Baudžiamoji byla Nr. 1-978-817/2021

          Proceso Nr. 1-01-1-17733-2020-8

          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam B. S.

nukentėjusiajam V. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

B. S. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2020 m. gegužės 8 d. apie 11.15 val. parduotuvėje "N.", esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilių girtumo laipsnis), sulaikymo metu tyčia papurškė dujomis apsaugos darbuotojui V. M. į veidą, po to jį tyčia pastūmė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą ir padarė jam akių ragenų ir junginių nudegimą ašarinėmis dujomis, poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis B. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino ir parodė, kad kaltinamajam pagrasino parduotuvės direktorė, pasakė, kad kaltinamajam bus blogai, vėliau apsaugos darbuotojas pasakė, kad bus fiziškai su kaltinamuoju susidorota. Tuomet kaltinamasis, žinodamas, kad policija vyksta į įvykio vietą, suprato ir balsas kaltinamajam pasakė, kad reikia gintis. Dėl to, kad pats nenukentėtų, kol atvyks policija, kaltinamasis papurškė dujomis apsaugos darbuotojui. Kaltinamojo teigimu, policija buvo iškviesta jam, nes jis galimai buvo įvykdęs vagystę. Policiją iškvietė apsaugos darbuotojas – nukentėjusysis. Kaltinamasis nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, kai parduotuvės direktorė pasakė dėl susidorojimo, kaltinamojo balsas pasakė: „taip, tau gresia pavojus, policija važiuoja“. Kaltinamasis nurodė, kad balsas, su kuriuo kaltinamasis bendrauja apie metus laiko, kaltinamajam nurodė nueiti į parduotuvę, taip pat balsas pasakė paimti tam tikras prekes, o kaltinamasis norėjo paimti visai kitas. Kaltinamasis nurodė, kad pinigų turėjo, būtų už prekes atsiskaitęs. Kaltinamasis paėmė prekes ir pradėjo eiti link savitarnos kasų, tuomet balsas jam pasakė, kad „tu nesusitvarkysi ir eik į tą kasą, kurioje aptarnauja kasininkė“. Kaltinamasis paklausė balso, susidėjo prekes į maišelį ir ėjo link kasos, kurioje buvo kasininkė. Tuomet kaltinamąjį pasitiko apsaugos darbuotojas (nukentėjusysis), bet kaltinamasis nebuvo peržengęs kasų ribos, vogti nenorėjo. Nukentėjusysis paprašė kaltinamojo eiti kartu į budėtojų kambariuką. Kaltinamasis padavė nukentėjusiajam maišelį su prekėms, paaiškino aplinkybes, kodėl taip viskas įvyko, kad norėjo pereiti į kasą, kurioje dirba kasininkė. Nukentėjusysis sakė iškvies policiją ir ją iškvietė. Kaltinamasis  puikiai suprato, kad yra teisus, vogti nenorėjo, byloje yra duomenys, kad pinigų turėjo. Galimai apsaugos darbuotojas kaltinamojo nesuprato, nes įvykių jie turi labai daug. Kaltinamasis sėdėjo budėtojo kambariuke, tame pačiame kambariuke buvo ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis dar kažkam paskambino, tada į tą kambariuką atėjo direktorė. Ji peržiūrėjo prekes, jei, kaltinamasis neklysta, kažką surašinėjo, ir pasakė, kad kaltinamajam bus blogai. Tada kaltinamasis pajuto jaudulį. Vėliau apsaugos darbuotojas lydėjo direktorę prie kambariuko išėjimo. Lydėdamas direktorę prie kambariuko durų, nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamąjį  sumuš, kaip kaltinamasis suprato, tai sakė kaltinamajam. Moteris išėjo, nukentėjusysis, uždaręs kambario duris, ėjo prie stalo, kur yra monitoriai. Kaltinamajam balsas pasakė, kad „tau bus blogai, tavo sveikatai ir gyvybei, ir kad tau reikia gintis, nes policija jau važiuoja“. Tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo link stalo, praėjo pro kaltinamąjį, kaltinamasis atsistojo ir dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam į veidą. Purškė nukentėjusiajam į kairę smilkinio pusę, tuo metu nukentėjusysis buvo nepilnai atsisukęs į kaltinamąjį nugara. Kaltinamasis papurškė dujomis, nes suprato, kad apsaugos darbuotojas turi draudžiamų daiktų stalčiuje, kuriuos prieš kaltinamąjį panaudos. Eidamas pro kaltinamąjį, apsaugos darbuotojas fizinio smurto prieš jį nenaudojo, draudžiamų daiktų kaltinamasis nematė, bet buvo įsitikinimas, kad kaltinamojo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Kaltinamojo teigimu, tai buvo ne kaltinamojo, o balso valia papurkšti nukentėjusiajam dujų į akis (kaltinamojo teigimu, 80 procentų kaltinamojo veiksmų valdo balsas, kitą dalį veiksmų valdo kaltinamasis). Papurškė tam, kad kaltinamojo nesužalotų, suprato, kad kaltinamojo gyvybei gresia pavojus. Kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena, ar jis pastūmė nukentėjusįjį. Paskui įvyko grumtynės. Po to, kaltinamojo striukė atsirado kaltinamajam ant galvos. Paskui kaltinamasis pradėjo jausti smūgius į galvos ir į pilvo sritį, nuo smūgių buvo praradęs arba sąmonę arba orientaciją. Po visų smūgių jis pajuto, kad teka kraujas. Kraujas tekėjo dešinės pusės antakio srityje. Dėl to kaltinamasis paprašė apsaugos darbuotojo duoti jam servetėlę ir iškviesti greitąją pagalbą. Jis servetėles davė, o greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, ją  išsikvietė pats kaltinamasis. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai kaltinamąjį apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą ir su policijos palyda jis buvo nuvežtas į medicinos įstaigą. Prieš tai kaltinamajam buvo nustatinėjamas girtumas, girtumo kaltinamajam  nenustatė. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną į parduotuvę „N.“ atėjo blaivus, nebuvo vartojęs alkoholio, prieš tai buvusios dienos vakare vartojo 69 laipsnių stiprumo alkoholį, išgėręs 0,5 l talpos butelį užmigo. Kaltinamasis nurodė, kad jo turėtame dujų balionėlyje buvo pipirinės dujos, balionėlį kaltinamasis laikė striukės kišenėje, visada nešiojosi dėl savigynos nuo tada, kai buvo sumuštas 2019 metais.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis yra plataus profilio parduotuvės darbuotojas, vieną vakarą tvarkant alkoholį pastebėta dėl vieno litro talpos degtinės butelio. Peržiūrėjus kamerų įrašus, pastebėtas pilietis, kuris 2020 m. gegužės 7 dieną vakare nesusimokėjęs išsineša prekę. Paskui, peržiūrint ankstesnius įrašus, paaiškėjo, kad žmogus yra „serijinis“ vagis. Kitą dieną, pasitarę su administracija, nutarė mažiau dirbti salėje, daugiau budėti prie kamerų, tikėjosi, jog tas žmogus ateis dar, ketino susistabdyti ir pasikalbėti su juo. Gegužės 8 dieną kaltinamasis tradiciškai įsidėjo litro talpos degtinės butelį, atsigerti, lyg ir daržovių, tualetinio vandens, atėjo į savitarnos kasą, iš krepšelio susidėjo prekes į maišelį, savitarnos kasoje nesusimokėjo ir ėjo pro išėjimo vartelius. Tada nukentėjusysis jį pasitiko iš priekio prie išėjimo vartelių, prisistatė ir pasikvietė pasikalbėti. Kaltinamasis buvo streso būsenoje, nukentėjusysis pasiūlė susipažinti, pasakė: „aš V., o jus kuo vardu?“. Kaltinamasis neprisistatė, tylėjo, nieko nešnekėjo. Kaltinamasis nesipriešino, ėjo į kambariuką kartu su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis paskambino direktorei tam, kad ji nuskanuotų prekių kainas. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo kampe prie spintos. Direktorei atėjus, nukentėjusysis su ja tarpusavyje nešnekėjo apie tai, kas bus kaltinamajam, tuo metu sklandė gandai, kad dėl kelių epizodų bus pradedamas ikiteisminis tyrimas, gal buvo apie tai pasakyta kažkokia frazė. Apie jokį smurtą kalbų nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jokių draudžiamų daiktų, jokių specialių priemonių ar ginklų neturi, turi tik peilį dešrai atsipjauti. Direktorei nuskanavus kainas, nukentėjusiajam ją išlydint pro duris, nukentėjusiajam esant nusisukus nugara į kaltinamąjį, akimirksniu atsirado kažkoks šurmulys, ūžesys, judesys, tuomet nukentėjusysis atsisuko ir pajuto dujų srovę. Akių skausmas buvo veriantis. Direktorė nebuvo dar visai išėjus, dujų teko ir jai. Papurškęs dujų kaltinamasis stvėrė nukentėjusįjį, pastūmė iš už nugaros į pečių sritį, tuomet jie kartu krito pusiau prisėdę ant kėdės. Kaltinamasis stengėsi ištrūkti ir pabėgti. Kaltinamasis papurkšdamas dujas ir stumdamas nukentėjusįjį, norėjo pasišalinti. Tada įvyko grumtynės, buvo suduoti smūgiai jam, nes ištisai bandė pabėgti, nenusiramino. Nukentėjusysis grūmėsi būdamas užsimerkęs. Viskas vyko apie 2 minutes. Grumtynių metu nukentėjusysis paspaudė pavojaus mygtuką, kad atvažiuotų pagalbą su pastiprinimu. Kaltinamajam „prakiuro“ antakis, nukentėjusysis davė jam servetėlę. Policiją iškvietė pats kaltinamasis. Atvažiavus saugos tarnybai, nukentėjusysis išėjo į lauką vėdinti akis, jautė skausmą.  Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis parodė policijos pareigūnams vaizdo įrašą, jie kaltinamąjį lydėjo, nepaleido vieno su greitąja medicinos pagalba, nes matė, jog jis agresyvus. Nukentėjusysis nurodė, kad jam abejonės dėl kaltinamojo neblaivumo nekilo, nes kvapo per kaukę nesijautė, be to beveik su juo nesikalbėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. nurodė, kad B. S. asmeniškai nepažįsta, yra mačiusi jį kelis kartus parduotuvėje, kurioje liudytoja dirba, kaip pirkėją, o su nukentėjusiuoju V. M. liudytoją sieja darbiniai santykiai. Liudytoja parodė, kad ji dirba UAB „N.“, parduotuvėje „N.“ (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, jog maždaug prieš vienerius metus, tikslaus laiko nepamena, jai būnant darbe, liudytojai paskambino parduotuvės apsaugos darbuotojas V. M. ir pasakė, kad liudytoja atsineštų skanerį, su kuriuo yra skanuojamos prekės prekių kainų nustatymui, nes V. M. yra sulaikęs žmogų, kuris norėjo išsinešti prekes iš parduotuvės. Liudytoja pasiėmė skanerį ir nuėjo į parduotuvės apsaugos postą. Nukentėjusysis atidarė liudytojai apsaugos posto duris, nes jos iš parduotuvės pusės neatsidaro. Jai įėjus į apsaugos postą, jame buvo du žmonės – nukentėjusysis ir kaltinamasis. Kaltinamasis sėdėjo kambaryje ant kėdės. Liudytojai nukentėjusysis pasakė, kad reikia nuskanuoti prekes, kurios buvo sudėtos ant stalo ir kurias kaltinamasis norėjo išsinešti. Liudytoja paklausė nukentėjusiojo, ar jis rašo dokumentus policijai, šis atsakė, kad taip, kad dokumentai jau užpildyti ir, kad reikia prekių kainų. Liudytoja nuskanavo prekes, nukentėjusysis jas susirašė. Liudytoja neatsimena, ar tuo metu daugiau apie kažką su nukentėjusiuoju kalbėjosi. Liudytoja nurodė, kad jie su nukentėjusiuoju nešnekėjo apie pasekmes, atsakomybę, liudytoja pamena, kad lyg ir sakė, kad kaltinamojo veidas jai matytas. Prie liudytojos nukentėjusysis kaltinamajam negrasino ir nebuvo jokių kalbų apie kaltinamojo sumušimą. Liudytoja teigė, kad nukentėjusysis jokių darbinių priemonių, tokių kaip pistoleto, ar kažkokių apsiginimo priemonių neturėjo. Liudytojos teigimu, jai skanuojant prekes, ji apsaugos poste nematė kažkokių įrankių, su kuriais būtų galima sužaloti žmogų.  Prieš liudytojai išeinant iš apsaugos posto, kaltinamasis kalbėjo, bet liudytoja neprisiminė ką jis sakė. Kaltinamasis buvo ganėtinai ramus, kol liudytoja nepriėjo prie durų. Nukentėjusiajam išleidinėjant liudytoją pro apsaugos posto duris, liudytojai jau pro jas išeinant, liudytoja išgirdo bildesį, sujudimą ir iš dešinės pusės pajuto aštrų, stiprų  deginimą smilkinio srityje ir žemiau jo. Liudytojos teigimu, ji tuo momentu nesuprato, kad tai yra dujos, nematė kuo buvo purškiama. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo šone, dešiniau už liudytojos ir bandė ją išstumti, kad ji greičiau išeitų pro duris, gynė liudytoją nuo kaltinamojo. Liudytojai išėjau pro duris, ji duris uždarė, dar prispyrė duris koja, nenorėdama, kad kas iš ten išeitų,  nes budelė judėjo, liudytojai atrodė, kad ten vyko grumtynės. Tada liudytoja išsiėmė telefoną, pradėjo skambinti vedėjai, kad ji užblokuotų parduotuvės duris. Vėliau apsaugos poste viskas nusiramino, buvo tyla. Liudytoja neatsiminė, ar jis skambino policijai. Sulaukus policijos, liudytoja matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo labai raudonas, akys buvo šlapios, ašarojo, nukentėjusysis merkėsi, galvą lenkė žemyn, matėsi, kad jo akys bijojo šviesos. Liudytoja nurodė, kad su kaltinamuoju po įvykio nekalbėjo, tik matė, kad jį išvedė policija pro parduotuvės duris. Liudytoja taip pat nurodė, kad apsaugos poste yra daromas vaizdo įrašas be garso.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Ž. nurodė, kad ji asmeniškai B. S., V. M. nepažįsta, bet pamena juos iš iškvietimo į įvykį. Iškvietimas buvo į parduotuvę „N.“ dėl konflikto apsaugos poste. Asmuo, kuris bandė vogti, konfliktavo su apsaugos darbuotoju, buvo panaudotos ašarinės dujos. Liudytoja nurodė nežinanti kas kvietė policiją. Kai liudytoja atvyko į vietą, ten jau buvo atvažiavęs dar vienas apsaugos ekipažas. Atvykus į įvykio vietą, apsaugos poste buvo darbuotojas ir kaltinamasis. Apsaugos darbuotojas papasakojo, kad sulaikė asmenį, kuris bandė vogti, atsivedė tą asmenį į apsaugos postą, tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu, asmuo panaudojo ašarines dujas ir vėliau, kiek liudytoja atsimena, pradėjo smaugti apsaugos darbuotoją, tarp jų įvyko grumtynės. Atvykus į vietą, nukentėjusiojo akys buvo paraudusios, apsaugos poste jautėsi dujų kvapas, kuris policijos pareigūnams yra pažįstamas, Nukentėjusysis skundėsi, kad nieko nemato. Ar ką nors apie įvykį pasakojo kaltinamasis, liudytoja nurodė neprisimenanti. Liudytoja taip pat nurodė, kad neprisimena, ar kaltinamasis buvo sužalotas, bet vėliau policijos pareigūnai iškvietė kaltinamajam greitąją medicinos pagalbą, nes kaltinamasis skundėsi galvos skausmu, taip pat kitą greitąją medicinos pagalbą iškvietė nukentėjusiajam, nes jis sakė, jog skauda galvą ir akis, nieko nemato. Į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjas, o liudytoja su kolega lydėjo vieną greitosios pagalbos automobilį, važiavome į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kadangi kaltinamasis smaugė žmogų, panaudojo prieš jį ašarines dujas, liudytoja su kolega, kaip policijos pareigūnai, negalėjo kaltinamojo paleisti, turėjo jį palydėti ir laukti, kol apžiūrės medikai. Liudytoja su kolega laukė kol ligoninėje kaltinamąjį apžiūrės medikai, tada vežė jį į areštinę. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jis buvo agresyviai nusiteikęs, jautėsi alkoholio kvapas. Kaltinamojo girtumo vietoje netikrino, nes iš karto išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tada, kai kaltinamasis buvo atvežtas į komisariatą, jam buvo tikrinamas girtumas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. nurodė, kad jis asmeniškai B. S. bei V. M. nepažįsta, bet pamena juos iš iškvietimo į įvykį. Liudytojui atvykus į vietą, policijos pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris nurodė, kad dėl galimos ar įvykdytos vagystės sulaikė asmenį, su kuriuo dviese bendravo apsaugos poste, o bendraujant kaltinamasis išsitraukė dujų balionėlį, apipurškė dujomis nukentėjusįjį, priėjęs iš nugaros, kaire ranka pradėjo smaugti darbuotoją, vėliau įvyko grumtynės. Policijos pareigūnams atvykus, vietoje jau buvo atvykęs mobilus apsaugos ekipažas. Apsaugos poste jautėsi aštrus dujų kvapas, buvo pravertos duris, kad vėdintųsi patalpa. Ten užėjus, pradėjo skaudėti akis, policijos pareigūnai pradėjo kosėti. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusiojo akys buvo ašarotos ir paraudusios, tai dažniausiai būna nuo dujų. Nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvą, svaigsta galva, degina akis, dėl to jam buvo iškviesti medikai. Liudytojas nurodė, kad nepamena, ar ant kaltinamojo veido matė kokių žymių ar sužalojimų, prisiminė, kad kaltinamasis skundėsi galvos skausmais, jam taip pat buvo iškviesti medikai ir, kadangi kaltinamasis buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, liudytojas lydėjo kaltinamąjį į gydymo įstaigą. Kol kaltinamąjį apžiūrėjo gydytojai, liudytojas visą laiką buvo kartu, po to pristatė kaltinamąjį į komisariatą. Liudytojas nurodė, jog kaltinamasis sakė, kad išgirdo kažkokius žodinius grasinimus iš apsaugos darbuotojo, tai suprato kaip grėsmę savo sveikatai, dėl to panaudojo dujas ir puolė smaugti. Liudytojas pasakė kaltinamajam, kad šis pasielgė neadekvačiai, nes jokios grėsmės nebuvo, o jo tokia gynyba buvo perteklinė. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis nebuvo blaivus, liudytojui jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, judesiai nebuvo koordinuoti. Įvykio vietoje kaltinamojo girtumas nebuvo tikrintas, tačiau komisariate jam buvo tikrinamas blaivumas. Liudytojas nurodė, kad tą pačią dieną žiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, įrašas buvo be garso. Kadangi, liudytojas su kolege turėjo lydėti įtariamąjį (dabar kaltinamąjį) į gydymo įstaigą, liudytojas informavo operatyvaus skyriaus budėtoją, kad reikalingi komisariato tyrėjai arba nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai, jog apklaustų nukentėjusįjį ir išimtų vaizdo medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu B. S. nurodė, kad visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. B. S. nurodė, kad jis anksčiau teistas nebuvo, narkologo įskaitoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini). Po paskutinio karto (duomenys neskelbtini) jis pradėjo girdėti balsą savo galvoje. Balsas jam sako ką jam daryti. 2020 m. gegužės 8 d. apie 10.50 val. jis užėjo į parduotuvę „N.",  esančią (duomenys neskelbtini). Užeiti į parduotuvę jam liepė balsas jo galvoje. Balsas jam pasakė, kad reikia nupirkti degtinės butelį ir kvepalus. Jis dar pasiėmė ko jis norėjo, brokolių ir gaivųjį gėrimą. Visas prekes jis susidėjo į parduotuvės krepšelį. Su prekėmis jis priėjo prie savitarnos kasos. Tačiau ten jam nepavyko susimokėti. Jis pamatė, kad šalia yra kasa, kurioje klientus aptarnauja kasos darbuotoja. Balsas jo galvoje liepė jam prekes, kurias jis išsirinko, įsidėti į su savimi turėtą maišiuką, tada apeiti kasas ne iš parduotuvės salės pusės, o per išėjimo iš kasų pusę. Jam susidėjus prekes į maišiuką, jis taip ir norėjo padaryti. Jam einant link kasos, kurioje sėdėjo parduotuvės darbuotoja, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras. Vyras buvo apsirengęs civiliniais rūbais. Prie jo priėjęs vyras neprisistatė, taip pat jokių išskirtinių ženklų neturėjo, kad jis dirba minėtoje parduotuvėje. Vyras jam pasakė, kad jam reikia eiti kartu su juo į tarnybines patalpas. Jis nesipriešino, padarė, kaip vyras jam pasakė. Jiems užėjus į kambariuką, vyras paėmė jo maišą su prekėmis. Jis jam paaiškino ką nurodė prieš tai apklausoje. Taip pat pasiūlė apmokėti prekes. Jis turėjo 47 eurus grynais pinigais, kuriais ruošėsi atsiskaityti už prekes. Tačiau vyras atsisakė ir pasakė, kad bus iškviesti policijos pareigūnai. Jiems būnant tarnybinėse patalpose, į kambarį užėjo jam nepažįstama moteris, kuri taip pat neprisistatė. Moteris pasakė jam, kad jis yra vagis ir, kad jis bus nubaustas. Po ko moteris išėjo iš kambariuko. Tada vyras pasakė jam, kad tuoj gausi į kaulus ir nebenorėsi užeiti į jų parduotuvę. B. S. nurodė, jog ne vieną kartą buvo sumuštas, dėl to jis labai išsigando. Jis labai išsigando dėl savo sveikatos. Taip pat balsas jo galvoje jam pasakė, kad jam būtinai reikia apsigint. Todėl jis iš savo dešinės pusės kišenės išsitraukė dujų balionėlį, kurį nuolatos nešiojasi su savimi dėl savigynos. Jis papurškė minėtam vyrui į veido sritį. Tada vyras jį puolė. Jie susikabino ir griuvo ant grindų. Grumtynių metu minėtas vyras užtraukė striukę B. S. ant galvos, todėl jis nieko nematė. Vyras sugriebė jam už striukės ir prispaudė jį prie sienos. Kuo tiksliai, jis pasakyti negali, nes nematė dėl to, kad striukė jam buvo uždėta ant veido, vyriškis  sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į galvos, veido ir pilvo sritis. Jis po jo suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Jis atsimena, kad buvo praradęs sąmonę, kiek laiko pasakyti negali. Jam atgavus sąmonę, jis pasakė vyriškiui, kad jis daugiau jo nemuštų. Vyras leido jam atsikelti nuo grindų ir nusiimti nuo veido striukę. Jam nusiėmus striukę nuo veido, jis pajuto, kad jam iš dešinės pusės antakio bėga kraujas. Jis paprašė duoti jam kuo nusivalyti kraują ir iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau vyras atsisakė kviesti jam greitąją pagalbą. Todėl jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino ir išsikvietė greitąją pagalbą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), kur jis buvo apžiūrėtas, nustatyta muštinė 1,5 cm. žaizda virš dešinės pusės antakio. Jam buvo suteikta pirmoji pagalba – „uždėtos“ siūlės. Po apžiūros jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, kadangi jis išsigando dėl savo sveikatos. Dėl vyro pasakytų žodžių, kad gaus į kaulus jis privalėjo gintis. Gintis jam pasakė balsas jo galvoje (b. t. 1, b. l. 140, 147).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad jame V. M. nurodė, jog 2020 m. gegužės 8 d. apie 11 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "N.", apsaugos kambaryje sulaikytas dėl vagystės iš parduotuvės "N." B. S. jam papurškė dujomis ir pastūmė, taip savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 1).

Nukentėjusysis V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba UAB „N.“ plataus profilio darbuotoju, į jo pareigas įeina apsaugos darbuotojo funkcijos. Jo darbo vieta yra parduotuvė „N.“, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 8 d. apie 11:10 val., būdamas apsaugos kabinete (monitorinėje), stebėdamas vaizdo monitorius pastebėjo, jog parduotuvėje yra jam nepažįstamas vyriškis, kuris ne vieną kartą yra apsivogęs parduotuvėje. Jį stebėdamas pamatė, kaip vyriškis paėmė vieną butelį degtinės, butelį limonado, brokolį ir tualetinio vandens dėžutę. Jis nuėjo į savitarnos kasas ir krepšelį padėjęs prie kasos, pradėjo krauti daiktus į savo atsineštą maišelį. Jis nelaukdamas išėjo iš monitorinės ir prie kasų laukė ateinančio vyriškio. Vyriškis susidėjęs prekes į savo krepšelį išeidinėjo, jis jį pasikvietė pasikalbėti monitorinėje. Vyriškis nesipriešindamas užėjo į monitorinę. Jis jam pasiūlė iš savo maišo ištraukti prekes, kurias jis išsinešė iš parduotuvės nesusimokėjęs. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Į kabinetą užėjo parduotuvės direktorė M. M.. Jis jai papasakojo visą situaciją ir paprašė pavogtų prekių kainų. Jai išėjus, jis bandė uždaryti duris ir tuo momentu sulaikytas vyriškis savo dujų balionėliu jam pradėjo purkšti dujas į veidą ir jį pastūmė, norėdamas pabėgti, taip savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Tada jie susigrūmė, grumtynių metu jis vyriškį įspraudė į kėdę ir laikė, kol jis nenurimo. Nukentėjusysis nuo jo pasitraukė, vyriškis pasikėlė striukės kapišoną ir nukentėjusysis pamatė kraujuojantį vyriškio antakį. Jie kartu buvo monitorinėje, kol neatvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis petyje ir akyse jautė fizinį skausmą, dėl ko pareigūnai jam iškvietė GMP brigadą. Pareigūnai sulaikė minėtą vyriškį ir išsivežė. Atvykusi GMP brigada, nukentėjusįjį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini), kur jam buvo diagnozuotas dešinio peties sumušimas ir akių nudegimas (b. t. 1, b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. nurodė, kad   ji dirba UAB „N.“ parduotuvės direktore. Jos darbo vieta yra parduotuvė „N.“, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 8 d. apie 11:10 val. gavo skambutį iš plataus profilio darbuotojo V. M., kuris prašė, kad ji ateitų į monitorinę apskaičiuoti pagrobtų iš parduotuvės prekių kainas. V. ją įleido į patalpą, kurioje ji pamatė sėdintį vyriškį ir, apskaičiavusi prekes, nutarė eiti į savo kabinetą. Einant iš monitorinės išgirdo kėdės garsą, tuo metu kuomet V. M. jai atidarinėjo duris, staiga išgirdusi šnypštimą pajuto karštį dešiniame veido skruoste ir aitrų pipirų kvapą. Dėl šio fakto ji pretenzijų neturi. Jai išėjus iš monitorinės, durys užsitrenkė ir ji į ją patekti negalėjo, nes durys atsidaro tik iš vidaus. Iš vidaus girdėjo stumdymosi garsą. Ji pradėjo skambinti bandydama iškviesti pagalbą. Viduje buvęs V. M. duris atidarė tik atvykus papildomam apsaugos ekipažui (b. t. 1, b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. nurodė, jog 2020 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val. patruliuodami su vyriausiąja patrule S. Ž. gavo pranešimą, kad prekybos centre "N.", esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė apsaugos darbuotojas, praskeltas antakis, kraujuoja, reikalinga greitoji pagalba. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojas V. M., kuris paaiškino, kad parduotuvėje už vagystę buvo sulaikytas asmuo B. S., kuris būnant apsaugos kambaryje, norėdamas pabėgti, papurškė jam dujomis į akis ir jį pastūmė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Matėsi, kad vyro veidas yra paraudęs, akys paraudusios, ašaroja. Su apsaugos darbuotoju užėjo į apsaugos patalpas. Ten buvo atvykęs apsaugos ekipažas, vyrai saugojo smurtu įtariamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, B. S.. B. S. sėdėjo ramiai, jam buvo prakirstas kažkuris antakis. Atvykę greitosios pagalbos medikai išsivežė B. S. į (duomenys neskelbtini)  ligoninę, jie taip pat išvažiavo su jais. Prieš tai V. M. iškvietė kitą greitosios ekipažą, nes vyras prastai jautėsi. Po apžiūros B. S. buvo paleistas ir jie jį nuvežė į komisariatą. B. S. paaiškino, kad apsaugos darbuotojas jam grasino, jis tai suprato kaip realią grėsmę jo sveikatai, todėl panaudojo pipirines dujas (b. t. 1, b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu E. T. gavo pranešimą, kad prekybos centre "N.", esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė apsaugos darbuotojas, jam praskeltas antakis, reikalinga greitoji pagalba. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojas V. M.. Vyras paaiškino, kad parduotuvėje dėl vagystės sulaikytas asmuo B. S., jiems būnant apsaugos kambaryje, papurškė jam dujomis į akis, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Vyro akys buvo paraudusios, ašarojo. Su apsaugos darbuotoju užėjus į apsaugos patalpas, ten buvo atvykęs apsaugos ekipažas. Taip pat patalpoje buvo sulaikytas asmuo, kuris ramiai sėdėjo ant kėdės. Ar vyras buvo sužalotas neprisimena, bet prisimena, kad jis buvo apžiūrėtas medikų ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o po medikų apžiūros iš ten jie jį nuvežė į komisariatą (b. t. 1, b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)  nustatyta, kad joje konstatuota, jog: 1. V. M. nustatyti šie sužalojimai: akių ragenų ir junginių nudegimas ašarinėmis dujomis, poodinės kraujosruvos kairiame žaste; 2. sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; 3. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 4. V. M. dėl patirtų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 36-38).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta parduotuvėje "N." esanti monitorinė. Į prekybos centro ,,N.“ monitorinę patenkama už praėjimo esančių kasų. Monitorinės durys yra plastikinės su tonuotu stiklu. Durų rankena išorėje yra stacionari, viduje skirta durims atidaryti. Monitorinės viduje iš kairės yra kėdė, spinta ir stalas su įvairia vaizdą įrašinėjančia technika. Ant stalo kairėje pusėje stovi aerozolinis buteliukas juodos spalvos su užrašu ,,peeffer ko peper“, jis buvo supakuotas į voką Nr. 1. Virš stalo ant lubų yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Monitorinės dešinėje ant sienos sukabinti įvairūs valdymo pultai. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (b. t. 1, b. l. 21).

Iš 2020 m. rugpjūčio 25 d.  Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas patalpintas faile "04_20200508121159". Atidarius failą dešiniajame apatiniame kampe matome užrašą 2020/05/08 11:17:12. Įrašo trukmė - 10 min. Garsas neįrašytas. Vaizdo įraše matome filmuojamą UAB "N." parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos kambario patalpą. Apsaugos kambaryje matome apsaugos darbuotoją nukentėjusįjį V. M. (toliau V.M.), kuris padeda ant stalo baltos spalvos polietileninį prekių maišelį, apžiūrinėja jo turinį. Stalas stovi dešinėje pusėje (žiūrint iš kameros pusės) prie sienos. Už jo pastatyta spinta. Už spintos sėdi įtariamasis B. S. (toliau - B. S.). B. S. su veido kauke, kuri dengia jo burną ir nosį. V. M. kažką kalbasi (aiškinasi) su B. S., po to išsiima iš viršutinės švarko kišenės telefoną, kažkam paskambina ir kalbasi telefonu. 2.07 įrašo minutė - V. M. baigia kalbėti telefonu ir atsisėda prie stalo. Bendrauja su B. S., išima iš prekių maišelio prekes, atiduoda maišelį B. S. 3.25 įrašo minutė - V. M. į apsaugos kambarį įleidžia moterį, pagal bylos aplinkybes parduotuvės direktorę M. M.. Ji nuskenuoja prekių barkodus. 5.06 įrašo minutė - V. M. priėjęs prie patalpos durų, jas atrakina, atidaro duris ir nori išleisti direktorę. V. M stovi nugara į B. S. Direktorei einant pro duris, B. S. kaire ranka kažką staigiai išsitraukia iš striukės kairės kišenės, pašoka nuo kėdės, pripuola iš nugaros prie V. M. ir turimu daiktu papurškia jam į veidą. B. S. bando prasprūsti pro V. M. prie durų, pro kurias išeidinėja direktorė. V. M. nepraleidžia B. S., užstodamas jam kelią nugara, stumia B. S. nuo savęs. Tuo metu direktorė spėja išeiti ir uždaryti duris. V. M. besipriešinantį B. S. nugara nustumia į kampą ant kėdės ir nugara jį užgriūna. Vaizdą užstoja spinta, todėl matosi tik vyrų kojos. B. S. pavyksta atsistoti nuo kėdės. Jis dešinę ranką laiko prie  V. M. ausies (suėmęs už ausies ar prie ausies tiksliai nesimato), rankomis ir kūnu pristumia V. M. prie priešais esančios sienos, bet V. M. pavyksta išsilaisvinti. V. M. tempdamas paskui save B. S. trumpam nugriūna ant grindų, po to pasikelia nepaleisdamas B. S., vyrai rankomis grumiasi. Grumtynių metu V. M. suduoda dešine ranka B. S. į galvos sritį ir nustumia jį į kampą už spintos. Po to abu vyrai nugriūna ant grindų, grumiasi. V. M. pavyksta vėl įstumti B. S. į kampą už spintos, matosi, kad jis laiko B. S., o šis bando išsilaisvinti. 6.57 įrašo minutė - B. S. už spintos, jo ir ką jis daro nesimato. V. M. laiko jį, po to suduoda B. S. po keletą kartų abiejų rankų kumščiais (į kur suduoda nesimato). 7.33 įrašo minutė - V. M. atsitraukia nuo B. S., priėjęs prie durų pasilenkęs kažką daro. Po to vėl prieina prie už spintos sėdinčio B. S. ir vėl keletą kartų abiejų rankų kumščiais jam suduoda. Vėliau paduoda B. S. servetėlę. B. S. servetėlę prispaudžia prie antakio. B. S. atitraukus servetėlę ant jos matosi tamsi dėmė. Po to V. M. paduoda daugiau servetėlių B. S. Šis atsistoja, pasisuka į spintą. matosi, kad B. S. antakis sumuštas, nuo jo per dešinįjį skruostą nubėgęs tamsus rėžas (galimai iš sumušto antakio ištekėjęs kraujas). Tolesnis užfiksuotas vaizdas reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi (b. t. 1, b. l. 63).

Iš byloje pateikto kompaktiniame diske įrašyto vaizdo įrašo nustatyta, kad jame yra įrašytas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas.

Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog buvo apžiūrėtas aerozolinis buteliukas juodos spalvos su užrašu "peeffer ko peper". Apžiūrimas objektas - aerozolinis buteliukas, supakuotas į baltos spalvos popierinį voką, ant jo užklijuotas brūkšninis kodas su aiškinamuoju užrašu. Pakuotė nepažeista. Aerozolinis buteliukas pagamintas iš metalo, aukštis su purkštuko kištuku - 10 cm., skersmuo - 3, 4 cm. Buteliuko korpusas nudažytas juodos spalvos dažais, geltonos spalvos raidėmis užrašyta "PFEFFER KO PEPPER", užrašytas brūkšninis kodas - 4017777024401, ant korpuso užrašyta informacija ne lietuvių kalba, buteliuko talpa - 50 ml. Dažai ant buteliuko korpuso vietomis nusilpę, korpusas keliose vietose įlenktas. Buteliuko purkštukas be apsauginio purkštuko dangtelio (mechanizmo). Pakračius buteliuką girdisi, kad jame yra skysčio (b.t. 1, b. l. 66).

Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas pateikė išvadą, jog apžiūrai pateiktas objektas su užrašais "PFEFFER KO PEPPER" yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys. Patektoje būklėje dujų balionėlis netinkamas naudoti, kadangi nėra purkštuko galvutės (b. t. 1, b. l. 70).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. - lapkričio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra pateiktos šios išvados: 1. B. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, (duomenys neskelbtini); 2. dėl savo psichikos būklės B. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. šiuo metu B. S. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, (duomenys neskelbtini); 4. B. S. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jis gali būti apklausiamas, duoti parodymus, gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; 5. B. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (b. t. 1, b. l. 118-123).

Iš Alkotesterio kvito nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. 15.29 val. B. S. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas (b. t. 1, b. l. 135).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. gegužės 8 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. B. S. diagnozuotas galvos sumušimas (b. t. 1, b. l. 136).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. kovo 16 d. rašto nustatyta, kad B. S. apžiūros 2020 m. gegužės 8 d.  ligoninėje metu medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti nebuvo atlikta (b. t. 2, b. l. 22)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis neprisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad jis papurškė dujomis nukentėjusiajam todėl, kad kaltinamojo nesužalotų, nes kaltinamasis suprato, jog kaltinamojo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Be to, kaltinamojo teigimu, tai buvo ne jo, o jo veiksmus iš dalies valdančio balso valia papurkšti nukentėjusiajam dujų į akis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad B. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. nuosekliai nurodė, kad dėl vagystės iš parduotuvės įtariamam kaltinamajam būnant parduotuvės apsaugos poste, nukentėjusiajam iš apsaugos posto išleidinėjant parduotuvės direktorę liudytoją M. M., kaltinamasis, norėdamas pabėgti, papurškė dujomis V. M. į veidą ir jį pastūmė, tuo sukeldamas V. M. fizinį skausmą. Šiuos nuoseklius V. M. parodymus iš dalies patvirtina ir įvykį mačiusios liudytojos M. M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo  parodymus taip pat patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad V. M. atrakinus patalpos duris ir liudytojai M. M. einant pro jas iš patalpos, kaltinamasis kaire ranka kažką staigiai išsitraukia iš striukės kairės kišenės, pašoka nuo kėdės, pripuola iš nugaros prie nukentėjusiojo ir turimu daiktu papurškia jam į veidą, kaltinamasis bando prasprūsti pro nukentėjusįjį prie durų, tačiau nukentėjusysis jo nepraleidžia, užstodamas jam kelią nugara, tuo metu liudytoja M. M. spėja išeiti ir uždaryti duris, tuomet V. M. besipriešinantį B. S. nugara stumia į kampą ant kėdės ir nugara jį užgriūna (po to vaizdą užstoja spinta, todėl matosi tik vyrų kojos),  B. S. pavykus atsistoti, jis dešinę ranką laiko prie  V. M. ausies (suėmęs už ausies ar prie ausies tiksliai nesimato), rankomis ir kūnu pristumia V. M. prie priešais esančios sienos, bet nukentėjusiajam pavyksta išsilaisvinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. nustatytas akių ragenų ir junginių nudegimas ašarinėmis dujomis, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, V. M. dėl patirtų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą. 

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu akcentavo jo sveikatai ir gyvybei grėsusį pavojų, dėl kurio kaltinamasis galimai gynėsi nuo nukentėjusiojo, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis atliko kokius nors kaltinamojo sveikatai ar gyvybei pavojingus veiksmus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iki kaltinamajam papurškiant nukentėjusiajam dujomis, šis jo atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo (tą teisme pripažino ir kaltinamasis), be to dujas kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo šiam esant nuo jo nusisukus. Nukentėjusysis bei liudytoja M. M. teisme taip pat paneigė kaltinamojo parodymus, kad jam buvo grasinama, be to pažymėjo, kad nukentėjusysis atlikdamas savo darbines pareigas ginklo ar kokių nors specialių priemonių neturėjo. Taigi, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog nenustatytas joks nukentėjusiojo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio kaltinamasis įvykio metu būtų turėjęs ir galėjęs gintis.

Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo veiksmus aiškino jo galvoje esančio balso įtaka, teisme nurodė, kad 80 procentų kaltinamojo veiksmų valdo balsas, o kitą dalį veiksmų valdo pats kaltinamasis. Vis tik, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. - lapkričio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktos išvados, jog B. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, (duomenys neskelbtini), o dėl savo psichikos būklės B. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, šioje išvadoje pažymima, kad kaltinamojo deklaruojami suvokimo sutrikimai („balsai“) vertinami kritiškai, kaip tendencingas elgesys siekiant sumenkinti savo atsakomybės mastą, kaltinamajam nustatyti jo pažintinės veiklos ir nuotaikos ypatumai, jo nurodomas „balsas“ byloje nagrinėjamo įvykio metu neturėjo ir šiuo metu neturi esminės įtakos jo elgesiui, t. y. netrukdė ir netrukdo kaltinamajam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Abejoti teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų ekspertinio darbo stažą turinčių teismo eksperčių kompetencija ar eksperčių padarytų išvadų, pagrįstų visapusiška duomenų analize, teisingumu ir patikimumu teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamasis teisme nurodė, jog įvykio metu buvo blaivus, tačiau, teismo vertinimu, šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti duomenys. Liudytojai policijos pareigūnai S. Ž. ir E. T. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad, nors jie kaltinamojo neblaivumo laipsnio nenustatinėjo, kaltinamasis, liudytojų vertinimu, buvo neblaivus – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. kaltinamajam nustatytas 1,13 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad, nors kaltinamasis teisme akcentavo, jog įvykio dieną jį apžiūrint VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje neblaivumas jam konstatuotas nebuvo, iš byloje gauto VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. kovo 16 d. rašto matyti, kad B. S. apžiūros 2020 m. gegužės 8 d. ligoninėje metu medicininė apžiūra jo neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti nebuvo atlikta. Taigi teismas, įvertindamas aptartus byloje surinktus duomenis sprendžia, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis kaip 1,13 promilės neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam B. S. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2020 m. gegužės 8 d. apie 11.15 val. parduotuvėje "N.", esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilių girtumo laipsnis), sulaikymo metu tyčia papurškė dujomis apsaugos darbuotojui V. M. į veidą, po to jį tyčia pastūmė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą ir padarė jam akių ragenų ir junginių nudegimą ašarinėmis dujomis, poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo  veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 75,34 eurų žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 42). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį V. M.. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 75,34 eurų žalą (b. t. 1, b. l. 43, 36-38), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 75,34 eurus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas B. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad B. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta. Nusikalstama veika yra padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – B. S. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis (b. t. 1, b. l. 82 – 87). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta B. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Pastebėtina, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), todėl B. S. skiriant bausmę taikytinos jo veikos padarymo metu galiojusios BK 48 straipsnio redakcijos nuostatos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, B. S. skirtinas įpareigojimas – per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.). Taip pat teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. - lapkričio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kad B. S. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis veikos padarymo metu galiojusios BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatomis, sprendžia, kad B. S. yra taikytinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-988/2021 ir kt.) nustato, jog toks draudimas yra taikomas tik, jeigu psichiką veikiančios medžiagos nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais. Teismo vertinimu, B. S. skirtinas įpareigojimas bei taikytinas draudimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus, motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti bei darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) byloje esantis vokas su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašas bei vokas su CD disku, kuriame yra garso įrašas – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; 2) dujų balionėlis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu dėl objekto patalpinimo saugoti perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (saugomas pagal 2020 m. lapkričio 25 d. kvitą (duomenys neskelbtini)  serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 1, b. l. 72-73) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis).  

B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

B. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat  uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu psichiką veikiančios medžiagos nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Visiškai patenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš B. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 75,34 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašu bei CD laikmeną su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dujų balionėlį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu dėl objekto patalpinimo saugoti perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (saugomą pagal 2020 m. lapkričio 25 d. kvitą (duomenys neskelbtini)  serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti B. S., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė