Civilinė byla Nr. 3K-3-611/2013

    Proceso Nr. 2-56-3-00273-2011-2

           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 44.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K., J. K. ir G. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Fugetė” patikslintu ieškiniu prašė: 1) prievoles, kylančias iš 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. Fug/07-12-21, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti į bendrą A. K. bei J. K. turtą; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, ir taikyti įstatyme numatytus padarinius; 3) 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą sutartį Nr. 6444 pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją; 4) priteisti pirmumo eile iš atsakovų UAB „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidariųjų skolininkų) ieškovui BUAB „Fugetė“ 565 950 Lt, sumokėtų dėl apgaulės už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, 3 205 121,42 Lt patirtų išlaidų bei turto netekimo nuostolių, 8,18 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Fugetė“ ir A. K. įmonė (2008 m. gegužės 14 d. pertvarkyta į UAB „Kančo studija“) pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis, Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes bei statybos laikotarpiu vykdyti statinio projekto autorinę priežiūrą. Bendra Projektavimo darbų sutartyje numatytų darbų kaina – 1 175 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 12 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriuo Projektavimo darbų sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektūrinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Atsakovas Projektavimo darbų sutartimi įsipareigojo parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (Sutarties 2.2.5 punktas). Sutartyje numatytus darbus atsakovas pradėjo vykdyti nuo 2007 m. birželio 5 d. Sklypo detalusis planas parengtas 2007 m. kovo 21 d., t. y. daugiau kaip prieš du mėnesius iki atsakovas pradėjo teikti paslaugas ir prieš devynis mėnesius iki Projektavimo darbų sutarties pasirašymo. Atsakovai A. K. ir UAB „Kančo studija“ aktyviai dalyvavo rengiant detalųjį planą. Teikdami projektinius pasiūlymus bei Sutarties pasirašymo dieną jie buvo susipažinę su detaliojo plano sprendiniais. 2008 m. rugpjūčio 18 d. gautas naujas projektavimo sąlygų sąvadas, pagal kurį statybos darbai galėjo būti vykdomi etapais, planuojamas bendras pastato plotas nepakito, t. y. 16 450 kv. m: I etape parengiamas techninis griovimo projektas, gaunamas leidimas griovimui ir nugriaunami pastatai; II etape parengiamas lauko inžinerinių tinklų iškėlimo projektas bei administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės (du aukštai) ir antžeminės (du aukštai) statybos techninis projektas bei gaunamas statybų leidimas; III etape rengiamas administracinio pastato su komercinėmis patalpomis likusių aštuonių aukštų techninis projektas bei gaunamas statybos leidimas.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas jam pateikė I ir II projektavimo etapų darbus. UAB „Būsto sprendimai“ 2008 m. atliko dvi atsakovo projektavimo darbų (II etapo) ekspertizes, pateikė 2008 m. rugsėjo 23 d. bendrosios techninio projekto ekspertizės aktą Nr. 90-EA-400 ir 2008 m. spalio 3 d. bendrosios techninės ekspertizės aktą Nr. 90-EA-400/G, kuriuose buvo ekspertuojami II etapo darbai. Pirmąja ekspertize padaryta išvada, kad projektą reikia papildyti ir koreguoti, įvertinant pateiktas pastabas, projektas neatitinka STR1.05.06:2005 reikalavimų. Atsižvelgdamas į ekspertizės pastabas, atsakovas ištaisė II etapo projektą bei pateikė pakartotinei ekspertizei. Antrąja ekspertize pateikta išvada, kad II etapo techninį projektą galima tvirtinti. I ir II etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, gautas 2008 m. rugpjūčio 5 d. leidimas nugriauti statinį Nr. 38-7NG14-12 ir 2009 m. vasario 11 d. statybos leidimas Nr. 38-4GN141-12. 2008 m. rugsėjo mėnesį atsakovas ekspertizei pateikė II ir III etapų projektus, tačiau III etapo techninis projektas nebuvo ekspertuojamas dėl akivaizdžios parengto projekto neatitikties detaliajam planui. Ieškovo teigimu, tik 2008 m. rugsėjo 23 d. UAB „Būsto sprendimai“ atlikus II etapo ekspertizę ir atsisakius ekspertuoti atsakovo pateiktą III etapo dokumentaciją, jis sužinojo, kad atsakovo parengtas projektas neatitinka įstatymų normų bei reglamentų ir jį reikia koreguoti, o pagal esamą dokumentaciją atsakovas negali suprojektuoti 16 700 kv. m (ar šiam plotui artimo) bendro ploto pastato. Dėl negalimumo vykdyti numatyto ploto statybų bei patirtų nuostolių ieškovo finansinė padėtis tapo kritiška, 2010 m. spalio 25 d. ieškovui iškeltas bankrotas ne teismo tvarka. Ieškovo bankroto administratorius nutraukė Projektavimo darbų sutartį ir apie tai informavo atsakovą, išsiųsdamas 2010 m. spalio 28 d. pranešimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad II etapo darbus atsakovas atliko netinkamai, o I projektavimo etapo darbai (griovimo darbai), nors ir buvo atlikti tinkamai, tačiau dėl šių darbų ieškovas turėjo tik nuostolių (jų nebūtų vykdęs, jei būtų žinojęs, kad sklype galima pastatyti tik maksimaliai 6000 kv.  m bendrojo antžeminės dalies ploto pastatą), ieškovas teigia, kad Projektavimo darbų sutartį jis pasirašė dėl apgaulės, t. y. apgautas dėl esminės sutarties sąlygos – projektuojamo statinio galimo ploto, ir sutarties vykdymo metu gavo visiškai ne tą rezultatą, kurio tikėjosi. Kadangi atsakovo projektavimo darbai, išskyrus griovimo projektą, buvo atlikti netinkamai, o griovimo projektas buvo užsakytas ir priimtas ieškovo dėl apgaulės, todėl 565 950 Lt (įskaitant PVM) atsakovui sumokėta nepagrįstai.

Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo kaltės jis patyrė 1 087 621,42 Lt išlaidų ir neteko turto už 2 117 500 Lt – iš viso patyrė 3 205 121,42 Lt nuostolių: 1) išlaidos (779 435,76 Lt), atsiradę dėl ieškovo pasirašytų ir vykdytų su Projektavimo darbų sutartimi susijusių sutarčių, kurias jis pasirašė būdamas apgautas nesąžiningais atsakovų veiksmais (2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pasirašė rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtą kanalą bei transformatorinės kabelių iškėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 18 000 Lt ir PVM; 2008 m. birželio 18 d. ieškovas pasirašė Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „Būsto sprendimai“ dėl būsimo daugiafunkcinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinio projektavimo ir  statybos  valdymo paslaugų, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 315 618,79 Lt ir PVM); 2008 m. birželio 25 d. ieškovas pasirašė sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo, (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 438 750,85 Lt ir PVM; 2008 m. gegužės 22 d. ieškovas pasirašė konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato, kuris bus statomas Karaliaus Mindaugo pr. 35, išorės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 7066,12 Lt ir PVM); 2) išlaidos (264 526,22 Lt), atsiradusios dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, kurių lėšos buvo naudojamos darbams, vykdytiems Projektavimo darbų sutarties ir rangos sutarčių pagrindu; 3) ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų suma (43 659,44 Lt). Ieškovas nurodo, kad UAB „Fugetė“ įkurta 2005 m. spalio 14 d. išskirtinai tik Projektavimo darbų sutartyje nurodyto projekto įgyvendinimui; 4) ieškovo patirti nuostoliai dėl turto netekimo (2 117 500 Lt) – jis nebūtų vykdęs griovimo darbų, jeigu būtų žinojęs, kad vietoj nugriauto pastato negalės pastatyti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato.

Atsakovas A. K. Projektavimo darbų sutarties galiojimo laikotarpiu 2009 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį Nr. 6444 dėl turto perleidimo savo dukteriai G. K.. Ieškovo nuomone, yra visos sąlygos pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana), nes šio sandorio sudarymo metu A. K. žinojo, kad negalės įgyvendinti Projektavimo darbų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; sandorio sudarymo dieną ieškovas jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę A. K. atžvilgiu; A. K. savo turtą perleido žinodamas, kad turi įsiskolinimą ieškovui, todėl A. K., siekdamas sumažinti savo mokumą bei taip išvengti ieškovui vykdytinos prievolės, buvo nesąžiningas; A. K. pareiga sudaryti sandorį nebuvo nustatyta įstatymo ar teismo sprendimu, todėl objektyvių priežasčių sandorio sudarymo būtinumui nekilo. Kadangi 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį A. K. pasirašė su dukterimi G. K., preziumuojama, jog sutarties šalys šio sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Kadangi šiuo sandoriu A. K. siekė išvengti savo prievolės ieškovui, šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apie šį sandorį sužinojo tik pradėjus vykdyti UAB „Fugetė“ neteisminę procedūrą, t. y. po 2011 m. spalio 25 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Ieškovo teigimu, atsakovų A. K. ir J. K. civilinė atsakomybė yra subsidiari, nes Projektavimo darbų sutartis pasirašyta su A. K. įmone, o ši į UAB „Kančo studija“ pertvarkyta tik 2008 m. gegužės 14 d. Kadangi ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš A. K. priklausiusios individualiosios įmonės, pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, įsipareigojimų, tai įmonės savininkas A. K. yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, t. y. iki 2008 m. gegužės 14 d. (CK 2.104 straipsnio 2 dalis). UAB „Kančo studija“ akcijos buvo įgytos santuokos metu.

Atsakovas UAB „Kančo studija“ priešieškiniu ieškovui BUAB „Fugetė“ prašė patvirtinti UAB „Kančo studija“ 600 911,34 Lt reikalavimą ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą. Atsakovo teigimu, Projektavimo darbų sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl ieškovas turi sumokėti atsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudą – 98 230 Lt (Sutarties 9.2.5 punktas) bei atlyginti dėl tokio sutarties nutraukimo faktiškai atsakovo patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurios sudaro 502 681,34 Lt (iš bendros sutarties kainos 982 2300 Lt atėmus ieškovui jau sumokėtą 479 618,66 Lt sumą).

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidarių skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 87,93 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl reikalavimo Projektavimo darbų sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovai apgaule sudarė Susitarimą dėl projektavimo darbų atlikimo, nes šiai aplinkybei pagrįsti leistinų ir neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo Projektavimo darbų sutartį pripažinti negaliojančia, nes ieškovo bankroto administratorius nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovą.

Dėl reikalavimo pripažinti prievoles, kylančias iš Projektavimo darbų sutarties, bendra A. K. bei J. K. prievole bei nukreipti išieškojimą pagal šią prievolę į bendrą jų turtą. Dėl atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad iš individualiosios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Nustačius, kad A. K. įmonė 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, solidarioji sutuoktinių atsakomybė, kylanti nagrinėjamu atveju iš Projektavimo darbų sutarties, preziumuojama (CK 2.104 straipsnio 2 dalis, 3.109, 3.112 straipsniai). Be to, nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno iš sutuoktinių vertimasis įmonės veikla, turint bendrovės akcijų, o kito dalyvavimas jos valdyme rodo, kad atsirado bendro turto tvarkymo išlaidų. Su lėšų gavimu susijusios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl sutuoktinio – skolininko dalis iš bendros nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį neišskiriama. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas prievoles, kylančias iš Projektavimo darbų sutarties, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole, yra perteklinis, šio reikalavimo patenkinimas nesukels papildomų teisinių padarinių, nes sutuoktinių prievolių atsiradimą, išieškojimo iš sutuoktinių turto tvarką ir procedūras reglamentuoja CK ir CPK.

Teismas, paskirstydamas atsakovų atsakomybę dėl Projektavimo darbų sutarties netinkamo vykdymo, nurodė, kad atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės pagal sutartį nekyla, nes draudimo sutartimi nebuvo apdrausta projektuotojo, kaip sutarties šalies, sutartinė atsakomybė pagal su ieškovu sudarytą Projektavimo darbų sutartį, taip pat atsakomybė, kylanti iš bet kokių kitų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo faktinio pagrindo. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas galbūt žinojo apie detaliojo plano sprendinius, nes projektuojant turimas detalusis planas buvo koreguojamas. Ieškovas ir atsakovas administracine ir teismine tvarka bandė pakeisti detalųjį planą, kad būtų galima įgyvendinti susitarimą dėl projektavimo darbų įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovui A. K. ir teisių perėmėjui UAB „Kančo studija“ kyla civilinė atsakomybė pagal neįvykdytą Susitarimą dėl projektavimo darbų atlikimo. Vykdydami darbus, kurių ieškovas negali panaudoti ir kurių jis neužsakė, atsakovai pažeidė Sutarties 10.3.12 punktą ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad A. K. pagal Projektavimo darbų sutartį buvo ne tik statinio projektuotojas, bet ir projekto vadovas bei architektas. Taigi matydami, kad Sutartyje numatytų darbų atlikti negali, A. K. bei UAB „Kančo studija“, vadovaudamiesi Sutarties nuostatomis bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 3.2 ir 3.3 punktais, turėjo informuoti ieškovą apie atsiradusias problemas ir darbų nevykdyti.

Dėl reikalavimo priteisti 565 950 Lt už atliktus, ieškovo apmokėtus ir nepanaudojamus projektavimo darbus. Teismas sprendė, kad atsakovai tinkamai atliko I projektavimo etapo darbus, nes šio etapo projektas buvo ieškovo priimtas, ekspertuotas, jo pagrindu gautas leidimas nugriauti statinį, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų 150 000 Lt yra nepagrįstas. Kadangi ieškovas sumokėjo už atsakovų atliktus darbus, tačiau, negalint jų panaudoti pagal paskirtį, tai teismas priteisė iš atsakovų 415 950 Lt.

Dėl reikalavimų priteisti 1 087 621,42 Lt turėtų išlaidų ir 2 117 500 Lt netekus turto. Kadangi investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai, nebuvo ir negalėjo būti įgyvendintas, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai patyrė 21 240 Lt žalą pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtą kanalą bei transformatorinės kabelių iškėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, 357 591 Lt žalą pagal 2008 m. birželio 18 d. Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „Būsto sprendimai“ dėl būsimo daugiafunkcinio pastato, esančio žemės sklype Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 35, statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų ir 8 550 Lt žalą pagal 2008 m. gegužės 22 d. konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato išorės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu.

Kadangi ieškovas užsakė esančių žemės sklype statinių griovimo projektą, tokį I etapo darbų projektą atsakovai atliko, jis ieškovo buvo priimtas, ekspertuotas, gautas leidimas darbams atlikti, statiniai ieškovo užsakymu buvo nugriauti, tai teismas pripažino, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 517 726 Lt žalos atlyginimo pagal 2008 m. birželio 25 d. sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo.

Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 264 526,22 Lt išlaidų, atsiradusių dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, nepagrįstas, nes ieškovas savo iniciatyva vykdė investicinį projektą jam priklausančiame žemės sklype, taip siekė pelno, todėl tai laikytina ieškovo verslo rizika prisiimti įsipareigojimai, kurie negali būti perkeliami atsakovams, kurie nedalyvavo ieškovui ir jo kreditoriams tariantis dėl paskolų ir mokėjimų už suteiktas paskolas. Be to, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 43 659,44 Lt ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų, nes ieškovas neįrodė, kad UAB „Fugetė“ buvo įkurta tik išimtinai investicinio projekto įgyvendinimui (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 8,18 proc. dydžio metinių palūkanų. Teismas, įvertinęs tai, kad pirminė statybos projektavimo rangos darbų sutartis 2007 metais buvo sudaryta A. K. individualiosios įmonės ir UAB „Fugetė“, šios sutarties pagrindu atsakovams atsirado civilinė atsakomybė, byloje atsakovais taip pat yra individualiosios įmonės steigėjas ir jo šeimos narys, sprendė, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Dėl ieškinio dalies pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. K. buvo nemokus, kad, sudaręs ginčijamą sandorį, jis pablogino dirbtinai savo finansinę padėtį ir taip pakenkė ieškovo kaip kreditoriaus turtinėms teisėms, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66 straipsnis). Teismas sutiko su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).  

Dėl atsakovo priešieškinio patvirtinti kreditoriaus reikalavimą pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata suteikia teisę įmonės bankroto administratoriui savarankiškai nutraukti bankrutuojančios bendrovės sandorius, kurių vykdymas bendrovei yra nuostolingas ar nepageidautinas. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių, administratorius Sutartį nutraukė. Dėl to atsakovo reikalavimas sumokėti 10 procentų baudą atmestas teismui konstatavus, kad Sutartis nutraukta pagrįstai. Teismas priešieškinio dalį ir dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatuodamas, kad atsakovai tinkamai Sutarties neįvykdė, darbų tinkamai neatliko, ieškovas atliktų projektų įgyvendinti negali, todėl ir prievolės atsiskaityti už darbus neturi. 

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš UAB „Kančo studija“ ir subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 12 033 Lt žyminio mokesčio.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir priėmė naują sprendimą – pripažino šią sutartį negaliojančia ir grąžino butą atsakovui A. K., nustatant, kad išieškojimas iš šio buto nukreiptinas ieškovo BUAB „Fugetė“ reikalavimų pagal šį teismo sprendimą patenkinimui; pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažino priteistą sumą iki 578 415,50 Lt ir padidino žyminį mokestį iki 14 854 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.             

              Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų peržengimo. Teisėjų kolegija atmetė atsakovų argumentus dėl CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo teismui peržengti ieškinyje pareikštus reikalavimus pažeidimo. Ieškovas šioje byloje faktiškai buvo pareiškęs reikalavimus priteisti iš atsakovo pagal Projektavimo darbų sutartį sumokėtas sumas, kitas patirtas išlaidas, turto netekimo nuostolius. Tai, kad ieškinyje taip pat buvo pareikštas reikalavimas pripažinti Projektavimo darbų sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu ir jis netenkintas, per se nelemia visų kitų ieškinio reikalavimų atmetimo, nes iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas savo turtinius praradimus siejo ne tik su sutarties sudarymo aplinkybėmis, bet ir su atsakovo (kaip projektuotojo) netinkamu įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu.

              Dėl Projektavimo darbų sutarties sudarymo faktinių aplinkybių vertinimo ir atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, jau sudarydamas Sutartį bei susitardamas dėl jos kainos, buvo susipažinęs su detaliuoju planu, o ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pagal atsakovo parengtą projektą bus galima pastatyti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastatą. Teisėjų kolegija sprendė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis negalėjo numatyti, kad detaliajame plane gali būti klaidų. Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl, sudarydamas Sutartį ir ja prisiimdamas konkrečius įsipareigojimus, būtent jis turi įvertinti prisiimamų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo realias galimybes. Patikimų įrodymų, kad jau Sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo (privalėjo žinoti) apie galimus projektavimo trukdžius dėl detaliajame plane nustatytų reikalavimų, atsakovas nepateikė, be to, tokios Sutarties sudarymas, abiem šalims žinant apie jos įvykdymo negalimumą, negalėtų būti logiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas, nuo 2007 m. sausio 26 d. galiojusi redakcija) 1 priedo 1 punktą projekto vadovas, atstovaudamas Statytojo interesams [...], privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, pagal 3.2, 3.3 punktus jis turi atsisakyti rengti projektą, jei privalomųjų dokumentų reikalavimai tarpusavyje prieštarauja, ir grąžinti juos statytojui, kad jie būtų tarpusavyje suderinti; atsisakyti vykdyti statytojo [...] reikalavimus, jei jie neatitinka teisės aktų, tarp jų – normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų.  Tačiau šių veiksmų nei iki Sutarties pasirašymo, nei iš karto po to atsakovas neatliko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių iki Sutarties sudarymo visumą ir pagrįstai konstatavo, kad dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų kyla atsakovo atsakomybė.

Dėl Sutarties vykdymo faktinių aplinkybių ir civilinės atsakomybės apimties. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau nevertino ir konkrečiau nepasisakė dėl tikėtino klaidos detaliajame plane sužinojimo momento, taip pat nepakankamai įvertino šalių veiksmus po sužinojimo apie detaliojo plano klaidą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes (2008 m. balandžio 17 d. ieškovas įsakymu Nr. FUG 08/04-17 patvirtino atsakovo pateiktus projekto II etapo „Lauko inžinerinių tinklų iškėlimas, administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės ir antžeminės dalies statyba“ techninius ekonominius rodiklius, 2008 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. FUG 08/05-05 – III etapo „Administracinio pastato su komercinėmis patalpomis antžeminės dalies statyba“ techninius ekonominius rodiklius) ir konstatavusi, kad ieškovui 2008 m. balandžio mėn. aplinkybės apie iškilusias kliūtis buvo žinomos, vertino ir paties ieškovo vėlesnį elgesį, t. y. kad jis ne tik nenutraukė Sutarties ar bent nestabdė jos vykdymo, bet priešingai – ją modifikavo ir, tikėdamasis palankių detaliojo plano sprendinių pakeitimo ateityje, toliau sudarinėjo sandorius, patirdamas išlaidų, ir tik ieškovo administratorius 2010 m. spalio 28 d. Sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinius vėliau buvo siekiama pakeisti tiek administracine, tiek teismine tvarka, tačiau to padaryti nepavyko, o iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, jog administracinėje byloje Nr. I-1252-428/2012 Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp byloje dalyvaujančių asmenų (inter alia BUAB „Fugetė“). Iš šios taikos sutarties sąlygų matyti, kad suinteresuoti asmenys (tarp jų – ir ieškovas nagrinėjamoje byloje) įsipareigojo rengti naujus žemės sklypų detaliuosius planus. Tai iš dalies paneigia atsakovų teiginius apie lengvai pašalinamą techninio pobūdžio detaliojo plano klaidą ir iš esmės patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-242-414/2011, kuriame konstatuota, jog „ištaisius užstatymo tankumo skaitinę reikšmę pagal techninių klaidų ištaisymo priedą, reikės keisti ir detaliojo plano brėžinio grafinėje dalyje nurodytą sklypų statybos zoną (užštrichuotą plotą), o tokia situacija sukelia pagrįstas abejones dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo, [....] detaliuoju planu nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas [...] yra vienas esminių detaliojo plano sprendinių, kuris gali būti keičiamas tik [...] rengiant naują teritorijos detalųjį planą.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, pats ieškovas po 2008 m. balandžio mėn. savo veiksmais prisiėmė patiriamų išlaidų riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) ir šios išlaidos visa jų apimtimi jau nesusijusios priežastiniu ryšiu vien su atsakovo pareigos informuoti ieškovą apie iškilusias projekto įvykdymui grėsmes pažeidimu.

Kita vertus, ir atsakovas, taip pat jau žinodamas apie iškilusias kliūtis, ne tik nenutraukė Sutarties, nestabdė jos vykdymo, tačiau ir toliau vykdė projektavimo darbus pakeistomis sąlygomis – išskaidžius darbus į atskirus etapus, taip pat tikėdamasis palankių detaliojo plano sprendinių pakeitimo ateityje ir taip suteikdamas ieškovui lūkesčius galutine projekto sėkme. Dėl to pripažinti, kad riziką turėtų prisiimti vien ieškovas ir visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų teisinga.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui priteistina iki 2008 m. balandžio mėn. atsakovui sumokėti 352 500 Lt pagal 2007 m. gruodžio 31 d. projektavimo darbų priežiūros atlikimo priėmimo aktą Nr. 1, t. y. išlaidos, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų laiku informavęs apie buvusias projektavimo vykdymo kliūtis, nes įrodymų, kad ieškovas vis tiek būtų sudaręs Sutartį, t. y. jau ir Sutarties sudarymo metu prisiėmęs riziką net tuo atveju, jei būtų buvęs atsakovo laiku informuotas apie paaiškėjusias kliūtis, atsakovai nėra pateikę. O po 2008 m. balandžio mėn. ieškovo patirtos išlaidos buvo: pagal sutartis su UAB „Fungerta“ – 21 240 Lt, UAB „Būsto sprendimai“ – 357 591 Lt, UAB „KG projektai“ – 8 550 Lt, atsakovui sumokėta 63 450 Lt suma, t. y. iš viso 451 831 Lt suma dalytina abiem Sutarties šalims po lygiai – 225 915,50 Lt, todėl atsakovas turėtų atlyginti iš viso 578 415,50 Lt.

Dėl draudiko atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas atlyginti ne turtui padarytą žalą, o finansinius nuostolius, nurodė, kad pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintų Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15 punktą reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius), inter alia finansinę, kuri nesusijusi su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) nekylančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė, yra nedraudžiamasis įvykis (Taisyklių 15.6 punktas).

Dėl solidariosios atsakovų (sutuoktinių) atsakomybės. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentacija, tačiau nesutiko su teismo nuomone, kad solidarioji sutuoktinių atsakomybė yra preziumuojama. Ji pažymėjo, kad tam, jog būtų galima konstatuoti sutuoktinių prievolės solidarumą, analizuotinas verslo pobūdis, individualiosios įmonės savininko sutuoktinio (ne)dalyvavimas įmonės veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad abu sutuoktiniai yra KAUET nariai, abu dalyvavo bei pasisakė svarstant projektus, sprendė, jog teismas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių prievolę subsidiariai solidaria.

Dėl priešieškinio. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neteisingai aiškina ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Aplinkybė, kad bankroto procesas 2010 m. spalio 25 d. ieškovui pradėtas ne teismo nutarties pagrindu, nepašalina ĮBĮ nuostatų laikymosi (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad bankroto administratorius turėjo teisę nutraukti Sutartį, nes jokia teisės norma neįpareigoja bankrutuojančios įmonės toliau vykdyti sudarytas sutartis.

Dėl palūkanų pagal ieškovo ir UAB „Kauno verslo rūmai“ paskolos sutartis. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas paskolas nustatytais terminais yra grąžinęs ar kontrahentas būtų reikalavęs jas grąžinti teismine ar kita tvarka, o ieškovas apskritai nėra pateikęs įrodymų, kad jis būtų realiai sumokėjęs palūkanas pagal šias sutartis (CPK 12, 178 straipsniai). Vien jau dėl šios priežasties – neįrodyto palūkanų sumokėjimo – šio reikalavimo tenkinti nebuvo pagrindo ir jis skundžiamu sprendimu netenkintas pagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės tai buvo ieškovo verslo rizika, pagrįsta.

Dėl procesinių palūkanų dydžio. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ne todėl, kad atsakovas būtų praleidęs kokius nors mokėjimų terminus pagal sandorius, o dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl actio Pauliana. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu A. K. buvo nemokus, kad sudaręs ginčijamą sandorį pablogino dirbtinai savo finansinę padėtį ir taip pakenkė ieškovo kaip kreditoriaus turtinėms teisėms, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymas nėra siejamas vien tik su skolininko nemokumo sąlyga, ji gali būti taikoma ir tuo atveju, kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dovanojimo sutarties sudarymu kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą yra sumažinamos, taip pažeidžiamos kreditorių teisės. Sudaryti sandorį atsakovas pareigos neturėjo, sandoris yra neatlygintinis, taigi šalių (ne)sąžiningumo klausimas esminės reikšmės apskritai neturi (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Ieškovas į atsakovą turėjo galiojančią reikalavimo atlyginti nuostolius teisę, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pripažįstant, kad atsakovas pažeidė savo kaip projektuotojo pareigas, ir priteisiant nuostolių atlyginimą.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog paskirtas administratorius galėtų susipažinti su įmonės dokumentais, išsiaiškinti ne tik įmonės, bet ir jos skolininkų sudarytus sandorius, parengti tinkamai procesinius dokumentus teismui, reikalingas protingas laiko tarpas. Be to, įmonės administratoriaus teisė ginti kreditorių (ir viešąjį) interesą negalėtų būti pernelyg apribota ieškinio senaties taikymo aspektu tais atvejais, kai pati įmonė, prasidedant faktinei jos nemokumo būsenai, savo iniciatyva nesiima įgyvendinti savo reikalavimo teisių. Teisėjų kolegija sprendė, kad netgi jei ir būtų pagrindas pripažinti ieškinio senaties termino praleidimą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo ginčijamo sandorio pagrindu priskirtinas įmonei, kuriai buvo iškelta bankroto byla, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus (per bankroto administratorių), ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo ieškinio reikalavimo netenkinti nebuvo pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K., J. K. ir G. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl 578 415 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 854 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų ir atitinkamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl 2009 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 6444 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, paliekant Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad galutinis rezultatas (projektas, kuris atitiktų teisės aktus ir sutarties sąlygas) pagal Projektavimo darbų sutartį nebuvo pasiektas todėl, kad bankroto administratorius nutraukė ją remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu, kurio taikymui nėra reikšmingas sutarties tinkamas ar netinkamas vykdymas, todėl čia netaikytinos ir sutarties nutraukimą pažeidus sutartį reglamentuojančios normos, pvz., CK 6.209, 6.217 straipsniai ir kt. Nutraukus sutartį ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto pagrindu, ypatingą reikšmę turi tikslus sutarties pažeidimo, dėl tokio pažeidimo atsiradusių nuostolių ir priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir nuostolių, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymas (CK 6.256, 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Priešingu atveju net ir menkiausias pažeidimas ar aplinkybės, už kurią buvo atsakinga pati nutraukusi sutartį įmonė, neįvykimas sudarytų pagrindą reikalauti grąžinti pagal tokią sutartį sumokėtas sumas bei atlyginti, veikiant savo rizika, išmokėtas sumas kitiems asmenims.

Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja nustatytoms aplinkybėms: teismas, nustatęs, kad jau 2008 m. balandžio mėn. ieškovas žinojo apie klaidą detaliajame plane, bet nepaisydamas to sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis, t. y. UAB „Fungerta“, UAB „Būsto sprendimai", UAB „KG projektai“ ir pagal šias sutartis atliko mokėjimus, šiuos susiejo su atsakovo tolimesniu projektavimo rangos sutarties vykdymu ir todėl pusę išlaidų (iš viso 225 915,50 Lt) priteisė iš atsakovų. Tačiau, kasatorių vertinimu, šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, o yra išimtinai ieškovo veiksmų padarinys.

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.703 straipsnio 1 dalį, 6.702, 6.700 straipsnius, t. y. projektavimo sutarties sampratą reglamentuojančią normą bei projektavimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų pobūdį, ypatumus, projektavimo rangos šalių laisvę susitarti bei šalių atsakomybės ribas. Be to, teismas netinkamai rėmėsi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. UAB Lietuvos ir Vokietijos UAB „Livosta“, bylos Nr. 3K-3-228/2010), nes skiriasi faktinės aplinkybės.

Kasatorių teigimu, ieškovas, po sužinojimo apie detaliojo plano klaidą, vykdydamas Sutartį ir sumokėjęs atsakovui ir tretiesiems asmenims 451 831 Lt, tokiais veiksmais ne tik prisiėmė riziką, suprasdamas realų žalos atsiradimo pavojų ir apsispręsdamas laisva valia elgtis savo pasirinktu būdu, numatant žalos atsiradimo galimybę, bet neatsisakant savo ketinimų, bet ir akceptavo bei patvirtino rangos sutarties objektą, kad ir tuo metu parengtą pagal detalųjį planą su klaida. Kasatoriai pažymėjo, kad tame etape rangos objekto neatitiktis detaliajam planui neprieštaravo jokiems imperatyvams.

Sprendžiant klausimą, ar projektuotojas, kaip savo srities profesionalas, turi, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, prisiimti sutarties neįvykdymo padarinių riziką, užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus tuo atveju, kai pats rangovas reikalauja projektuoti pagal detalųjį planą, kuriame yra klaida, visų pirma reikia įvertinti, kad projektavimo rangai būdingas ne tik viešas, bet ir privatus aspektas. Ekonominė aplinka verčia rinkos subjektus ieškoti būdų, kaip savo projektus įgyvendinti kuo operatyviau, aišku, nepažeidžiant viešojo reguliavimo. Statybų ir nekilnojamojo turto verslui ypač būdingas kainų svyravimas, todėl bet kuris verslininkas suinteresuotas, gaištant laiką su administracinėmis procedūromis, lygiagrečiai priimti sprendimus, kurie nereguliuojami viešosios teisės normų ir leidžia šalims susitarti (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeidžiant imperatyvų įgyvendinti savo privačius interesus.

Kasatorių vertinimu, projektavimo rangos sutartimi yra tenkinamas užsakovo interesas ir kuriamas būtent tas rezultatas, kurio pageidauja užsakovas. Projekto sprendiniai turi atitikti detalųjį planą (CK 6.701 straipsnis, Reglamento 59 punktas). Rangovas būtent taip ir veikė – užduotį vykdė pagal tokį detalųjį planą, kokį turėjo ir kurio tinkamumą savo veiksmais patvirtino ieškovas, net ir žinodamas, kad jame yra klaida, nes rangovas savo veiksmais šią klaidą akceptavo, išreiškė valią, kad būtų projektuojamas 16 700 kv. m (o ne 6000 kv. m) bendro ploto pastatas ir todėl prisiėmė galimų nuostolių riziką. Būtent ieškovo žinojimas apie detaliojo plano klaidą ir nesiėmimas veiksmų pakeisti rangos sutarties užduotį eliminuoja rangovo, kaip profesionalo, atsakomybę už darbų kokybę, nes negali būti laikoma, kad projektuotojas netinkamai parengė techninius dokumentus (CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Rangovas techninius dokumentus parengė būtent taip, kaip reikalavo užsakovas, t. y. projektavo 16 700 kv. m (o ne 6000 kv. m) bendro ploto pastatą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projektavimo procesas yra tęstinis, susidedantis iš etapų (ginčo atveju – trijų), atsakomybės rangovui nustatymas, išskaidant procesą į etapus, iki ir po ieškovo sužinojimo apie klaidą, netenka prasmės, nes jei akceptuojamas vėlesnis etapas, šis tiesiog objektyviai negali egzistuoti be ankstesniojo, todėl rangovas, visą laiką sutartį vykdęs pagal užsakovo reikalavimą, jos nepažeidžia ir nedaro jokių nuostolių. Be to, rangovas negali keisti užduoties be užsakovo sutikimo (CK 6.701 straipsnio 2 dalis, 6.223 straipsnio 1 dalis).

Kasatorių teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.206 straipsnį, laikydamas, kad ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi faktas, kad pagal detaliojo plano reikalavimus Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas negalėjo įvykdyti (neįvykdė ir vėliau), tačiau to, galėdamas įvertinti, neįvertino ir apie tai neinformavo atsakovo. Tačiau ieškinį pareiškė ir reikalavimą atlyginti nuostolius reiškė ne projektuotojas, o užsakovas. Taigi ši norma galėjo būti taikoma tik arba priešieškinio dalyje (kurioje teismas jos net netaikė) arba atsakovo naudai, šiam atsikertant į ieškovo reikalavimus.

Kasatoriai pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 21 d. sutartis buvo nutraukta ne dėl jos vykdymo pažeidimų, o dėl pagrindų, susijusių su bankroto procedūra. Iki tol užsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti tuo atveju, jei manė, kad sutartis vykdoma netinkamai bei nepasinaudojo įstatyme nustatytomis priemonėmis, kurias galėjo naudoti (CK 6.658 straipsnio 3 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.209, 6.217 straipsniai).

Kasatorių teigimu, sutarčių teisėje yra pripažintas venire contra factum proprium non valet principas, saugantis sutartinių santykių dalyvius nuo nesąžiningų ir nepagrįstų reikalavimų. Jis reiškia, kad šalis negali ginčyti savo pačios prieš tai pripažintų faktų. Šis principas atsispindi ir teisiniame reguliavime (pvz., CK 1.79 straipsnis), o šiame ginče jo taikymas reiškia, kad ieškovas turėjo nuginčyti savo veiksmus, kuriais pripažino, kad atsakovas vykdo sutartį tinkamai.

2008 m. pabaigoje prasidėjus pasaulinei ekonominei–finansinei krizei, projektas dėl atsakovui nežinomų priežasčių toliau nebuvo plėtojamas, užsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalinti detaliojo plano trūkumai ir baigti statinių projektavimo trečiojo etapo darbai. Atsakovui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, susijusių su atliktų darbų kokybe ar netinkamai, ne visa apimtimi, atliktais projektavimo darbais.

Kasatoriai pažymėjo, kad iki 2008 m. balandžio mėn. ieškovo patirtos išlaidos, t. y. 352 500 Lt, yra suma, sumokėta atsakovui už jo pagal rangos sutartį bei jos nepažeidžiant įvykdytus darbus. Tai, kad ji vėliau transformavosi į ieškovo nuostolius, neturi jokio priežastinio ryšio su rangovo veiksmais (šis vykdė tai, ko iš jo reikalavo užsakovas), priešingai – šie nuostoliai turi priežastinį ryšį su paties ieškovo veiksmais, nes būtent jis nutraukė detaliojo plano koregavimo procedūras, o bankroto administratorius – sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad šie nuostoliai susiję su pareigos informuoti ieškovą apie iškilusias projekto vykdymui grėsmes pažeidimu, netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios neveikimo, arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, kad sutartyje numatyti projektavimo darbai nebuvo atlikti nustatytais terminais, tačiau, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsakovas A. K. darbų negalėjo atlikti todėl, kad atsakovas laiku neperdavė jam tinkamų projektavimui būtinų dokumentų, t. y. tinkamo detaliojo plano su ištaisytomis techninėmis klaidomis, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Taigi šiuo atveju atsakovas nelaikytinas pažeidusiu sutartyje nustatytas pareigas bei atitinkamai nekyla pareigos kompensuoti tariamus ieškovo nuostolius.

2. Dėl actio Pauliana. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana sąlygų viseto būtinybės, nes nenustatė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistas atsakovo A. K. mokumas, kuris galėtų nulemti ieškovo interesų pažeidimą. Lietuvos apeliacinio teismo konstatavimas, kad dovanojimo sutartis pati savaime rodo, kad yra sumažintos kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą, t. y. atitinka CK 6.66 straipsnio nuostatą dėl pažeidžiamų kreditoriaus teisių, nemotyvuojamas byloje surinktais įrodymais. Teismas nenustatė, kad dėl šio sandorio atsakovas tapo nemokus, atsakovo turtas gerokai sumažėjo ar kad kaip nors kitaip šis sandoris pažeis kreditoriaus teises, nes dėl jo atsakovas negalės įvykdyti savo prievolės ieškovui. Teismai nenustatė aplinkybės, kad atsakovo sumažėjusios vertės turto neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat prieštaringai vertino duomenis, susijusius su senaties termino taikymu. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kada ieškovas, t. y. UAB „Fugetė“, sužinojo arba turėjo sužinoti apie 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. 6444 dėl turto perleidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmą kartą apie dovanojimo sutartį sužinojo arba turėjo sužinoti nuo sandorio įregistravimo viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 25 d., ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Kasatorių vertinimu, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus verslininkas, manydamas, kad UAB „Kančo studija“ tinkamai neįvykdė sutartinių prievolių, todėl ieškovas tariamai įgijo teisę reikalauti sutartinės civilinės atsakomybės, jau nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. turėjo reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Nesant ieškovo prašymo ieškinio terminą atnaujinti, teismas pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį.

3. Dėl solidariosios atsakovų (sutuoktinių) civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl solidariosios atsakovų (sutuoktinių) atsakomybės ir tinkamų atsakovų, vadovavosi teismų praktika, formuota iki 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-400/2012, todėl nagrinėjo aplinkybes, kurios naujai suformuotos praktikos kontekste nereikšmingos.

Kasatorių teigimu, byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, liudijančio, kad J. K. yra ar buvo UAB „Kančo studija“ darbuotoja, todėl pirmosios instancijos teismo toks aplinkybių kvalifikavimas niekuo nepagrįstas, pažeidžiant CPK 178 ir 185 straipsnius. J. K. niekada nėra dirbusi nei individualiojoje A. K. įmonėje, nei UAB „Kančo studija“.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutuoktinių prievolės solidarumą patvirtina byloje esantys ieškovo pateikti KAUET posėdžių protokolai, iš kurių matyti, kad abu sutuoktiniai yra KAUET nariai, abu dalyvavo bei pasisakė svarstant projektus, todėl teismas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių prievolę subsidiariai solidaria. VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ (KAUET) yra viešoji įstaiga, įsteigta Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus. Architektė J. K. yra KAUET narė. KAUET dalyvauja rengiant bei tvirtinant įvairius architektūrinius projektus. Be J. K., KAUET nariai yra dar devyniolika narių. Tai, kad J. K. dalyvavo svarstant projektus, kurių autorius yra A. K., yra neišvengiama, nes tai yra J. K., kaip KAUET narės, pareiga. Šios aplinkybės visiškai neįrodo to, kad abu sutuoktiniai dalyvauja įmonės veikloje.

Atsakovas „If P&C Insurance AS“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl kasatorių teiginio, kad atsakovas (kasatorius) projektą rengė pagal ieškovo pateiktą užduotį ir detalųjį planą. Byloje nustatyta, kad kasatorius A. K. ir jo įmonė projektą rengė pagal savo paties parengtą projektavimo užduotį, kurią ieškovas (kaip užsakovas) tik formaliai patvirtino. Kasatorius pats tiesiogiai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje, t. y. 2006 m. projektavimo darbų sutartimis jis, kaip projektuotojas, atliko detaliojo plano parengimui reikalingus darbus. Paaiškėjus klaidai detaliajame plane, ieškovas daugiau jokių papildomų darbų iš kasatoriaus neužsakė, o pastarasis jų neatliko.

              Projektavimo darbai buvo suskirstyti etapais ne dėl sužinojimo apie klaidą detaliajame plane, o dėl nuolatinio kasatoriaus vėlavimo atlikti darbus Sutartyje nurodytais terminais, taip tikintis minimizuoti atsilikimo nuo Sutartimi patvirtinto grafiko terminą.

              2. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovo teigimu, Sutartis buvo nutraukta dėl kasatorių UAB „Kančo studija“ (projektuotojo) bei A. K. (architekto ir projekto vadovo) sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kasatoriaus atlikti darbai yra nepanaudotini bei netinkami ne tik dėl detaliajame plane esančios klaidos (t. y. skaitmenimis neteisingai nurodyto užstatymo tankio rodiklio), bet ir todėl, kad prieštarauja kitiems nei užstatymo tankis detaliojo plano esminiams sprendiniams (pvz., užstatymo aukščiui, užstatymo zonoms ir kt.). Taigi, net ir ištaisius klaidą detaliajame plane, kasatoriaus pateikti techniniai projektai vis tiek prieštarautų detaliojo plano sprendiniams. Šios faktinės aplinkybės patvirtintos teismo paskirtos 2012 m. gegužės 17 d. eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis.

              3. Dėl projektavimo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties ir pobūdžio. Ieškovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovas neva reikalavo, jog kasatorius projektuotų pagal projektavimo užduotyje ir Sutartyje nurodytus parametrus, nepaisant to, kad tai neatitinka nei įstatymų, nei detaliojo plano sprendinių, nurodė, kad rangovo įsipareigojimai turi atitikti ne tik užsakovo poreikius ir šalių susitarimo sąlygas, bet ir imperatyviuosius statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimus.

              Sutartimi ieškovas neįsipareigojo pakeisti detaliojo plano parametrų, nes apie jame esančią klaidą nieko nežinojo.

              Ieškovo teigimu, kasatoriaus argumentai, kad projektuotojas neva vykdė užsakovo pageidavimą, t. y. projektavo pagal projektavimo užduotį, kuri prieštaravo detaliajam planui, o ieškovas neva tikėjosi detalųjį planą ištaisyti pagal kasatoriaus parengtą projektą ir nenorėdamas vilkinti laiko nestabdė projektavimo darbų, neatitinka tikrovės, nes Sutarties pasirašymo metu ieškovas nei apie klaidą detaliajame plane, nei apie negalimumą parengti 16 700 kv. m bendro ploto statinio projektą bei jį įgyvendinti nežinojo – šiuos detaliojo plano sprendinius bei galimybes pagal juos pateikti užsakovui sutartą projektą privalėjo įvertinti projektuotojas.

              Ieškovo vertinimu, kasatorius nuo pat Sutarties sudarymo momento veikia nesąžiningai – jis neinformavo ieškovo, kad sutartimi sulygto tikslo bus neįmanoma pasiekti nepakeitus detaliojo plano sprendinių, nors, kaip pats teigia kasaciniame skunde, apie tai jau žinojo Sutarties sudarymo dieną. Taip kasatorius pažeidė CK 6.703 straipsnio 1 punkte nurodytas rangovo pareigas. Tai sprendime konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

4. Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus, kad jis, žinodamas apie negalimumą pasiekti Sutarties tikslo, pats savanoriškai savo rizika vykdė darbus, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Ieškovo teigimu, kasatoriaus argumentas, kad ieškovas pats savo veiksmais visą laiką nuosekliai pripažino sutarties vykdymo tinkamumą, yra nepagrįstas. Ieškovas po sužinojimo apie klaidą detaliajame plane pristabdė visus projektavimo darbus ir žodžiu tarėsi su kasatoriumi, kaip išspręsti susidariusią situaciją (tai patvirtina byloje esanti susirašinėjimų medžiaga). Tačiau, kasatoriui nepripažįstant savo kaltės bei neprisiimant jokios atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei netinkamą vykdymą ir nesutinkant bent iš dalies kompensuoti ieškovo patirtų nuostolių, taikiai susitarti nepavyko.

Nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad iki 2008 m. balandžio mėn. ieškovo kasatoriui sumokėti 352 500 Lt yra už kasatoriaus tinkamai atliktus darbus, nepažeidžiant Sutartinių įsipareigojimų, ieškovas nurodė, kad ekspertizės išvados patvirtina, kad tiek II etapas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, tiek atsakovo pateiktos vizualizacijos, išklotinės, planai yra nepanaudotini.

5. Dėl actio Pauliana. Ieškovas nesutinka su kasatorių teiginiu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Ieškovui bankrotas iškeltas 2010 m. spalio 25 d., taigi ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti ne anksčiau bankroto bylos iškėlimo dieną. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, taikant tik CK 6.66 straipsnio 3 dalį, tačiau netaikant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, paneigiama įstatymo leidėjo suteikta bankroto administratoriui teisė ir pareiga užginčyti sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį actio Pauliana pagrindu.

6. Dėl solidariosios atsakovų (sutuoktinių) atsakomybės. Kaip matyti iš atsakovų apeliacinio skundo turinio, jie neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl solidariosios atsakovų (sutuoktinių) atsakomybės. Vadovaujantis CPK 341 straipsniu, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka; CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, pareigos atlyginti ieškovui nuostolius pagal Projektavimo rangos sutartį, dėl solidariosios sutuoktinių civilinės atsakomybės, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl projektuotojo civilinės atsakomybės ir nuostolių pagal Projektavimo darbų sutartį dydžio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Fugetė“ ir A. K. įmonė pasirašė Projektavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes bei statybos laikotarpiu vykdyti Statinio projekto autorinę priežiūrą. Byloje nustatyta, kad atsakovai pateikė ieškovui visų trijų projektavimo etapų projektus, I ir II etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, pirmajam suprojektuotų darbų etapui – pastato griovimui buvo gautas Leidimas nugriauti statinį, jo pagrindu statinys buvo nugriautas. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 565 950 Lt, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų kaip sumokėtus nepagrįstai.

Teismai byloje konstatavo, kad dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų kyla atsakovo atsakomybė.

Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Parama“ v. UAB ,,Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007).

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

Žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovui aplinkybės apie klaidą detaliajame plane buvo žinomos 2008 m. balandžio mėn., vertino ir ieškovo vėlesnį elgesį, t. y. kad jis ne tik nenutraukė Sutarties ar bent nestabdė jos vykdymo, bet priešingai – ją modifikavo ir, tikėdamasis palankių detaliojo plano sprendinių pakeitimo ateityje, toliau sudarinėjo sandorius, patirdamas išlaidų, ir tik ieškovo administratorius 2010 m. spalio 28 d. Sutartį nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priteisė iki 2008 m. balandžio mėn. atsakovui sumokėtus 352 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas kaip ieškovo patirtus nuostolius dėl Sutarties pažeidimo pripažino ieškovo sumokėtas lėšas UAB „Fungerta“, UAB „Būsto sprendimai“ ir UAB „KG projektai“ pagal sutartis, taip pat ieškovo atsakovui pagal Projektavimo darbų priežiūros atlikimo priėmimo aktą Nr. 3 sumokėtus 63 450 Lt, t. y. iš viso 451 831 Lt. Šią sumą apeliacinės instancijos teismas padalijo abiem Sutarties šalims po lygiai – po 225 915,50 Lt.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu ir pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimu, atkreipia dėmesį į keletą šiuo atveju reikšmingų aspektų. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo civilinę atsakomybę, nenustatė visų būtinų jo civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant konstatuoti, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, visų pirma turi būti nustatytas šių prievolių turinys, t. y. išsiaiškinta, kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama Sutartį. Nuo to, kaip bus nustatytos šalių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iš šalių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamą vykdymą (CK 6.256 straipsnis). Šis klausimas nagrinėjamoje byloje yra pirminis, nes tik išsiaiškinus šalių sutartinių prievolių turinį ir apimtį galima spręsti apie šių prievolių tinkamą (arba netinkamą) vykdymą ir iš to kylančius teisinius padarinius – sutartinę civilinę atsakomybę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados, kad dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų kyla atsakovo atsakomybė, padarytos išsamiai neišsiaiškinus visų su tuo susijusių sutarties nuostatų, šalių sutartinių prievolių turinio ir apimties bei faktinių aplinkybių, todėl pripažintinos nepagrįstomis ir netinkamai argumentuotomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, nevertino, ar ieškovo pagal sutartis UAB „Fungerta“, UAB „Būsto sprendimai“ ir UAB „KG projektai“ sumokėtos sumos už paslaugas yra pagrįstos ir būtinos. Sprendžiant dėl nuostolių pagrįstumo, turėjo būti įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant nuostolių faktą ir jų dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, šias lėšas pripažinęs ieškovo nuostoliais, nevertino priežastinio ryšio su rangovo veiksmais vykdant Sutartį. Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad Sutartis buvo nutraukta ne dėl jos vykdymo pažeidimų, o dėl pagrindų, susijusių su ieškovo bankroto procedūra (ĮBĮ 11 straipsnio pagrindu). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino.

Kadangi bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo. Nenustačius išskirtinio pobūdžio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis), kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl solidariosios sutuoktinių civilinės atsakomybės

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai sprendė dėl atsakovų – sutuoktinių A. K. ir J. K., prievolės solidarumo. Apeliacinės instancijos teismas atsakovų A. K. ir J. K. prievolės solidarumą konstatavo įvertinęs aplinkybes, kad abu sutuoktiniai yra VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ (KAUET) nariai, abu dalyvavo bei pasisakė svarstant projektus, susijusius su Sutarties vykdymu.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

Byloje nustatyta, kad UAB „Fugetė“ ginčo sutartį sudarė su A. K. įmone, kuri 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. yra architektė, VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ (KAUET) narė. Tačiau tam, jog būtų galima konstatuoti sutuoktinių prievolės solidarumą, turi būti vertinamas individualiosios įmonės savininko sutuoktinio (ne)dalyvavimas įmonės veikloje, o ne asmens profesija, jo dalyvavimas viešosios įstaigos veikloje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovės J. K. atsakomybės pagal jos sutuoktinio įmonės prievoles ir nustatydami jos solidariąją pareigą kartu su sutuoktiniu atsakyti už įmonės prievoles, netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nenustatinėjo šios atsakovės dalyvavimo įmonės veikloje fakto.

Dėl actio Pauliana

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, konstatavo, kad Dovanojimo sutarties sudarymu kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą yra sumažinamos, taip pažeidžiamos kreditorių teisės; sudaryti sandorį atsakovas pareigos neturėjo, sandoris yra neatlygintinis, taigi šalių (ne)sąžiningumo klausimas esminės reikšmės apskritai neturi; ieškovas į atsakovą turėjo galiojančią reikalavimo atlyginti nuostolius teisę.

Nagrinėjamoje byloje aktualus vieno CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje pavyzdinį sąrašą atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas ir taikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika bendraisiais actio Pauliana instituto klausimais (dėl šio ieškinio sampratos, ypatumų, reikšmės, paskirties bei taikymo sąlygų), konkrečiose bylose pasisakoma konkretinant ir tam tikroms specifinėms situacijoms taikant šias bendrąsias nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Taikant aptartas įstatymo nuostatas ir jų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje ir sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovui sudarius dovanojimo sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, atsakovui sudarius dovanojimo sutartį, jo turtas būtent dėl šios sutarties sudarymo sumažėjo ar ieškovas dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą pagal Projektavimo darbų sutartį. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamoje teisinėje situacijoje ginčijamas sandoris ieškovo teisių nepažeidė, todėl ieškinys dėl šio reikalavimo atmestas pagrįstai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų dėl nuostolių fakto ir dydžio, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, neteisingai sprendė nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, o skundžiamoje apeliacinės instancijos nutartyje nurodyti motyvai dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių nėra pakankami ir reikiamai pagrįsti, be to, nustatydamas atsakovės J. K. solidariąją pareigą kartu su sutuoktiniu atsakyti už įmonės prievoles, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias solidariąją sutuoktinių civilinę atsakomybę, nenustatinėjo šios atsakovės dalyvavimo įmonės veikloje fakto. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažinti priteistą sumą iki 578 415,50 Lt ir padidinti žyminį mokestį iki 14 854 Lt, ir byla dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nuostolių dydžio ir atsakovų A. K. bei J. K. solidariosios atsakomybės perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

              Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją; ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  

Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo kasacinės instancijos teisme ir naujų įrodymų prijungimo nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

              Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje yra 79,13 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 27 d. pažyma). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui BUAB „Fugetė“ pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt žyminio mokesčio – sumažinta priteista suma iki 578 415,50 Lt ir padidintas žyminis mokestis iki 14 854 Lt, ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restituciją, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjos                            Dangutė Ambrasienė

                                          Gražina Davidonienė

                                          Janina Januškienė