Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-13][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-409-807-2024].docx
Bylos nr.: e2-409-807/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Shapemetics, UAB 304540057 atsakovas
Project Lilium, UAB 305839144 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos
CIVILINIS PROCESAS
Bylos dėl nuomos
Atsisakymas priimti ieškinį
Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Ieškinys
Priešieškinis



Civilinė byla Nr. e2-409-807/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00349-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 6 d. 

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant Raimondai Vičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Laurai Šleževičiūtei, atsakovės atstovei advokatei Linai Zubovienei;

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Project Lilium ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Shapemetics dėl priešpriešinio reikalavimų įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Shapemetics“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Project Lilium“ dėl pripažinimo, kad nuomos sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (2023-01-09 CBP-346), prašydama pripažinti atsakovės atliktą priešpriešinį reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 9 076,01 Eur skolą ir sutartines palūkanas, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad 2019 m. birželio mėn. 20 d. atsakovė ir UAB „Lelija“ sudarė UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklausiusių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NTVS190620 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria atsakovė išsinuomojo 320,81 kv. m ploto patalpas, esančias Panerių g. 43, Vilniuje. 2019 m. birželio 28 d. atsakovė ir UAB „Lelija“ pasirašė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė priėmė Nuomos sutartyje nurodytas patalpas. 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovei ir UAB „Lelija“ sudarius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, visas teises ir pareigas, kylančias Iš Nuomos sutarties perėmė ieškovė. 2021 m. spalio 19 d. pranešimu ieškovė pasiūlė atsakovei šalių susitarimu nutraukti Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. atsakymu nesutiko nutraukti Nuomos sutarties šalių susitarimu nurodydama, kad šalims nutraukiant sutartį prieš terminą patirs apie 100 000 Eur neplanuotų nuostolių. 2021 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė nesutiko kompensuoti atsakovei 100 000 Eur nuostolių, tačiau sutiko sumokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio kompensaciją. Atsakovė į pastarąjį raštą neatsakė, todėl ieškovė tai vertino kaip susitarimo dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu nesudarymą. 2022 m. kovo 2 d. ieškovei dukart fiksavus atsakovės įsiskolinimą už nuomą pagal Nuomos sutartį, ieškovė pateikė atsakovei pranešimą apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pagal Nuomos sutarties 11.2 punkto 11.2.3 papunktį. 2022 m. kovo 9 d. atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovei kategoriškai išreiškus poziciją dėl Nuomos sutarties nutraukimo, atsakovė nusprendė susirasti kitas patalpas savo veiklai, informavo, kad atlaisvins patalpas ieškovės nurodytu terminu - 2022 m. balandžio 1 d., tuo pačiu nurodė, kad reikalauja 6 mėnesių nuomos mokesčio baudos, kaip numato Nuomos sutarties 8.7 punktas, kurią ieškovė turėtų sumokėti atsakovei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Nuomos sutarties nutraukimo datos. Atsakovė taip pat pranešė, kad nemokės nuomos mokesčio už paskutinius du nuomos mėnesius – vasario ir kovo mėnesius ir prašė jų padengimui panaudoti atsakovės sumokėtą depozitą ir ieškovės pagal Nuomos sutarties 8.7 punktą mokėtiną 6 (šešių) mėnesių nuomos mokesčio kompensaciją, o nepanaudotą jų dalį per 10 dienų nuo Nuomos sutarties nutraukimo dienos pervesti į ieškovės banko sąskaitą. 2022 m. kovo 29 d. atsakovė ieškovei pateiktame atsakyme nurodė, kad ieškovės 2022 m. kovo 2 d. pranešimo apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pranešimo negavo, ieškovė Nuomos sutartį nuraukė iki 2022 m. kovo 2 d. pranešimo, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu, atsakovė, laikydama galiojančiu ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimą, turėjo teisėtus lūkesčius, kad paskutiniai jo privalomi mokėjimai bus įskaityti į baudą pagal Nuomos sutarties 8.7 punktą, laikant, kad nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas. 2022 m. kovo 31 d. buvo pasirašytas patalpų grąžinimo aktas, kuriuo atsakovas grąžino nuomotas patalpas ieškovei. 2022 m. spalio 13 d. pranešime atsakovas nurodė, kad įskaito Nuomininko Nuomotojui mokėtiną 9 517,81 Eur sumą su Nuomotojo Nuomininkui mokėtina 9 855,74 Eur suma. Po įskaitymo Nuomotojas yra skolingas Nuomininkui 337,93 Eur“. Ieškovės teigimu, atsakovo įskaitymas yra neteisėtas, kadangi įskaitymo metu nebuvo visų įskaitymo atlikimui būtinų sąlygų: atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai, reikalavimo teisė dėl baudos sumokėjimo ir reikalavimo teisė dėl nuomos mokesčių sumokėjimo yra nevienarūšės ir nelygiavertės, prievolių dalykas nėra tapatus, skirtingi prievolių įvykdymo būdai; šalys skirtingai aiškina nuomos  teisinių santykių pasibaigimą ir jo pasekmes, atsakovės reikalavimas ieškovei nėra apibrėžtas, šalių sutartas, nėra pagrįstas, ieškovė nėra išreiškusi valios dėl galimybės atlikti tokį įskaitymą, niekada nesutiko su tokio reikalavimo egzistavimu. Ieškovės teigimu, nesant galimybės įskaityti šalių tarpusavio reikalavimus, atsakovei išlieka pareiga sumokėti skolą už paslaugas pagal Nuomos sutartį bei palūkanas už vėlavimą sumokėti skolą.

3.       Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2023-03-07 DOK-38683) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė aiškiai nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. Nuomos sutartis nutraukiama ir atsakovė, iki nurodyto termino turi atlaisvinti nuomojamas patalpas bei pasirašyti patalpų perdavimo aktą. Šiame rašte ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Teigia, kad ieškovė savo iniciatyva nutraukė Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d., įsipareigodama sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Atsakovės teigimu, ieškovė negrąžino atsakovei jos Nuomos sutarties pagrindu sumokėto depozito sumos, bei nesumokėjo 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos, taigi buvo padarytas įskaitymas su atsakovės paskutinių mėnesių mokėjimais pagal Nuomos sutartį. Atsakovė nurodė ieškovei, kad atlikus įskaitymą po įskaitymo ieškovė yra skolinga atsakovei 337,93 Eur. Teigia, kad 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu atsakovei buvo ne pasiūlyta nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu, kam būtų reikėję šalių bendradarbiavimo ir geranoriško susitarimo, o buvo suformuluotas kategoriškas ieškovės nurodymas, kad ji savo iniciatyva nutraukia Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, o ieškovės iniciatyva dėl pasikeitusių jos poreikių nuomojamų patalpų atžvilgiu. 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo ir jame nurodytų reikalavimų ieškovė jokia forma neatšaukė ir nepaskelbė negaliojančiais, todėl atsakovė pagrįstai susiformavo tam tikrus teisėtus lūkesčius dėl šalių nuomos teisinių santykių pasibaigimo nuo 2022 m. balandžio 1 d. ir galimybės taikyti atitinkamas teisines pasekmes. Ieškovė savo rašte labai aiškiai nurodė, kad sumokės 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą už Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Atsakovės teigimu, antrą kartą nutraukti Nuomos sutartį galiojant pranešimui apie jos nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė neturėjo jokio pagrindo. Nurodo, kad sąskaitas už rugsėjo ir spalio mėnesio nuomą apmokėjo spalio 30 d., taigi, lapkričio 1 d., atsakovė nebuvo pradelsusi savo mokėjimų ieškovei. Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove ir nėra pagrindo ieškovei priteisti jos reikalaujamos sumos. Kaip teigia atsakovė, ieškovė siūlė atsakovei nutraukti sutartį 2021 m. spalio 19 d. pranešimu, bet atsakovei nesutikus su pasiūlymu, 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė ne dar kartą pasiūlė derėtis dėl Nuomos sutarties nutraukimo, o labai aiškiai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį ir pripažino tokio nutraukimo pasekmes - pareigą sumokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Taigi ieškovė turėjo pagrindą mokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, o atsakovė turėjo reikalavimo teisę. Atsakovė turėjo teisę daryti įskaitymą, tam, kad būtų galima daryti įskaitymą nėra reikalaujama, kad prievolės būtų kildinamos iš tapačių santykių. Nurodo, kad susumavus šiose sąskaitose nurodytas sumas gauname 7 777,11 Eur, o pagal ieškovės pateiktą lentelę už nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovė yra skolinga 7702,33 Eur, taigi neaišku kaip ieškovė skaičiuoja skolos sumą. Palūkanos taip pat skaičiuojamos netinkamai.

4.       Ieškovė teismui pateiktu dubliku (2023-04-11 DOK- 58814) palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovo 2021 m. gruodžio 6 d. pasiūlymas negalėjo būti laikomas vienašaliu pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą, kadangi toks Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas (ieškovo pageidavimu, be jokios priežasties) nebuvo numatytas Nuomos sutartyje. Ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pasiūlymas buvo ieškovės 2021 m. spalio 19 d. pranešimu inicijuotų derybų tęsinys, o ne vienašalis sprendimas nutraukti Nuomos sutartį, kai tokios teisės Nuomos sutartis nenumatė. Atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. raštu teikia pasiūlymą šalims nutraukti Nuomos sutartį bendru šalių sutarimu, o ne pati vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį. Bet kokiu atveju atsakovė į tokį pasiūlymą ieškovei nieko neatsakė, jo neakceptavo. Teigia, kad 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas ieškovės buvo atšauktas 2022 m. kovo 2 d. pranešimu, kuomet informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo. Nurodo, kad atsakovė bet kokiu atveju neturėjo teisės nustoti mokėti nuomos mokestį iki Nuomos sutarties pabaigos. Šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas pagal Nuomos sutartį, kurį atsakovė privalo padengti. Atsakovė nuo 2022 m. sausio mėn. nustojo atlikti bet kokius mokėjimus pagal Nuomos sutartį (atsakovė nebeatliko mokėjimo pagal 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą PRO 00064 ir vėliau išrašytas sąskaitas) ir tokiu būdu pažeidė Nuomos sutartį. Atsakovė iki 2022 m. kovo 2 d. pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą neinformavo ieškovės, kad daro įskaitymus su jai kiekvieną mėnesį išrašomomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius ar nuomos mokestį, todėl atsakovė prisiėmė riziką, kad jai tęsiant neteisėtus veiksmus pagal Nuomos sutartį, t. y. neatliekant mokėjimų, atsakovė privalės prisiimti visas pasekmes dėl tokio savo elgesio. Ieškovės teigimu, atsakovė 2022 m. spalio 13 d. pranešimu įskaitymą atliko po to, kai ieškovė tiek 2022 m. kovo 2 d., tiek 2022 m. kovo 23 d., tiek 2022 m. balandžio 19 d. raštais aiškiai informavo, jog nesutinka su Atsakovo reikalavimu sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Atsakovės sumokėto depozito sumai (1 358,64 Eur) atsakovė 2022 m. spalio 13 d. pranešimu įskaitymą atliko po to, kai ieškovė jau buvo atlikusi įskaitymą su atsakovės pagal Nuomos sutartį mokėtinomis sumomis. 2022 m. balandžio 19 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei tarpusavio skolų suderinimo – užskaitymo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad depozitas užskaitytas su atsakovės mokėtinomis sumomis, atitinkamai atsakovė buvo įpareigota sumokėti skolą su jau įskaitytu depozitu, t. y. 7 862,27 EUR. Taigi, atsakovė negalėjo dar kartą įskaityti jau įskaitytos depozito sumos. 

5.       Teismui pateiktu tripliku (2023-04-27 DOK-69062) atsakovė palaikė atsiliepimo į ieškinį motyvus, papildomai nurodė, kad pasiūlymas bendru sutarimu nutraukti ilgalaikę Nuomos sutartį prieš terminą buvo gautas 2021 m. spalio 19 d., būtent šis raštas buvo siūlymas nutraukti Nuomos sutartį. 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu atsakovei buvo ne pasiūlyta nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu, o buvo suformuluotas ieškovės nurodymas, kad ji savo iniciatyva nutraukia Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d. Teigia, kad ieškovės pozicija visada buvo ta, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu, ir tik vėliau pamačius galimybę nutraukti sutartį nemokant 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensacijos, ieškovė nesąžiningai pakeitė savo poziciją. Nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2022 m. balandžio 1 d. ieškovės iniciatyva su 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio mokėjimu atsakovei. Atsakovė atliko įskaitymą nesant ginčo dėl ieškovės atsakovei mokėtinos sumos teisme, todėl, atsakovės vertinimu, įskaitymas galėjo būti atliktas. Užuot pateikusi į bylą sąskaitas, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ieškovė tik nurodo, kad atsakovei turėtų būti aiški skolos suma, nes ji atliko įskaitymą ir kadangi ieškovės reikalaujama suma yra mažesnė nei įskaitymo suma.

6.       Teismui pateiktu priešieškiniu (2023-04-27 DOK-69060) UAB „Shapemetics“ prašė pripažinti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu jame nurodytomis sąlygomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gavo ieškovės 2021 m. spalio 19 d. pasiūlymą apie Nuomos sutarties nutraukimą, 2021 lapkričio 18 d. atsakyme išreiškė savo nesutikimą su Nuomos sutarties nutraukimu. 2021 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė aiškiai nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. Nuomos sutartis nutraukiama ir atsakovė, iki nurodyto termino turi atlaisvinti nuomojamas patalpas bei pasirašyti patalpų perdavimo aktą. Šiame rašte ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą. Taigi, ieškovė savo iniciatyva nutraukė Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d., įsipareigodama sumokėti atsakovei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą už Nuomos sutarties nuraukimą prieš terminą. Ieškovė neturėjo teisėto pagrindo prieš terminą nutraukti Nuomos sutartį, tačiau ieškovei faktiškai nutraukus nuomos sutartį, atsakovei nebeliko kitos išeities kaip tik ieškoti kitų patalpų. 2022 m. kovo 23 d. buvo gautas ieškovės raštas, kuriame ji nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. pranešimu Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės atlikto pažeidimo. 2022 m. kovo 31 d., kaip ir buvo nurodyta pradiniame pranešime apie Nuomos sutarties nutraukimą, buvo pasirašytas patalpų grąžinimo aktas, kuriuo atsakovė grąžino nuomotas patalpas ieškovei. Ieškove negrąžino atsakovei jos Nuomos sutarties pagrindu sumokėto depozito sumos, bei nesumokėjo 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumos, taigi buvo padarytas įskaitymas su atsakovės paskutinių mėnesių mokėjimais pagal Nuomos sutartį. Ieškovė siuntinėjo atsakovei kitų patalpų nuomos pasiūlymus, žodžiu taip pat ne kartą buvo kalbama apie atsakovės išsikraustymą ir ieškovė niekada jokia forma neatšaukė savo 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą. Teigia, kad Nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta vadovaujantis Nuomos sutarties 11.2.3 p., kadangi ji jau buvo ieškovės vienašališkai nutraukta jos iniciatyva, sutinkant sumokėti 6 mėnesių nuomos dydžio sumą už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau termino ir šis Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo ir negalėjo būti ieškovės vienašališkai atšauktas. Taip pat nurodė, kad nebuvo Nuomos sutarties 11.2.3 p. įtvirtintų sąlygų leidžiančių nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo iniciatyva, t. y. atsakovė nepadarė pažeidimų, dėl kurių būtų galima taikyti Sutarties 11.2.3 p. 

7.       Teismui pateiktu atsiliepimu į priešieškinį (2023-05-30 DOK-87695 ) UAB „Project Lilium prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Nuomos sutartis nebuvo vienašališkai nutraukta, ieškovė atsakovei pasiūlė nutraukti Nuomos sutartį šalių sutarimu nuo 2022 m. balandžio 1 d., ieškovei geranoriškai sumokant 6 mėn. dydžio Nuomos sutarties kompensaciją. 2021 m. gruodžio 6 d. raštu pateiktas pasiūlymas buvo ieškovės 2021 m. spalio 19 d. pranešimu inicijuotų derybų tęsinys, o ne vienašalis sprendimas nutraukti Nuomos sutartį, kai tokios teisės Nuomos sutartis nenumatė. Bet kokiu atveju atsakovė neturėjo teisės tiesiog nustoti mokėti nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį. Atsakovė, gavusi ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pasiūlymą nutraukti Nuomos sutartį į jį nieko neatsakė, tiesiog nustojo mokėti nuomos mokestį, nors taip elgtis neturėjo teisės. Taip pat teigia, kad, jei 2021 m. gruodžio 6 d. raštą laikyti vienašaliu pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą, ieškovė 2022 m. kovo 2 d. pranešimu atšaukė savo 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimą, kuomet informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo, ieškovė tai galėjo padaryti, nes dar nebuvo pradėtas vykdyti vienašalis sandoris – Nuomos sutarties nutraukimas. 2022 m. kovo 2 d. pranešimas atsakovei buvo išsiųstas tokiu pačiu būdu kaip ir visa kita korespondencija, kurią atsakovė gavo.

8.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad skolą už nuomos mokestį atsakovė pripažįsta, ginčo nėra, ginčas yra dėl įskaitymo. Ieškovė pasiūlė Nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Ieškovė atsiuntė pranešimą dėl nutraukimo, atsakovė į tai neatsakė ir nustojo mokėti mokestį. Dėl to vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė padarė įskaitymą: nuomos mokestį įskaitė su 6 mėn. bauda, kurią pati atsakovė ir paskyrė ieškovei. Baudos skirti negalėjo, pagal Nuomos sutartį tokios galimybės nėra. Pats įskaitymas yra neteisėtas. Ieškovė aiškiai nesutiko su bauda. Gruodžio 6 d. pranešimas buvo atšauktas kitu pranešimu. Sutartis buvo terminuota. Nėra ginčo, kad sutartis buvo nutraukta be priežasties, neteisėtai. Toks reikalavimas ydingas. Kovo 2 d. nutraukimo atsakovė neginčija. Paaiškino, kad skola iš viso yra 7 702,33 Eur, skolą grindžia sąskaitomis faktūromis ir tarpusavio skolų suderinimo aktu. Taip pat prašo priteisti 1 358,96 Eur palūkanų. Iš viso prašo priteisti 9 061,29 Eur. Nesutapimas sumose su atsakove yra dėl to, kad atsakovė nėra įvertinusi 2022 m. kovo 21 d. 456,84 Eur kreditinės sąskaitos.

9.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad gruodžio 6 d. pranešime nebuvo siūloma nutraukti – nuomos sutartį nutraukia nuo balandžio 6 d., t. y. aiškiai nurodo – nutraukia. Gruodžio 6 d. pranešime nurodoma „Nuomotojas sutinka sumokėti 6 mėn. sumą (nuostolius)“, t. y. ieškovė aiškiai pasakė - kad jau nutraukė, tai sumoka. Žodžiu vyko tarp šalių bendravimas - siūlė ieškoti, kur išsikelti. Nemokėjo nuomos, nes manė, kad viskas susidengs. Tada dar kartą sugalvojo nutraukti jau dėl nuomos nemokėjimo. Šiuo pagrindu negalėjo nutraukti, nes už rugsėjį vėlavo išrašyti sąskaitą 25 dienas, t. y. vėliau galėjo mokėti, ne iki spalio 25 d. , o iki lapkričio 5 d., nepradelsė nuomos mokesčio sumos. Jokio oficialaus gruodžio 6 d. rašto atšaukimo nėra. Įskaitymas buvo galimas – reikalavimai vienarūšiai (piniginiai). Mano, kad ginčyti kovo 2 d. pranešimo nėra prasmės, nes prašo pripažinti, kad nuoma nutraukta gruodžio 6 d. pranešimu. Paaiškino, kad atsakovė kreditinės sąskaitos nėra priėmusi, nes nuomos santykiai tęsėsi iki balandžio 1 d. Atsakovė yra sumokėjusi 9 190,20 Eur, buvo skolinga 9 517,81 Eur, buvo įmokėjęs 1 358 Eur depozitą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas 

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

10.       Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad UAB „Lelija“ ir atsakovė 2019 m. birželio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NTVS190620, kurios pagrindu atsakovė 5 metų laikotarpiui išsinuomojo negyvenamosios prekybos paskirties patalpas, esančias adresu Panerių g. 43, Vilniuje (1 t., e. b. l. 26-37).

11.       2021 m. spalio 19 d. pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę siūlydama nuo 2022 m. balandžio 1 d. nutraukti Nuomos sutartį (1 t., e. b. l. 62).

12.       2021 m. gruodžio 6 d. ieškovės atsakymas atsakovei patvirtina, kad ieškovė nurodė, jog vadovaujantis Nuomos sutarties „8.7. p., dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sutinka Nuomininkui sumokėti 6 mėn. nuomos mokesčio dydžio sumą, kompensuojančią Nuomotojo dėl išankstinio Nuomos sutarties nutraukimo patiriamus nuostolius“ (1 t., e. b. l. 40-42). Aptariamo rašto turinys taip pat patvirtina, kad ieškovė, turėdama ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, kaip teigia ieškovė, atsakovę įspėjo 2021 m. spalio 19 d.: „Nuomininkas apie numatomą Sutarties nutraukimą tik nuo 2022 m. balandžio 1 d., yra įspėtas 2021 m. spalio 19 d.. Iš minimo 2021 m. gruodžio 6 d. rašto nustatyta, kad ieškovė nurodė, kad „Nuomos sutartį nutraukia nuo 2022 m. balandžio 1 d. ir reikalauja iki nurodyto termino atlaisvinti nuomojamas Patalpas ir pasirašyti Patalpų perdavimo aktą“ (1 t., e. b. l. 42).

13.       2022 m. kovo 2 d. pranešime ieškovė nurodė, kad, vadovaudamasi Nuomos sutarties 11 skirsnio 11.2 punktu, nuo 2022 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį, t. y. ne pirmą kartą fiksavus nuomininko įsiskolinimą (1 t., e. b. l. 11). 

14.       Iš 2021 m. lapkričio 18 d. atsakymo į 2021 m. spalio 19 d. pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą matyti, kad atsakovė nebuvo suinteresuota Nuomos sutarties nutraukimu anksčiau termino, tačiau taip pat nurodė, kad sutiktų šalių susitarimu nutraukti Nuomos sutartį nuo 2022 m. balandžio 1 d. tik ieškovei atlyginus dėl to atsakovei kilsiančius nuostolius bei sumokėjus netesybas (1 t.,  e. b. l. 16-17).

15.       Iš 2022 m. kovo 2 d. elektroninio laiško, išsiųsto el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės kontaktiniu el. paštu buvo siunčiamas pranešimas dėl sutarties nutraukimo (1 t., e. b. l. 56).

16.       2022 m. kovo 9 d. atsakovės pranešimas patvirtina, kad atsakovė ieškovei nurodė, „kad nemokės nuomos mokesčio už paskutinius du nuomos mėnesius – vasario ir kovo mėnesius, taip pat kitų su nuoma susijusių mokesčių už sausio, vasario ir kovo mėnesius, prašydamas jų padengimui panaudoti Nuomininko sumokėtą depozitą ir Nuomotojo pagal Nuomos sutarties 8.7 punktą mokėtiną baudą, nepanaudotą jų dalį per 10 dienų nuo Nuomos sutarties nutraukimo dienos <...>“ (1 t., e. b. l. 46-47).

17.       2022 m. spalio 13 d. atsakovės raštas dėl nutrauktos Nuomos sutarties patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.131 straipsniu, pareiškė, kad įskaito atsakovės ieškovei mokėtiną 9 517,81 Eur sumą su ieškovės atsakovei mokėtina 9 855,74 Eur suma (1 t., e. b. l. 43-44).

18.       Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. ieškovė atsakovei išrašė šias sąskaitas: 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. 00005, suma 1 283,28 Eur; 2021 m. spalio 4 d. Nr. 00013, suma 1 374,94 Eur; 2022 m. vasario 1 d. Nr. 00070, suma 1457,43 Eur; 2022 m. vasario 14 d. Nr. 00079, suma 1 784,92 Eur; 2022 m. kovo 15 d. Nr. 00095, suma 1482,94; 2022 m. kovo 1 d. Nr. 00086, suma 1416,18; 2022 m. balandžio 15 d., suma 1 635,64 Eur (1 t., e. b. l. 50-52, 58-64).

19.       Iš tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto matyti, kad atsakovės skola ieškovei pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras 2023 m. sausio 6 d. sudarė 7 702,33 Eur (1 t., e. b. l. 61).

20.       Bylos duomenimis, teikdama ieškinį ieškovė buvo paskaičiavusi ir prašė iš atsakovės priteisti 1 373,68 Eur palūkanų (1 t. e. b. l. 55), kurių dydį bylos nagrinėjimo metu sumažino iki 1 358,64 Eur (2 t., e. b. l. 51-52, 56).

 

Dėl bylos dalies nutraukimo

 

16.        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

17.        Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 076,01 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo (2024-01-22 DOK-11177) sumažino reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iki 1 358,96 Eur ir šį prašymą palaikė teismo posėdžio metu, t. y. bendras ieškinio reikalavimas sumažėjo 14,72 Eur.  Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimų sumą iki 9 061,29 Eur, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų (14,72 Eur) atsisakymo priimtinas ir civilinės bylos dalis dėl 14,72  Eur palūkanų priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

 

Dėl 2019 m. birželio 20 d. nuomos sutarties nutraukimo

 

21.       Civilinėje byloje nustatyta, kad UAB „Lelija“ ir atsakovė 2019 m. birželio 20 d. penkerių metų laikotarpiui sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NTVS190620. Ieškovė, įsigijusi atsakovės nuomotas patalpas, perėmė visas nuomotojo teises bei pareigas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę pranešdama, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. nutraukia Nuomos sutartį ir prašo iki nurodyto termino atlaisvinti nuomojamas patalpas. Iš civilinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 2 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį.

22.       Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu jame nurodytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, toks atsakovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Iš civilinėje byloje pateikto 2021 m. gruodžio 6 d. atsakymo (1 t., e. b. l. 40-42) nustatyta, jog ieškovė raštu informavo atsakovę, jog nuo 2022 m. balandžio 1 d. nutraukia Nuomos sutartį ir pareikalavo iki nurodyto termino atlaisvinti nuomojamas patalpas bei pasirašyti patalpų perdavimo aktą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent  2022 m. kovo 2 d. pranešimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo (1 t., e. b. l. 11) ir 2022 m. kovo 2 d. elektroninis laiškas (1 t., e. b. l. 56),  taip pat patvirtina, kad Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl to, kad antrą kartą per dvylika mėnesių buvo fiksuotas atsakovės įsiskolinimas.

24.       Taigi, nors 2021 m. gruodžio 6 d. atsakymu ieškovė ir kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau tai nesudarė pagrindo atsakovei nukrypti nuo Nuomos sutarties nuostatų, susijusių su jos pareiga laiku mokėti sulygtą nuomos mokestį ar jo apskritai nebemokėti. Taigi, atsakovei netinkamai vykdant Nuomos sutartį ir nuo 2022 m. sausio 20 d. nustojus vykdyti mokėjimus ieškovei, nemokant sąskaitų už komunalines paslaugas, pakartotinai susidarė įsiskolinimas, dėl ko ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir Nuomos Sutarties 11.2.3 punkto pagrindu, t. y. jeigu Nuomininko bendras įsiskolinimas pagal Sutartį du kartus per paskutinius 12 mėnesių pasiekia ar viršija dviejų mėnesių nuomos mokesčio sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nuomos sutartis nutraukta 2022 m. kovo 2 d. pranešimo pagrindu.

25.       Atsakovė teigia, kad ieškovė negali be šalies, kurią įtakojo vienašalis sandoris, t. y. vienašalis sutarties nutraukimas, pakeisti savo poziciją ir teigti, kad jis nebegalioja. Visgi, atsakovės nurodyta aplinkybė neatėmė iš ieškovės teisės nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą kitu pagrindu, kuris susiklostė dėl atsakovės pasirinkto elgesio, t. y. atsakovei nustojus vykdyti mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. 

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK

6.200 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismo vertinimu, atsakovė, nutraukusi mokėjimus pagal Nuomos sutartį be išankstinio pranešimo ieškovei, su ieškove nederinusi tokio atsiskaitymo būdo, be to, 2022 m. kovo 9 d. dar neįgijusi ir negalėjusi įgyti teisės į baudą, nes pagal Nuomos sutarties 8.7 punktą teisė ir priešpriešinė kitos šalies pareiga kompensuoti nuostolius, kiltų praėjus dešimčiai dienų nuo sutarties nutraukimo dienos, prisiėmė riziką bei sudarė prielaidas ieškovei nutraukti sutartį ir Nuomos sutarties 11.2.3 punkto pagrindu, taigi, šiuo atveju atsakovei tenka jos pasirinkto veikimo būdo neigiami padariniai, įskaitant ir ieškovei atsiradusią teisę inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą ir kitais pagrindais. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė iš esmės siekia paneigti tokią ieškovės teisę reikalaudama pripažinti, kad Nuomos sutartis nutraukta išimtinai remiantis 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo pagrindu. Tačiau, teismo vertinimu, toks aiškinimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas ir nesąžiningas šalių susiklosčiusių santykių kontekste bei paneigtų ieškovės teisę pasitraukti iš sutartinių santykių, kitai šaliai pažeidžiant Nuomos sutartį.

27.       Atsakovė teigia, kad 2022 m. kovo 2 d. pranešimo negavo, tačiau tokia aplinkybė vertintina kritiškai ir yra paneigiama civilinės bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovė minėtą pranešimą atsakovei išsiuntė atsakovės naudojamu, Nuomos sutartyje nurodytu bei šalių komunikacijoje naudotu elektroninio pašto adresu. Kiti priešieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

28.       Remiantis išdėstytu, priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta išskirtinai ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu jame nurodytomis sąlygomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos bei palūkanų priteisimo

 

29.       Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti atsakovės atliktą priešpriešinį reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 9076,01 Eur (skolą ir sutartines palūkanas), 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ieškovė patikslino reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės 7 702,33 Eur skolos ir 1 358,96 Eur palūkanų. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė grąžino nuomotas patalpas, o ieškovė negrąžino atsakovei Nuomos sutarties pagrindu sumokėto depozito sumos bei nesumokėjo 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos, įskaičius tarpusavio reikalavimus, atsakovė nėra skolinga ieškovei.

30.       Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo bei pareigos sumokėti už patalpų nuomą bei suteiktus energetinius resursus, vandenį, komunalines ir kitas paslaugas.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).  

32.       Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

33.       Nagrinėjamu atveju prievolės pasibaigimo pagrindas įskaitymu aktualus, kadangi atsakovė teigia, kad ieškovė jai negrąžino depozito, nesumokėjo 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos, todėl buvo padarytas įskaitymas su atsakovės paskutinių mėnesių mokėjimais pagal Nuomos sutartį. Taigi, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas patikrina atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumą. 

34.       Kaip jau konstatuota anksčiau šiame sprendime (sprendimo 21-27 punktai), ieškovė Nuomos sutartį nutraukė atsakovei pažeidus Nuomos sutartį, t y. dėl susidariusių įsiskolinimų, pastarajai netinkamai ir ne laiku mokant patalpų nuomos mokestį bei mokesčius už suteiktas kitas paslaugas. Atsakovės teigimu, ieškovė buvo skolinga atsakovei 9 855,74 Eur (bauda plius depozitas), o atsakovė ieškovei buvo skolinga 9 517,81 Eur. Pagal Sutarties 8.4 punktą, sutarčiai pasibaigus dėl nuomininko kaltės, depozito suma įskaitoma nuomotojo nuostolių ir netesybų pagal šią sutartį atlyginimui. Byloje pateiktas tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktas patvirtina, kad ieškovė atsakovės sumokėtą depozitą panaudojo atsakovės įsiskolinimų dengimui (1 t., e. b. l. 61). Dėl to toliau plačiau aptariamas atsakovės atliktas įskaitymas dalyje dėl reikalavimo mokėti baudą.

35.       Sutarties 8.7 punktu šalys susitarė, kad nutraukus sutartį dėl nuomotojo kaltės prieš pasibaigiant nuomos terminui, nuomotojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų kompensuoti visus nuomininko tiesioginius nuostolius. Visais atvejais bauda yra 6 mėn. nuomos mokesčio dydžio suma. Įspėjimo terminas prieš vieną mėnesį.

36.       Kaip minėta, kasacinio teismo pabrėžiama, jog tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi egzistuoti visos įskaitymo sąlygos in corpore. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, abu reikalavimai turi būti vykdytini ir apibrėžti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama priešpriešinių prievolių įskaitymą rėmėsi aplinkybe, kad turi reikalavimą ieškovei dėl depozito grąžinimo ir baudos sumokėjimo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, taip pat nurodė, kad negali būti įskaitomi nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, tokiomis sąlygomis atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais ir motyvais.

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013), ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Būtina pažymėti ir tai, kad pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). 

38.       Kaip matyti iš civilinėje byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovė, atlikdama įskaitymą, laikė, kad jos reikalavimas gauti iš ieškovės 6 mėn. nuomos mokesčio dydžio baudą yra aiškus, galiojantis ir apibrėžtas reikalavimas. Tačiau šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog ieškovė iš esmės nesutiko su Nuomos sutarties 8.7 punkte numatytos baudos taikymu (1 t., e. b. l. 13). Aptariamame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, darydama įskaitymą, iš susirašinėjimo su ieškove turinio bei šalių komunikacijos, nesutarimo dėl Nuomos sutarties pasibaigimo, turėjo suprasti ir žinoti, jog ieškovė nesutinka su atsakovės nurodoma galimai turima reikalavimo teise ir atliekamu įskaitymu. Kaip minėta, įskaitymui atlikti turi būti atitinkamos sąlygos, o šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, apibrėžti, abu reikalavimai turi galioti ir būti vykdytini (CK 6.130 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko su baudos mokėjimu ar jos įskaitymu, t. y. apskritai ginčijo savo prievolę mokėti baudą. Be to, tarp šalių buvo ginčas ir nesutarimas dėl Nuomos sutarties pasibaigimo bei atsiskaitymo pagal sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo pagrindo laikyti save turinčia ieškovei priešpriešinį vienarūšį galiojantį apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimą įskaitymo sumai bei neturėjo teisėto pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).

39.       Nagrinėjamu atveju, be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad šalių reikalavimai nėra ir lygiaverčiai: ieškovės reikalavimas atsakovei kyla iš pareigos atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas faktūras už patalpų nuomą ir kitas paslaugas, kuriomis atsakovė faktiškai pasinaudojo ir dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas ieškovei dėl baudos sumokėjimo, ne tik, kad ginčijamas ieškovės, bet ir formavosi tarp šalių bręstant nesutarimui dėl Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas dėl baudos pagal Nuomos sutarties 8.7 punktą sumokėjimo nebuvo akivaizdus ir apibrėžtas, dėl jo buvo didelė tikimybė kilti ginčui, o tai reiškia, jog nebuvo kitos būtinosios įskaitymo sąlygos – reikalavimų apibrėžtumo ir vykdytinumo.

40.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neatitiko įstatymo leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyviųjų sąlygų; yra pripažintinas negaliojančiu, todėl nesukėlė teisinių padarinių, t. y. atsakovės prievolė sumokėti ieškovei nuomos mokestį ir už suteiktas paslaugas įskaitymu nesibaigė.

41.       CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

42.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

43.       Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų 2022 m. sausio 17 d. Nr. 00064, suma 1 613,23 Eur; 2022 m. sausio 27 d. Nr. 00005, suma 127,47 Eur 2022 m. vasario 1 d. Nr. 00070, suma 1457,43 Eur; 2022 m. vasario 14 d. Nr. 00079, suma 1 784,92 Eur; 2022 m. kovo 15 d. Nr. 00095, suma 1482,94; 2022 m. kovo 1 d. Nr. 00086, suma 1416,18; 2022 m. balandžio 15 d., suma 1 635,64 Eur, tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto, nustatyta, kad 2023 m. sausio 9 d. atsakovės skola už nuomos mokestį bei suteiktas kitas paslaugas sudarė 7 702,33 Eur. Ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio mėnesio nevykdė mokėjimų pagal Nuomos sutartį, nėra. Ieškovės pateikta patikslinta palūkanų skaičiavimo lentelė (2 t., e. b. l. 56) patvirtina, kad už prievolės atlikti Nuomos sutartyje aptartus mokėjimus pažeidimą (Nuomos sutarties 8.1 punktas) ieškovė paskaičiavo atsakovei 1 358,96 Eur palūkanų. 

44.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atliktas įskaitymas laikytinas neteisėtu, taip pat į tai, kad atsakovės prašomos priteisti skolos ir palūkanų dydį pagrindžia aptarti rašytiniai įrodymai, ieškovei iš atsakovės priteistina 9 061,29 Eur suma, kurią sudaro 7 702,33 Eur skola ir 1 358,96 Eur palūkanos.

45.       CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

46.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 9 061,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

47.       Kiti ieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

48.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49.       Ieškovė byloje patyrė 3 503,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 503,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 309 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 9, 70) ir 3 194,40 Eur išlaidos už advokato (advokato padėjėjos) teisinę pagalbą (2 t., e. b. l. 63-74). Ieškovei suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatytų dydžių.

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl palūkanų priteisimo ir prašė priteisti bendrą 9 061,29 Eur sumą dėl skaičiavimo apsirikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sprendimu patenkinta 99,84 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 497,79 Eur (3 503,40 x 99,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, atskaičius išlaidas advokato pagalbai už priešieškinio parengimą ir 107 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, patyrė 5 268,81 Eur (6604,34-107-1228,53) bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų

51.       Atsakovė civilinėje byloje iš viso patyrė 6 604,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 6 497,34 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 154, 174-177, 185-193; 2 t., e. b. l. 75-79). Priešieškinis atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio parengimu ir pateikimu, įskaitant žyminį mokestį už priešieškinį, atsakovei nepriteisiamos.

52.       Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nurodytos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268– 270, 279, 307 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Project Lilium“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 14,78 Eur palūkanų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

ieškinį patenkinti.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Shapemetics“ (juridinio asmens kodas 304540057) atliktą priešpriešinį reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Shapemetics“ (juridinio asmens kodas 304540057) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Project Lilium“ (juridinio asmens kodas 305839144) naudai 9 061,29 Eur (devynių tūkstančių šešiasdešimt vieno euro ir 29 ct) sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 061,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 497,79 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Project Lilium“ (juridinio asmens kodas 305839144) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Shapemetics“ (juridinio asmens kodas 304540057) naudai 8,43 Eur (aštuonis eurus ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Shapemetics“ (juridinio asmens kodas 304540057) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                    Diana Jankienė