias rizikas. Tai, kad EEE Fondas investuos į bendros EEE Fondo ir UAB „Vėjo projektai“ įmonės steigimą ir tokią įmonę finansuos, kad ji galėtų tapti 10 elektrinių autobusų savininke ir juos išnuomoti galutinei naudotojai – UAB „Klaipėdos paslaugos“, patvirtina ir 2018 m. EEEF pateiktas Ketinimų protokolas. Iš 2018 m. EEE Fondo ketinimų protokolo nustatyta, jog investavimo subjektas Specialios paskirties įmonė projektui įgyvendinti – bendra „Dancer“ ir EEE Fondo įmonė, kurios dalininkai yra EEE Fondas – 80 proc. ir „Dancer“ – 20 proc. Projekto tikslas buvo bendros įmonės, kuri pagal ilgalaikes koncesijų sutartis viešojo sektoriaus subjektams nuomos „Dancer“ pagamintus, eksploatuojamus bei aptarnaujamus elektrinius autobusus. Galutiniais fondo lėšų gavėjais gali būti išimtinai tik viešojo sektoriaus subjektai (įskaitant, bet neapsiribojant Klaipėdos autobusų parku – keleivių vežimo autobusais paslaugų teikėjų Klaipėdos mieste) (b. f. 6, f. l. 9–13). Taigi nors nagrinėjamu atveju pagal pasirašytas sutartis UAB „Dancer Mobility“ ir neturėjo realiai gauti e-Autobusų, bet tai nereiškia, kad ji, kaip šitų e-Autobusų savininkė, negauna iš šio sandorio naudos. UAB „Dancer Mobility“, įsigijusi e-Autobusus, turėjo teisę jais disponuoti, kaip jai atrodė tinkama, tai yra ir išnuomoti juos atgal UAB „Vėjo projektai“, kad jie galėtų dalyvauti viešajame pirkime, nes iš esmės tikslas toks ir buvo, kad e-Autobusai būtų išnuomoti UAB „Klaipėdos paslaugos“.

Dėl Pirkimo kainos sumokėjimo

25.       Ieškovas ieškinyje nurodo, jog Autobusų pardavimo sutartis neįsigaliojo, nes nebuvo sumokėta e-Autobusų pirkimo kaina ir neaišku, ar buvo įvykdytos sąlygos, numatytos akcininko „Vėjo projektai“ paskolos sutarties 5.1 punkte dėl paskolos suteikimo.

26.       Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.1 punkte nurodyta, kad bendro visų e-Autobusų ir infrastruktūros pirkimo kaina yra 5 937 500 Eur (be PVM). Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3. punkte pardavėja ir pirkėja susitarė, kad Pirkimo kaina sumokama tokia tvarka: 4.3.3.1. punktas, Pirkimo kainos dalis, lygi 1 442 000 Eur, yra sumokama pardavėjai Sutarties įsigaliojimo dieną, atliekant nurodytos sumos įskaitymą su pardavėjos priešpriešinėmis prievolėmis: (i) grąžinti pirkėjai 442 000 Eur avansą pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartį, ir (ii) suteikti pirkėjai 1 000 000 Eur paskolą pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. tarp Pirkėjo ir Pardavėjo sudarytą paskolos sutartį. Sutarties 4.3.3.2. punkte numatyta, kad pirkimo kainos dalį, lygią 4 100 000,00 Eur, pirkėja sumoka atlikdama mokėjimus už e-Autobusų gamybai būtinas medžiagas, dalis ir kitus komponentus bei Infrastruktūrą tiesiogiai jų tiekėjams pagal jų pateiktas sąskaitas faktūras, tokiomis dalimis: (i) 2022 m. rugsėjo mėn. sumokama pirkimo kainos dalis neviršys 1 733 000,00 Eur; (ii) 2022 m. spalio mėn. sumokama pirkimo kainos dalis neviršys 1 504 000,00 Eur; (iii) 2022 m. lapkričio mėn. sumokama Pirkimo kainos dalis neviršys 863 000,00 Eur; 4.3.3.3. punktas numato, jog pirkimo kainos dalis, lygi 395 500,00 Eur, yra sumokama pardavėjai 4.3.3.2 (iii) punkte nurodytos sumos visiško sumokėjimo dieną. Šiame punkte nurodyta pirkimo kainos dalis, sudaranti   395 500,00 Eur, bus sumokama atliekant dalinį priešpriešinės pardavėjos prievolės sumokėti pirkėjai pantografo atpirkimo kainą pagal 2020 m. liepos 15 d. Elektrinių autobusų baterijų įkrovimo stoties pirkimo–pardavimo sutartį (įskaitant jos pakeitimus ir papildymus) įskaitymą. Aiškumo dėlei nurodoma, kad Pirkimo kainos dalis, sudaranti 395 500,00 Eur ir kuri sumokama atliekant šiame punkte nurodytą įskaitymą, nėra įtraukta į Pirkimo kainos dalį, nurodytą Sutarties 4.3.3.2 (iii) punkte. Taip pat pažymėta, jog e-Autobusų pardavimo sutarties 4.3.4. punkte šalys susitarė dėl pirkimo kainos mokėjimo sąlygų ir numatė, jog: (i) pirkimo kainos dalis, nurodyta Sutarties 4.3.3.1 punkte ir 4.3.3.2.(i) punkte, bus sumokama tik esant tinkamai įvykdytoms visoms Paskolos sutarties 5.1 punkte numatytoms sąlygoms; (ii) pirkimo kainos dalis, nurodyta Sutarties 4.3.3.2. (ii) punkte, bus sumokama tik esant tinkamai įvykdytoms visoms Paskolos sutarties 5.1 punkte ir 5.2 punkte numatytoms sąlygoms; (iii) Pirkimo kainos dalis, nurodyta Sutarties 4.3.3.2. (iii) punkte ir 4.3.3.3 punkte, bus sumokama tik esant tinkamai įvykdytoms visoms Paskolos sutarties 5.1, 5.2 ir 5.3 punktuose numatytoms sąlygoms.

27.       Pasisakant dėl Autobusų pardavimo 4.3.3.1. punkte numatytos 1 442 000 Eur Pirkimo kainos dalies sumokėjimo, atliekant nurodytos sumos įskaitymą su pardavėjos priešpriešinėmis prievolėmis, įvykdymo, byloje nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 23 d. UAB „Vėjo projektai“ (pardavėja) ir UAB „Dancer Mobility“ (pirkėja) pasirašė susitarimą dėl įskaitymo, kuriuo susitarė sudengti toliau nurodytus priešpriešinius reikalavimus: 1) pardavėjos reikalavimą dėl Pirkimo kainos dalies, sudarančios 1 442 000 Eur su šiais pirkėjos reikalavimais, kurių bendra suma yra 1 442 000 Eur ir kuri susideda iš pirkėjos reikalavimo į UAB „Vėjo projektai“ paskolos dalį – 1 000 000 Eur – ir pirkėjos reikalavimo teisę į visą „Kautros“ avanso grąžinimą – 442 000 Eur. Susitarime dėl įskaitymo nurodyta, jog jis pasirašytas atsižvelgus į tai, jog a) 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vėjo projektai“ (pardavėja) ir UAB „Dancer Mobility“ (pirkėja) sudarė Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutartį, kuri įsigaliojo 2022 m. gruodžio 23 d. ir pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti pirkėjai, o pirkėja įsipareigojo nupirkti iš pardavėjos e-Autobusus ir Infrastruktūrą už bendrą pirkimo kainą, lygią 5 937 500 Eur be PVM, kurią pirkėja sumoka pardavėjai avansiniais mokėjimais, t. y. prieš perduodant e-Autobusus ir Infrastruktūrą pirkėjai: b) 2022 m. rugsėjo 30 d. pardavėja UAB „Vėjo projektai“, kaip paskolos davėja, ir pirkėja UAB „Dancer Mobility“, kaip paskolos gavėja, sudarė Akcininko paskolos sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo suteikti pirkėjai 1 030 000 Eur dydžio akcininko paskolą; (b. f. 2, f. l. 33–45);  c) 2022 m. rugsėjo 30 d. pirkėja ir pardavėja sudarė susitarimą dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. Autobusų ir įkrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/09/21-1 nutraukimo, kuris įsigaliojo ir pagal kurį šio Susitarimo sudarymo dieną pardavėja vis dar turi pareigą grąžinti pirkėjai avansą pagal nutrauktą sutartį – 442 000 Eur („Kautros“ avanso grąžinimas); d) pagal Autobusų pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.3.1 punktą, pirkimo kainos dalį, lygią 1 442 000 Eur, pirkėjas sumoka pardavėjui Autobusų pirkimo sutarties įsigaliojimo dieną, įskaitydamas šią sumą į šiuos priešpriešinius pardavėjo įsipareigojimus: (i) pardavėjo įsipareigojimą grąžinti pirkėjui 442 000 Eur ir (ii) pardavėjo įsipareigojimo dalį – 1 000 000 Eur – suteikti pirkėjui akcininko paskolą pagal akcininko „Vėjo projektai“ paskolos sutartį (b. f. 1, f. l. 171–174).

28.       Byloje nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. UAB „Dancer Mobility“ mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Vėjo projektai“ 442 000 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Autobusų ir jų pakrovimo infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties Nr.21/09/21-1 Bendrųjų sąlygų 4.3.3.1 punkto ir specialiųjų sąlygų 3–4 punktus (b. f. 2, f. l. 50). Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina, jog šalys turėjo teisę atlikti šios sumos užskaitymą, nes UAB „Vėjo projektai“ buvo skolingos UAB „Dancer Mobility“ nurodytą sumą pagal atliktą mokėjimą. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.

29.       Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Vėjo projektai“, kaip UAB „Dancer Mobility“ akcininkas, turėjo įsipareigojimą paskolinti UAB „Dancer Mobility“ 1 030 000 Eur pagal Bendrovės ir EEE Fondo bendradarbiavimo susitarimą. UAB „Dancer Mobility“ turėjo įsipareigojimą sumokėti UAB „Vėjo projektai“ 5 390 618,00 Eur už įsigyjamus 10 elektrinių autobusų pagal Autobusų pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip nurodė atsakovė byloje, kadangi tiek viena šalis, tiek kita turėjo įsipareigojimus perduoti pinigus, atlikus užskaitymą laikoma, kad UAB „Vėjo projektai“ paskolino 1 000 000 Eur UAB „Dancer Mobility“, o UAB „Dancer Mobility“ už e-autobusus mokama suma sumažėjo 1 000 000 Eur (liko 4 390 618,00 Eur). Taigi atsakovė tapo skolinga Bendrovei 1 000 000 Eur (tripliko 17 punktas), pažymėtina, jog ieškovas šitos aplinkybės byloje neginčija, tuo tarpu Bendrovė patvirtino gavusi 1 000 000 Eur mokėjimą pagal e- autobusų pirkimo sutartį. Teismas pažymi, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovės 1 000 000 Eur skolos Bendrovei pagal akcininko UAB „Vėjo projektai“ paskolos sutartį, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

30.       Nagrinėjamu atveju teismas pasisako tik dėl to, ar galėjo atsakovė ir Bendrovė patvirtinti e-Autobusų pirkimo sutartyje, kad akcininkė UAB „Vėjo projektai“ įvykdė savo įsipareigojimą ir paskolino 1 000 000 Eur sumą UAB „Dancer Mobility“ pagal Bendrovės ir EEE Fondo bendradarbiavimo susitarimą.

31.       Ieškovas nurodo, jog, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Todėl tam, kad šalys galėtų atlikti priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, abi priešpriešinės vienarūšės prievolės de jure turi atsirasti ir egzistuoti dar iki įskaitymo sandorio sudarymo, nes jos yra įskaitymo sandorio dalyku (įskaitymo objektais). Šiuo gi atveju atsakovė iš esmės teigė, kad būtent įskaitymu neva buvo ne užbaigta, o sukurta atsakovės paskolinė prievolė Bendrovei – tai prieštarauja paskolos ir įskaitymo sandorius reglamentuojančioms imperatyvioms CK teisės normoms. Bendrovės paskola atsakovei galėjo būti suteikta tik perduodant pastarajam pinigus ir būtent tokiu būdu sukuriant tarp šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šiuo gi atveju, tarp šalių net neatsiradus paskoliniams teisiniams santykiams, nes Bendrovė taip ir neišmokėjo atsakovei 1 000 000,00 Eur paskolos, šalys šią neegzistuojančią Bendrovės prievolę tariamai „sukūrė“, ją įskaitydami į atsakovės prievolę sumokėti Bendrovei 1 000 000,00 Eur Pirkimo kainos dalį. Atitinkamai, ši šalių sudaryta sandorio dalis dėl 1 000 000,00 Eur sumos įskaitymo pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

32.       Teismas su tokiu ieškovės aplinkybių vertinimu ir aiškinimu nesutinka. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020). 

33.       Sutiktina su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog realiai UAB „Vėjo projektai“ nepervedė paskolintų pinigų į UAB „Dancer Mobility“ sąskaitą, tačiau tai nedaro paskolos sutarties negaliojančia, kaip teigia ieškovas, nes šiuo atveju abi šalys pripažino ir patvirtino, jog mano, kad paskolos sutartis buvo realiai įvykdyta, paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjo nuosavybėn, tik nebuvo atliktas fizinis pinigų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, siekiant išvengti nereikalingo pinigų pervedinėjimo. Nes šiuo atveju UAB „Vėjo projektai“ būtų turėjusi pervesti 1 000 000 Eur paskolintus pinigus UAB „Dancer Mobility“ ir UAB „Dancer Mobility“ būtų turėjusi pervesti 1 000 000 Eur UAB „Vėjo projektai“ kaip mokėjimo dalį už įsigytus e-Autobusus. Ši paskolos sutartis yra galiojanti ir buvo šalių vykdoma. Atsakovė UAB „Dancer Mobility“ taip pat nurodė, kad jos buhalteriniuose dokumentuose yra fiksuotas įsiskolinimas UAB „Vėjo projektai“, taigi egzistuoja ir antroji esminė sąlyga, tai yra paskolos gavėjo įsipareigojimas gautą pinigų sumą grąžinti paskolos davėjai.

34.       Kaip jau nurodyta byloje, UAB „Dancer Mobility“ taip pat turėjo atlikti mokėjimą Bendrovei už įsigyjamus e-Autobusus pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. Autobusų pardavimo sutartį, todėl tam, kad išvengtų pinigų pervedimų, abi šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų užskaitymo. Tai byloje patvirtino UAB „Dancer Mobility“ vadovas R. R. ir liudytojas A. N.. Teismo vertinimu, šiuo atveju priešingai, nei nurodo ieškovas, atliekant įskaitymą viena prievolė buvo užbaigta, o kita iš dalies: buvo užbaigta UAB Vėjo projektai“ prievolė perduoti 1 000 000 Eur UAB „Dancer Mobility“ pagal akcininko „Vėjo projektai“ paskolos sutartį ir iš dalies (1 000 000 Eur sumoje) įvykdyta UAB „Dancer Mobility“ prievolė sumokėti e-Autobusų pirkimo kainą už įsigyjamus 10 vienetų elektrinių autobusų. Tai, jog UAB „Vėjo projektai“ realiai nepervedė 1 000 000 Eur UAB „Dancer Mobility“ pagal paskolos sutartį, nedaro jos negaliojančios, nes abi šalys Susitarimo dėl įskaitymo 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose patvirtino, kad pirkėja tinkamai sumokėjo pardavėjai visą Pirkimo kainos 1 dalį, t. y. 1 442 000 Eur, ir atitinkamai pirkėjos prievolė yra tinkamai įvykdyta ir laikoma, kad pardavėja tinkamai suteikė pirkėjui                1 000 000 Eur dydžio akcininko „Vėjo projektai“ paskolos dalį ir atitinkamas Pardavėjo įsipareigojimas yra tinkamai įvykdytas.

35.       Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovė realiai gavusi paskolą iš Bendrovės turėtų būti skolinga Bendrovei 1 000 000,00 Eur (su priskaičiuotomis palūkanomis) pagal sudarytą paskolos sutartį ir 1 000 000,00 Eur pirkimo kainos dalį pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą. Bendrai atsakovė turėtų būti skolingas Bendrovei 2 000 000,00 Eur ir objektyviai negalėtų turėti jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo Bendrovės atžvilgiu, kurį galėtų įskaityti, nes po paskolos jai suteikimo Bendrovė turėtų į atsakovę tik du reikalavimus (pagal Paskolos sutartį ir pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.1. punktą), o Kreditorius į Bendrovę jokio reikalavimo nebeturėtų (paskola būtų suteikta iki įskaitymo, nes, kaip minėta, pačiu įskaitymu paskola de jure negali būti suteikta, nes įskaitymu prievolės užbaigiamos, o ne sukuriamos).

36.       Teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka, kadangi šiuo atveju ieškovas skaičiuoja tik atsakovės skolas Bendrovei, visiškai nevertindamas ir nieko nepasisakydamas apie Bendrovės įsipareigojimą atsakovei paskolinti 1 030 000 Eur pagal akcininko Vėjo projektai paskolos sutartį. Taigi atsakovė iš turimos, kaip teisingai nurodo ieškovas, 2 000 000 Eur skolos sutarusi su Bendrove atliko 1 000 000 Eur sumos užskaitymą ir liko skolinga Bendrovei 1 000 000 Eur sumą su palūkanomis pagal akcininkės UAB „Vėjo projektai“ paskolos sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju užskaitymu nebuvo sukurti paskoliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog įstatymai nedraudžia užskaityti ne visą turimą skolos sumą, o tik dalį, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

37.       Teismas pažymi, jog vertinant šalių atliekamus veiksmus ir sprendžiant ieškovo iškeltą klausimą dėl sandorių negaliojimo teismas turi ne atsietai vertinti Susitarimo dėl įskaitymo sudarymo aplinkybes, bet jas vertinti visų kitų šalių atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų kontekste. Kaip jau buvo nurodyta, šalys sudarė daug sandorių, kurie vienas kitą papildė ir lėmė kitų sandorių sudarymą. Taip pat yra ir šiuo atveju. Šalių sudarytoje akcininko „Vėjo projektai“ paskolos sutartyje, taip pat Autobusų pardavimo sutartyje šalims numatytos pareigos lėmė ir sudarė galimybę šalims tartis dėl Susitarimo dėl įskaitymo. Teismo vertinimu, tai, jog šalys susitarė fiziškai neatlikinėti pinigų pervedimų, nedaro šių sandorių negaliojančiais, įvertinus visas kitas aplinkybes, tai, jog susitarimai yra užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir kad abi sutarčių šalys patvirtina, jog mano, kad prievolės buvo įvykdytos tinkamai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja imperatyvioms CK teisės normoms, reglamentuojančioms paskolos ir įskaitymo teisinius santykius (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir kad šalys šiuo atveju akivaizdžiai bandė neteisėtais būdais pakeisti savo tarpusavio įsipareigojimų dydžius, siekdamos sudaryti regimybę, kad tik Bendrovė tariamai yra skolinga UAB „Dancer Mobility“.

38.       Ieškovas byloje taip pat nurodo, jog, pagal Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.2. punktą, Pirkimo kainos dalį, lygią 4 100 000 Eur, pirkėjas sumoka atlikdamas mokėjimus už e-Autobusų gamybai būtinas medžiagas, dalis ir kitus komponentus bei infrastruktūrą tiesiogiai jų tiekėjams pagal jų pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau jokių šios pirkimo kainos dalies sumokėjimo įrodymų byloje nėra.

39.       Atsakovė su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir nurodo, jog byloje yra pateikti išsamūs ir pakankami įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė yra sumokėjusi Bendrovei 3 948 618,29 Eur kainos dalį atlikdama tiesioginius pavedimus UAB „Vėjo projektai“ tiekėjams už šių pateiktas įvairias medžiagas ir detales, skirtas 10 e-Autobusų gamybai.

40.       Iš bylai pateiktų UAB „Dancer Mobility“ apyvartos žiniaraščių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo apmokėta sąskaitų už 5 390 621,44 Eur (b. f. 2, f. l. 47–49). Atsakovė bylai pateikė UAB „Dancer Mobility“ mokėjimo nurodymus (laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d.) įvairioms bendrovėms, kurių paskirtyje nurodoma, kad mokama už UAB „Vėjo projektai“ pateiktas sąskaitas faktūras (b. f. 2, f. l. 51–302, b. f. 6, f. l. 80–99, 132–151, 185–204, 236–255, 311–330, 352–371, 411–430, 456–469). Mokėjimuose atsispindi konkreti informacija apie sutartį bei sąskaitą, kurią (visą ar iš dalies) apmoka atsakovė taip įvykdydama savo prievolę sumokėti pirkimo kainą pagal Autobusų pirkimo–pardavimo sutartį. Papildomai atsakovė bylai pateikė ir atitinkamų tiekėjų išrašytas sąskaitas, kurios buvo apmokėtos (visos arba dalinai) tiesioginiais atsakovės pavedimais (b. f. 6, f. l. 43–79, 100–132, 152–184, 205–235, 256–310, 331–351, 372–410, 431–455. 

41.       Bylos nagrinėjimo metu (2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje) ieškovo atstovai nurodė, jog jie pripažįsta, kad UAB „Dancer Mobility“ atliko mokėjimus už UAB „Vėjo projektai“ įvairioms bendrovėms, nereiškia jokių prieštaravimų dėl minėtos sumos, jos neginčija, tačiau vertina, jog pateikti dokumentai neįrodo, kad mokėjimai buvo atlikti už detales, kurias UAB „Vėjo projektai“ panaudojo įsigyjamų 10 e-Autobusų gamybai. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė įrodinėjimo pareiga ir numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas teigdamas, kad UAB „Dancer Mobility“ apmokėtos detalės buvo panaudotos ne tų 10 autobusų, kuriuos įsigijo atsakovė, gamybai, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, jog ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, bylos nagrinėjimo metu netgi nurodė, jog jie neturi duomenų, kad tuo laikotarpiu, kada buvo įsigytos detalės, UAB „Vėjo projektai“ gamino daugiau negu 10 vnt. e-Autobusų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės vadovo R. R. ir buvusio UAB „Vėjų projektai“ vadovo A. N. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog visos įsigytos detalės buvo skirtos UAB „Dancer Mobility“ parduotų e-Autobusų gamybai, be to, toks kainos sumokėjimas buvo tikslingai nurodytas Autobusų pardavimo sutarties 4.3.3.2 punkte, tai leido atsakovei kontroliuoti, kad lėšos bus panaudotos nupirktiems e-autobusams pagaminti ir užtikrinant, kad detalių tiekimas nestrigtų dėl nesavalaikio atsiskaitymo su tiekėjais. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys visiškai pagrindžia, kad Autobusų pardavimo sutartis buvo vykdoma ir didžioji dalis, net 5 390 618 Eur (be PVM), iš sutartos 5 937 500 Eur sumos yra sumokėta.

42.       Ieškovas byloje taip pat nurodė, jog Autobusų pardavimo sutartis neįsigaliojo, nes galbūt buvo neįvykdytas paskolos sutarties, sudarytos 2022 m. rugsėjo 30 d. tarp pirkėjo ir EEE Fondo (paskolos gavėjo) dėl e-Autobusų ir infrastruktūros įsigijimo iš pardavėjo finansavimo, 5.1 punktas (Autobusų pardavimo sutarties 11.1 punktas).

43.       Atsakovė bylai pateikė European Energy Efficieny Fund atstovų L. B. (L. B.) ir D. B. (D. B.) 2024 m. lapkričio 25 d. pasirašytą patvirtinimą. Patvirtinime nurodoma, jog visos 2022 m. rugsėjo 30 d. tarp Fondo ir UAB „Dancer Mobility“ sudarytos Akcininkų paskolos sutarties 5 straipsnyje numatytos išankstinės sąlygos buvo visa apimtimi įvykdytos arba jų Fondas atsisakė, pasinaudodamas sutarties 5.4 dalyje numatyta teise (b. f. 3, f. l. 39). Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje susipažinęs su pateiktu patvirtinimu ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl asmenų, pasirašiusių patvirtinimą, įgaliojimų, Atsakovė bylai taip pat pateikė EEEF valdymo įmonės DWS Investment, SA, kuri minėtų EEEF patvirtinimų išdavimo metu veikė kaip EEEF valdytojas, įgaliotų asmenų ir jų parašų pavyzdžių rinkinį. Dokumente nurodyta, jog įgaliojimus atstovauti bendrovei turi bet kurie du šiame sąraše nurodyti asmenys, veikdami kartu (b. f. 6, f. l. 14–42). 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas R. R. nurodė, jog jam niekada nekilo jokių abejonių dėl EEE Fondo patvirtinimą pasirašiusių asmenų įgaliojimų apimties, kadangi su minėtais asmenimis buvo bendraujama nuolatos, apie juos (kaip EEEF įgaliotus asmenims) teikiama informacija atskaitingoms institucijoms ir kredito įstaigoms, pildomos naudos gavėjų anketos ir pan. Kaip matyti, patvirtinimus pasirašė 2 tinkamai įgalioti asmenys – (duomenys neskelbtini) L. B. ir įgaliotas asmuo ((duomenys neskelbtini)) D. B., todėl teismas vertina, jog atsakovė bylai pateikė įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad paskolos sutarties 5.1 punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta.

44.       CK 1.87 straipsnio 1 dalis numato, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. ???

45.       Ieškovas byloje įrodinėjo, jog Autobusų pardavimo sandoriu UAB „Vėjo projektai“ nesiekė parduoti e-autobusų, o UAB „Dancer Mobility“ nesiekė jų nusipirkti, o siekė sukurti kitokius teisinius santykius. Pažymėtina, jog procesiniuose dokumentuose ieškovas nebuvo nurodęs, kokį sandorį UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ siekė pridengti šiuo Autobusų pardavimo sandoriu. 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, jog tikisi, kad teismas išsiaiškins tikruosius šalių ketinimus ir nustatys, kokį sandorį šalys siekė pridengti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė įvardijo, jog Autobusų pardavimo sandoris buvo sudarytas tam, kad gautų iš EEE Fondo lėšas, taigi buvo sudarytas kreditavimo sandoris, o nuomos sutartis buvo sudaryta dėl daiktų, kurie net nebuvo pagaminti, ji buvo sudaryta tam, kad EEE Fondui grįžtų pinigai, kuriuos jie investavo į e-Autobusų pirkimą.

46.       Atsakovė su tokiu aiškinimu nesutiko ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog toks vertinimas neturi jokio pagrindo. Pagal piniginio kreditavimo sandorį yra suteikiamos piniginės lėšos, kurios paskolinamos skolininkui, o pastarasis turi pareigą jas grąžinti. Šiuo atveju aiškiai matyti, kad atsakovas nesiekė skolinti lėšų UAB „Vėjo projektai“, bet siekė įgyti e-Autobusus nuosavybės teise (tai patvirtina ir Autobusų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos). Be jokios abejonės, kadangi pirkimo kaina buvo mokama avansu, ekonomine prasme atsakovė finansavo UAB „Vėjo projektai“ veiklą ir e-autobusų gamybą, tačiau teisine prasme tai vis tiek buvo pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip posėdyje patvirtino ir A. N. – atsakovė nuosavomis lėšomis mokėjo pirkimo kainą UAB „Vėjo projektai“, tai savaime paneigia ieškovo prielaidas apie EEE Fondo dalyvavimą kreditavimo sandoryje UAB „Vėjo projektai“ atžvilgiu.

47.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė įrodinėjimo pareiga ir numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas nenaudai tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 9 1075/2024, 26 ir 27 punktai). Taigi pareiga įrodyti, jog atsakovė ir UAB „Vėjo projektai“ nesiekė parduoti e-Autobusų, o siekė sudaryti kreditavimo sandorį ir kad UAB „Dancer Mobility“ nesiekė perimti ir faktiškai naudoti e-Autobusų, tenka ieškovei, tačiau ieškovė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

48.       Tai, jog atsakovės vadovas R. R. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, jog buvo sudarytas „sandorių mixas“, kuris yra panašus į kreditavimą“, vertinant šiuos paaiškinimus visų R. R. paaiškinimų kontekste nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog atsakovė pripažino, kad buvo siekiama sudaryti kreditavimo sandorį. Pažymėtina, jog R. R. akcentavo, kad Bendrovė buvo įkurta tam, jog finansuotų e-Autobusų statybą, detalių pirkimą, tačiau jie neskolino, nes nenorėjo prisiimti gamybinių rizikų, o norėjo įsigyti e-autobusus, kuriuos vėliau planavo nuomoti. R. R. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir UAB „Vėjo projektai“ buvęs vadovas A. N.. Duodamas parodymus liudytojas patvirtino, jog tikslas buvo parduoti e-Autobusus, o vėliau laimėjus UAB „Klaipėdos paslaugos“ paskelbtą pirkimą išsinuomoti tuos pačius e-Autobusus ir gautais pinigais susimokėti nuomos mokestį UAB „Dancer Mobility“. Teismas pažymi, jog kad EEE Fondas ir UAB „Vėjo projektai“ yra privatūs ūkinę veiklą vykdantys subjektai ir turi teisę nuspręsti, kokius ir su kuo sandorius sudaryti. Šiuo konkrečiu atveju EEE Fondas pasiūlė ne suteikti kreditą, o finansuoti bendros įmonės steigimą. UAB „Vėjo projektai“ įvertinę, kad jiems reikalingos lėšos e-Autobusų gamybai, sutiko su pateiktu pasiūlymu. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė A. N., jie įsivertino e-Autobusų paklausą rinkoje, visas rizikas ir, remdamiesi patirtimi, kurią turėjo iš dviejų e-Autobusų nuomos, sutiko su pasiūlymu. Taip pat liudytojas nurodė, jog jie aktyviai bandė ieškoti investuotojų, buvo išsiuntę užklausas, bet norinčių investuoti kitų pasiūlymų nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog bendros įmonės (atsakovės) įkūrimas ir jos finansavimas, leidžiantis nuosavybės teise įsigyti 10 elektrinių autobusų, buvo labiausiai EEE Fondo ir UAB „Vėjo projektai“ ekonominius interesus ir siekius atspindintis variantas, kuris kartu sudarė galimybes EEE Fondui valdyti su UAB „Vėjo projektai“ gamybine veikla susijusias rizikas. 

49.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigdamas, jog šalys, sudarydamos Autobusų pardavimo sutartį, Įkeitimo sutartį, siekė apeiti kažkokias EEE Fondo taisykles ar grobstyti ES paramą, jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, kaip teismas jau nurodė, EEE Fondas yra privatus juridinis asmuo, o ne ES institucija.

50.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Dancer Mobility“ sudarė e-Autobusų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dancer Mobility“ siekė įsigyti dar nepagamintus e-Autobusus ir vėliau juos nuomojant gauti pajamas. UAB „Vėjo projektai“ turėjo žinių, kaip pagaminti tokius e-Autobusus, tačiau neturėjo tam lėšų, todėl ieškojo įvairių galimybių, kaip gauti finansavimą e-Autobusų gamybai. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė A. N., jie neturėjo kitų pasiūlymų dėl e-Autobusų gamybos finansavimo, todėl sutiko su EEE Fondo pasiūlytu variantu. Jie atliko skaičiavimus ir vertino, jog išnuomojus e-Autobusus UAB „Klaipėdos paslaugos“ jų gaunamos pajamos leis jiems sumokėti nuomos mokestį UAB „Dancer Mobility“ ir jie turės lėšų plėsti savo veiklą ir gaminti daugiau e-Autobusų.

51.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė, jog egzistuoja pagrindas pripažinti Autobusų pardavimo sutartį, Susitarimą dėl įskaitymo ir e-Autobusų nuomos sutartį negaliojančia ab initio kaip tariamą sandorį CK 1.86 straipsnio pagrindu ir kaip apsimestinį sandorį CK 1.87 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.81 straipsnyje numatytais pagrindais

52.       Ieškovė nurodo, kad Autobusų pardavimo sutartimi yra akivaizdžiai pažeidžiamas viešosios Nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ 9.1 punktas, numatantis, kad „Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Tiekėjo nuosavybės teisė į Daiktą ir imtis visų priemonių, kad išvengtų Tiekėjo nuosavybės teisės į Daiktą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės, t. y. Nuomininkas neturi teisės Daikto parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, likviduoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti Daiktu ar kitaip jį apsunkinti“. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, jog nepaisant to, kad Autobusų pardavimo sutarties 4.2.1. punkte atsakovė ir Bendrovė susitarė, jog ,, < ... > fizinis e-Autobusų ir / ar Infrastruktūros perdavimas Pirkėjui nebus atliekamas. E-autobusai ir Infrastruktūra yra perduodami tiesiogiai Nuomininkui (UAB „Klaipėdos paslaugos“) pagal veiklos nuomos sutartį. < ... >“, Autobusų pardavimo sutarties 4.2.3. punkte numatytas automatinis nuosavybės teisės į        e-Autobusus įregistravimas būtent atsakovės vardu padaro juridiškai neįmanomą Bendrovės pareigų pagal Nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos paslaugos“ įvykdymą, nes ji de jure nebebus šių e-Autobusų savininke, o ir minėtas Nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ 9.1. punktas draudžia Bendrovei perleidinėti nuosavybę į planuojamus nuomoti e-Autobusus.

53.       Teismas su nurodytais ieškovo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, jog 2022 m. birželio 17 d. Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (toliau šioje sutartyje ir Nuomininkė) ir UAB „Vėjo projektai“ (sutartyje taip pat įvardijama kaip Tiekėja), nurodyta, kad ši Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta vadovaujantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ Elektra varomų autobusų veiklos nuomos tarptautinio pirkimo skelbiamų derybų būdu Pirkimo Nr.568297 rezultatais. Šia sutartimi Tiekėja įsipareigoja Veiklos nuomos pagrindu Daiktą suteikti Nuomininkei sutartyje nustatytu laikotarpiu ir tvarka bei laikantis nustatytų reikalavimų, taip pat užtikrinti Daikto parengtumą, o Nuomininkė įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka, laiku ir tinkamai mokėti Tiekėjai veiklos mokestį ir vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Pagal šią sutartį, Bendrovė įsipareigojo 10 metų laikotarpiui išnuomoti UAB „Klaipėdos paslaugos“ 10 e-Autobusų ir jų aptarnavimo infrastruktūrą. Nuomos laikotarpiui pasibaigus Nuomininkė įsipareigoja grąžinti Daiktą Tiekėjai tokios būklės ir komplektacijos, kokios daiktas Nuomininkui buvo perduotas Nuomos laikotarpio pradžioje, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 1.1 punktas) (b. f. 1, f. l. 40–57).

54.       Teismas pažymi, kad sutarties sąlygos ir terminai aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovės nurodomame 9.1 punkte numatytas būtent nuomininkei, tai yra UAB „Klaipėdos paslaugos“, tenkantis įsipareigojimas užtikrinti, kad jos santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota tiekėjos, tai yra UAB „Vėjo projektai“, nuosavybės teisė į daiktą. Teismas pažymi, jog ši nuostata išplaukia iš kitų Veiklos nuomos sutarties 1.1 ir 5.1 punktuose numatytų nuostatų, jog e-Autobusai perduodami naudotis bei valdyti Nuomininkui, pasirašant Daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktą tarp Nuomininko ir Tiekėjo. Nuomininkas, tai yra UAB „Klaipėdos paslaugos“, neturi teisės daikto parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti ar apsunkinti. Tai, jog šiame punkte nurodoma, kad negali būti apribota UAB „Vėjo projektai“ nuosavybės teisė į e-Autobusus, nereiškia, jog pati UAB „Vėjo projektai“ neturi teisės disponuoti jai priklausančiais e-Autobusais ir jų perleisti, o paskui išsinuomoti tam, kad būtų įvykdyti jos įsipareigojimai UAB „Klaipėdos pasaugos“ pagal Veiklos nuomos sutartį. Pažymėtina, jog aptariamoje Veiklos nuomos sutartyje nenurodyta ir nėra privalomos imperatyvios nuostatos, jog UAB „Vėjo projektai“ išnuomoja UAB „Klaipėdos paslaugos“ jai nuosavybės teise priklausančius autobusus. Pažymėtina, jog analogiškas aiškinimas buvo pateiktas ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atsakant į UAB „Vėjo projektai“ pretenziją (b. f. 2, f. l. 205–206).

55.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog UAB „Vėjo projektai“ nebūdama teisėta e-Autobusų savininkė pasirašydama Veiklos nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nuslėpė šį faktą. Teismas nesutinka su nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog 2022 m. birželio 17 d. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Vėjo projektai“ pasirašytoje Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartyje nėra numatyta, jog tiekėjas, šiuo atveju UAB „Vėjo projektai“, nėra numatyta, jog tiekėjui nuomojamas daiktas privalo priklausyti nuosavybės teise. Beje, šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2021 m. lapkričio 3 d. atsakyme į UAB „Vėjo proketai“ pretenziją nurodydama, kad ribojimo daiktą valdyti kitos nei nuosavybės teisės pagrindu (nuoma, panauda ir kt.) nėra nustatyta Pirkimo dokumentuose, t. y. nei Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje, nei kvalifikacijos reikalavimuose (b. f. 2, f. l. 204–206).

56.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, jog UAB „Klaipėdos paslaugos“ Veiklos nuomos sutarties 9.1. punktas draudžia Bendrovei parduoti e-Autobusus ir kad Bendrovė, sudariusi e-Autobusų pardavimo sutartį ir nuomos sutartį su UAB „Dancer Mobility“, pagal kurią ji neteks nuosavybės teisės į šiuos e-Autobusus, pažeidė Veiklos nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos paslaugos“ ir tai yra savarankiškas pagrindas e-Autobusų pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia savarankišku CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais

57.       CK 1.82 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai).

58.       Sprendžiant klausimą dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007) (2011-12-163K-3-511/2011 Nutartis LAT Civilinė).

59.       Ieškovas byloje taip pat nurodo, jog iš sudarytų sandorių matyti, jog UAB „Vėjo projektai“ prisiėmė tik nuostolius, gamybos riziką, įsipareigojimą sumokėti PVM, nors jį turėtų mokėti pirkėjas, taip pat apdrausti e-Autobusus, o UAB „Dance Mobility“ gavo tik naudą, tačiau savo nurodytiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikia. Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).

60.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu A. N. nurodė, jog galbūt ne visos sutarčių sąlygos buvo naudingos UAB „Vėjo projektams“, tačiau vertinant visas sąlygas sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai naudingi UAB „Vėjo projektai“. Pažymėjo, kad sudarant e-Autobusų nuomos sutartį jie įsivertino ir apsiskaičiavo, kiek jie gaus lėšų išnuomoję e-Autobusus UAB „Klaipėdos paslaugos“, ir tos sumos turėjo pakakti sumokėti nuomos mokestį UAB „Dancer Mobility“ ir investuoti į naujų e-Autobusų gamybą.

61.       UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Vėjo projektai“ veiklos nuomos pirkimo sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio įkainis – 1,38 Eur/km be PVM, 1,6698 Eur/km su PVM. Elektros kaina jame sudaro 0,113 Eur/km be PVM. Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara (f. l. 1, f. l. 40–57). Sutarties 4.2.2. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei įvyksta šis įvykis, kuris yra laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu: jei Tiekėjas pateikė pretenziją dėl to, kad Nuomininkė 3 (trejus) metus iš eilės ne dėl Tiekėjos kaltės neužtikrina 540 000 km Autobusų ridos per 1 (vienus) metus. Pažymėtina, jog analogiška nuostata yra numatyta ir sutarties 3.3.3 punkte, kuriame pasisakoma dėl Tiekėjos atsakomybės, kai dėl e-Autobusų parengtumo trūkumų per 1 (vienų) kalendorinių metų laikotarpį nepasiekiama 540 000 km Autobusų rida per metus. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2022 m. liepos 14 d. rašte nurodė, jog Elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo (toliau – veiklos nuoma) dokumentuose numatyta, jog visų autobusų bendra minimali metinė rida bus ne mažesne nei 540 000 km per metus, o apytikrė 1 autobuso rida per kalendorinį mėnesį sudarys nuo 4 500 iki 6 000 km. Pažymėjo, jog bendrovė veiklos nuomos sutarties pagrindu eksploatuosiamus elektra varomus autobusus, juos pristačius, naudos 1-ajame ir 5-ajame maršrutuose. Bendra visų nurodytų maršrutų rida per kalendorinį mėnesį sudaro 65 644,70 km (detali ridos informacija pateikiama rašte esančioje lentelėje) (b. f. 2, f. l. 207–208). Iš e-Autobusų nuomos sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, jog nuomos kainos tarifas yra 1 Eur/1km, neįskaitant PVM, skaičiuojamas už ridą. Ir minimalus nuomos mokestis vienam autobusui per metus yra 78 000 Eur, minimali rida vienam autobusui per metus yra 78 000 kilometrai. Taigi įvertinus nurodytus skaičius galima daryti išvadą, jog UAB „Vėjo projektai“ pagrįstai tikėjosi iš veiklos nuomos pirkimo sutarties gauti pajamų, iš kurių ne tik galėtų padengti UAB „Dancer Mobility“ nuomą, bet ir gauti papildomų lėšų.

62.       CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą(??? 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-439-421/2018).

63.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog Autobusų pardavimo ir nuomos sutartys yra akivaizdžiai nenaudingos UAB „Vėjo projektai“, prieštarauja bendrovės veiklos tikslams siekti pelno ir pažeidžia jos kreditorių interesus ir kad tokių sandorių palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. 

Dėl procesinės bylos pabaigos

64.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas byloje neįrodė, kad yra pagrindas Autobusų pardavimo sutartį, Susitarimą dėl įskaitymo, Autobusų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį ir (ar) CK 1.87 straipsnio 1 dalį, kad Susitarimas dėl įskaitymo prieštarauja imperatyvioms CK teisės normoms, reglamentuojančioms paskolos ir įskaitymo teisinius santykius (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), Autobusų pardavimo sutartis ir Autobusų nuomos sutartis prieštarauja CK 1.81 straipsnio 1 daliai, CK 1.82 straipsnio 1 daliai. Teismui nepripažinus negaliojančiomis Autobusų pardavimo sutartį ir Autobusų nuomos sutartį nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis iš jų kylančias 2022 m. gruodžio 23 d. Maksimaliojo sąlyginio įkeitimo sutartis (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

65.       Teismas pažymi, kad dėl esminių byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų pasisakė, o kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei juos grindžiantys įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo pagal ieškinį išsprendimui bei galutiniam teismo sprendimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). 

Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį paskyrimo / nepaskyrimo

66.       Atsakovės UAB „Dancer Mobility“ atstovas advokatas A. Ž. 2025 m. spalio 10 d. nuomonėje reg. Nr. DOK-12700 pateikė prašymą skirti ieškovui procesinę baudą už piktnaudžiavimą procesu ir procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog ieškovas teikdamas teismui prašymus stabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00002-25, akivaizdžiai vilkina savo paties pradėtos civilinės bylos nagrinėjimą, trukdo teismui nagrinėti ieškovo pareikštus (aiškiai nepagrįstus) reikalavimus, užsiima „įrodymų žvejyba“, nuolat klaidina teismą ir proceso dalyvius ir atlieka kitus destrukcinio pobūdžio veiksmus, kadangi tikrasis ieškovo tikslas yra pats bylos buvimas, o ne joje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimas. Taip pat prašo teismo visapusiškai įvertinti tokį nesąžiningą ieškovo elgesį ir atsižvelgti į tai, skirstant bylinėjimosi išlaidas ar net sprendžiant dėl procesinės baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.

67.       CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

68.       Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

69.       Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

71.       Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. 2025 m. rugsėjo 30 d. ieškovas pateikė pakartotinį prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi buvo netenkintas. Teismas pažymi, jog 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymas buvo pateiktas bylos atidėjimo laikotarpiu, po 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio. 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdis buvo atidėtas pasibaigus darbo laikui ir laikotarpiu iki kito teismo posėdžio protokoline nutartimi buvo nutarta išreikalauti duomenis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kokioje stadijoje yra ikiteisminis tyrimas, pagal kokius straipsnius jis yra pradėtas ir vykdomas, ar kam nors yra pareikšti įtarimai, ar ikiteisminiame tyrime specialistui yra paskirtas objektų tyrimas pavedant surašyti išvadą. Gavus atsakymą, ieškovas pateikė pakartotinį prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymi, jog dėl šio prašymo pateikimo bylos nagrinėjimas neužsitęsė, bylos nagrinėjimas neturėjo būti atidėtas, todėl, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymo skirti ieškovui procesinės baudos už piktnaudžiavimą procesu.

Bylinėjimosi išlaidos

72.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

73.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienus metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

74.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

75.       Kadangi ieškovo ieškinys netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos.

76.       Atsakovė UAB „Dancer Mobility“ byloje pateikė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 17 855,26 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų dokumentų (2025 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Nr. DOK-11114 ir 2025 m. lapkričio 17 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Nr. DOK-14251 priedų) matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta 2025 m. kovo 14 d., 2025 m. balandžio 3 d., 2025 m. birželio 6 d., todėl skaičiuojant priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydį yra imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo atliktų mokėjimų datos.

77.       Nustatyta, kad atsakovo atstovas byloje pateikė šiuos procesinius dokumentus: 2024 m. spalio 15 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos, už kurio paruošimą vadovaujantis Rekomendacijomis maksimali priteistina suma būtų 223,79 Eur; 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį – 5594,75 Eur; 2024 m. lapkričio 26 d., 2025 m. sausio 17 d. pateikti prašymai dėl įrodymų pridėjimo – 447,46 Eur (223,79 Eur × 2); 2024 m. gruodžio 27 d. pateiktas triplikas – 3356,85 Eur; 2025 m. gegužės 2 d. pateikta nuomonė dėl ieškovo prašymų – 895,16 Eur; 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikta nuomonė dėl ieškovo prašymų –934,36 Eur; 2025 m. rugsėjo 8 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 934,36 Eur; 2025 m. spalio 8 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo – 934,36 Eur; 2025 m. spalio 10 d. nuomonė dėl bylos sustabdymo – 934, 36 Eur, 2025 m. lapkričio 17 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 934,36 Eur; 2025 m. lapkričio 17 d. baigiamoji kalba – 934,36 Eur. Byloje vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovų atstovas: 2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdis vyko 5.00 val.; 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis vyko 3.00 val. Atsižvelgiant į bendrą teismo posėdžių byloje trukmę 8.00 val., maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme sudaro 1884,95 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 ir 10 punktai).

78.       Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad maksimali priteistina suma už atsakovės procesinių dokumentų parengimą byloje ir atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 18 232,97 Eur (16 348,02 Eur už procesinių dokumentų parengimą + 1 884,95 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose) advokato pagalbai apmokėti.

79.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, atstovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičių, vertina, kad prašomos priteisti 17 855,26 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

80.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakove UAB „Dancer Mobility“ iš ieškovo priteistinos 17 855,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dancer Mobility“ 17 855,26 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dancer Mobility“ prašymo skirti ieškovui procesinę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                             Kristina Domarkienė