PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trinkesta“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-1055/2021 pagal ieškovės UAB „Trinkesta“ ieškinį atsakovams V. G. ir D. G. dėl apmokėjimo už darbus priteisimo ir atsakovų V. G. ir D. G. priešieškinį ieškovei UAB „Trinkesta“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos atliko plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų užsakymu. 2017 m. lapkričio mėnesį darbai buvo sustabdyti dėl netinkamų klimatinių sąlygų – orams pradėjus šalti. Atsakovai tam neprieštaravo. Darbai buvo atnaujinti orams atšilus ir pabaigti 2018 m. balandžio pabaigoje. Baigus darbus atsakovams buvo išsiųsta detalizacija apie atliktus darbus, jau sumokėtas sumas, likusią nesumokėtą sumą ir galutinę darbų kainą. Atsakovas sumokėjo tik 8 000 EUR ir nurodė, kad likusius pinigus sumokės ir atliktų darbų priėmimo aktą pasirašys, kai darbai „įsistovės“. Tačiau 2018 metų liepos mėnesį ieškovės vadovui ir darbuotojams atvykus peršluoti kiemo ir atvežus pasirašyti sutartus dokumentus, jie atsakovų buvo išvyti iš kiemo. 2018 m. liepos 31 d. V. G. buvo išsiųsta detalizuota sąmata 34 134,39 EUR sumai ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė per atstovus kreipėsi į atsakovus su ikiteismine pretenzija, ragindama sumokėti 17 034,39 EUR įsiskolinimą. Atsakovas atsakė į pretenziją nurodydamas, kad su ja nesutinka, kadangi jokia rangos sutartis nepasirašyta. UAB „Trinkesta“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tikslinant aplinkybes apklausos metu atsakovas pripažino, kad UAB „Trinkesta“ darbus atliko, todėl ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Dėl darbų atlikimo buvo susitarta žodžiu, sumokėtas avansas. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl gerbūvio darbų atlikimo atsakovų sklype. Atsakovai faktiškai priėmė darbus, naudojasi darbų rezultatu, sumokėjo dalį sumos. Darbai atlikti tinkamai, kokybiškai, tačiau atsakovai atsisakė pilnai atsiskaityti už darbus.

3.       Atsakovai priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 40 038,90 EUR statybos darbų trūkumų šalinimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovei jos buveinės registracijos adresu registruotu paštu 2018 m. rugsėjo 3 d. siuntė Pretenziją dėl atliktų darbų kokybės ir savalaikiškumo, tačiau siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes adresatas neatsiėmė jo pašte. Šioje pretenzijoje buvo nurodyti atsakovų pastebėti atliktų darbų trūkumai, kuriuos ieškovės prašė pašalinti savo lėšomis. Šie trūkumai nėra pašalinti ir ieškovė jų šalinti neketina. Atsakovai turės samdyti kitą rangovą defektų šalinimui ir turi teisę reikalauti iš pirmesnio rangovo (ieškovės) atlyginti defektų šalinimo išlaidas. 2020 m. lapkričio 17 d. patikslino priešieškinio reikalavimus atsižvelgdami į teismo eksperto D. V. lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog statybos darbų trūkumų, įskaitant netinkamų medžiagų pakeitimą, šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 034,39 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 283 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės solidariai atsakovų naudai 26 692,60 EUR statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26 692,60 EUR sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 964,69 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų valstybei solidariai priteista 6,65 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovams grąžinta 579 EUR žyminio mokesčio permoka.

6.       Teismas nustatė, jog 2017 metų liepos mėnesį šalys sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbų adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo. Darbai pradėti 2017 m. spalio 18 d. Byloje buvo paskirtos 2 statybos ekspertizės tikslu nustatyti, ar visi darbai pagal Sutartį atlikti, ar jie atlikti tinkamai, kokia būtų darbų defektų šalinimo kaina.

7.       Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 22 d. teismo eksperto D. V. ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog atsakovams priklausančiame sklype 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai atlikti arba tikėtina, kad atlikti, tačiau atlikti darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dėl nustatytų trūkumų darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Statinio defektai atsirado statinio statybos metu. Šių defektų priežastys yra tokios: tinkamai neparengtas ir rangovui neperduotas techninis projektas, panaudotos netinkamos medžiagos, nesilaikyta statybos technologijos ir nevykdyta statybos techninė priežiūra. 2020 m. lapkričio 12 d. ekspertas pateikė patikslintą sąmatą, kurioje nurodyta, kad darbų defektų šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR.

8.       Nustatė, kad 2021 m. balandžio 12 d. teisme gautas teismo ekspertės R. U. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai yra tinkami aikštelei įrengti. Tyrimais nustatytose kai kuriose vietose yra per mažas deformacijos modulis ir reikalinga atlikti sluoksnio pagerinimo darbus, taip pat yra neatliktas darbas – gruntinio vandens nuvedimas nuo aikštelės konstrukcijos. Inžineriniam statiniui privačiame kieme norminiai teisės aktai neprivalomi, nesant projekto ir užsakovui nepranešus apie techninius reikalavimus, rangovas turi vadovautis savo patvirtintomis taisyklėmis. 2021 m. rugpjūčio 23 d. ekspertė patikslino aktą ir sąmatas bei nurodė, kad visa atliktų darbų taisymo ir neatliktų darbų kaina su PVM 13 060,01 EUR.

9.       Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis santykius, kylančius iš statybų rangos, nustatė, jog sudarius Sutartį, ieškovė atliko sutartus darbus, tačiau darbų perdavimo-priėmimo aktas šalių pasirašytas nebuvo. Nustatė, kad buvo įrengta trinkelėmis išklota aikštelė bei atlikti kiti 2018 m. balandžio 24 d. akte nurodyti darbai. Pažymėjo, jog ekspertai savo aktų išvadose nurodo, kad darbai arba atlikti, arba labai tikėtina, kad atlikti (patikrinti nėra galimybės neišardant darbų rezultato). Ekspertas D. V. savo akte nurodė, kad aikštelė atrodo vizualiai gerai, rezultatu naudotis pagal paskirtį galima. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai tam, kad įgyti galimybę naudotis ieškovės darbų rezultatu pagal paskirtį, būtų atlikę kokius nors papildomus darbus, tačiau rezultatu naudojasi jau keli metai. Nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 21 200 EUR ieškovei, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad iš atsakovų grynais gavo 17 100 EUR. Nustatė, kad 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške nurodyta darbų kaina yra 28 220 EUR, o 2018 m. liepos 31 d. Lokalinėje sąmatoje nurodyta 28 210,24 EUR suma be PVM ir 34 134,39 EUR suma su PVM, sprendė, jog byloje yra duomenų, kad tokios apimties darbai su medžiagomis kainuoja netgi daugiau negu ieškovės nurodyta suma. Vertino realiai atliktų darbų apimtį – liko tik kai kurie baigiamieji darbai, bei, kaip seka iš ekspertės R. U. akto, papildomi drenažo darbai; šalių elgesį po to, kai nutrūko jų bendradarbiavimas; tai, kad atsakovai realiai darbų rezultatu naudojasi jau nuo 2018 metų balandžio mėnesio ir jokie papildomi darbai atlikti nebuvo; ekspertų konstatuotas aplinkybes, kad rezultatas iš esmės pasiektas ir juo galima naudotis pagal paskirtį. Konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus ir ši suma nėra neprotingai ir nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį ir įprastą kainą rinkoje. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų procesines palūkanas.

10.       Teismas nesutiko, kad priešieškinis dėl darbų trūkumų pareikštas praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą, kadangi atsakovai pareiškė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų 2018 m. rugsėjo 3 d., nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas atsakovų priešieškiniui pareikšti, o jį atsakovų atstovė per EPP sistemą teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. 23:57 val.

11.       Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas atsižvelgė į statybos rangos santykius, bendruosius rangos santykius reglamentuojančias nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus. Nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos civiliniai teisiniai santykiai. CK 6.678 straipsnio nuostatos leidžia užsakovui reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas net ir nesant rašytinės rangos sutarties su aptarta tokia užsakovo teise. Sprendė, jog atsakovai pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, kurį leidžia įstatymas.

12.       Pažymėjo, jog abu ekspertai nurodė, kad darbai atsakovų sklype pagal 2018 m. balandžio 25 d. aktą iš esmės yra atlikti, bet turi tam tikrų trūkumų (defektų), kurie šalintini, iš esmės skiriasi tik nurodomų šalinti trūkumų apimtys. Įvertinęs pateiktus ekspertizės aktus kartu su ekspertų paaiškinimais posėdžių metu ir byloje esančia medžiaga, teismas pripažino, jog eksperto D. V. 2020 m. liepos 22 d. pateiktas ekspertizės aktas yra išsamesnis, o pateikta patikslinta sąmata realesnė siekiant rezultato – pašalinti defektus. Nors iš dalies sutiko su ekspertės R. U. teiginiais, kad trūkumai, susiję su sluoksnių sutankinimu ir jo dalimis, nustatyti ne visame plote, todėl taisytini tik dalyje, tačiau ekspertė nei akte, nei posėdžio metu nenurodė, kuriose būtent vietose ir konkrečiuose plotuose šis defektas taisytinas, taip pat nepaaiškino būdo, kaip turėtų būti nustatomos tos konkrečios vietos taisant trūkumus tik akte ir sąmatoje nurodytame plote. Kadangi sluoksniai po trinkelėmis vietomis yra nepakankamai sutankinti, nepasiektas arba prarastas deformacijos modulis, medžiagų sluoksniai yra nepakankami arba netinkami, nesant duomenų ir būdų, kaip nustatyti tikslias šių defektų šalinimo vietas, siekiant pasiekti rezultato – pašalinti defektus, teismas pripažino, jog tikslingiau ir realiau yra taikyti eksperto D. V. siūlomą būdą - nukąsti atsijų ir skaldos sluoksnius ir pakeisti tinkamomis medžiagomis arba papildyti trūkstamas bei trinkelių dangą kloti iš naujo. Nuimant trinkeles visame plote, atitinkamai, bus reikalinga atlikti ir kitus sąmatoje nurodytus darbus. Sutiko, kad neturėtų būti keičiamos visos trinkelės, kadangi tinkamai jas nuėmus, didelė dalis būtų tinkama naudoti iš naujo, tačiau D. V. akte ir sąmatoje nėra punkto ir kainos paskaičiavimo, kad bus dedamos naujos trinkelės. Keistinų stulpelių skaičius abiejuose aktuose ir sąmatose yra vienodas – 73. Teismas sutiko, jog kabelio keisti nereikia, gali būti panaudotas tas pats, pažymėjo, kad eksperto D. V. pateiktoje patikslintoje sąmatoje ir nėra nurodyta naujo kabelio kaina.

13.       Nurodė, jog rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pažymėjo, jog abu ekspertai nurodė, kad nors nebuvo privalomas, bet turėjo būti pateiktas projektas, kadangi nesant projekto rangovas neturėjo techninės užduoties. Todėl ekspertai nurodė, kad viena priežasčių, lėmusių defektų atsiradimą, buvo projekto ir techninės priežiūros nebuvimas. Nors projektas nebuvo būtinas, teismas pažymėjo, jog atsakovai turėjo projektą (projektinį sprendinį) trinkelių klojimui teritorijoje. Byloje yra statinio projekto „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo, priestato ir garažo statyba (duomenys neskelbtini) Nr. 84P/09“ statinio konstrukcijų ir sklypo plano projekto dalių ištraukos, kuriose buvo suprojektuoti betoninių trinkelių bei laiptų įrengimo sprendiniai (2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akto 34-35 lapai), tačiau atsakovai šių dokumentų ieškovei prieš darbų pradžią nepateikė. Nustatė, kad pagal šį projektinį sprendinį (techninę užduotį), turėjo būti naudojamos 8 cm storio trinkelės. Trinkeles išrinko ir užsakė atsakovai. Ieškovo atstovas teigia įspėjęs atsakovus, kad 6 cm storio trinkelės nėra labai tinkančios važiuojamajai daliai, reikia storesnių, tačiau atsakovė norėjo būtent tokių trinkelių. Kadangi atsakovų turėtame projektiniame sprendinyje nurodytas trinkelių storis yra 8 cm, tą patį jiems aiškino rangovas, tačiau atsakovai pasirinko kitokio tipo ir storio trinkeles, teismas pripažino, jog jie veikė savo rizika. Sprendė, kad atsakovai savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė dalį rizikos ir taip pat yra iš dalies atsakingi dėl defektų atsiradimo. Todėl sumažino ieškovės, kaip rangovo, atsakomybę už defektus 1/3, konstatuojant, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 26 692,6 EUR statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas. Likusioje dalyje priešieškinis atmestas.

14.       Nustatė, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, prašymus bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 10 285 EUR, 1 815 EUR už ekspertinį tyrimą bei specialisto išvadą, taip pat 3 800 EUR už statybos ekspertizę byloje, iš viso patyrė 15 900 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai patyrė 5 652,14 EUR išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, 4 840 EUR išlaidų ekspertizei apmokėti bei 2 061,99 EUR kitų su byla susijusių išlaidų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, tyrimus ir kt.), iš viso – 12 554,13 EUR bylinėjimosi išlaidų. Sprendė, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Kitos šalių patirtos išlaidos taip pat susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisė iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 900 EUR, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Spęsdamas atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertino tai, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (67 procentais) bei atsakovams iš ieškovės priteisė 8 411,27 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovų ieškovei priteistas žyminis mokestis, kuris sudaro 383 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 1 405 EUR žyminį mokestį bei 38 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikslinus priešieškinio reikalavimus, atsakovų mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 826 EUR. Žyminio mokesčio 38 EUR dalis atsakovams nepriteista, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas. Atsakovams grąžinta 579 EUR sumokėto žyminio mokesčio dalis. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovų naudai priteista 553,42 EUR žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų naudai iš atsakovų valstybės biudžeto naudai priteistos 6,65 EUR teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo, prašo sumažinti teismo sprendimu atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4405,37 Eur, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Nurodo, kad atsakovų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo (40038,90 Eur) suminė išraiška yra didesnė už sutarties darbų kainą (34134,39 Eur), atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti rangos darbai buvo atlikti ieškovės jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, nėra proporcingas prievolės pažeidimo mastui, o jo pritaikymas nagrinėjamu atveju sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes. Realiai trinkelių danga yra naudojama 4 metus. Atlikus dvi ekspertizes esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti statinio - kiemo aikštelės pagal paskirtį; nebuvo nustatyta. Trūkumus galėtų pašalinti ieškovė.

17.       Teigia, kad darbų perdavimo metu atsakovai nenurodė jokių trūkumų, išskyrus tai, kad reikia peršluoti kiemą dar kartą. Atsakovai sekė bei prižiūrėjo darbus, visi sluoksniai buvo daromi suderinus su atsakovais tiek medžiagas, tiek jų kiekius. Jokios pretenzijos darbų atlikimo metu nebuvo reiškiamos. Ieškovė darbus atliko tinkamai, taip, kaip šalys susitarė, naudodamas suderintas medžiagas bei jų kiekius. Atsakovai pageidavo, kad darbai būtų atlikti kaip įmanoma pigiau. Darbai nebuvo atliekami pagal projektą, atsakovai nekėlė reikalavimų, kad darbai būtų atliekami pagal kokias nors statybos taisykles ar standartus, ieškovė galėjo darbus atlikti savo nuožiūra. Nustatyta, jog nėra jokių galiojančių teisės aktų, standartų ar taisyklių, kurie būtų privalomi kitos paskirties inžineriniam statiniui - kiemo aikštelei.

18.       Teigia, kad eksperto D. V. išvada, jog darbai turi defektų, yra pagrįsta norminiu reglamentavimu, kuris nėra privalomas ir šalys dėl jo nesitarė. Ekspertas nurodė, kad nustatyti defektai netrukdo naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, bendras kiemo vaizdas yra geras (Ekspertizes akto 2.2.1 p). Ekspertas pažymėjo, kad netgi į kiemą įvažiavus sunkiasvorei transporto priemonei, jokia įtaka trinkelėms nebuvo padaryta, trūkumai akivaizdžiai nebuvo matomi ir tam, kad juos nustatyti, reikėjo įsigilinti į techninius reikalavimus. Eksperto nurodyta, kad bendras objekto vaizdas neblogas, o tariamus trūkumus galima pastebėti tik atidžiai nagrinėjant situaciją. Objekto apžiūros metu užklupus lietui, didelių balų nepastebėta, o susidariusios greitai išdžiuvo. Ekspertas nurodė, kad nustatyti darbų trūkumai netrukdo tinkamai eksploatuoti įrengtą kiemo aikštelę, defektai atsirado statybos metu dėl neperduoto statybos projekto, statybos technologijos nesilaikymo bei statybos kontrolės (statybos techninės priežiūros) nebuvimo. Ekspertas patvirtino, jog nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų trinkelių grįsto grindinio įrengimą privačiame kieme. Ekspertai ir konsultacinę išvadą pateikęs D. K. patvirtino, kad privalomi reikalavimai trinkelių dangai galėtų būti nurodomi sutartyje, projekte ar rangovui pateiktoje užduotyje, tačiau dėl jokių konkrečių ar privalomų techninių reikalavimų trinkelių dangai nesutarta, užsakovai neperdavė ieškovei jokio statybos projekto.

19.       Ekspertas nurodė, kad garažo įvažiavimo šlaitai suformuoti per statūs ir žiemos metu nesaugūs naudoti, tačiau matavo ne įvažiavimo nuolydį, o kraštus, per kuriuos transportas į garažą nevažiuoja. Ekspertė R. U., išmatavusi nuolydį į garažą, nustatė, kad įvažiavimo nuolydis yra 6.6 proc (per įvažiavimo ilgį, kuris yra 6 m.), o tai atitinka techninį reglamentą dėl įvažos įrengimo.

20.       Nors eksperto nuomone šalinant trūkumus iš esmės darbai turi būti atliekami is naujo, nukasant atsijų ir skaldos sluoksnį ir dangą klojant iš naujo, tačiau šalių sutarimu buvo supilami visi sluoksniai, parinktos medžiagos. Trūkumai konstatuoti tik dalyje tyrimo vietų. Tai, kad vietomis sluoksniai netolygūs, negali būti laikomas trūkumu, dėl kurio visą trinkelių dangą reikėtų ardyti. Tam tikrų vietų tariamai nepakankamas sutankinimas, nėra pagrindas ardyti ir iš naujo perdaryti visą trinkelių dangą, ką nurodė ir ekspertas.

21.       Teismas nepagrįstai apskaičiuodamas tariamų trūkumų išlaidas rėmėsi eksperto sąmata, į kurią yra įtraukti ir tokie darbai, kurių ieškovė neatliko ir už juos apmokėjimo negavo (pvz. 9 apžiūros šulinėlių įrengimas - 1845,94 Eur (be PVM) sumoje, kelio pagrindo iš dolomito skaldos įrengimas 20 cm.), ieškovė neturėjo pareigos atlikti gruntinių tyrimų. Taisant trūkumus gali būti panaudojamos tinkamos objekte panaudotos medžiagos, nes atliekant ekspertizes tariami neatitikimai nustatyti tik dalyje vietų.

22.       Nurodo, kad ekspertė R. U. paaiškino, jog pažaidos yra trūkumai, atsiradę statinio naudojimo metu, jos turi būti taisomos, o visų darbų atlikti iš naujo nėra jokio pagrindo. Tai patvirtino ir D. K.. Ekspertai pažymėjo, kad trūkumus įtakojo netinkamai pasirinktos trinkelės (rinkosi atsakovai), siūlių neužpildymas (neperšlavimas) kasmet, rangovui nesuformuota užduotis. Perduotame darbų rezultate, juo naudojantis ir eksploatuojant, galėjo atsirasti pažaidų, todėl turi būti taisomos pažaidų vietos (kaip nurodė ekspertė), o ne darbai išardomi ir atliekami iš naujo. Ieškovė yra atsakinga tik už tas pažaidas, kurios atsirado dėl darbų trūkumų, o ne dėl eksploatavimo. Ekspertė nurodė, kad ji atlikdama matematinius skaičiavimus apskaičiavo taisytiną plotą, ne kartą akcentavo, kad nereikia taisyti viso ploto, o tik pažaidas. Ekspertė taisytų pažaidų kiekį nustatė pagal byloje esančią topografinę nuotrauką bei akcentavo, kad ji sąmatoje nurodė taisyti didesnį kiekį, nei realiai yra pažaidų. Teismas, remdamasis eksperto sąmata, kurioje nurodoma taisyti visą plotą (nuimti trinkeles, nukasti sluoksnius, supilti naujus sluoksnius bei pakloti dangą iš naujo), pažeidė šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo principus, atsakovai praturtėja ieškovės sąskaita.

23.       Trūkumai (nepakankamas sutankinimas, dėl ko nepasiektas arba prarastas deformacijos modulis), yra tik vietomis, ką pažymėjo ir teismas. Atlikti labaratoriniai tyrimai patvirtina, kad nepakankamas sutankinimas yra tik vietomis, kaip ir vietomis nepakankami sluoksniai, todėl keisti absoliučiai visą dangą nėra jokio pagrindo. Ekspertas D. V. nurodė, kad toks taisymo būdas pakeičiant netinkamas medžiagas tinkamomis arba papildant trūkstamomis yra galimas, tačiau nepaisant to, jis siūlo darbus atlikti iš esmės iš naujo.

24.       Teigia, kad ekspertas nepagrindė išvados, jog skaldos techninės savybės yra netinkamos, ji netenkina granulometrijos sudėties reikalavimų. Nesutinka, kad naudota dolomitinė skalda yra netinkama medžiaga sluoksnio įrengimui. Ekspertė R. U. nurodė, kad skalda tenkina rūšiuotumo koeficientą, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2020-07-02 atliktą tyrimą apskaičiuotas rūšiuotumo koeficientas yra 74,87, naudota dolomitinė skalda yra tinkama medžiaga (išvados 49 lapas).

25.       Dėl atsiradusių pažaidų yra kaltas ne tik rangovas, bet ir užsakovas. Atsakovai netinkamai eksploatavo statinį, neparengė projekto, pasirinko netinkamas trinkeles. Dėl nelygumų dangos paviršiuje, ekspertė pažymėjo, kad jie įtakos dangos eksploatavimui neturi, neviršija leistinų nuokrypių. Žymių nelygumų nenustatė ir ekspertas D. V.. Dėl betoninių stulpelių įrengimo konkrečių reikalavimų užtikrinant kokybę nėra numatyta. Betoninių stulpelių judėjimas, skylimas, yra vandens ir ledo poveikio pasekmė. Ekspertė nurodė, jog vandens atsiradimas po smėlio ir žvyro sluoksniu nėra atliktų darbų trūkumas, o drenažo neįrengimo pasekmė, o tokie darbai nebuvo atlikti, dėl to šalys nesitarė. Aikštelės sausinimui darbai nebuvo numatyti užsakovų turėtame projekte, todėl darbas atliktas be defektų. Šulinėlių posūkiuose neįrengimas nelaikytinas defektu. Ekspertė nustatė, kad remontuotinų darbų (pažaidų), įskaitant ir elektros kabelio perklojimą (kaina 1199,74 Eur su PVM) kaina yra 10267,95 Eur (su PVM) tačiau pažymėtina, kad dėl šių trūkumų (pažaidų) yra atsakingas ne tik rangovas, bet ir atsakovai dėl netinkamų sprendimų, netinkamo eksploatavimo, projekto nerengimo. Ekspertė nurodė, jog visa atliktų ir neatliktų darbų kaina su PVM 13 060,01 Eur, iš jų 2792,06 Eur neatliktų darbų vertė. Ieškovė negali būti atsakinga už neatliktus darbus, nes ji atliko tuos darbus, kuriuos užsakė atsakovai.

26.       Užsakovai nerengė ir nepateikė rangovui statybos projekto, todėl rangovas darbus atliko pagal savo darbų atlikimo praktiką ir strategiją. Tariami trūkumai nustatyti remiantis neprivalomais kiemo aikšteles dangos įrengimo reikalavimais, dėl kurių šalys niekada nebuvo susitarę. Kiekvienas darbų etapas buvo suderintas su atsakovais ir visi darbai buvo atliekami taip, kaip jie pageidavo. Faktą, kad atsakovai kontroliavo darbus bei prižiūrėjo jų atlikimą, patvirtina pačių atsakovų pateiktos nuotraukos. Susirašinėjimas patvirtina, kad pilnai atsiskaityti atsakovai atsisakė tik dėl to, kad neva vėlavo darbų atlikimas ir žadėjo atsiskaityti po to, kai po „liūčių“ bus pakartotinai peršluotas kiemas, kas patvirtina, kad darbai buvo atlikti tinkamai, o atvykus peršluoti kiemo 2018 m. liepos mėnesį, ieškovo darbuotojai ir vadovas nebuvo įleisti į teritoriją, pakartotinai kiemas nebuvo peršluotas. Kaip ekspertai nurodė, to nepadarius, kenčia dangos kokybė (gali trupėti kraštai, trinkelių stabilumas, siūlių plotis gali keistis). Atsakovai pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kas galimai galėjo įtakoti ir dalies trūkumų nustatymą (pvz. trūkumus, kurie atsirado dėl to, kad siūlės nebuvo užpildytos pakartotinai).

27.       Teismas, skirstydamas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, kad iš pradžių priešieškinis buvo pareikštas dėl 78661,11 Eur priteisimo, vėliau reikalavimas sumažintas per pusę. Dėl sumažintos priešieškinio reikalavimo sumos yra priimtas ieškovui palankus sprendimas. Didžioji bylinėjimosi išlaidų suma (11804,30 Eur) patirta iki priešieškinio patikslinimo, po to atsakovai patyrė tik 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai teikė atskirąjį skundą bei patyrė bylinėjimosi išlaidas (išlaidos nurodytos 2019-09-18 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 01182 - 282,64 Eur), kurios neturėjo būti priteistos, kadangi Panevėžio apygardos teismas atmetė atsakovų atskirąjį skundą. Teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 3909,30 Eur ((11804,30 Eur-282,64 Eur) x 33,93%) bei 502,5 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų po priešieškinio reikalavimo sumažinimo (patikslinimo). Atsakovai prašė priteisti išlaidas už sąmatininkės R. V. parengtą sąmatą -150 Eur, kuri, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, yra neteisinga ir reikalavimo pagal šią sąmatą nebepalaikė patys atsakovai. Taip pat, 500 Eur sumokėjo V. P., tačiau jo atliktų defektų aktas taip pat nepasitvirtino, akte nurodyti defektai realiai net nebuvo tirti, nurodyti trūkumai nepasitvirtino. Todėl šios išlaidos nebuvo būtinos ir nepasitvirtinus šių dokumentų pagrįstumui, negalėjo būti priteistos. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokias teisines paslaugas buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai naujai į bylą įstojusiai atstovei sumokėjo 1000 Eur, tačiau ieškovė negali būti atsakinga už išlaidas, atsiradusias dėl pačių atsakovų veiksmų, keičiant atstoves. Todėl ir netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo, atsakovams priteistina ne daugiau kaip 4405,37 Eur.

28.       Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Prašo iš ieškovės priteisti 850 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

29.       Teigia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vartojimo rangos teisinius santykius, įstatymo lygmeniu pripažino vartotojui teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Vartojimo statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, ko nepripažįsta rangovas, ieškovė ginčijo būtinumą, atliekant trinkelių dangos klojimo darbus laikytis normatyvinių statybos dokumentų, eksperto nustatytas trinkelių klojimo darbų trūkumų mastas ir vertė (net 40 038,90 EUR) leidžia teigti, kad ieškovė nėra pajėgi kokybiškai atlikti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nebuvo sąžininga, todėl siūlymas trūkumus ištaisyti pačiai ieškovei neabejotinai nulems naujus teisminius ginčus. Apeliantė neįvardina, kokias neadekvačias pasekmes jai sukels teismo taikytas vartotojo teisių gynimo būdas. Tam, kad būtų pašalinti statybos rangos darbų trūkumai pirmiausia reikia atlikti darbus, kurių įprastai vykdant rangos sutartį, atlikti nereikia, t.y. pašalinti nekokybiškai atliktus statybos darbų pasekmes, kas įtakoja kainą.

30.       Ieškovė įrodinėjo aplinkybes, kad atsakovai atsisakė priimti atliktus darbus, nors apeliaciniame skunde jau teigia priešingas aplinkybes - kad darbų perdavimo metu atsakovai nenurodė jokių trūkumų. Rangovas yra profesionalus statybos sektoriaus verslininkas, tačiau byloje nėra pateiktas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas. 2018 m. balandžio atliktų darbų aktas negali būti prilygintas darbų perdavimo - priėmimo aktui, be to, ieškovė teigė, kad užbaigti darbų (peršluoti kiemo) atvyko 2018 m. liepos mėnesį, 2018 m. rugpjūčio 8 d. siųsta sąmata. 2018 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderyje Nr. 7 nurodyta, kad kaip avansas (t. y. būsimas mokėjimas) yra sumokėti 8000 eurų, kas leidžia teigti, kad kalbėti apie darbų perdavimą 2018 m. balandžio mėnesį nebuvo jokio pagrindo. Sutartis sudaryta 2017 m. vasarą, darbai pradėti 2017 m. spalio 18 d., tačiau pateiktame Atliktų darbų akte darbų kainos nurodytos 2018 m. kovo mėnesiui, dėl kurių negalėjo būti tariamasi. Nurodytų atliktų darbų kiekiai ir kainos neatitinka 2018 m. rugpjūčio 8 d. sąmatoje nurodytų darbų kiekių ir kainos. Ekspertas D. V. nurodė, kad atlikti darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų, dalies darbų atlikimo fakto nustatyti neįmanoma, dalies darbų kiekiai, nurodyti 2018 m. balandžio Atliktų darbų akte, neatitinka fakto. Ekspertė nurodė, kad 2018 m. balandžio Atliktų darbų akte nurodyti darbai yra tinkami aikštelei įrengti, tačiau neatsakė, ar patys darbai atlikti tinkamai. Ieškovė neperdavė užsakovams tvarkingos objekto užbaigimo dokumentacijos.

31.       Nurodo, kad Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 07, patvirtintose 2008 m. sausio 21 d. Automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-7 įtvirtinta galimybė jomis naudotis ne tik automobilių kelių įrengimo atveju. Taisyklių 1 p. nurodyta, jog Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 07 nustato automobilių kelių ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų (toliau - dangos) konstrukcijų projektavimo techninius reikalavimus. „Minimaliuose betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimuose“ patvirtintuose 2016 m. birželio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) (t. y. betoninių trinkelių gamintojos) be jokių papildomų išlygų nurodyta, kad „...Siūlių užpildymui yra tinkami naudoti nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai, atitinkantys dokumento Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklės IT Trinkelės 14 III skirsnio reikalavimus: „...pasluoksniui turi būti naudojami aukštos kokybės „Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašo TRA Trinkelės 14“ reikalavimus, nustatytus pasluoksnio medžiagos sudėčiai, atitinkantys 0/4, 0/5, 0/8 nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai; ...”. „Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų apraše TRA Trinkelės 14“, kuris patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 70, VII skyriaus „ Nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai“ 15 punkte nurodoma “Standarto LST EN 13285 taikymo sritis yra nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai, kurių didžiausios dalelės dydis D > 8 mm. Nesurištiesiems mineralinių medžiagų mišiniams 0/2, 0/4, 0/5 galioja šio skyriaus reikalavimai, kurie yra išdėstyti remiantis standarto LST EN 13285 principais“. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Taisyklėmis rangovas privalėjo vadovautis pagal CK 6.684 str. 1 d., CK 6.684 str. 3 d., CK 6.663 str. 2 d., 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. 1-1240 8 str. 1 d., 2008 m. sausio 21 d. Automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-7 Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 07 1 p., bei betono trinkelių gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus. Taisyklės turi aukštesnę teisinę galią nei rangovo patvirtintos Statybos taisyklės.

32.       Ekspertas D. V. nustatė, kad: 1) atliekant grunto iškasos (lovio) įrengimą molingas gruntas nebuvo tankintas ar sustiprintas ir nebuvo pakeistas kitu gruntu; 2)atliekant geotekstilės ir geotinklo paklojimo darbus pastebėtas (įdubusi trinkelių danga) šių medžiagų trūkumas - 25 cm iki betoninių stulpelių; 3) atliekant smėlio žvyro mišinio paklojimo darbus turėjo būti 30 cm, rasti tokie žvyro sluoksniai: pirmas kasinys 36,0 cm; antras kasinys 25 cm; trečias kasinys 33,0 cm; ketvirtas kasinys: 23,0 cm; penktas kasinys: 33,0 cm. Žvyro sluoksnis yra netolygus; 4) atliekant skaldos mišinio paklojimo darbus: važiuojamojoje trinkelių dalyje (apatiniame lygyje) skaldos sluoksnis turėjo būti 15 cm storio ir sutankintas ne mažiau 120 MPa. Skaldos pagrindo sluoksnis yra netolygus ir jo techninės savybės yra netinkamos; 5) atliekant atsijų pasluoksnio įrengimo darbus skaldos atsijų sluoksnis yra netolygus ir jo techninės savybės yra netinkamos (atsijos netenkina keliamų granuliometrijos reikalavimų); 6) atliekant betoninių trinkelių paklojimo darbus: trinkelių siūlės yra nevienodo pločio, kai kur per mažo pločio. Trinkelių danga yra nelygi. Aplink pastatą nesuformuota nuogrinda daugiau 1 % nuolydžiu. Trinkelės yra per mažo storio (6 cm), todėl tokiu atveju reikėjo didinti skaldos pagrindo sluoksnį. Prie garažo suformuoti per statūs nuolydžiai (daugiau 12 %); 7) atliekant betoninių trinkelių užšlavimo darbus: trinkelės užšluotos netinkama medžiaga (kvarciniu smėliu), kurios dalis yra išpustyta vėjo ar išplauta lietaus; 8) atliekant betoninių gaminių montavimą: gėlyno vejos bortai nesutvirtinti. Betoniniai stulpeliai nesutvirtinti. Lauko terasoje kraštinės trinkelės nesutvirtintos. Laiptai sumontuoti kreivai. Įvažiavime sumontuoti vejos bortai, o ne įvažiavimo ar bent kelio bortai. Vejos bortai sumontuoti be tarpelių; 9) paklotų elektros kabelių gylis nepakankamas; 10) lietaus kanalizacija paklota sekliau nei 0,8 m nuo žemės paviršiaus; 11) drenažas įrengtas negiliai. Posūkiuose nėra kontrolinių šulinėlių. Dalis drenažo paklota po trinkelių danga. Ieškovė argumentuotai nepaneigia aukščiau įvardintų statybos darbų trūkumų fakto. Nors skunde akcentuojamas vizualinis betoninių trinkelių vaizdas ekspertizės metu, tačiau papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad pagrindinis aikštelės naudojimo reikalavimas - mechaninis atsparumas ir pastovumas, t.y. svarbus dangos konstrukcijos stiprumas.

33.       Ieškovė, teigdama, jog „..darbus atliko taip kaip buvo sutarta“ privalėjo įrodyti tokio susitarimo faktą ir turinį, tačiau tokių įrodymų nėra. Tam tikro storio 3 atskiri sluoksniai (smėlio - žvyro mišinio sluoksnis, skaldos mišinio pagrindo sluoksnis ir atsijų sluoksnis) yra klojami tam, kad būtų užtikrintas aikštelės mechaninis atsparumas ir pastovumas. Tam tikrų sluoksnių netolygumas (ypač, kai nėra paklotas net minimalus sluoksnio storis) neužtikrina tinkamo darbų rezultato - mechaninio atsparumo ir pastovumo. Aikštelė turi būti tinkama eksploatuoti (t. y. išlaikyti savo savybes) ne trejus metus, o visą garantinį terminą. Didžioji dalis užfiksuotų darbų trūkumų (nepakeistas ar nesutankintas molingas gruntas, netolygus žvyro sluoksnis, netolygus atsijų sluoksnis ir netinkamos atsijų savybės, per maži tarpai tarp betono trinkelių ir t. t.) niekaip nėra susiję su pačių betono trinkelių savybėmis. 

34.       Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad dėl betono trinkelių netinkamumo būtų įspėjusi atsakovus (CK 6.648 str. 2 d.), būtų sustabdžiusi darbus (CK 6.659 str. 1 d. 1 p.), todėl CK 6.659 str. 2 d. prasme būtent ieškovė atsako už daikto trūkumus. Be to, dėl trinkelių teismas rangovo atsakomybę už defektus mažino trečdaliu.

35.       Nors ieškovė teigia, jog galima taisyti tik tas vietas, kuriose laboratoriniais tyrimais nustatytas nepakankamas sutankinimas, tačiau teismas pagrįstai nustatė, jog teismo ekspertė R. U. nei akte, nei posėdžio metu nenurodė, kuriose būtent vietose ir konkrečiuose plotuose šis defektas taisytinas, taip pat nepaaiškino būdo, kaip turėtų būti nustatomos tos konkrečios vietos taisant trūkumus tik akte ir sąmatoje nurodytame plote.

36.        UAB (duomenys neskelbtini)  2020 m. liepos 8 d. tyrimų protokolo Nr. 838/2020 išvadose ir atitikties įvertinimuose nurodyta, kad dolomito atsijos, kurių frakcija 0/5, netenkina keliamų granulometrinės sudėties reikalavimų. Ekspertas tvirtina, kad naudota dolomitinė skalda yra netinkama medžiaga sluoksnio įrengimui, o teismo ekspertė formaliai teigia, kad atsijų sluoksniui naudotas dolomito skaldos atsijos yra tinkama medžiaga, ir niekaip neatsižvelgia į tai, jog faktiškai naudota dolomito skalda neatitinka jai keliamų granulometrinės sudėties reikalavimų. 8000 m2 plote turi būti atlikta ne mažiau kaip 10 matavimų arba 800 m2 plote atliktas 1 matavimas, o šiuo atveju 553 m2 plote atlikti 9 matavimai ir nustatytos net keturios vietos neatitinkančios Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 11 ir 15 lentelėse nurodytų reikalavimų deformacijos modulio vertei. Įrengtas pagrindas nėra pakankamos laikomosios galios, nėra lygus ir neužtikrina pakankamo vandens laidumo. Būtinybę taikyti Taisyklėse nurodytus reikalavimus įrengiant betono trinkelių dangą privačiuose kiemuose patvirtino abu ekspertai.

37.       Teismo ekspertizės aktuose šiek tiek skirtingai vertinami neatlikti darbai, tačiau abu teismo ekspertai neatliktus rangovo darbus vertino kaip būtinus statybos darbų rezultatui pasiekti, o ne kaip papildomus. Tokio pobūdžio statiniui pagal teisės aktų reikalavimus projektas nereikalingas, kaip ir nebūtina samdyti statybos techninę priežiūrą.

38.       Teismo ekspertė dalies privalomų atlikti darbų ar reikalingų medžiagų nenumato sąmatoje. Didžioji dalis abiejuose sąmatose (tiek pirminėje, tiek patikslintoje) įrašytų kiekių nustatyti „žiūrėjimo“, o ne matavimo būdu. Pasirinktas pigesnis mechaninis darbų atlikimo būdas, o ne brangesnis rankinis, nors pati teismo ekspertė patvirtino, kad darbus reiks atlikti rankiniu būdu. Kodėl neskaičiavo rankinio būdo atlikimo įkainių, ji paaiškinti negalėjo. Atliktinų darbų kiekius teismo ekspertė skaičiavo pasirinkusi kriterijų „tirtinose vietose“, tačiau išvadoje nėra duomenų, kaip buvo nustatytos šios vietos, jei nebuvo tirtas visas trinkelių dangos plotas. Kaip teismo ekspertė gauna tam tikrus rezultatus/skaičius, objektyviai nustatyti neįmanoma, nes byloje pateiktoje išvadoje nėra smulkiau aprašyti atlikti tyrimai ir gautos išvados. Teismo ekspertė pati patvirtino, kad pagal jos nurodytą statybos darbų trūkumų šalinimo vertę/kainą joks rangovas nedirbs. Teismas pagrįstai vertino, kad teismo eksperto D. V. ekspertizės aktas yra išsamesnis, o pateikta patikslinta sąmata realesnė siekiant rezultato - pašalinti defektus.

39.       Teismas visiškai pagrįstai vertino, kad priešieškinio suma buvo sumažinta dėl objektyvių aplinkybių - nes tik atlikus teismo ekspertizę buvo nustatyta tikroji atliktų statybos darbų defektų šalinimo kaina. Nesutinka, jog teismas netinkamai sprendė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

40.       Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė palaikanti savo teiktą išvadą.

Teismas         

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). 

42.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš dalies tenkintas atsakovų priešieškinis rangovui dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

43.       Byloje nustatyta, jog 2017 metų liepos mėnesį šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbų adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sutarties pagrindu tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos sutartinius teisinius santykius, o pačią rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį. 

44.       Byloje buvo nustatyta, jog ieškovė atliko sutartus darbus, buvo faktiškai trinkelėmis išklota aikštelė bei atlikti kiti 2018 m. balandžio 24 d. akte nurodyti darbai už 34 134,39 EUR sumą (su PVM).

45.        Byloje buvo paskirtos 2 statybos ekspertizės tikslu nustatyti, ar visi darbai pagal sutartį atlikti, ar jie atlikti tinkamai, kokia būtų darbų defektų šalinimo kaina. 2020 m. liepos 22 d. teismo eksperto D. V. ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog atsakovams priklausančiame sklype 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai atlikti arba tikėtina, kad atlikti. 2021 m. balandžio 12 d. teisme gautas teismo ekspertės R. U. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai yra tinkami aikštelei įrengti.

46.       Taigi, byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad ieškovė atliko sutartus darbus, buvo  trinkelėmis išklota aikštelė bei atlikti kiti 2018 m. balandžio 24 d. akte nurodyti darbai, nors  atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas šalių pasirašytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus ir ši suma nėra neprotingai ir nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį ir įprastą kainą rinkoje. Dėl šios pirmosios instancijos sprendimo dalies nėra ginčo. Tačiau apeliantė skundu nesutinka, kad darbus atliko netinkamai ir turi sumokėti atsakovams išlaidas už statybos darbų rangos defektų šalinimą.

47.       Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 1 dalimi, 6.663 straipsniu, užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). 

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbus pagal rangos sutartį įrengė ieškovė, o atsakovai naudoja  darbų rezultatą pagal paskirtį. Vadinasi, atsakovai, nors ir nepriėmė darbų perdavimo-priėmimo aktu, tačiau jie priėmė darbų rezultatą konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdami aikštele naudotis, ja tebesinaudoja.

49.        Nustatyta, kad atsakovai pareiškė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų jau 2018 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgus į tai, kad netgi ekspertai nurodo, jog iškloto trinkelėmis kiemo vaizdas yra neblogas, o trūkumai paaiškėjo tik po išsamių tyrimų, negalima spręsti, jog atliktų darbų trūkumai galėjo būti akivaizdžiai matomi atsakovams, neturintiems specialių žinių, tuo metu, kai jie atliktų darbų rezultatu pradėjo naudotis. Dėl nurodyto negalima sutikti su apeliante, jog atsakovai atsakingi dėl to, jog trūkumų iš karto nenurodė ir pretenzijų ieškovei nereiškė. Be to, darbų atlikimas yra ieškovės verslas, o rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas, tinkamai atlikti prisiimtus darbus, veikti savo rizika. 

50.       Pažymėtina, kad užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. 

51.       Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė  pasirinkimo galimybę. Šiuo atveju prašoma atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovai realiai nuostolių iki šiol nėra patyrę, nes byloje tokių duomenų nėra, tačiau, atsižvelgus, kad kasacinio teismo praktikoje, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, gali būti sprendžiama ir dėl būsimo išlaidų (nuostolių) priteisimo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Atsakovai nurodo nepasitikintys ieškove ir nepageidauja, kad ji ištaisytų darbų defektus.

52.       Nagrinėjamoje situacijoje, kai nustatyta, jog pažeistas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) interesas,  įvykdžius  su trūkumais statybos rangos sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, siektinas teisinis rezultatas – kuo tinkamesnis atsakovų pasirinkto vartotojų teisių gynimo būdo įgyvendinimas, kartu užtikrinant, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Šiuo atveju atsakovų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, kai jų prašytų priteisti nuostolių atlyginimo suminė išraiška (40 038,90 EUR) buvo didesnė už įrodytą sutarties darbų kainą (34 134,39 EUR), atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti rangos darbai buvo atlikti atsakovės jėgomis, tam tikromis medžiagomis ir darbo priemonėmis, nebūtų proporcingas prievolės pažeidimo mastui, o jo pritaikymas galėtų sukelti statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes. Toks atsakovų pažeistų teisių gynimo būdas, priteisiant 40 038,90 EUR dydžio būsimas išlaidas dėl defektų šalinimo, būtų akivaizdžiai neproporcingas užsakovų sutartinių prievolių pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas mažino, įvertindamas tai, kad atsakovai savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisiėmė dalį rizikos ir buvo iš dalies atsakingi dėl defektų atsiradimo (nepateikė turimo projektinio sprendinio (techninės užduoties), patys išsirinko 6 cm storio trinkeles). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sumažinus ieškovės, kaip rangovo, atsakomybę už defektus 1/3 dalimi, 26 692,6 EUR būsimų statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimas iš ieškovės, nebūtų proporcinga priemonė padarytų pažeidimų mastui, ypač įvertinant, kad atsakovai jau 4 metus naudojasi darbų rezultatu, statinys gali būti naudojamas pagal paskirtį, bendras vaizdas vizualiai ekspertų buvo įvertintas neblogai, trūkumus galima pastebėti tik atidžiai nagrinėjant situaciją, nėra žinoma, ar atsakovai atimiausiu metu imsis priemonių defektų taisymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinų būsimų išlaidų defektams šalinti dydžio bei defektų šalinimo būdo.

53.       Apeliantė teigia, kad atsakovai nekėlė reikalavimų, jog darbai būtų atliekami pagal kokias nors statybos taisykles ar standartus, ieškovė galėjo darbus atlikti savo nuožiūra. Nurodo, jog nėra jokių galiojančių teisės aktų, standartų ar taisyklių, kurie būtų privalomi kitos paskirties inžineriniam statiniui - kiemo aikštelei, be to, ekspertas, teikdamas išvadas, nepagrįstai vadovavosi neprivalomu teisiniu reglamentavimu.

54.        Kadangi byloje  nustatyta, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, jokie konkretūs reikalavimai aikštelei nėra fiksuoti, be to, užsakovai nebuvo perdavę rangovui turimo projekto,  nereiškia, kad statybos darbų kokybei nėra keliami kokybės reikalavimai.

55.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas). 

56.       Rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. 

57.       Pažymėtina, kad apeliantė nekonkretizuoja, kokiais teisės aktais nepagrįstai ekspertai vadovavosi darydami atitinkamas išvadas dėl darbų trūkumų, jų kokybės. Todėl sudėtinga atsakyti, ar buvo galima ekspertams vadovautis konkrečiais teisės aktais. Ekspertai, spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės, vadovavosi įstatymais, STR reglamentais, taip pat įvairiais poįstatyminiais aktais, pvz. įvairiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos statinio projektavimo ar rangos sutartyse, yra privalomi sutartį sudariusioms šalims (Statybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), o šiuo atveju rašytinė sutartis nesudaryta. Tačiau pastebėtina, kad kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 yra pasisakęs, kad, nors Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71, pateikiamai reikalavimai, taikomi darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose, tačiau taisyklės gali būti taikomos ir kitoms eismo zonoms ir nėra draudžiama ekspertams į jas atsižvelgti. Minėtos taisyklės yra taikomos kartu su Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašu TRA TRINKELĖS 14 ir Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniais nurodymais MN TRINKELĖS 14. Atskirose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus, taip pat nurodoma, kad jos gali būti taikomos ir kitoms eismo zonoms (pvz. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 07, Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų apraše TRA TRINKELĖS 14, Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės ĮT SBR 07, Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašas TRA MIN 07, Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniai nurodymai MN TRINKELĖS 14), todėl atitinkamai į jose nurodytus reikalavimus ekspertai galėjo atsižvelgti kartu su kitų teisės aktų, gaminio techninių specifikacijų, ieškovės statybos taisyklių numatytais reikalavimais, spręsdami dėl darbų kokybės.

58.       Negali būti ignoruojama ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) minimalūs betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai atitinkamai nukreipia į tam tikrus poįstatyminius aktus, taisyklėse numatytus reikalavimus, pvz. į Lietuvos automobilinių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos projektavimo taisykles KPT SDK 07, Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA Trinkelės 14, Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisykles IT Trinkelės 14. Todėl šiose taisyklėse numatytų reikalavimų dėl grindinio dangos įrengimo, pasluoksnio medžiagų, siūlių užpildymo rangovas vienareikšmiškai privalėjo laikytis.

59.       Pažymėtina, kad abu ekspertai, spręsdami dėl darbų trūkumų, pasisakė ne tik dėl rekomendacinių reikalavimų, tačiau išvadas grindė ir kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, atsižvelgė į konkrečioms statybinėms medžiagoms (gaminio techninėms specifikacijoms) keliamus reikalavimus, vertino pačios ieškovės statybos taisykles, technologinę kortelę, statybų praktiką. Todėl negalima sutikti, jog ekspertai vadovavosi netinkamu teisiniu reglamentavimu, negalėjo atsižvelgti į rekomendacijas ir atitinkamai dėl to darė nepagrįstas išvadas.

60.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ekspertas D. V., patikslinęs sąmatą, nurodė, kad darbų defektų šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR. 2021 m. rugpjūčio 23 d. R. U. ekspertė patikslino aktą ir sąmatas bei nurodė, kad visa atliktų darbų taisymo ir neatliktų darbų kaina su PVM 13 060,01 EUR. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad eksperto D. V. 2020 m. liepos 22 d. pateiktas ekspertizės aktas yra išsamesnis, o pateikta patikslinta sąmata realesnė siekiant rezultato – pašalinti defektus. Teismas iš dalies sutiko su ekspertės R. U. teiginiais, kad trūkumai, susiję su sluoksnių sutankinimu ir jo dalimis, nustatyti ne visame plote, todėl taisytini tik dalyje. Tačiau, įvertinęs, kad sluoksniai po trinkelėmis vietomis yra nepakankamai sutankinti, nepasiektas arba prarastas deformacijos modulis, medžiagų sluoksniai yra nepakankami arba netinkami, nesant duomenų ir būdų, kaip nustatyti tikslias šių defektų šalinimo vietas, siekiant pasiekti rezultato – pašalinti defektus,  darė išvadą, kad tikslingiau ir realiau yra taikyti eksperto D. V. siūlomą būdą - nukasti atsijų ir skaldos sluoksnius ir pakeisti tinkamomis medžiagomis arba papildyti trūkstamas bei trinkelių dangą kloti iš naujo. Apeliantės teigimu, tam tikrų vietų tariamai nepakankamas sutankinimas, nėra pagrindas ardyti ir iš naujo perdaryti visą trinkelių dangą.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų ekspertų siūlymai, kaip turi būti šalinami trinkelių dangos defektai yra logiški (eksperto D. V. siūlymu būtų pilnai nukasami dangos sluoksniai, jie būtų keičiami ar papildomi, ekspertės R. U. teigimu, tai būtų galima atlikti tam tikrose vietose), tačiau taip pat turėtų būti vertinama, kuris defektų šalinimo būdas būtų ekonomiškiausias bei nesukeltų neproporcingų pasekmių rangovui, atlikusiam darbus, taip pat atitiktų ir užsakovų interesą, kad defektai būtų pašalinti ir būtų galima statybos rezultatu tinkamai naudotis kuo ilgesnį laiką, ar visus defektų šalinimo darbus būtina atlikti. Todėl svarstytina, ar defektų šalinimo darbai negali būti atliekami tik papildant dangos sluoksnį tam tikromis medžiagomis, kaip siūlyta ekspertės R. U., o ne nukasant visą dangą, ypač, kai pirmosios instancijos teismas sutiko, jog trūkumai (nepakankamas sutankinimas, dėl ko nepasiektas arba prarastas deformacijos modulis), yra tik vietomis. Pastebėtina, kad dėl kitų defektų šalinimo būdų ekspertų nuomonės iš esmės sutapo.

62.       Ekspertas D. V. nustatė, kad buvo panaudotos netinkamos medžiagos (dolomitinės skaldos ir atsijų sluoksnis), kurias reikia pakeisti nukasant iki esamo žvyro sluoksnio, kuris rastas tinkamas. Panaudotas smėlio – žvyro mišinys gali būti naudojamas tokio sluoksnio įrengimui, tačiau sluoksnis nėra vienodo storio ir nėra tinkamai sutankintas. Ekspertas nurodė, kad atsijų sluoksniui įrengti panaudota medžiaga yra netinkama tokio sluoksnio įrengimui, sluoksnis nėra vienodo storio. 2020-07-08 tyrimų protokole Nr. 838/2020 nustatyta, kad atsijos netenkina keliamų granuliometrijos reikalavimų. Skaldos atsijų sluoksnis yra netolygus ir jo techninės savybės yra netinkamos. Taip pat ekspertas nurodė, jog dolomitinės skaldos sluoksnis turi būti įrengiamas iš dolomitinės skaldos mišinio 0/45 frakcijos 15 cm storio, važiuojamojoje dalyje sutankinama iki 120 MPa, o nevažiuojamojoje dalyje iki 80 Mpa. Tuo tarpu faktiškai panaudota dolomitinė skalda negali būti naudojama tokio sluoksnio įrengimui, o skaldos sluoksnis nėra vienodo storio ir nėra tinkamai sutankintas. Rangovas pateikė dangos grunto sluoksnių detalę (mazgą), kurioje nurodomas skaldos pagrindo sluoksnis 10 cm storio ir ne mažiau 120 MPa sutankinimo vertės. 2020-07-09 tyrimų protokole Nr. 840/2020 nustatyta, kad dolomito skalda netenkina keliamų granuliometrijos sudėties reikalavimų. 2020-07-03 tyrimų protokole Nr. 837/2020 nustatyta, kad matuojant skaldos pagrindo sluoksnį statinio apkrovimo plokšte dvejose vietose yra gauti skirtingi rezultatai: tyrimo vietoje Nr. 3, pasirinktoje rangovo, yra gautas didesnis sutankinimas (150 MPa), nei rangovas yra pateikęs dangos grunto sluoksnių detalėje (120 MPa), o tyrimo vietoje Nr. 4, pasirinktoje užsakovų, yra gautas per mažas sutankinimas (96,2 MPa).

63.       Ekspertės R. U. nurodoma, kad trinkelių pasluoksniui įrengti naudotos dolimitinės skaldos atsijos fr. 0/5 yra tinkama medžiaga. UAB(duomenys neskelbtini) 2020-07-03 atliko dolomito skaldos atsijų f. 0/5 mišinio tyrimą išplauto ir išdžiovinto mėginio sijojimo metodu geometrinėms savybėms nustatyti. Tyrimų protokolo Nr. 838/2020 išvadose, atitikties įvertinime nurodyta, kad įvertinus ĮT Trinkelės 14 VII skyriaus I skirsnyje pateiktas tolerancijos ribas tenkina keliamus svarbiausios frakcijos kiekio, granuliometrinės sudėties bei smulkiųjų dalelių kiekio reikalavimus. Atsijų sluoksnio storis nustatytas AB (duomenys neskelbtini) Bandymų laboratorijoje, matavimo vietoje Nr. 1 nenustatytas, nes susimaišęs su pagrindu, kitose matavimo vietose atskiros matavimo reikšmės ir tarp matavimų vietų nustatytas storis patenka į reikalaujamą storį, didžiausias nuokrypis išmatuotose vietose Nr. 2 ir Nr. 3 yra 1,2 cm. Išvadose nurodoma, kad atsijų sluoksnio storis nevienodas, kas turi įtakos grindinio stabilumui. Storio skirtumas nuo 0 iki 6,6 cm. Nustatytas per mažo storio atsijų sluoksnis turi būti padidintas iki 3 cm storio. Nesant pakankamo atsijų sluoksnio, trinkelės nepakankamai įspraustos į sluoksnį.

64.       Ekspertė nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020-07-02 atliko dolomitinės skaldos sluoksnio 0/45 granulometrinės sudėties tyrimą taške Nr. 4, tyrimo rezultatų išvada – netenkina sudėties reikalavimų. Tačiau ekspertė atsižvelgė į Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo tasyklėse ĮT SBR 07 nuostatas dėl pagrindo sluoksnio rūšiuotumo koeficiento, vertino, kad šiuo atveju minėtas koeficientas yra didesnis nei 13 ir sąlyga tenkinama. Išvadose nurodė, kad dėl to sluoksnis laidus vandeniui, yra geros sanklodos nesurištas mineralinis mišinys. Ekspertė skirtinguose taškuose vertino statinio deformacijos modulio dydį, skaldos pagrindo storį atsižvelgdama į tai, ar yra pėsčiųjų, ar eismo zona, pasisakė, kuriuose taškuose nepasiektas reikalingas sutankinimo rodiklis, kuriose vietose deformacijos moduliai tenkina mažiausias konkrečioms zonoms skirtas reikšmes. Nurodė, kad rezultatu galima naudotis iki dangos nuosėdžiai trukdys ekspoatuoti dangą. Tyrimais nustatyta, jog kai kuriose aikštelės vietose nepasiektas ar prarastas dėl vandens poveikio dangos konstrukcijos sluoksniams esminis pagrindo sluoksnio reikalavimas – deformacijos modulio dydis ir sutankinimo rodiklis. Eksploatavimo metu gali atsirasti įdubos. Tyrimais nustatytose vietose, kur skaldos pagrindo sluoksniui nustatytas per mažas deformacijos modulis, reikalinga atlikti sluoksnio pagerinimo darbus. Ekspertės teigimu, skaldos pagrindo sluoksnį reikia remontuoti panaudojant tas pačias medžiagas, pridedant naujų medžiagų bei gerai sutankinant. Tai, kad reikalinga sutankinti pagrindą nurodė ir ekspertas D. V., pažymėjęs, kad dėl nepakankamai sutankintų pagrindų susidarė dangos įdubos.

65.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertų išvadas dėl atsijų sluoksniui įrengti panaudotos medžiagos atitikimo granuliometrijos reikalavimams galėjo įtakoti tai, kad sluoksniai yra susimaišę, į ką dėmesį atkreipė ir ekspertė. Tačiau vienareikmiškai spręsti, jog panaudota medžiaga netinkama, nėra pagrindo, kadangi atlikus UAB (duomenys neskelbtini) 2020-07-03 tyrimus bei įvertinus ĮT Trinkelės 14 VII skyriaus I skirsnyje pateiktas tolerancijos ribas ekspertės konstatuota, jog medžiaga tenkina keliamus svarbiausios frakcijos kiekio, granuliometrinės sudėties bei smulkiųjų dalelių kiekio reikalavimus. Taip pat ekspertės buvo įvertinta, kad panaudota dolomitinė skalda, nors ir neatitinka sudėties reikalavimų, tačiau sluoksnis pagal savo turimas savybes laidus vandeniui, yra geros sanklodos nesurištas mineralinis mišinys. Minėtos aplinkybės leidžia manyti, jog trinkelių pasluoksniui panaudotų atsijų bei dolomitinės skaldos nukasimas bei pakeitimas kitomis statybinėmis medžiagomis būtų perteklinis, siekiant pašalinti trūkumus užtektų sluoksnį papildyti bei sutankinti paliekant anksčiau panaudotas statybines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertė vertino atskiras zonas, išklotas trinkelėmis, tam tikruose taškuose, atsižvelgė į tai, ar jose vyksta eismas, ar jos naudojomos kaip pėsčiųjų takai. Tuo tarpu ekspertas D. V. išsamiai dėl tokių aplinkybių nepasisakė, nors ir paskaičiavo sąmatoje kainas, už darbus važiuojamojoje ir pėsčiųjų zonose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad trinkelių pasluoksniui įrengti naudotos statybinės medžiagos buvo netinkamos, dėl jų panaudojimo nėra galimas statinio tolimesnis ekspoatavimas ir jas reikalinga nukasti, pakeisti kitomis, ką siūlo atlikti ekspertas D. V..

66.       Ekspertė, patikslinusi savo atliktos teismo ekspertizės aktą, nurodė, jog dangos remontas su PVM sudarytų 7361,25 Eur. Į dangos remonto darbus būtų įtrauktas ir pažaidų taisymas. Apeliantės vertinimu, pažaidos yra trūkumai, atsiradę statinio naudojimo metu, trūkumus įtakojo netinkamai pasirinktos trinkelės (rinkosi atsakovai), siūlių neužpildymas (neperšlavimas) kasmet, netinkamas eksploatavimas, nesuformuota užduotis. Mano, kad turi būti taisomos pažaidų vietos (kaip nurodė ekspertė), o ne atlikti darbai išardomi ir atliekami iš naujo.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pažaidos galėjo atsirasti ir dėl netinkamo trinkelių ekspoatavimo, kai danga nebuvo peršluojama kasmet. Tačiau spręsti, kad jos atsirado vien tik dėl to, taip pat nėra pagrindo, kadangi abu ekspertai nustatė, jog netinkama medžiaga (kvarciniu smėliu) buvo užpildytos trinkelių siūlės, nepakankamai padarytas siūlės plotis. Ekspertas D. V. nurodė, jog kvarcinis smėlis be specialaus kietiklio (rišiklio) nenaudojamas užpildyti trinkelių tarpams dėl savo glotnios struktūros – dalelės niekaip nesusiriša tarpusavyje, todėl yra išpustomos vėjo arba išplaunamos lietaus. Ekspertė R. U. taip pat nurodė, jog šiuo atveju medžiagos tarpusavyje nesiderina, neužtikrinamas filtravimo stabilumas viena kitos atžvilgiu, kvarcinis smėlis netenkina sudėties reikalavimų, netenkina išbirų per 1 mm akučių sietą masės.

68.       Pažymėtina, kad ekspertas D. V. nurodė, jog trinkelių danga turi būti nurinkta ir iš naujo paklota. Nurodė, jog siūlių plotis nevienodas, trinkelės turėjo būti klojamos su 3 – 5 mm pločio siūlėmis, kai kur per mažas siūlių plotis, yra suglaustų trinkelių be tarpų, kas sudaro sąlygas trinkelių skilinėjimui. Rangovas betoninių trinkelių siūles suformavo per siauras, nes klodamas trinkeles glaudė viena su kita. Eksperto siūlymu, trinkelių danga iš tų pačių trinkelių iš naujo turi būti klojama su tinkamais siūlių tarpais 3 – 5 mm.

69.        Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas D. V. nurodė, jog aplinkybė, kad tarpai arba siūlės tarp trinkelių yra netinkamo dydžio, netrukdo naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, bet tai įtakoja darbų kokybę ir darbų rezultato naudojimosi trukmė sumažėja. Ekspertas nekonkretizavo, kokia dalis trinkelių sudėta tinkamai, išlaikant reikalingus tarpus tarp trinkelių, nenurodė, kokia dalis trinkelių yra su pažaidomis, siūlė naudoti tas pačias trinkeles. Tuo tarpu ekspertė R. U. nurodė, jog perklojamas turėtų būti 232,5 m2 plotas, siūlės užpildomos visame 553,09 m2 aikštelės plote. Nutrupėjusi betoninių trinkelių danga ties siūlėmis ir bordiūrais taisoma kartu su dangos remontu 232,5 m2 plote, keičiamos 116,16 m2 trinkelės naujomis. 

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visgi ekspertės R. U. siūlomas defektų pašalinimo būdas yra racionalesnis, ekonomiškesnis, kadangi būtų keičiamos būtent pažeistos trinkelės. Vien aplinkybė, kad siūlių plotis ne visur yra tinkamai išlaikytas, nesudaro pagrindo vertinti, jog turėtų būti nuimtos visos, net ir nepažeistos trinkelės visame plote. Papildžius statybinėmis medžiagomis dangą, tinkamai jas sutankinus reikalingose vietose trinkelės bet kuriuo atveju bus nuimtos, perklotos išlaikant reikalingus tarpus, dalis jų bus pakeista. Kadangi likusioje dalyje trinkelės nėra pažeistos, be to, joje nebūtina atlikti ir dangos remonto, manytina, kad užpildžius visas siūles tinkama medžiaga, ateityje galėtų būti išvengta ir naujų pažaidų atsiradimo. Pažymėtina, kad atskirų zonų naudojimo intensyvumas taip pat yra skirtingas, labiau pažeidžiama yra ta zona, kuria važiuoja automobiliai, todėl būtų netikslinga vien dėl neišlaikytų tarpų tarp trinkelių keisti visą dangą.

71.       Apeliantė pažymi, kad ekspertai skirtingai vertino atliktus darbus, įrengiant garažo įvažiavimo nuolydį. Ekspertas D. V. nurodė, jog prie garažo suformuoti per statūs nuolydžiai (daugiau 12 %). Prie garažo įvažiavimo rasta per dideli nuolydžiai nuo įvažiavimo (24,2 % ir 18,6 %). Nurodė, kad tokiu atveju buvo tikslinga įrengti atraminę sienutę, kad ir iš tų pačių betoninių stulpelių (darbų kaina nenurodoma). Tuo tarpu ekspertė nurodė, jog privažiavimo prie namo nuolydis yra 6,6 proc., jis tenkina STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.2 punkte nurodytą leistiną automobilių privažiavimo nuolydį. Tarp privažiavimo į garažą ir aikštelės reljefo nuolydis šalia pastato yra apie 23-24 proc., didesnis nei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nurodytas didžiausias sklypo reljefo nuolydis (ne didesnis kaip 12 %). Ekspertė nurodė negalinti įvertinti įvažos užbaigimo apimties ties privažiavimo kelio ir aikštelės nuolydžių, nes nežinoma kokia buvo pateikta savininko užduotis rangovui su nurodymu kaip įrengti šioje vietoje panduso ir aikštelės sujungimą apribojant pėsčiojo ėjimą didesniu nuolydžiu. Ekspertė apskaičiavo vieną iš galimų sprendimo būdų apribojant pėsčiojo kelią 2 metrų atstumu nuo pastato įrengiant pėsčiųjų apsaugos tvoreles iš abiejų panduso pusių. Įrengimo kaina - 192,43 eur su PVM. 

72.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir nežinoma, kokia buvo suformuota užsakovo užduotis, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, į tai, kad darbus vykdė profesionalus verslininkas, kuriam turi būti žinomi privalomi teisės aktų reikalavimai, pripažintina, jog apsaugos tvorelės įtvirtinimas turėjo būti numatytas ir įrengtas, ką nurodė abu ekspertai (nors ir skirtingai matavę nuolydžius). Panduso tvorelės įrengimas ekspertės priskirtas neatliktiems darbams, tačiau pripažintina, jog juos atlikti buvo reikalinga.

73.       Apeliantė nurodo, kad dėl betoninių stulpelių įrengimo konkrečių reikalavimų užtikrinant kokybę nėra numatyta. Tačiau, kaip minėta, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Nagrinėjamu atveju abiejų ekspertų nustatyta, kad 73 vnt. stulpelių yra nesutvirtinti, turi būti tvirtinami papildomai. Ekspertės plačiau pasisakyta dėl betoninių stulpelių, nurodoma, kad stulpelių nulūžimas ir išsiklaipymas priskirtinas rangovo ir užsakovų kaltei dėl projekto ir grunto tyrimų nebuvimo, rangovo kaltė dėl netinkamo stulpelių įrengimo technologijos, nepakankamo ir netinkamo vandens nuvedimo nuo stulpelių eilės šalia šlaito ir aikštelės žolyno ploto. Ekspertės siūlymu reikalinga stulpelius išardyti ir įrengti kartu su požeminio vandens pažeminimo sistema, panaudojant sveikus stulpelius. Nurodoma, kad vanduo priteka į stulpelius, politeleno plėvėlė jį sulaiko, stulpeliui gaminti naudotas betonas, neskirtas vandeniui įgerti ir vandenyje būti, nuskelta apačia yra vandens ir ledo poveikio pasekmė. Vietoje politileno plėvelės šalia stulpelių, skaldos atskyrimui reikalinga naudoti vandeniui laidžią medžiagą – geotekstilę, stulpelių eilę išardyti ir įrengti naujai. Vandeniui surinkti nuo žolyno ir trinkelių dangos reikalinga įrengti naują drenažą. Esant tokioms išvadoms, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jai, kaip savo srities profesionalei, nekyla atsakomybė dėl atsiradusių betoninių stulpelių defektų.

74.       Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad eksperto sąmatoje nurodomi darbai, kurių ieškovė neatliko ir už juos apmokėjimo negavo. Be to, ieškovė neturėjo pareigos atlikti gruntinių tyrimų, dėl drenažo įrengimo nesitarta.

75.       Nustatyta, kad ekspertas D. V. nurodė, jog drenažas yra įrengtas, nėra galimybių patikrinti įrengto drenažo veiksmingumo, drenažas įrengtas negiliai, posūkiuose nėra kontrolinių šulinėlių. Drenažo aptarnavimui reikalinga įrengti 9 vnt. apžiūros šulinėlius, ties kiekvienu posūkiu. Pažymėtina, kad ekspertas, atsakydamas į klausimą, dėl kokių priežasčių po smėlio žvyro sluoksniu kaupiasi vanduo ir ar tai laikytina atliktų darbų trūkumu, atsakė, kad projekte drenažas, skirtas vietovėje esantiems vandens paversmiams surinkti, nebuvo suprojektuotas, todėl tai nėra laikoma statybos darbų defektu. Eksperto nėra pasisakyta, kad ieškovė turėjo atlikti gruntinių vandenų tyrimus, atlikti aukščiau nurodomo pobūdžio drenažo įrengimo darbus, ekspertas vertino tik jau atlikto drenažo kokybę bei sprendė dėl apsaugos šulinėlių įrengimo būtinybės (nors šulinėlių kiekio būtinybės konkrečiai nenurodė).

76.        Ekspertė taip pat pasisakė, kad vandens atsiradimas po smėlio ir žvyro sluoksniu nėra atliktų darbų trūkumas, o drenažo neįrengimo pasekmė; rangovui nebuvo pateiktas projektas. Tačiau nustatyta, kad drenažo tinklas buvo paklotas pastatų perimetru, šlaitelio apačioje ties atramine sienute, drenažu vanduo nuvestas už trinkelių dangos į vejos zoną ir į kelio griovį. Ekspertė nurodė, jog ties pastatais posūkiuose ir tinklo susikirtimo vietose galėjo būti įrengti 3 šuliniai, reikalinga papildomai įrengti 2 trapus. Pažymėjo, kad nesant drenažo sistemos apžiūros šulinių, nėra galimybės eksploatavimo metu tinkamai išvalyti sistemą. Savo išvadose ekspertė nurodė, jog panaudoto drenažo sistemos Wavin taisyklėse nėra nurodyta posūkiuose įrengti šulinėlius, nesant papildomo susitarimo dėl jų įrengimo, šulinėlių neįrengimas posūkiuose nelaikytinas defektu. Vėliau ekspertė teigia, kad apžiūros šulinėlių drenažo sitemoje neįrengimas, kai drenažo ilgyje jis turi būti įrengtas (apskaičiuotas 2 šulinėlių trūkumas) priskirtinas rangovo kaltei.

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi apžiūros šuliniai reikalingi drenažo aptarnavimui, sistemos išvalymui, jų įrengimo darbai buvo reikalingi atlikti ir tai turėjo būti žinoma rangovei, šie darbai ekspertės pagrįstai buvo įtraukti į remontuotinus darbus, ekspertė aiškiai pagrindė 2 šulinėlių įrengimo būtinybę.

78.       Pažymėtina, kad ekspertė nustatė, jog remontuotinų darbų (pažaidų), įskaitant dangos, stulpelių remontą, elektros kabelio perklojimą, apžiūros šulinėlių įrengimą, laiptų remontą, kaina yra 10267,95 Eur (su PVM). Ekspertė nurodė, jog visa atliktų ir neatliktų darbų kaina su PVM 13060,01 Eur, iš jų 2792,06 Eur neatliktų darbų vertė. Į neatliktus darbus yra įtraukti drenažo, kelkraščio įrengimo darbai (įtakoję dangos ir stulpelių defektų (pažaidų) atsiradimą), paties savininko įrengta nuogrinda ir panduso tvorelė. Ekspertizės akte pažymėta, jog kelkraščio, drenažo įrengimo darbai yra nenumatyti iki statybos pradžios darbai, neatliktų gruntų tyrimų ir projekto nebuvimo pasekmė, turinti reikšmingą įtaką dangos konstrukcijai ir nuosėdžiams.

79.       Apeliantės teigimu, ji nėra atsakinga už neatliktus darbus, nes ji atliko tuos darbus, kuriuos užsakė atsakovai. Su tokiu teiginiu iš dalies sutinkama, kadangi dėl dalies darbų nebuvo sutarta arba jie buvo prieš tai atlikti paties savininko. Dėl panduso tvorelės įrengimo būtinybės apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs aukščiau. Pripažintina, kad pagal ekspertės patikslintą sąmatą, defektų pašalinimui reikalinga atlikti darbų, kurių bendra vertė sudarytų 10460,38 Eur (remontuotini darbai + panduso tvorelė).

80.       Kadangi byloje pripažinta, kad trinkelių dangos apatinis sluoksnis, taip pat trinkelių pažaidos taisytinos ekspertės nurodytu būdu, taip pat, kad būtina įrengti 2 (ne 9) apžiūros šulinius, defektų šalinimui reikalinga suma nustatytina vertinant ekspertės pateiktą sąmatą. Dangos remontas pagal sąmatą kainuotų 7361,25 Eur su PVM, apžiūros šulinėlių įrengimas drenažo sistemoje - 465,14 Eur. Panduso tvorelės įrengimas, kurio nenurodė ekspertas D. V., papildomai kainuotų 192,43 Eur. Kitų darbų (stulpelių remontas, elektros kabelio perklojimas, laiptų remontas) kaina pagal ekspertės sąmatą sudarytų 2441,56 Eur, o ši suma artima ir eksperto D. V. nurodytoms darbų kainoms. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas turėtų būti atsižvelgiama būtent į ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadas, nustatytas trūkumų šalinimo kainas.

81.       Nustačius, kad defektų pašalinimui reikalinga atlikti darbų, kurių bendra vertė sudarytų 10460,38 Eur, vertintina, ar atsakovų veiksmai turėjo įtakos defektų atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisiėmė dalį rizikos ir buvo iš dalies atsakingi dėl defektų atsiradimo (nepateikė turimo projektinio sprendinio (techninės užduoties), patys išsirinko 6 cm storio trinkeles), teismas sumažino už defektų šalinimą priteistiną sumą 1/3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangovas yra savo srities specialistas, jis prisiėmė riziką dėl darbų atlikimo nesant pateikto projekto, neatsisakė darbų atlikti, neįspėjo atsakovų apie būsimą rezultatą. Be to, ieškovė sutiko statinio įrengimui naudoti atsakovų išsirinktas trinkeles, atitinkamai ji turėjo vertinti, ar šias trinkleles montuojant nėra reikalinga naudoti kitokio kiekio kitų statybinių medžiagų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. To nepadaręs ir darbus tęsiantis rangovas neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti už defektų šalinimą priteistinos sumos, ypač vertinant, kad trūkumų šalinimui parenkamas ekonomiškesnis būdas.

82.       Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai priteisė iš ieškovės solidariai atsakovų naudai 26 692,60 EUR statybos darbų defektų šalinimo išlaidų. Todėl aukščiau nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo keistina sumažinant šią sumą iki 10460,38 Eur. Taip pat tikslintina suma, nuo kurios skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, kad ji sudaro 10460,38 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

83.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo keistina, iš naujo spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė 10 285 EUR išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 1 815 EUR už ekspertinį tyrimą bei specialisto išvadą, taip pat 3 800 EUR už statybos ekspertizę byloje, iš viso patyrė 15 900 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai patyrė 5 652,14 EUR išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, 4 840 EUR išlaidų ekspertizei apmokėti bei 2 061,99 EUR kitų su byla susijusių išlaidų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, tyrimus ir kt.), iš viso – 12 554,13 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti mažinamos įvertinus apeliantės nurodomas aplinkybes dėl atstovės pasikeitimo ar priešieškinio reikalavimų sumažinimo, kas buvo susieta su ekspertizės akto išvadomis.

84.       Šalims patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės ieškinys, kuris sudaro 30 procentų visų byloje reikštų materialinių reikalavimų, patenkintas visiškai,  atsakovų priešieškinis, kuris sudaro 70 procentų byloje nagrinėtų materialinių reikalavimų, patenkintas iš dalies (26 proc.). Todėl įvertinus, kokia dalimi patenkinti ar atmesti kiekvienos iš šalių reikalavimai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina  -  9799 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 4899,5  Eur iš kiekvieno), su žyminiu mokesčiu- po  5091 Eur iš kiekvieno, o atsakovams iš ieškovės priteistina  - 2285 Eur bylinėjimosi išlaidų, o su  priteistinu proporcingai žyminiu mokesčiu- 2499,79 Eur.

85.       Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 383 EUR, t.y. po 191,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 Atsakovai už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 1 405 EUR žyminį mokestį bei 38 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikslinus priešieškinio reikalavimus, atsakovų mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 826 EUR. Žyminio mokesčio 38 EUR dalis atsakovams nepriteistina, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovams grąžintina 579 EUR žyminio mokesčio permoka. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 214,76 EUR žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 9,92 EUR. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų naudai iš atsakovų valstybės biudžeto naudai priteistinos 8,63 EUR teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai). Iš ieškovės jai tenkanti teismo turėtų procesinių dokumentų išlaidų dalis – 1,29 EUR, nepriteisiama, nes ji yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, yra nustatytas atskiras įmokos kodas – 5662, todėl jis patikslinamas.

86.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 601 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovė patyrė 850 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (61 proc.), todėl atitinkamai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 183,31 Eur žyminio mokesčio, po 553,58 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, iš kiekvieno, bei 331,50 Eur atstovavimo išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovei.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas priešieškinis bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

              „ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti solidariai iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 034,39 EUR (septyniolika tūkstančių trisdešimt keturis eurus 39 ct) skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 034,39 EUR (septyniolikos tūkstančių trisdešimt keturių eurų 39 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 10182 Eur (po 5091 ( penkis tūkstančius devyniasdešimt vieną) Eur iš kiekvieno), bylinėjimosi išlaidų- ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkesta“, juridinio asmens kodas 302784550, naudai.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkesta“, juridinio asmens kodas 302784550, solidariai atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10460,38 EUR (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt eurų 38 ct) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10460,38 EUR (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt eurų 38 ct) sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2499,79  (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

        Priteisti solidariai iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,63 EUR (aštuonis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Grąžinti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio permoką (sumokėta 2019 m. rugsėjo 3 d. V. G.).

Atsakovui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu“.

Priteisti iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkesta“, juridinio asmens kodas 302784550, naudai po 183,31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir po 553,58 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkesta“, juridinio asmens kodas 302784550, 331,50 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                           Ramunė Čeknienė          

Laimantas Misiūnas    

                                                                                                                             Laimutė Sankauskaitė