Baudžiamoji byla Nr. 1S-1970-478/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 93-580 netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

P. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2004-07-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 63 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 17 metų. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 6 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-08-14).

Komisijos 2014-08-19 nutarimu Nr. 93-580 nutarta netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., padarius išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, bei, nuteistąjį paleidus lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumo principas.

P. J. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2014-10-20 nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis P. J. prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir teismo nutartį bei įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo klausimą, nustatant tam naują datą. Įpareigoti pataisos namų administraciją leisti jam susipažinti su pataisos namų bylos medžiaga, užtikrinant teisę į gynybą.

Skunde teigiama, kad Komisija nesivadovavo LR Teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymo Nr. 1R-154 17.2 punktu ir nenagrinėjo kitų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo. Komisija nepasisakė dėl svarstymui pateiktos medžiagos: Nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos visuomeninės organizacijos „Tikslas“ pirmininko pažymos, NVO „Justitio Est Fundamentum“ tarpininkavimo rašto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojos informacijos-pranešimo. Komisija pažeidė nuostatų 22 punktą, kuriame nurodyta, kad komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti prokuroras. Jo prašymo svarstymas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes komisijos posėdyje dalyvavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius, kuris nebuvo Komisijos narys. Jis pataisos namų direktoriui pateikė prašymą leisti susipažinti su savo asmens byla, kad galėtų Komisijos nutarimą apskųsti teismui, tačiau į savo prašymą negavo jokio atsakymo, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą. Teismo nutartyje nieko konkretaus nepasisakyta dėl konkrečių skundo argumentų, skunde nurodytos aplinkybės visiškai nenagrinėtos, nutartis šabloniška.

Atsiliepimų į P. J. skundą negauta.

Nuteistojo P. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, BVK 8 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą ir vertinant, ar yra pagrindas išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, būtina analizuoti bylos duomenų visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas, jei teismas padaro priešingas išvadas. Šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas, įvertinęs visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, sutiko su Komisijos išvadomis, kad P. J. nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad Komisija pažeidė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais (toliau – Nuostatai) (patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154) nustatytą darbo organizavimą tvarką, o Komisijos posėdis vyko nesilaikant nustatyto reglamento. Nuostatuose nėra uždrausta Komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis dalyvauti pataisos įstaigos vadovui, o šioje byloje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virgilijus Ceslevičius būtent tokiomis teisėmis ir dalyvavo, nes posėdžio metu nepasisakė, jokios nuomonės ar išvadų svarstomu klausimu neišsakė.  Pažymėtina, kad Komisija yra sudaroma iš įvairių institucijų atstovų: vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių (Nuostatų 7 punktas), o Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių (Nuostatų 8 punktas), todėl Komisijos nariai nėra pavaldūs pataisos įstaigos vadovui. Nuostatų 34 punktas nurodo, kad  Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Svarstant klausimą dėl P. J. taikytino lygtinio paleidimo, visi penki posėdyje dalyvavę Komisijos nariai vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos sprendimas buvo neobjektyvus ir šališkas ar priimtas pažeidžiant procesinius reikalavimus, todėl Komisijos nutarimo naikinti dėl procesinių pažeidimų nėra pagrindo.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti ir su žemesnės instancijos teismo išvadomis.

Nors P. J. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, atliktoji bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad P. J. nesistengė bausmės atlikti nepriekaištingai – jis net 37 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 27 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, net ir pateikdamas prašymą Komisijai turėjo vieną galiojančią drausminę nuobaudą, pataisos namuose nedirbo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta kaip vidutinė – 56 balai, o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, be to, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Visos šios aplinkybės neleidžia sutikti su nuteistuoju, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, o šiuo atveju ypač nedrausmingas nuteistojo elgesys neduoda pagrindo teigti, kad jis siekia pozityvių pokyčių, yra linkęs teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Priešingai nei teigia nuteistasis, Komisijos nutarime aptartas aktyvus nuteistojo dalyvavimas įvairiose socialinės integracijos programose ir projektuose, visuomeninėje veikloje, tačiau šios aplinkybės, nors ir yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui, nes išvada, kad teisingumo principas nebus pažeistas ir bausmės tikslai bus įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, daroma ne iš atskirų duomenų, o iš jų visumos.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. Šiuo atveju P. J. bausmę atlieka už itin sunkų ir pavojingą nusikaltimą, kurio pasekmės skaudžios ir negrįžtamos – nužudymą, kurį įvykdė veikdamas organizuota grupe (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus), kaltės nepripažino. Be šio nusikaltimo, jis nuteistas ir už veikiant organizuota grupe įvykdytą svetimo turto pagrobimą (BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį). Teismas, už šiuos nusikaltimus paskirdamas subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia sutikti, kad P. J. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma, net ir taikant nuteistajam intensyvią priežiūrą. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis P. J. yra atlikęs bausmės dalį, numatytą BVK 157 str. 3 d., tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryto itin sunkaus smurtinio nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, gana nepalankiai jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, individualių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog P. J. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė P. J. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo atmesti jo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, vertina tik šio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia klausimų, susijusių su pataisos įstaigos administracijos veikla, todėl nuteistojo prašymas įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją leisti jam susipažinti su visomis jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bylų medžiagomis nėra šio skundo dalykas ir nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r ė :

nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                    Jūratė Jakubonienė