Administracinė byla Nr. I-4109-437/2014
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 28; 74
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03002-2013-4
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Bajoro ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui, atsakovių atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ITP E1“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „ITP E1“ (toliau – pareiškėja) teismui pateikė skundą, kurį du kartus tikslino (b. l. 1-7, 51-57, 111-117). 2014-10-03 teisme registruotas patikslintas skundas, kuriame galutinai suformuoti reikalavimai - prašoma: 1. panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013-06-28 leidimo gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2. įpareigoti atsakovę Energetikos ministeriją 2013-06-28 leidime gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiskuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės žalą – 31 843,20 Lt.
Pažymi, kad pareiškėja yra investuotoja į saulės elektrinę, nukentėjusi dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2013-01-17 pakeitimų. Ji 2012-11-06 gavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą pastatant ir įrengiant saulės elektrinę (duomenys neskelbtini). 2013-06-28 Energetikos ministerija išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įrengtoji galia – 0,0299 MW, tipas - integruota į pastatą saulės elektrinė. Šiame leidime pažymėta, kad jis išduotas Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jame nustatyta, kad elektrinėje gaminama elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojusių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis.Akcentuoja, kad leidimą plėsti energijos gamybos pajėgumą gavo 2012 metais, vadovaujantis tuometinės 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01 nuostatomis. Pagrindines investicijas į saulės elektrinę ir jos plėtros darbus taip pat atliko galiojant šio įstatymo 2012-06-21 redakcijai, o leidimas gaminti elektros energiją buvo išduotas 2013-06-28, t. y. po 2013-01-17 minimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo 2013-02-01.
Paaiškina, kad 2012-06-21 Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - ir Komisija) 2012-02-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-02-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija (2013-01-17 redakcija), pagal kurią fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo momentu. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas reiškia, kad asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybą ir iki 2013-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energiją, yra taikoma Įstatymo 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iš gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti išdavimo dieną. Nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 jėgainėms, naudojančioms saulės energiją integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galioja 2013-02-28 Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas fiksuotas tarifas – 0,87 Lt/lWh. Pareiškėjai išduotame leidime gaminti nustatyta, kad pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vertina, kad pareiškėjai taikomas fiksuotas tarifas nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas 0,93 Lt/kWh. Pareiškėja mano, kad ministerija, išduodama leidimą gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame būtų numatytas leidimo plėsti gamybą išdavimo dieną galiojęs tarifas. Priešingu atveju yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai.
Mano, kad pažeidžiamas principas lex retro non agit (teisės aktų galia nukreipta tik į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama). Tvirtina, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo būti taikomos santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01. Išduodant leidimą plėsti gamybą pareiškėjai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad įvykdžius nustatytas sąlygas, visą 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas. Būtent tai nulėmė pareiškėjos apsisprendimą įgyvendinti projektą ir atlikti didelės vertės investicijas. Išduodama leidimą Energetikos ministerija ginčijamoje dalyje neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principą. Pareiškėja taip pat mano, kad Energetikos ministerija, išduodama pareiškėjai leidimą gaminti elektros energiją, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas leidimo išdavimo dieną, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sąžiningumo principo. Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurią pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas privalo atlyginti valstybė. Žala susidarė dėl negautų pajamų, jos dydį sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir leidimo gaminti išdavimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,93 Lt/kWh už kiekvieną saulės jėgainėje pagamintą ir visuomeniniam tiekėjui AB Lesto parduotą elektros energijos kilovatvalandę.
Pažymi, kad iki 2014-08-31 pareiškėja saulės elektrinėje yra pagaminusi ir pardavusi (duomenys neskelbtini) kWh elektros energijos. Žalos dydį apskaičiuoja pagamintą elektros energijos kiekį dauginant iš 0,93 Lt/kWh. Vertina, kad už kiekvieną saulės elektrinėje pagamintą elektros energijos kolivatvalandę prarado po 0,93 Lt (1,80 Lt/kWh - 0,87 Lt/kWh (taikomas tarifas)).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Energetikos ministerija atsiliepimuose į (b. l. 78-86, 88-96) vertina, kad pareiškėjos skundo dalis dėl panaikinimo jai išduoto leidimo dalies, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis, turėtų būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, o likusią skundo dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčijo, atsižvelgiant į Įstatymo (redakcija iki 2013-02-01) 20 str. 7 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą dalies, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nurodo, kad pareiškėjai išduotame leidime plėtrai nurodytos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos, tarp kurių yra sąlyga vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių numatytas veiklos sąlygas. Leidime nurodoma, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 39.6 punktas reikalavo į leidimus įrašyti visas leidimu reglamentuojamas veiklos sąlygas, o 48 punktas nustatė, kad leidimų turėtojai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įstatymo įgyvendinimo įstatymas) buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Įstatymo rengėjų nuomone buvo būtina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Tai numato ir Elektros energetikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis. Principas „įstatymas atgal negalioja“ nėra absoliutus, nes galimas atvejis kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą. Negali būti suabsoliutinamas ir teisėtų lūkesčių principas, nes būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą.
Energetikos ministerija, priimdama sprendimą dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus ar neveikimą pareiškėjos atžvilgiu. Akcentuoja, kad nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė atsakomybė.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai UAB „ITP E1“ 2013-06-28 leidime gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų veiklos sąlygos dėl to, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos teisės į žalos atlyginimą.
Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-11-06 išdavė pareiškėjai leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Šiuo leidimu pareiškėjui suteikta teisė vykdyti Taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas. Nurodyta, kad elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nurodyti leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reguliuojama veikla, yra (duomenys neskelbtini).; įrengtoji galia 0,03 MW; elektrinės tipas – saulės elektrinė. Pareiškėja 2013-06-27 užpildė atsakovei prašymą gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (b. 1. 98), su prašymu pateikė kitus dokumentus ir aiškinamąjį raštą (b. l. 99–100).
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos parengė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą 2013-06-25 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kurioje nurodyta, kad pareiškėjai priklausanti fotovoltinė saulės elektrinė, (duomenys neskelbtini) sumontuota, gali būti naudojama pagal paskirtį.
Pareiškėjai išduotas 2013-06-28 leidimas gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reguliuojamos veiklos sąlygos yra – vykdyti Taisyklių VII skyriuje nurodytas sąlygas. Leidime nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas UAB „ITP E1“ (duomenys neskelbtini) elektrinė, jos įrengtoji galia - 0,0299 MW, saulės elektrinė integruota į pastatą (b. 1. 15).
Pareiškėjos teigimu, jos teisių ir interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad gavus leidimą plėtrai, su kurio išdavimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, pareiškėjai sukurti teisėti lūkesčiai, jog išpildžius nustatytas sąlygas (t. y. pastačius elektrinę ir gavus Leidimą gaminti), visą 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.
Pagal Įstatymo 13 str. 3 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01) vienu iš šio įstatymo uždavinių - elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų yra saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą.
Įstatymo 20 str. redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. <...> Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis (1 d.); Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos (7 d.); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (8 d.).
Nuo 2013-02-01 įsigaliojusio Įstatymo 13 str. 3 d. 2 p. vienu iš šio įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje yra iki 2020 metų yra saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti pagal prašymus, pateiktus iki 2012-12-31. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
Įstatymo 20 str. (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (6 d.). Numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (7 d.).
Pareiškėjos netenkina leidime gaminti elektros energiją nurodyta sąlyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo diena (2011-05-12 Įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo išduotas jau galiojant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, t. y. jau įtvirtinus įstatymu nuostatą, kad fiksuoto tarifo nustatymo diena yra leidimo gaminti energiją išdavimo diena (Įstatymo 20 str. 6 d., 2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Įstatymas nesiejo tarifo nustatymo momento su ūkio subjekto veiklos, kuria siekiama gaminti elektros energiją saulės elektrinėje, pradžia: įrengimų įsigijimu ir pan. Pareiškėjas įrangą nusipirko pagal 2013-01-07 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–14), tačiau šis faktas nustatant tarifą pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą, jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi jau gaudama leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (2012-11-06), pareiškėja turėjo žinoti, kad tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatė fiksuoto tarifo dydžio nustatymo ir tolesnio taikymo 12 metų momentą – leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. Todėl pareiškėjos argumentai, kad skundžiama leidimo dalis prieštarauja principui, jog įstatymas atgal negalioja, teisėtų lūkesčių apsaugos principui, yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja apsisprendė gauti leidimą plėtoti pajėgumus, jau žinodama, kokios yra fiksuoto tarifo nustatymo taisyklės, pareiškėjai jokia įstatymo norma nebuvo taikoma retrospektyviai.
Akcentuotina, kad 2012-11-06 leidime Nr. (duomenys neskelbtini) plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą yra nurodyta ta pati sąlyga – kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėja šios leidime plėtrai įrašytos sąlygos neginčija. Taisyklių 39.6 punktas reikalavo į leidimus įrašyti visas leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, o taisyklių 48 punktas nustatė, kad leidimų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vertintina, kad skundžiamo akto dalis teisėta, ją naikinti ir Energetikos ministeriją įpareigoti 2013-06-28 leidime Nr. (duomenys neskelbtini) gaminti elektros energiją nustatyti pareiškėjos prašomą sąlygą nėra teisinių pagrindų (LVAT 2014-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-632/2014). Šis skundo reikalavimas atmetamas.
Pareiškėja žalą apskaičiuoja pagal tai, kad pagamino ir pardavė AB Lesto (duomenys neskelbtini) kWh elektros energijos, jai taikytas fiksuotas tarifas buvo 0,87 Lt/kWh, kai tuo tarpu pareiškėja tikėjosi, kad bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,80 Lt/kWh tarifas, todėl prašo priteisti negautų pajamų už kiekvieną parduotą kWh po 0,93 Lt (tiek sumažėjo pareiškėjai taikomas tarifas). Nurodo, kad iki 2014-08-31 yra pagaminusi bei pardavusi (duomenys neskelbtini) kWh elektros energijos. Šį kiekį daugina iš 0,93 Lt/kWh ir tokiu būdu apskaičiuoja, jos tvirtinimu, žalą – 31 843,20 Lt.
Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiškėjai faktiškai pradėta taikyti tik gavus leidimą gaminti elektros energiją. Leidimą pareiškėja gavo jau įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai (LVAT 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013).
LR CK 6.271 str. nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal LR CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėtų veiksmų nenustatyta. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas.
Nepatenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu
nusprendė:
pareiškėjos UAB „ITP E1“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Marius Bajoras
Jūra Marija Strumskienė