Civilinė byla Nr. e2A-1403-863/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08095-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Stabilumas ir garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edminsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabilumas ir garantas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Edminsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Stabilumas ir garantas“, prašydama priteisti iš atsakovės 8 350 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės atstovas 2022 m. rugsėjo mėnesį telefonu kreipėsi į ieškovę dėl medinių langų montavimo darbų statomuose atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose atlikimo. Po pokalbio telefonu ieškovei elektroniniu paštu buvo atsiųsti langų matmenys ir architektūriniai brėžiniai. 2022 m. spalio 6 d. elektroniniu paštu atsakovei buvo nusiųsti paskaičiavimai dėl langų montavimo. Suderinus darbų apimtis, susitarus dėl darbų kainos, buvo parengta ir pateikta atsakovei pasirašymui 2022 m. spalio 11 d. rangos sutartis Nr. ED-21/20, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus – medinių langų montavimo darbus statomuose objektuose, Terasų g. 19 ir Terasų g. 21, Vilniuje. Sutartų darbų kiekiai ir bendra sutarties kaina, 16 700 Eur plius PVM, detalizuoti sutarties priede, kuriame atsakovė įsipareigojo sumokėti 50 procentų avansą nuo sutartos kainos. Patvirtindama sutarties sudarymą, atsakovė atliko minėto dydžio avansinį mokėjimą, tačiau neatsiuntė ir negrąžino pasirašytos sutarties varianto. Sutarties sudarymą atsakovė patvirtino ir faktiškai perduodama darbų vykdymui minėtus objektus, leisdama sutartus darbus vykdyti.
1.2. Ieškovė pažymėjo, kad sutartyje nustatytais terminais tinkamai ir laiku atliko visus sutartus darbus ir apie tai informavo atsakovę bei pakvietė ją priimti atliktus darbus. Jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų nebuvo pateikta. Tuo pagrindu buvo parengtas pasirašymui 2021 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau atsakovė pradėjo vengti jo pasirašymo, nebebendravo telefonu ir neatsakinėjo į elektroninius laiškus. Atsižvelgdama į nesąžiningą atsakovės elgesį, ieškovė parengė PVM sąskaitą faktūrą ir kartu su vienašališkai pasirašytu 2021 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu 2022 m. vasario 23 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei buveinės adresu. Atsakovė negrąžino ieškovei pasirašyto atliktų darbų priėmimo- perdavimo akto ir nesumokėjo likusios darbų kainos, 8 350 Eur, taip pat nepateikė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl atliktų darbų kokybės.
2. Atsakovė UAB „Stabilumas ir garantas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai su pastatais, adresu Terasų g. 19 ir Terasų g. 21, Vilniuje (toliau – objektai), kuriuos įrenginėdama iš UAB „Langų Gama“ užsakė ir įsigijo langus, už kuriuos atliko du mokėjimo pavedimus: 2021 m. birželio 10 d. sumokėjo 21 000 Eur dydžio avansą, 2021 m. spalio 26 d. sumokėjo likusią 44 407,48 Eur dydžio sumą. Dėl įsigytų langų sumontavimo objektuose 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į ieškovę, kuriai elektroniniu paštu nusiuntė langų aprašymus, langų specifikacijas ir objektų statybos projektus.
2.2. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės visas bendravimas tarp jos ir ieškovės atstovų vyko telefoniniais skambučiais. Nurodė, kad 2021 m. spalio 6 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė preliminarią darbų sąmatą, 18 880 Eur plius PVM sumai. Kadangi atsakovei tokia darbų sąmata netiko (tą atsakovė ieškovei nurodė telefoninio skambučio metu), ieškovė dar kartą 2021 m. spalio 11 d. atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog darbus galėtų atlikti už 16 700 Eur plius PVM (viso 20 207 Eur) sumą. Atsakovei ir vėl paskambinus ieškovei, buvo susitarta, jog ieškovė visus langų montavimo darbus atliks už bendrą 16 700 Eur jau su PVM (13 801,65 Eur plius 2 898,35 Eur dydžio PVM) kainą, tačiau atsakovė iš karto avansu sumokės ieškovei 8 350 Eur, o likusią 5 451,65 Eur sumą sumokės po darbų tinkamo užbaigimo ir perdavimo atsakovei. Kaip tokio susitarimo patvirtinimą atsakovė iš karto sumokėjo ieškovei sutartą 8 350 Eur sumą.
2.3. Atsakovės teigimu, minėtam susitarimui užtvirtinti ieškovė neparengė ir atsakovei neatsiuntė jokios darbų rangos sutarties pasirašymui. Taip, kaip darbų kainą, taip ir darbų atlikimo terminus (buvo susitarta, kad langų montavimo darbai bus atlikti per 2021 m. lapkričio mėnesį), bei darbų atlikimo tvarką šalys susitarė žodžiu. Ieškovė sutartus darbus objektuose pradėjo ir iš pradžių vykdė 2021 m. lapkričio mėnesį: ieškovė susitarė su UAB „Langų Gama“, jog į objektus atvežtų atsakovės įsigytus langus, šiuos langus 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė bei vykdė langų montavimo darbus. Pažymėjo, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, jų nespėjo atlikti iki 2021 m. lapkričio 30 d., kol, galiausiai, 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje ieškovė atsakovei telefonu pranešė, kad pati ieškovė stabdo langų montavimo darbus, kadangi neturi pakankamai darbuotojų, kurie galėtų atlikti šiuos darbus, taip pat darbų stabdymą ieškovė motyvavo šaltais orais, nurodė, kad darbus atnaujins ir pratęs pavasario laikotarpiu. Atsakovei nurodyto telefoninio pokalbio metu nesutikus su tokiu ieškovės pranešimu bei pareikalavus darbus toliau tęsti, ieškovė tą padaryti atsisakė, o vėliau nebeatsakinėjo į atsakovės telefoninius skambučius.
2.4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, jau sustabdžiusi langų montavimo darbų atlikimą, atsakovei tik 2021 m. gruodžio 22 d. atsiuntė su atsakove visiškai nesuderintą rangos sutartį Nr. ED-21/20 kartu su sutarties priedu Nr. 1, kuris taip pat nebuvo suderintas su atsakove ir kuris neatitiko tikrojo šalių susitarimo dėl galutinės darbų kainos. Galutinės sąskaitos-faktūros ar atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ieškovė atsakovei nei objektuose, nei elektroniniu paštu nepateikė. Ieškovei sustabdžius langų montavimo darbus, šie darbai liko neužbaigti. Atsakovei, po ieškovės pranešimo dėl darbų sustabdymo atvykus į objektus apžiūrėti atliktus darbus, paaiškėjo, jog dalis langų yra sugadinti, trūksta langų rankenų, dalis darbų atlikti su defektais, neužbaigti. Pamačius tokią situaciją bei ieškovei nebeatsiliepiant į telefoninius skambučius, atsakovė pati privalėjo imtis priemonių, jog bent žiemos sezonu dėl tinkamai nesumontuotų ir neužsandarintų langų bei dėl oro sąlygų nebūtų sugadinti ne tik patys langai, bet ir objektuose vykdyti kiti statybos darbai. Be to, net ir atėjus pavasario sezonui, ieškovė, nors ir žadėjo, tačiau su atsakove dėl darbų užbaigimo nebesusisiekė, langų montavimo darbų neužbaigė, kas yra užfiksuota antstolio R. V. 2022 m. balandžio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
2.5. Atsakovė pažymėjo, jog tai, kad ieškovės vienašališkai parengta minėta rangos sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, atspindi ir pačios šios sutarties nuostatos. Nurodė, kad ieškovės parengtame sutarties priede nurodyta, kad galutinė sutarties kaina yra 16 700 Eur plius PVM, nors tikroji šalių suderinta galutinė bendra langų montavimo kaina buvo 16 700 Eur jau su PVM. Atkreipė dėmesį, kad objektuose buvo atsakovės sąskaita užsakytas bei apmokėtas teleskopinis krautuvas, kuriuo, atlikdama darbus, naudojosi ieškovė. O išrašydama su atsakove nesuderintą darbų sąmatą ir nesuderintą sąskaitą-faktūrą 16 700 Eur plius PVM (viso 20 207 Eur) sumai, ieškovė į šią sumą įtraukė bei nurodė, neva ieškovės patirtas išlaidas kėlimo technikos nuomai, kurios, pasak ieškovės, sudaro 1 100 Eur plius PVM sumą, nors iš tiesų ieškovė kėlimo technikos nuomos išlaidų nepatyrė, tokių išlaidų su atsakove nederino. Nesutiko ir su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl neva 50 procentų dydžio avanso sumokėjimo, pažymėdama, kad sumokėtas avansas buvo procentaliai didesnis, tačiau atsakovė su tokiu didesniu avanso dydžio sumokėjimu sutiko, derėdamasi su ieškove dėl bendros visos darbų atlikimo kainos sumažinimo.
2.6. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentais dėl laiku ir tinkamai atliktų darbų. Atsakovės manymu,
ieškovės elgesys, kuomet ieškovė ne tik siunčia atsakovei elektroniniu paštu šalių nesuderintą rangos sutartį, bet ir nebaigusi visų sutartų langų montavimo darbų, dalį darbų atlikusi su defektais, o dalį langų išvis sugadinusi ir šiuos darbus prieš atsakovės valią sustabdžiusi, ieškovė vis tiek registruotu paštu siuntė galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą kartu su galutine darbų apmokėjimo sąskaita-faktūra, kurioje dar ir galutinė apmokėjimo kaina neatitinka šalių tikrojo susitarimo, ne tik laikytina nesąžiningu, tačiau ir tokių ieškovės veiksmų atlikimo forma laikytina nesąžininga. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėjo pakankamai platų susisiekimo su atsakove formų pasirinkimą, vis dėlto, galimai iš tiesų siekdama ne taikiai susitarti, o tik galimam teisminiam ginčui surinkti įrodymus, ieškovė pasirinko nurodytą galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą kartu su galutine darbų apmokėjimo sąskaita-faktūra atsakovei pateikti atsakovės formaliai registruotu buveinės adresu, nors ieškovė žinojo, jog šiuo adresu atsakovė siunčiamo laiško nepriims ir į jį neatsakys.
3. Ieškovė dublike palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
3.1. Ieškovės teigimu, atsakovė savo atsiliepime dėstė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes dėl sutartos darbų kainos, sumokėto avanso procentinės dalies, darbų atlikimo termino. Pažymėjo, kad atsakovė nepranešdama ieškovei ir net nepateikusi jokių pretenzijų dėl tariamo darbų trūkumo, tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nusprendė pasitelkti antstolį ir užfiksuoti tariamus darbų trūkumus, apie kuriuos net nesiteikė informuoti ieškovės. Tai, kad rangos sutartis su atsakove buvo derinta ir jai perduota akivaizdžiai įrodo byloje pateiktas su ieškiniu susirašinėjimas, kuris atskleidžia itin detalius sutarties derinimo aspektus dėl langų montavimo ypatybių. Laikė visiškai nepagrįstais ir neįrodytais atsakovės teiginius dėl to, kad neva ieškovės vienašališkai parengta rangos sutartis neatitiko tikrosios šalių valios; tokių teiginių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais.
3.2. Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentais dėl išlaidų kėlimo technikos nuomai nepagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą teleskopinio krautuvo nuomai 2022 m. sausio 10 d. datai, kuomet langų montavimo darbai jau buvo baigti objekte iš ieškovės pusės. Ieškovės vertinimu, deklaratyvius ir nepagrįstus atsakovės teiginius šiuo atveju paneigia į bylą pateiktos sąskaitos už krovos ir su langų montavimo darbais susijusios sąskaitos 2021 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. gruodžio 15 d. datomis, kuomet realiai buvo atliekami langų montavimo darbai.
3.3. Ieškovė pažymėjo, kad po darbų užbaigimo 2021 m. gruodžio 22 d. jokių darbų objekte nevykdė, tuo tarpu atsakovė statybos darbus tęsė. Todėl visi antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti defektai niekaip nėra susiję su ieškove, nes apie juos ieškovė niekada nebuvo informuota, jokių pretenzijų dėl to nebuvo pareikšta. Fiksuoti trūkumai galėjo atsirasti atsakovei atliekant kitus statybos darbus objekte, kurie jau buvo tęsiami po langų sumontavimo. Ieškovės vertinimu, kritiškai tūrėtų būti vertinamas ir atsakovės teiginys dėl to, kad neva galutinės sąskaitos-faktūros ar atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ieškovė atsakovei nei objektuose, nei elektroniniu paštu išvis nepateikė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad po darbų atlikimo atsakovės atstovas nustojo bendrauti telefonu su ieškove, ėmė slapstytis, ką akivaizdžiai įrodo ir šioje civilinėje byloje kilę sunkumai įteikti procesinius dokumentus atsakovei.
4. Atsakovė triplike iš esmės palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
4.1. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija dėl sutarto avanso dydžio, be kita ko akcentavo, kad įstatymai nenustato galimo avanso dydžio ribų, todėl nagrinėjamu atveju ginčo šalių susitarimas dėl 8 350 Eur dydžio avanso, kuris sudaro 60,5 procentų dalį visos bendros darbų kainos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Dėl sutarto darbų atlikimo termino, pažymėjo, kad iš pateikto 2021 m. lapkričio 15 d. šalių atstovų susirašinėjimo dėl darbų vykdymo matyti, jog ieškovė šiuo laikotarpiu objektuose darbų frontus, priešingai nei nurodoma ieškovės dublike, jau buvo priėmusi bei darbus šiuo laikotarpiu jau vykdė. O aplinkybė, jog ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. parašė atsakovės atstovui dėl lentų patraukimo neįrodo, jog tik tuo momentu buvo pradėti vykdyti darbai, o kaip tik pagrindžia, kad nurodytu laikotarpiu nors darbai pagal šalių susitarimą jau turėjo būti baigti, tačiau ieškovė vėlavo juos atlikti bei nustatytu laiku darbų nepabaigė. Atkreipė dėmesį ir į langų komplektų į objektus pristatymo laiką.
4.2. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę dėl vėlavimo atlikti sutartus darbus. Palaikė savo poziciją, kad ieškovės išrašytas ir su atsakove nesuderintas darbų priėmimo-perdavimo aktas bei nesuderinta sąskaita-faktūra, kaip ir pati rangos sutartis, nebuvo ginčo šalių suderintos, neatitiko tikrosios šalių valios, todėl yra laikomos negaliojančiomis. Atitinkamai, darbams esant tinkamai neužbaigtiems, taip pat, esant nustatytiems langų sugadinimams bei langų dalių (rankenų) dingimui, ieškovės darbų priėmimo-perdavimo aktas bei sąskaita faktūra išvis negalėjo būti sudaromi.
4.3. Atsakovė nurodė, kad antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, priešingai nei dublike nurodo ieškovė, nebuvo užsakytas ir atliktas tik sužinojus apie teismui pateiktą ieškovės ieškinį, o buvo parengtas dar du mėnesius iki tol. Atkreipė dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ieškovė neginčijo bei nenurodė, jog nesutinka su fiksuotomis aplinkybėmis ir/ar fiksuotais darbų defektais. Be to, mano, kad pretenzijos nepateikimas iš karto nelaikomas atsakovės, kaip užsakovės, pareigų pažeidimu.
4.4. Atsakovė nurodė, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos nenumato privalomos rašytinės sandorių formos, kas reiškia, jog šalys dėl tokių darbų atlikimo gali susitarti ir žodžiu (sudaryti žodinį susitarimą), o, tinkamai atlikus darbus, tokie dokumentai kaip priėmimo-perdavimo aktas ir sąskaita-faktūra yra pakankami patvirtinti buvusius šalių santykius ir šalių susitarimą. Pažymėjo, kad ieškovė dublike niekaip nepaneigė fakto, jog rangos sutartį ji parašė ir atsakovei atsiuntė vienašališkai jau po darbų sustabdymo, ne tik kad visiškai nesuderinusi su atsakove šios sutarties sąlygų, bet ir net šioje sutartyje nurodžiusi tikrajam šalių žodiniam susitarimui prieštaraujančias sąlygas.
4.5. Nesutikdama su ieškovės pozicija dėl kėlimo technikos nuomos išlaidų, atsakovė pažymėjo, kad UAB „Torina“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje yra nurodytas klaidingas paslaugos gavėjas, tačiau sąskaitos-faktūros kiti rekvizitai patvirtina, kad paslaugos buvo teiktos būtent ginčo objekte, taip pat, kad šios kėlimo technikos nuomos paslaugos atsakovės, kaip užsakovės, buvo užsakytos jau nuo 2021 m. lapkričio mėnesį, kuomet ieškovė objekte vykdė darbus, tačiau neturėjo savo kėlimo technikos. Be to, atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė prie dubliko pateikė neva jos gautas sąskaitas-faktūras už kėlimo technikos nuomos paslaugas, tačiau ieškovė taip ir nepateikė šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kaip įrodymų, jog šias išlaidas ieškovė patyrė. Taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų sumas, datas.
4.6. Atsakovė taip pat laikė nepagrįstais ieškovės argumentus dėl atsakovės slapstymosi. Atkreipė dėmesį, kad dauguma juridinių asmenų yra formaliai registruoti adresais, kuriuose faktiškai nevykdo veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju visais atvejais ieškovė ir atsakovė bendravo telefonu, atsakovė į ieškovės skambučius atsiliepdavo ar juos praleidusi perskambindavo. Akcentavo, kad būtent ieškovė, vienašališkai sustabdžiusi darbus, nustojo atsakinėti į atsakovės skambučius, tuo tarpu visus kitus kontaktus – tiek elektroninį paštą, tiek objektų adresą ieškovė žinojo, tačiau šiais kontaktais su atsakove nebandė susisiekti, kaip ir nebandė šiais kontaktais pateikti galutinės sąskaitos-faktūros ar atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto.
5. Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
6. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB „Stabilumas ir garantas“ ieškovei UAB „Edminsta“ 8 350 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, 1 388 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 24,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7.1. Nustatęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl rangos darbų apimties, t. y. ar šalys susitarė tik dėl medinių langų montavimo, ar taip pat ir dėl jų apdailos darbų, ir akcentavęs, kad viena iš esminių rangos sutarties sąlygų – susitarimas dėl rangos dalyko, teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl langų apdailos darbų, o iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų – elektroninio susirašinėjimo, rangos sutarties projekto darytina išvada, jog šalys nesusitarė dėl apdailos darbų. Teismas nurodė, kad ieškovės 2021 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške nurodyti tokie darbai ieškovės apskaičiuotai kainai: langų montavimas, įnešant į apšiltinimo sluoksnį per lango storį 1 kv. x 46,00 Eur plius PVM – 308,30 kv. x 46,0 Eur = 14 180 Eur plius PVM; apatinio lango tvirtinimo kronšteinai 178 vnt. = 2 300 Eur plius PVM, karkasas langų montavimui balkonuose iš Klimatokomfort – 800 Eur plius PVM. Ieškovė 2021 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku sumažino darbų kainą iki 16 700 Eur plius PVM. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl apdailos darbų atlikimo bei šių darbų kainos, taip pat dėl kitokios galutinės sutarties kainos, nei numatyta ieškovės 2021 m. spalio 11 d. elektroniniame laiške.
7.2. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė faktiškai vykdė šalių elektroniniuose laiškuose nurodytus darbus, o atsakovė su tuo sutiko ir avansu sumokėjo 50 procentų elektroniniame susirašinėjime sutartos sutarties kainos, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, patvirtina, jog atsakovė priėmė ieškovės 2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m spalio 11 d. elektroniniuose laiškuose nurodytus pasiūlymus dėl darbų apimties ir kainos. Atsakovė iki ieškinio pareiškimo nėra pareiškusi ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio bei kokybės, taip pat langų montavimo darbų užbaigimo.
7.3. Teismas nurodė, kad ieškovės parengtos rangos sutarties 3.1 punkte numatyta statybos darbų atlikimo etapai ir terminai: darbų pradžia – 2021 m. lapkričio 5 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d. Šalys nepateikė kitokių įrodymų apie jų susitarimą dėl darbų terminų. Susirašinėjimas tarp šalių nutrūko nuo 2022 m. gruodžio 22 d., kuomet ieškovė elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei rangos sutarties projektą ir pareikalavo jį pasirašyti. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. parengė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 14, kuriame nurodyti šie atlikti ir perduodami atsakovei darbai: medinių langų montavimas – suma 12 000 Eur, karkasas ir KlimaKomfort profilio montavimas – suma 800 Eur, kronšteinai lango tvirtinimui – 2 300 Eur, pastolių nuoma – 500 Eur, kėlimo technikos nuoma – 1 100 Eur, bendra darbų kaina – 16 700 Eur ir 3 507 Eur PVM. Minėtus dokumentus ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu laišku 2022 m. vasario 23 d. jos buveinės adresu. Atsakovė nepasirašė nei rangos sutarties, nei atliktų darbų priėmimo akto, nuo sutarties sudarymo 2021 m spalio 11 d. iki ieškinio pareiškimo nereiškė jokių reikalavimų ieškovei dėl sutartų darbų vykdymo, kokybės ir mąsto bei sutartyje nustatytų terminų pažeidimo.
7.4. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų rezultato trūkumų, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės. Antstolio R. V. 2022 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat UAB „Langų gama“ 2022 m. gruodžio 8 d. sudarytas defektinis aktas patvirtina tik buto C ir D stumdomų durų montavimo broką, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ieškovė būtų atsisakiusi ar nepašalinusi minėtų trūkumų per atsakovės nustatytą terminą. Be to, minėti trūkumai nustatyti po trijų mėnesių nuo darbų atlikimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė raštu pranešė atsakovei, jog yra pasirengusi ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir juos užbaigti, sumontuojant langų rankenas. Todėl pagal rangovo atsakomybės už darbų kokybę sąlygas atsakovė neturi teisės atsisakyti sumokėti ieškovei sutarties kainą.
7.5. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų buvimo, suteikiančių jai teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą. Nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti priimti atliktus darbus bei pasirašyti darbų perdavimo aktą. Be to, atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl trūkumų pašalinimo ir nesudarė ieškovei sąlygų užbaigti darbus, t. y. sumontuoti langų rankenas ir nustatyti bei ištaisyti montavimo darbų trūkumus. Teismas tenkino ieškinį visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei likusią nesumokėtą darbų kainą. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovės prašomas 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovės – 24,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, iš naujo paskirstyti pirmos instancijos teisme ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
8.1. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir net jo paties vėlesniems teiginiams prieštaraujančią išvadą, pasisakydamas dėl rašytinės rangos sutarties formos. Pažymi, jog tai, kad ieškovės parengta rangos sutartis buvo sukurta atgaline data ir atsiųsta apeliantei 2021 m. gruodžio 22 d., tik sustabdžius vykdytus rangos darbus, ieškovė nei savo vėlesniuose procesiniuose dokumentuose, nei visos civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių sprendime nei kiek nenagrinėjo, padarė šioms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.
8.2. Akcentuoja, kad ginčo šalys susitarimą dėl rangos darbų (langų montavimo) buvo sudariusios žodžiu. Nurodo, kad kaip matyti iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių, apeliantės atsiliepimo į ieškinį pateiktų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, taip pat liudytojo A. B. parodymų, tikroji šalių suderinta galutinė bendra langų montavimo kaina buvo 16 700 Eur jau su PVM. Be kita ko pažymi, jog tai, kad rangos sutarties priede, taip pat, prie ieškinio ieškovės pridėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta darbų kaina yra ieškovės vienašališkai padidinta bei neatitinka tikrojo šalių susitarimo patvirtina ir aplinkybė, jog objektuose buvo pačios apeliantės sąskaita užsakytas bei apmokėtas teleskopinis krautuvas, kuriuo, atlikdama darbus, naudojosi ieškovė. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė prie dubliko pateikė neva jos gautas sąskaitas-faktūras už kėlimo technikos nuomos paslaugas, tačiau ieškovė per visą civilinės bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme taip ir nepateikė šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kaip įrodymų, jog šias išlaidas ieškovė patyrė; atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų datas, kas prieštarauja ieškovės ieškinyje nurodytai pozicijai, kad darbus ieškovė objektuose neva atliko nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. Nurodo, kad sutarta darbų kaina apėmė visus privalomus mokesčius. Nepaisant to, nei išdėstytų šių aplinkybių, nei liudytojo A. B. parodymų, kuriais liudytojas patvirtino, kad šalys buvo susitarusios dėl 16 700 Eur jau su PVM kainos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė.
8.3. Kaip neatitinkančią tikrųjų faktinių aplinkybių nurodo ir teismo išvadą, jog ieškovė rangos darbus objektuose vykdė būtent 2021 m. lapkričio 16 d. – gruodžio 15 d. laikotarpiu. Tokią išvadą teismas padarė išimtinai remdamasis tik ieškovės pateiktomis UAB „EROS Technika“ ir UAB „Bokštelis.lt“ PVM sąskaitomis faktūromis. Tuo tarpu vėliau teismas padarė priešingą išvadą, nurodydamas ieškovės parengtos rangos sutarties 3.1 punkte numatytus statybos darbų atlikimo etapus ir terminus. Pažymi, kad pagal tikrąjį šalių žodinį susitarimą ieškovė langų montavimo darbus privalėjo atlikti per 2021 m. lapkričio mėnesį. Visgi, per sutartą terminą ieškovė langų montavimo darbų pilnai atlikti nespėjo, juos sustabdė dėl netinkamų oro sąlygų bei darbuotojų trūkumo, ir nors žadėjo rangos darbus pratęsti ir pabaigti 2022 m. pavasario sezonu, tačiau su apeliante dėl šių darbų nebesusisiekė, į objektus nebeatvyko; jau 2022 m. kovo mėnesio pradžioje ieškovė, neužbaigusi darbų objektuose, pateikė teismui ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nei visų įrodymų dėl ieškovės pareigos atlikti rangos darbus per 2021 m. lapkričio mėnesį, nei ieškovės vėlavimo atlikti darbus bei galiausiai darbų sustabdymo, taip pat, rangos sutarties sukūrimo atgaline data, joje nurodant jau pasibaigusius terminus, nei kiek nevertino bei nepasisakė, dėl ko toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu. Pažymi, kad jau pats apeliantės ieškovės vienašališkai atsiųstos sutarties nepasirašymas ir nepersiuntimas atgal ieškovei rodo, jog apeliantė su sutartimi nesutiko bei ši sutartis yra negaliojanti.
8.4. Nesutinka ir su teismo sprendime nurodyta ginčo apimtimi. Pažymi, kad kaip matyti iš apeliantės atstovo, advokato S. S., 2022 m. rugsėjo 1 d. el. laiško ieškovės atstovui, ginčo šalys tarėsi dėl pilno, t. y. 100 procentinio, langų montavimo darbų užbaigimo objektuose ir pašalinimo atliktų darbų defektų, užfiksuotų antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tame tarpe ir dėl apeliantės atstovo elektroniniame laiške nurodytų langų sujungimų sandarinimo bei dažymo darbų, visų pažeistų langų tvarkymo ir dažymo darbų, visų langų rankenų, kurias tuo metu vis dar buvo paėmusi ir negrąžinusi ieškovė, įrengimo, kitų reikalingų darbų atlikimo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovei pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. data surašytą pranešimą, kuriuo apeliantė iš esmės informavo ieškovę, jog: 1) apeliantė nutraukia su ieškove sudarytą žodinį susitarimą dėl langų sumontavimo pastatuose; 2) apeliantė samdys trečiuosius asmenis dėl ieškovės sugadintų langų pataisymo ar pakeitimo, trūkstamų langų rankenų sudėjimo, darbų defektų ištaisymo bei ieškovės neužbaigtų darbų atlikimo, o dėl patirtų nuostolių atlyginimo apeliantė kreipsis į ieškovę atskiru raštu; 3) apeliantė reikalauja ieškovės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos abiejų šalių sutartu laiku grąžinti apeliantei priklausančias tvarkingas ir nepažeistas langų, esančių objektuose, rankenas. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė, sureagavusi į gautą pranešimą, atvyko į objektus ir perdavė apeliantei jai priklausančias, bet iki šiol pas ieškovę buvusias langų rankenas. Pažymi, jog priešingai nei sprendime nurodė teismas, ginčas tarp šalių yra kilęs ne tik dėl langų montavimo darbų atitikimo kokybės reikalavimams ir dviejų neužbaigtų darbų („neatliko langų apdailos ir rankenų montavimo darbų“), taip pat, darbų apimties, bet ginčas yra kilęs ir dėl to, kad ieškovė praleido žodiniu susitarimu šalių sutartus darbų atlikimo terminus, galiausiai, išvis šiuos darbus sustabdė, jų pavasario sezonu neatnaujino ir nepabaigė, dėl ko langų montavimo darbai objektuose nebuvo pilnai pabaigti, nebuvo atlikti langų sujungimų sandarinimo bei dažymo darbai, nebuvo sumontuotos visos langų rankenos, kurios net iki 2022 m. lapkričio 24 d. prabuvo pas ieškovę, nebuvo ištaisyti antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei jo prieduose užfiksuoti defektai. Šių aplinkybių, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminus, galiausiai, išvis sustabdė darbus bei jų neatnaujino, dėl ko ir nepabaigė šių darbų, neištaisė užfiksuotų defektų, teismas sprendime nenagrinėjo, apie jas nutylėjo.
8.5. Kritiškai vertina ir teismo išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl apdailos darbų atlikimo. Pažymi, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, todėl reikalavimas iš apeliantės pateikti būtent rašytinius įrodymus dėl darbų apimties ir jų kainos, ypač kuomet dėl šių darbų apimties ir kainos parodymus davė liudytojas A. B., laikytinas nepagrįstu. Vien dėl to, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, įrodymų vertinime negalima suteikti pirmenybės ir didesnio svarumo tarpinėms šalių susirašinėjimo el. laiškais kopijoms, kuomet dažnesnis šalių bendravimas vyko telefonu ar gyvai, arba suteikti pirmenybę vienašališkai pačios ieškovės parengtai ir su apeliante nesuderintai rangos sutarčiai. Vertinant šalių žodinį susitarimą dėl darbų apimties ir būtent susitarimą, jog ieškovė atliks ir langų sandarinimo darbus, pastebėtina, kad tokį susitarimą patvirtina apeliantės 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ar teismo posėdžio atidėjimo priedai, iš jų apeliantės atstovo, advokato S. S., 2022 m. rugsėjo 1d. elektroninio laiško ieškovės atstovui kopija, ieškovės atstovo 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymas, apeliantės 2022 m. lapkričio 23d. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo ir liudytojų šaukimo priedas Nr. 1, teismo posėdžio metu tai patvirtino ir liudytojas A. B., be to, net pats ieškovės direktorius, apklausiamas teismo posėdžio metu, patvirtino, kad langų sandarinimo ieškovė neatliko, nors net pagal ieškovės vienašališkai parengtos rangos sutarties priedą matyti, kad šie darbai įėjo į šalių susitarimą, dėl ko juos numatė net ir ieškovė savo vienašališkai parengtoje sutartyje.
8.6. Nesutinka ir su teismo vertinimu dėl sumokėto avanso dydžio procentinės dalies, pažymėdama, kad įstatymai nenustato galimo avanso dydžio ribų, todėl nagrinėjamu atveju ginčo šalių susitarimas dėl 8 350 Eur dydžio avanso, kuris sudaro 60,5 procentų visos bendros darbų kainos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Be kita ko kritiškai vertina ir teismo argumentus dėl pretenzijų ieškovei nepateikimo. Nurodo, kad iki ieškinio gavimo dienos, reaguodama į ieškovės elgesį, t. y. sustabdytus ir neatnaujintus darbus pavasario sezonu, apeliantė 2022 m. balandžio mėnesį užsakė antstolio paslaugas, jog šis užfiksuotų ieškovės nebaigtų ir paliktų langų montavimo darbų būklę. Atkreipia dėmesį, kad pretenzijos nepateikimas iš karto nelaikomas apeliantės, kaip užsakovės, pareigų pažeidimu, tuo labiau, jog galiausiai paaiškėjus, kad ieškovė nesiruošia baigti darbų ir ištaisyti atliktų darbų defektų, apeliantė pateikė ieškovei pretenziją, po ko tarp šalių vyko derybos dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo, ir kurių nebūtų buvę, jei ieškovė būtų tinkamai ir pilnai pabaigusi sutartus darbus.
8.7. Pažymi, kad nors ieškovė teigia, kad tinkamai ir laiku užbaigė visus sutartus darbus bei pakvietė apeliantę juos priimti, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei kituose savo pateiktuose dokumentuose, nei per visą procesą pirmosios instancijos teisme nenurodė nei tikslios datos, kada neva ji baigė visus darbus, nei tikslios datos, kada pakvietė apeliantę priimti šiuos darbus ir kada neva apeliantė atsisakė tai padaryti. O dėl ieškovės registruotu paštu siųsto laiško pastebi, kad šis laiškas apeliantei nebuvo įteiktas, o buvo grąžintas ieškovei. Negana to, nepavykus tokiu būdu apeliantei įteikti priėmimo-perdavimo akto, ieškovė nemėgino šio akto įteikti šalims įprastu būdu, t. y. ieškovė neskambino apeliantei dėl darbų priėmimo-perdavimo organizavimo, neatvyko į objektus ir nemėgino čia perduoti rangos darbų, net nesiuntė šio akto elektroniniu paštu, o tiesiai kreipėsi su ieškiniu į teismą. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės direktorius teigė, kad neva ragino apeliantę priimti darbus bei priėmimo-perdavimo aktą siuntė elektroniniais laiškais, kuriuos žadėjo pateikti į civilinę bylą, visgi, tokius ieškovės atstovo parodymus paneigė liudytojas A. B., nurodydamas, kad ieškovė nei karto nebandė perduoti darbų objektuose. Remdamasi CK 6.694 straipsnio nuostatomis, pažymi, jog teismas tinkamai nevertino, jog ieškovė tinkamai neinformavo apeliantės apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, be to, kaip matyti ir iš civilinėje byloje esančio ieškovės priėmimo-perdavimo akto, neva siųsto registruotu paštu, ant šio akto nėra jokios žymos dėl vienašalio darbų perdavimo, apeliantei atsisakius priimti darbus, kas rodo, jog ieškovė iš tiesų nekvietė apeliantės priimti darbus, po ko apeliantė būtų galėjusi sutikti arba atsisakyti priimti rangos darbus, o tai taip pat reiškia, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino CK 6.679 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Negana to, pastebėtina, kad rangos darbams esant tinkamai neužbaigtiems, taip pat esant nustatytiems langų sugadinimams bei net nesudėjus ir apeliantei tuo metu net nesant grąžintoms langų rankenoms, ieškovės 2023 m. vasario 23 d. darbų galutinis priėmimo-perdavimo aktas bei sąskaita faktūra išvis negalėjo būti sudaromi ir teikiami apeliantei.
8.8. Kritiškai vertina teismo argumentus dėl neįrodytų ieškovės atliktų darbų rezultato trūkumų ar kad jie buvo mažareikšmiai. Nurodo, kad ieškovę, kaip gerą savo srities specialistę, rekomendavo pati langų gamintoja UAB „Langų gama“, ką patvirtino ir liudytojas A. B.; be to, ieškovei prieš pradedant vykdyti rangos darbus objektuose, buvo atsiųsti visi reikalingi objektų brėžiniai bei montuojamų langų specifikacijos, kad ieškovė galėtų įsivertinti, ar sugebės tinkamai ir laiku atlikti darbus. Pažymi, kad tai, jog ieškovė tinkamai neatliko sutartų darbų, patvirtina: minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; apeliantės ieškovei 2022 m. liepos 25 d. pateikta pretenzija dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo ir darbų neužbaigimo per nustatytą terminą; apeliantės 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ar teismo posėdžio atidėjimo priedai, konkrečiai apeliantės atstovo 2022 m. rugsėjo 1 d. laiškas ieškovės atstovui, kuomet šalys tarėsi dėl pilno darbų užbaigimo ir defektų pašalinimo; apeliantės 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimas; 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovės parengtas langų rankenų priėmimo-perdavimo aktas; UAB „Langų gama“ 2022 m. gruodžio 8 d. defektinis aktas; be to, visą faktinę situaciją bei faktus, kad rangos darbai ieškovės nebuvo baigti, o dalis darbų buvo palikti su defektais, kurių ieškovė nepašalino, teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. B.. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius pats patvirtino, kad pavasario sezonu neatnaujino darbų objektuose ir visuose objektų languose nesudėjo langų rankenų, tačiau tokį savo elgesį argumentavo nelogišku paaiškinimu, kad langų rankenų ieškovė nesudėjo, kad kiti asmenys, darinėdami langus, nesugadintų langų; nors vykstant statyboms, langų darinėjimas yra visiškai suprantamas, o kartais ir privalomas. Pažymi, kad už objektų langų įsigijimą viso sumokėjo 65 407.48 Eur sumą, todėl, šiems langams esant ne tik tinkamai nesumontuotiems, paliktiems su montavimo defektais, dėl kurių langai negali būti tinkamai naudojami (langai neatsidaro, yra tarpai tarp langų rėmų ir kt.), nesant sudėtoms langų rankenoms, kurioms iki pat 2022 m. lapkričio 24 d. prabuvus pas ieškovę, dėl ko langai negalėjo būti tinkamai darinėjami, taip pat, langams nesant užsandarintiems, bet net ir esant langų rėmams sulaužytiems langų montavimo metu, akivaizdu, kad tokie defektai, atsižvelgiant į objektų langų vertę, nėra mažareikšmiai, o priešingi teismo sprendimo teiginiai laikytini nepagrįstais. Negana to, iš tokio teismo sprendimo motyvo matyti, kad teismas pripažįsta, kad ieškovė tinkamai neatliko visų sutartų darbų, bet vis tiek ieškovei priteisia pilną jos reikalaujamą sumą, kaip atlyginimą už visiškai pilnai ir tinkamai atliktus visus rangos darbus, net neskaičiuojant, kokia yra ieškovės neatliktų ir netinkamai atliktų darbų vertė bei jos neatimant iš ieškiniu reikalaujamos sumos.
8.9. Nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad minėti trūkumai nustatyti po trijų mėnesių nuo darbų atlikimo, kas, kaip galima suprasti, anot apeliantės, iš tolimesnio teismo argumentavimo, neva atleidžia ieškovę nuo atsakomybės dėl šių trūkumų. Remdamasi CK nuostatomis, be kita ko pažymi, kad už objektų langus ir jų tinkamą sumontavimą bei tinkamai atliktų darbų perdavimą buvo atsakinga ieškovė kaip rangovė.
8.10. Laiko nepagrįstais ir teismo sprendimo argumentus, jog apeliantė nesikreipė į ieškovę dėl trūkumų pašalinimo ir nesudarė ieškovei sąlygų užbaigti darbus, nepateikė įrodymų, kad ieškovė atsisakė pašalinti trūkumus ir užbaigti darbus. Be kita ko pažymi, kad pats ieškovės direktorius pripažino, kad negrįžo į objektus pavasarį užbaigti sutartų darbų; byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantė suteikė ieškovei papildomą terminą darbams užbaigti ir defektams pašalinti, tačiau ieškovei nepasinaudojus jai papildomai nustatytu terminu, apeliantė nutraukė žodinį susitarimą ir nurodė, kad samdys trečiuosius asmenis dėl ieškovės sugadintų langų pataisymo ar pakeitimo, trūkstamų langų rankenų sudėjimo, darbų defektų ištaisymo, neužbaigtų darbų atlikimo, po ko ieškovės dar po trijų mėnesių pateiktas pasiūlymas pašalinti dalį defektų nelaikytinas tinkamu ir atleidžiančiu ieškovę nuo atsakomybės. Mano, jog byloje esant akivaizdiems įrodymams, jog ieškovė tinkamai nepabaigė visų šalių sutartų darbų, taip pat, šias aplinkybes patvirtinus pačiam ieškovės direktoriui teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas negalėjo visiškai tenkinti ieškinio.
9. Ieškovė UAB „Edminsta“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde toliau dėstomos teismą klaidinančios faktinės aplinkybės. Nepagrįstai dėstoma, jog neva visas bendravimas tarp ieškovės ir apeliantės atstovų vyko telefoniniais skambučiais. Tai, kad apeliantės atstovas nepasirašė ieškovės parengtos ir pateiktos rangos sutarties, dar nereiškia, kad faktiškai sudaryta žodinė sutartis. Sutarties darbų užsakymas, sąmatos, kainos derinimas vyko raštu, t. y. šalims susirašinėjant elektroniniu paštu.
9.2. Akcentuoja, kad apeliantė dėsto tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes dėl sutartos darbų kainos, taip pat, kad neva su ieškove susitarė sumokėti jai dėl nežinomų priežasčių net 60,5 procentų dydžio avansą, kas akivaizdžiai prieštarauja į bylą pateiktai rašytinei rangos sutarčiai. Pažymi, jog nėra jokios logikos ieškovei tartis dėl darbų atlikimo sumos su PVM, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju taikomas atvirkštinis PVM, kurį sumoka pirkėjas. Sutarties kainą patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
9.3. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, dar prieš darbų pradžią ieškovė parengė ir pateikė rangos sutartį bei sąmatą apeliantės atstovui, kuris žadėjo pasirašyti ją ir grąžinti, tačiau to nepadarė. Pakartotinai rangos sutartį ir sąmatą elektroniniu paštu ieškovė siuntė apeliantei 2021 m. gruodžio mėnesį, ką teisme liudydamas pripažino apelianto atstovas A. B., tačiau į tai nereagavo, sutarties nepasirašė. Tikrovės neatitinkančiais laiko ir apeliantės teiginius, kad ieškovė langus turėjo sumontuoti iki 2021 m. lapkričio 30 d., ką paneigia apeliantės į bylą pateiktas susirašinėjimas, kuriame užfiksuota 2021 m. lapkričio 30 d. fotonuotrauka ir tekstas iš ieškovės atstovo su prašymu paruošti darbų frontą langų montavimui patraukiant šiukšles prie pastato. Dar 2021 m. lapkričio 30 d. apeliantė akivaizdžiai nebuvo perdavusi darbų fronto ir darbai negalėjo būti pradėti vykdyti dėl apeliantės kaltės. Be to, apeliantės į bylą pateiktas krovinio važtaraštis su medinių langų pristatymu iš pardavėjo įrodo, kad dalis langų buvo išvežti iš pardavėjo tik 2021 m. lapkričio 25 d. Taip pat nepagrįstais laiko apeliantės teiginius apie darbų vėlavimą ir stabdymą, ko nepatvirtina jokie įrodymai. Pagal pačios apeliantės pateiktus į bylą duomenis iš Rekvizitai.lt matyti, jog ieškovė 2021 m. gruodžio mėnesį turėjo 10 darbuotojų, o ieškinio priedas Nr. 9 patvirtina, jog ieškovė visus darbus atliko iki 2021 m. gruodžio 21 d.
9.4. Pažymi, kad tariamą langų montavimo darbų stabdymą paneigė teisme apklaustas ieškovės vadovas E. K., kuris parodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo organizuotas atliktų darbų perdavimas, tokį susitikimą objekte pripažino ir apeliantės liudytojas A. B., kuris tariamai žadėjo surašyti ir pateikti visus atliktų darbų trūkumus, tačiau to nepadarė ir nepateikė raštu jokių pretenzijų dėl atliktų darbų.
9.5. Akcentuoja, kad ieškovė po darbų užbaigimo 2021 m. gruodžio 22 d. jokių darbų objekte nevykdė, tuo tarpu apeliantė tęsė statybos rangos darbus, buvo atliekamas šiltinimas, apdaila ir kt. Todėl visi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti defektai niekaip nėra susiję su ieškove, nes apie juos ieškovė niekada nebuvo informuota, jokių pretenzijų dėl to nebuvo pareikšta. Neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio trūkumai galėjo atsirasti apeliantei atliekant kitus statybos darbus objekte, kurie jau buvo tęsiami po langų sumontavimo. Pažymi, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra ir negali būti laikomas įrodymu apie tariamus langų montavimo defektus, nes tai yra iš esmės abstraktaus pobūdžio vykstančių statybinių darbų eigos ir rezultatų fiksavimas be jokio konkretaus specialisto ar eksperto komentaro. Kitus įrodymus dėl tariamų defektų apeliantė pateikė į bylą tik prieš pat 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdį, kuomet buvo pateiktas dar 2022 m. gruodžio 8 d. UAB „Langų gama“ sudarytas defektinis aktas, t. y. po 1 m. nuo darbų atlikimo. Tačiau šių defektų apeliantė ieškovei neleido net apžiūrėti bei atsisakė leisti atvykti į objektą juos pašalinti, jeigu tokie būtų nustatyti. Apeliantė neteikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir akivaizdžiai elgėsi taip, kad buvo patenkinta gautu darbų rezultatu, kurį faktiškai naudojo pagal paskirtį.
9.6. Nurodo, kad apeliantė po darbų atlikimo akivaizdžiai vengė atsiskaitymo už darbus, neatsakinėjo į ieškovės telefono skambučius, o iškėlus civilinę bylą toliau siekė išvengti teismo procesinių dokumentų priėmimo. Kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl patirtų išlaidų kėlimo technikos nuomai. Pažymi, kad apeliantės pateikta PVM sąskaita faktūra teleskopinio krautuvo nuomai yra 2022 m. sausio 10 d. datai, kuomet langų montavimo darbai jau buvo baigti objekte iš ieškovės pusės. PVM sąskaita faktūra išrašyta UAB „Torina“ niekaip šiuo atveju nėra susijusi su bylos šalimis. Deklaratyvius ir nepagrįstus apeliantės teiginius šiuo atveju paneigia ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos už krovos ir su langų montavimo darbais susijusios sąskaitos 2021 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. gruodžio 15 d. datomis, kuomet realiai buvo atliekami langų montavimo darbai. Tai, kad į bylą nepateiktas šių sąskaitų apmokėjimas, nepaneigia tokių paslaugų įsigijimo fakto.
9.7. Ieškovės vertinimu, iš byloje esančių įrodymų ir 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdyje duotų šalių ir liudytojo paaiškinimų yra nustatyta, jog visus langų montavimo darbus ieškovė atliko 2021 m. gruodžio mėnesį ir daugiau jokių darbų po nurodyto laikotarpio objekte nebeatlikinėjo. Pas apeliantą objekte sumontuotų langų defektinis aktas sudarytas faktiškai po 1 metų nuo jų sumontavimo. Šį aktą vienašališkai sudarė akivaizdžiai suinteresuota šalis – UAB „Langų gama“, kuri yra ne tik sumontuotų langų gamintoja šiuo atveju, bet kartu, kas pažymėta akte, pašalino aiškiai nenurodytus, tačiau egzistavusius langų trūkumus butuose A ir B; šis aktas iš apeliantės pusės net nepasirašytas. Pažymi, kad byloje pateiktame antstolio faktinių aplinkybių protokole nėra užsimenama apie UAB „Langų gama“ deklaruotus defektus, tačiau UAB „Stabilumas ir garantas“ atstovas E. S. nurodo, jog visus tariamus defektus jau iki 2022 m. balandžio 5 d. šalino naujas rangovas, taip pat pripažįsta, jog sandarinimo darbus atliko pati apeliantė. Į bylą pateiktame susirašinėjime tarp šalių nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. vasario 17 d. matyti, jog ieškovė ne kartą motyvuotai prašė sudaryti galimybę apžiūrėti defektus, tačiau apeliantė atsisakė leisti tai padaryti.
9.8. Pažymi, kad apie UAB „Langų gama“ defektinio akto sudarymą nebuvo informuota, jai taip pat nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apžiūrint ir konstatuojant defektus. Nurodo, kad 2023 m. sausio 31 d. ieškovės atstovas kreipėsi į apeliantės atstovus elektroniniu laišku su dar vienu prašymu atlikti defektų apžiūrą nurodydama, jog apeliantės pasiūlyta vietos apžiūra įstatymų nustatyta tvarka netikslinga, nes langų defektų įvertinimas reikalauja specialių žinių. Iš filmuotos medžiagos nėra galimybės tinkamai parengti klausimų ekspertui, o UAB „Langų gama“ (kuri jau pripažino dalį defektų, nors jų ir neatskleidė) nepridėjo jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, bei konstatavo defektus vienašališkai ir neobjektyviai. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi su prašymu nurodyti laiką ir datą, kada jos darbuotojai galėtų atvykti ir pašalinti defektus užfiksuotus 2022 m. gruodžio 8 d. UAB „Langų gama“ sudarytame defektiniame akte. 2023 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku apeliantė atsisakė leisti pašalinti deklaruotus defektus nurodant, kad nesant pasirašytai taikos sutarčiai negali sutikti, jog esant šioms aplinkybėms, UAB „Edminsta“ darbuotojai atvyktų į objektus šalinti užfiksuotus defektus.
9.9. Nurodo, kad apeliantė nepateikdama byloje jokių konkrečių ir nešališkų įrodymų dėl defektų buvimo, faktiškai atsisakė leisti ieškovei kaip rangovei apžiūrėti ir/ar pašalinti deklaratyvius defektus ir tokiu būdu siekiant išvengti savo prievolės dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Atkreipia dėmesį, kad analogiškos pozicijos apeliantė laikėsi ir dėl rankenų languose sumontavimo, t. y. neleido atvykti ieškovės atstovams ir sumontuoti rankenas, kol ieškovė nepasirašys taikos sutarties, pagal kurios derintas sąlygas buvo reikalaujama iš ieškovės atlikti papildomus ir sutartyje nenumatytus darbus faktiškai nemokamai.
9.10. Mano, kad jeigu apeliantė nieko nebūtų žinojusi apie bylą, kaip ji teigia, tai tuomet 2022 m. balandžio 5 d. parengtą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą būtų bandžiusi pateikti ieškovei kartu su pretenzija dėl darbų trūkumų, o ne su 2022 m. birželio 21 d. atsiliepimu į ieškinį. Remdamasi teismų praktika pažymi, kad pasirašyto rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė užsakė, o ieškovė įsipareigojo vykdyti medinių langų sumontavimo darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose statomuose objektuose, Terasų g. 19 ir Terasų g. 21, Vilniuje (anksčiau ir toliau – objektai). Iš bylos duomenų, be kita ko šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei užsakytų sumontuoti langų matmenis ir architektūrinius brėžinius. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei langų montavimo kainos apskaičiavimą pagal atsakovės pateiktus brėžinius, nurodydama, kad bendra montavimo darbų kainą sudaro 18 880,00 Eur plius PVM; 2021 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė galutinę medinių langų montavimo kainą 16 700,00 Eur plius PVM ir pateikė atsakovei apmokėti 2021 m. spalio 11 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. EDM21-1011, 8 350 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2021 m. spalio 12 d. Objektuose montuojami langai buvo įsigyti iš UAB „Langų gama“, ką patvirtina byloje pateikta pardavėjos UAB „Langų gama“ pirkėjai UAB „Stabilumas ir garantas“ 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra, 65 407,48 Eur sumai, o pateikti važtaraščiai patvirtina, kad langai į objektus buvo pristatyti 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. Ieškovė jos parengtą langų montavimo rangos sutartį Nr. ED-21/20 atsakovei pasirašymui elektroniniu paštu nusiuntė 2021 m. gruodžio 22 d., tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė šios sutarties nepasirašė. Vienašališkai pasirašytą 2021 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ieškovė registruotu paštu atsakovei išsiuntė 2022 m. vasario 23 d. Bylos duomenimis, atsakovė nesumokėjo ieškovei jos nurodytos likusios mokėti 8 350 Eur sumos už atliktus darbus, dėl ko tarp šalių kilo teisminis ginčas, atsakovei nesutinkant su ieškovės nurodytomis tarp šalių sudaryto susitarimo sąlygomis tiek dėl sutartos kainos, tiek darbų apimties ar jų terminų, be kita ko akcentuojant ir netinkamą atliktų darbų kokybę.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės laikė pagrįstu, sprendęs, kad ieškovė faktiškai įvykdė šalių elektroniniuose laiškuose nurodytus darbus, o atsakovė su tuo sutiko ir avansu sumokėjo 50 procentų elektroniniame susirašinėjime sutartos kainos, be kita ko pažymėdamas, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo nebuvo pareiškusi ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės, langų montavimo darbų užbaigimo, byloje taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl langų apdailos darbų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų buvimo, suteikiančių jai teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą; nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti priimti atliktus darbus bei pasirašyti darbų perdavimo aktą; be to, atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl trūkumų pašalinimo ir nesudarė ieškovei sąlygų užbaigti darbus, t. y. sumontuoti langų rankenas ir nustatyti bei ištaisyti montavimo darbų trūkumus. Apeliantė gi mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojo parodymus bylos nagrinėjimo metu, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl šalių sudaryto susitarimo turinio, tiek dėl sutartos kainos, tiek darbų apimties, atliktų darbų kokybės, dėl ko, apeliantės manymu, ieškovės ieškinį tenkino nepagrįstai. Visgi, su apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
15. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
16. Statybos rangos sutarties samprata įvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nereglamentuoti įstatymų, yra nustatytini statybos rangos sutartyje. Tačiau įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6.644 , 6.681 straipsniai), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
17. Taigi, šiuo atveju, sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba. Tačiau tokiu atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims. Atsakovė nepasirašė ieškovės parengtos aukščiau minėtos rangos sutarties, tačiau tai niekaip nepaneigia faktinės aplinkybės dėl šalių sudaryto susitarimo dėl langų montavimo darbų objektuose atlikimo. Atsižvelgiant į bylos duomenis, be kita ko tai, kad šalys savo rangos darbų susitarimo turinį derino raštu elektroniniais laiškais, žodžiu, telefonu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalys rangos sutartį sudarė raštu, taip pat žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, kai ir iš šalių elgesio buvo matyti jų valia sudaryti sandorį. Taigi, vien tai, kad abi šalys nebuvo pasirašiusios rangos sutarties kaip vientiso dokumento, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių, iš kurių kilusios prievolės gali būti įrodinėjamos visais įstatymo leistinais įrodymais. Tokiu būdu šiame kontekste ir šioje ginčo stadijoje neturi esminės reikšmės apeliantės akcentuotos aplinkybės apie ieškovės rangos sutarties parengimo datą ar siuntimo atsakovei terminą, nes tai nepaneigia paminėtų aplinkybių apie tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
18. Aptariamo ginčo kontekste būtina akcentuoti būtent įrodinėjimo svarbą civiliniame procese, kuriame galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).
20. Ieškovės teigimu, ji iki 2021 m. gruodžio 21 d. (byloje pateiktas jos vienašališkai pasirašytas 2021 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo perdavimo aktas) atliko sutartus langų montavimo darbus, už kuriuos atsakovė iki šiol pilnai neatsiskaitė. Atsakovė gi tvirtina, kad ieškovė, įsipareigojusi darbus atlikti per 2021 m. lapkričio mėnesį, atliko ne visus sutartus darbus, nebuvo atlikti langų sujungimų sandarinimo, apdailos darbai, sudėtos rankenos, nebuvo ištaisyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti defektai, ir 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė darbus, anot apeliantės, sustabdė neva dėl darbuotojų trūkumo ir oro sąlygų. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat jos vadovas teismo posėdyje tvirtino, kad darbus baigė laiku ir tinkamai, neigė darbų sustabdymą, teigė, kad su atsakovės atstovu buvo susitarę dėl darbų perdavimo 2021 m. gruodžio 22 d., tačiau perdavimas neįvyko. Visgi, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti objektyvios tiesos dėl konkretaus abiejų šalių sutarto darbų atlikimo termino. Pagal ieškovės parengtą rangos sutartį, kuri, nepatvirtinta kitos šalies ir negali būti laikoma objektyviu įrodymu ginčo klausimu, darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. gruodžio 14 d. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu su minėtu terminu nesutiko, teigdama, kad šalių susitarimu darbai turėjo būti baigti per 2021 m. lapkričio mėnesį, nors tokių duomenų byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Priešingai, bylos duomenys, šalių atstovų, liudytojo parodymai patvirtina, kad darbai objektuose buvo atliekami tiek 2021 m. lapkričio, tiek 2021 m. gruodžio mėnesiais. Pavyzdžiui, iš byloje pateikto UAB „Langų gama“ 2021 m. lapkričio 25 d. krovinio važtaraščio matyti, kad dalis langų į objektą Terasų g. 19, Vilniuje, buvo pristatyta tik 2021 m. lapkričio 25 d., o 2021 m. lapkričio 30 d. šalių susirašinėjimas su fotonuotrauka patvirtina, kad atsakovė pati dar nebuvo perdavusi darbų fronto bent jau prie vieno iš pastatų, neišvežtos šiukšlės. Taip pat jokių pretenzijų atsakovė ieškovei dėl neva vėluojamų pagal susitarimą darbų nereiškė, susirašinėjimas tarp šalių nebuvo tęsiamas po 2021 m. gruodžio 22 d. Taigi, labiau tikėtina, kad šalių sutartų darbų atlikimo terminas apėmė ir dalį 2021 m. gruodžio mėnesio ir iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad sutarti darbai iš esmės 2021 m. gruodžio mėnesį nebuvo atlikti. Šiuo aspektu kritiškai vertintina ir apeliantės pozicija dėl neva sutartus darbus turėjusių apimti neatliktų langų sujungimų sandarinimo, apdailos darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis, tarp jų ir šalių atstovų pasisakymus, atsakovės liudytojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių sutarti darbai apėmė ir apdailos darbus. Iš byloje esančio jau minėto 2021 m. spalio 6 d. ieškovės elektroninio laiško atsakovei matyti, kad pasiūlymą sudarantys darbai apėmė langų montavimą, įnešant į apšiltinimo sluoksnį per lango storį, lango tvirtinimo kronšteinus, karkasą langų montavimui iš KlimaKomfort, pastolių, kėlimo technikos nuomą, kas iš esmės atsispindi ir 2021 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte. Taigi, be apart prieštaringų ieškovės vadovo bei liudytojo A. B. parodymų, kuris nors ir tvirtino, kad darbai pilnai nebuvo baigti, tačiau tuo pačiu nurodė, kad namų apšiltinimas buvo baigtas tik pavasarį, o langų sandarinimas negalėjo būti baigtas be apšiltinimo, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės aplinkybes apie jos nurodomą sutartų darbų apimtį byloje nėra. To niekaip neįrodo ir apeliantės nurodyti kiti byloje esantys, teisminio nagrinėjimo metu, praėjus apie pusę metų nuo bylos iškėlimo, apie metus nuo aptariamų darbų atlikimo pateikti dokumentai (2022 m. rugsėjo 20 d. prašymas dėl bylos sustabdymo kartu su pridedamais dokumentais – 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovės atstovo laiškas ieškovei, kuriame atsispindi atsakovės pozicija ir ginčijamų klausimų (tarp jų ir aptariamų darbų apimties) vertinimas per atsakovės prizmę; kaip ir 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovės atstovo atsakovei pateiktas atsakymas, patvirtinantis tarp šalių vykstančias derybas, iš kurio taip pat matyti, kad ieškovė dėl atliktinų darbų kelia ir apmokėjimo suderinimo klausimą; kaip ir atsakovės 2022 m. lapkričio 23 d. teismui pateiktas pranešimas apie ieškovei 2022 m. lapkričio 17 d. pateiktą pranešimą dėl šalių susitarimo dėl langų montavimo objektuose nutraukimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, kad atsakovės paminėti įrodymai niekaip nepatvirtina pirminio, 2021 m. spalio mėnesį sudaryto šalių susitarimo sąlygų atsakovės nurodyta darbų apimtimi. Kartu šiame kontekste kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai apie langų sandarinimo įtraukimą į ieškovės parengtą rangos sutartį, kai pati apeliantė savo skunde iš esmės šią ieškovės vienašališkai pasirašytą sutartį laiko negaliojančia ir nemato pagrindo ja remtis, šiuo aspektu iš dalies sutinkant su atsakove, pažymint, kad minėta abiejų šalių nepasirašyta sutartis nėra abiejų šalių sutartinius įsipareigojimus aiškiai atspindintis dokumentas, tačiau šioje byloje yra vienas iš įrodymų, be kita ko pavyzdžiui atspindintis šalies valią raštu įforminti susiklosčiusius santykius. Pagal šalių susitarimą atliktų darbų apimties kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į langų rankenų sumontavimo darbus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo, kad langų rankenos iš karto po langų sumontavimo nebuvo sudėtos, tačiau šią aplinkybę atsakovė laikė kaip vieną iš nebaigtų darbų, nors ieškovė akcentavo tai kaip neva įprastą praktiką, o ieškovės vadovas teismo posėdyje netgi tvirtino, kad patys atsakovės atstovai nurodė rankenų nedėti, kol nėra iki galo padarytas fasadas (liudytojas A. B. gi tokias aplinkybes neigė). Įvertinus prieštaringą šalių poziciją šio darbo (langų rankenų sudėjimo) klausimu, nepaneigiant fakto, kad po langų sumontavimo rankenos iš karto nebuvo sudėtos, tai, kad, kaip matyti bylos nagrinėjimo metu ieškovė pranešė atsakovei apie pasirengimą ištaisyti trūkumus ir sudėti rankenas, tačiau ieškovei tokia galimybė nebuvo sudaryta, tačiau rankenos atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. visgi buvo perduotos, kartu apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes, yra pagrindas labiau tikėtinai išvadai, jog ieškovė iš esmės atliko sutartus darbus.
21. Pagal teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, ir kt.). Taip pat būtina pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda ir pradėjus faktiškai naudotis darbais bei nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
22. Atsakovė nepasirašė ieškovės parengto 2021 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, bylos nagrinėjimo metu be kita ko akcentavo ir atliktų darbų trūkumus, minėtus neatliktus darbus. Atsakovė pateikė byloje antstolio R. V. 2022 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas objektų langų bendras vaizdas, atsakovės atstovo žodiniai paaiškinimai, taip pat pateikė UAB „Langų gama“2022 m. gruodžio 8 d. sudarytą defektinį aktą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad atsakovė neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų buvimo, suteikiančių jai teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą; nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti priimti atliktus darbus bei pasirašyti darbų perdavimo aktą; be to, atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl trūkumų pašalinimo ir nesudarė ieškovei sąlygų užbaigti darbus.
23. Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad aptariamu atveju darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau atsakovė ieškovės darbų rezultatą vis gi pradėjo naudoti pagal paskirtį. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuo pat rangos sutarties sudarymo iki šio teisinio ginčo iškėlimo teisme nereiškė jokių reikalavimų ieškovei dėl sutartų darbų vykdymo ar netinkamo vykdymo, kas, jau vien įvertinus langų kainą (65 407,48 Eur), tikėtina turėjo būti daroma, t. y. atsakingai rūpinamasi sutarties vykdymu. Joks defektinis aktas minėtu laikotarpiu ieškovei, neva netinkamai atlikus darbus, nebuvo pateiktas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepareiškė ieškovei priešinių reikalavimų, priešieškinio dėl padarytos žalos ar kitos ieškovės kaip rangovės atsakomybės už netinkamos kokybės darbus formos (CK 6.665 straipsnis) nereiškė. Tuo pačiu atsakovės byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su jame užfiksuotu bendru langų vaizdu praėjus apie keturiems mėnesiams nuo atliktų darbų ar juo labiau tuos pačius langus gaminusios įmonės maždaug po metų nuo atliktų darbų parengtas defektinis aktas, kai bylos duomenimis nuo 2021 m. gruodžio mėnesio antros pusės ieškovė daugiau jokių darbų objektuose neatliko, tačiau ten dirbo kiti asmenys (rangovai), negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais būtent ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ir nors kaip matyti bylos nagrinėjimo metu šalys mėgino sudaryti taikos sutartį, spręsdamos atsakovės nurodomų trūkumų klausimą, tačiau abiem šalims susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovės atliktų darbų nešališka ekspertizė byloje nebuvo atlikta ir atsakovė to neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė šioje byloje neįrodė ieškovės atliktų darbų rezultato trūkumų, dėl ko jis negali būti naudojamas pagal šalių sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėjo jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, o anksčiau paminėti trūkumai (dėl langų rankenų) pagrįstai laikytini mažareikšmiais (įvertinus 20 punkte nurodytas aplinkybes), ir visa tai nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir apeliantės poziciją dėl šalių sutartos darbų kainos, sumokėto avanso dydžio procentinės dalies. Ieškovės teigimu, bendra sutarties kaina buvo sutarta 16 700 Eur plius PVM, kurios 50 procentų avansą atsakovė yra sumokėjusi. Apeliantė gi tvirtina, kad tikroji šalių suderinta galutinė bendra langų montavimo kaina buvo 16 700 Eur jau su PVM, ir 8 350 Eur dydžio sumokėtas avansas sudaro 60,5 procentų visos bendros darbų kainos. Kaip jau minėta, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2021 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku ieškovės pateikta langų montavimo kaina – 16 700,00 Eur plius PVM, po ko ieškovė pateikė atsakove apmokėti 2021 m. spalio 11 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. EDM21-1011, 8 350 Eur sumai, kurią atsakovė ir apmokėjo 2021 m. spalio 12 d. Minėtu įrodymu (šalių susirašinėjimu) teismas iš esmės ir grindė savo išvadą dėl šalių sutartos darbų kainos, kartu pagrįstai spręsdamas, jog atsakovė kitų įrodymų, patvirtinančių susitarimą dėl kitokios galutinės sutarties kainos, byloje nepateikė, šiame kontekste kritiškai vertinant be kita ko ir atsakovės argumentus dėl liudytojo A. B. parodymų, kuriais jis taip pat patvirtino atsakovės poziciją dėl sutartos darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog liudytojų parodymai yra tik viena iš įstatyme nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-701/2019). Taigi, aptariamu atveju iš visų bylos įrodymų neturėtų būti išskirti vien minėti atsakovės apeliaciniame skunde įvairių apeliacinio skundo argumentų (tiek dėl šalių sutartos kainos, tiek sutartų darbų apimties, ir pan.) kontekste akcentuoto minėto liudytojo parodymai, kaip išimtinai atskleidžiantys objektyvią tiesą, atkreipiant dėmesį, kad tie parodymai atskirais klausimais (pavyzdžiui, dėl sutartos kainos, darbų sustabdymo, jų atlikimo terminų, apimties, ir pan.) skyrėsi nuo ieškovės, jos vadovo byloje pateiktos pozicijos, todėl jie turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste ir tai daro būtent teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, manytina, jog bylos duomenys patvirtina, kad šalių sutarta darbų kaina sudarė 16 700 Eur plius PVM, todėl atsakovei sumokėjus 8 350 Eur avansą, kas nuo bendros kainos sudaro 50 procentų, įvertinus anksčiau paminėtas išvadas, jog ieškovė atliko sulygtus darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei jos prašomą likusią nesumokėtą 8 350 Eur skolą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės sutarė fiksuotą rangos darbų kainą, byloje nesant detalių atliktų darbų paskaičiavimų, teismas detaliau nevertina šios kainos sudėtinių dalių, taigi ir apeliantės argumentų dėl neva nepagrįstos kėlimo technikos paslaugų sumos ar pan. ir plačiau dėl to nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
29. Ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl 1 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, kartu su 2023 m. gegužės 10 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2023 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu, 1 200 Eur sumai.
30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš atsakovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabilumas ir garantas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Edminsta“ (juridinio asmens kodas 304779655) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabilumas ir garantas“ (juridinio asmens kodas 304912842) 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė