KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 8 d.    

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, antstoliui A. S., antstolei L. N., tretiesiems asmenims J. R. (J. R.), M. M., MB „Vilsuna“, DNSB „Šerkšnas“ dėl teisinės registracijos panaikinimo,

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir neteisėta nuo jos įregistravimo dienos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją į J. R. ir V. R. daiktines teises, atliktą pagal 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-41-17/2013; pripažinti 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-265659 ir 2015-03-26 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-36 niekiniais teismo iniciatyva; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-04-10 ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad ji nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Grįžusi po darbo namo ji bute pamatė nepažįstamus asmenis, kurie be jos leidimo bute pradėjo statybos rangos darbus, primygtinai sakydami, kad butas yra parduotas tretiesiems asmenims, kurie davė jiems nurodymą pakeisti buto durų spyną, į koridorių išnešti baldus ir pradėti remonto darbus. Todėl ieškovė, ne savo noru praradusi nuosavybės teises į jos asmeninį būstą, dėl tariamų naujų savininkų savavaldžiavimo kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos antrąjį policijos komisariatą su skundu. Tačiau, nesuradusi tinkamo susidariusios situacijos sprendimo būdo, tai yra nesulaukusi jokios pagalbos ar tarpininkavimo patekti į butą, ieškovė pradėjo domėtis buto teisine padėtimi. Norėdama tai išsiaiškinti, kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą, iš kur sužinojo, kad jos nuosavybės teisės į butą yra išregistruotos. Ieškovė sužinojo, kad jai nuosavybės teisėmis priklausantis butas, remiantis 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-41-777/2013, neteisėtai buvo įregistruotas kaip jos bendroji dalinė nuosavybė su sutuoktiniu J. R., dėl to 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. Sl-265659 ir 2015-03-26 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. B-36 pagrindais nežinant ieškovei nuosavybės teisės perleistos tretiesiems asmenims M. M. ir MB „Vilsuna“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-30 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui antstoliui A. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui MB „Vilsuna“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu atlikta teisinė  registracija, nėra nuginčyta, todėl pripažino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei VĮ Registrų centrui dėl teisinės registracijos panaikinimo yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas antstolio A. S. prašymu taikė įstatyme nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl varžytynių aktų, kuriais parduota 1/2 buto dalis, pripažinimo negaliojančiais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė apie 2014-04-01 įvykusias turto pardavimo varžytynes ir pasirašytą varžytynių aktą sužinojo ne, kaip teigia ieškovė, nuo 2015-04-01, kai ji grįžusi iš darbo namo pamatė, kad be jos leidimo bute atliekami statybos darbai, pakeistos durų spynos, o daug anksčiau, tačiau ieškovė pati piktybiškai nesidomėjo vykdymo procesu ir elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, kas laikytina apeliacijos pagrindu. Taip pat mano, kad yra pažeista ieškovės teisė turėti byloje savo atstovą nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, kad pradinio ieškinio tikslas buvo pripažinti niekine ir neteisėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį, nustatant J. R. ir V. R. daiktines teises į butą. Mano, kad visiškai neišsiaiškintos faktinės teisinės registracijos aplinkybės, tai yra dėl ko ta registracija įvyko, kas ją inicijavo, kas minėtą teismo nutartį nunešė į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kas užpildė prašymą atlikti tokią registraciją, kodėl toks prašymas priimtas ir kodėl vietinio registratoriaus sprendimu, kuris taip ir nebuvo paviešintas ieškovei, teisinė registracija atlikta, tai yra kodėl ta registracija atlikta, pažeidžiant daiktinės teisės, nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindus, numatytus LR CK 4.47 str.  Todėl galimybė ginti savo pažeistą turtinę teisę pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau LR ABTĮ) nustatytą tvarką ieškovei atsirastų tik išaiškinus, kas padarė klaidą ir sąmoningai ją realizavo. Nurodo, kad anksčiau ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas, remiantis 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, neteisėtai buvo įregistruotas kaip jos bendroji dalinė nuosavybė su sutuoktiniu J. R., dėl to 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių aktų pagrindais (nežinant ieškovei) nuosavybės teisės perleistos tretiesiems asmenims M. M. ir MB „Vilsuna“. Nurodo, kad pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės, kurių viena yra nuosavybės teisė, o 12 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama tik su nekilnojamaisiais daiktais ir daiktinių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tai yra teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui. Būtent nurodytos teisės normos taikymo atsakovei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, klaida sukuria teisines pasekmes ne tik ieškovei, bet ir teismo sprendimų vykdytojams – antstoliams, kurie dėl neteisėtos teisinės registracijos padalytą asmeninę nuosavybę realizavo pagal procesinės teisės normas ir Sprendimų vykdymo instrukciją. Tai buvo atlikta 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių akto ir 2015-03-26 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindais, todėl jie, kaip nekilnojamojo turto perleidimo faktai, teismo iniciatyva (ex officio) pripažintini niekiniais, nurodant, kad restitucija, nuostolių atlyginimas ar kita ieškovei, antstoliui ir išieškotojams galimi atsakovo, tai yra nekilnojamojo turto registratoriaus, sąskaita. Mano, kad dėl išdėstytų faktinių aplinkybių, panaikinus teisinę registraciją, prasmės netenka pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl teismo antstolių organizuotų varžytynių teisėtumo. Apeliantė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto teisinę registraciją, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį, pripažinti niekine ir neteisėta nuo jos įregistravimo dienos; 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-265659 ir 2015-03-26 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-36 pripažinti niekiniais teismo iniciatyva; priteisti iš atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys MB „Vilsuna“ ir M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, jog apeliantės apeliaciniame skunde, dalyje dėl 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nenurodyta absoliučiai jokių turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių ir pagrindų. Apeliantė yra praleidusi įstatyme nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių aktą ir tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Antstolis taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl apeliantės ir jos sutuoktinio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir įregistravimo teisėtumo bei pagrįstumo bei dėl antstolio A. S. atliktų kitų veiksmų, susijusių su turto priverstiniu pardavimu iš varžytynių, teisėtumo ir pagrįstumo. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės antstolio A. S. naudai.

VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.  

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pažeista ieškovės teisė turėti byloje savo atstovą, nagrinėjant bylą iš esmės (LR CPK 42 str. 1 d., 54 str.), advokatą V. Ž., nes pastarasis, nenorėdamas vilkinti bylos nagrinėjimo, prašė teismo bylą nagrinėti teismo posėdyje kitą dieną. Pažymi proceso šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes jis turėjo lemiamos reikšmės teismo formuojamai nuomonei.

LR CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo posėdžio garso įrašo aišku, jog pirmosios instancijos teismo teisėja informavo ieškovę apie galimybę atidėti teismo posėdį, tačiau ieškovė sutiko bylą vesti pati, nedalyvaujant ieškovės atstovui. Todėl nesutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad yra pažeista ieškovės teisė turėti byloje savo atstovą nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovė nenurodo, kaip šis principas pažeistas, nenurodo jokių faktinių ar teisinių motyvų šiam savo argumentui pagrįsti.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pradinio ieškinio tikslas buvo pripažinti niekine ir neteisėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą 2013-03-06 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį, nustatant J. R. ir V. R. daiktines teises į ginčo butą. Apeliantė nurodo, kad visiškai neišsiaiškintos faktinės teisinės registracijos aplinkybės, tai yra dėl ko ta registracija įvyko, kas ją inicijavo, kas minėtą teismo nutartį nunešė į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kas užpildė prašymą atlikti tokią registraciją, kodėl toks prašymas priimtas ir kodėl vietinio registratoriaus sprendimu, kuris taip ir nebuvo paviešintas ieškovei, teisinė registracija atlikta, tai yra kodėl ta registracija atlikta, pažeidžiant daiktinės teisės, nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindus, numatytus LR CK 4.47 str.  Todėl galimybė ginti savo pažeistą turtinę teisę pagal LR ABTĮ nustatytą tvarką ieškovei atsirastų tik išaiškinus, kas padarė klaidą ir sąmoningai ją realizavo. Nurodo, kad anksčiau ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas, remiantis 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, neteisėtai buvo įregistruotas kaip jos bendroji dalinė nuosavybė su sutuoktiniu J. R., dėl to 2014-04-01 turto pardavimo iš varžytynių aktų pagrindais (nežinant ieškovei) nuosavybės teisės perleistos tretiesiems asmenims M. M. ir MB „Vilsuna“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis LR CPK 666 str., 667 str. nuostatomis prašymas dėl turto dalies nustatymo yra teikiamas esant vykdymo procesui, tačiau pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Matyti, jog būtent tokiomis LR CPK nuostatomis remiantis ir buvo priimta 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-41-17/2013, kuri yra įsiteisėjusi ir dėl kurios nebuvo teiktas atskirasis skundas, ir būtent ši nutartis buvo pateikta VĮ Registrų centrui kaip teisinio įrašo įregistravimo pagrindas.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų nei dėl to, kad ginčo buto teisinė registracija atlikta nesant pagrindo, nei dėl to, kad atliekant šią teisinę registraciją buvo pažeista nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisinė registracija buvo atlikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutarties pagrindu, kuria nustatyta, kad ginčo butas yra J. R. ir V. R. bendroji sutuoktinių nuosavybė, bei nustatyta, kad V. R. ir J. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 dalį buto. Ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartis nėra nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei VĮ Registrų centrui dėl teisinės registracijos panaikinimo yra nepagrįstas ir netenkintinas, t. y. teisinė registracija atlikta pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės keliami klausimai, kad visiškai neišsiaiškintos faktinės teisinės registracijos aplinkybės, tai yra dėl ko ta registracija įvyko, kas ją inicijavo, kas minėtą teismo nutartį nunešė į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kas užpildė prašymą atlikti tokią registraciją, neturi reikšmės tinkamam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad vietinio registratoriaus sprendimas nebuvo paviešintas ieškovei. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, todėl apeliantės argumentas, kad ieškovei nebuvo paviešintas vietinio registratoriaus sprendimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. vykdomoje vykdomojoje byloje skolininkė buvo V. R.. Antstolis 2012-10-02 priėmė patvarkymą Nr. S1-162169 (v. b. l. 59), kuriuo įpareigojo skolininkę V. R., jos sutuoktinį J. R. ir išieškotoją DNSB „Šerkšnas“ kreiptis į teismą dėl skolininkei V. R. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliantei šis patvarkymas siųstas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės nurodytu gyvenamosios vietos adresu. UAB „Jūros paštas“ nurodė, kad V. R. neatsiliepė į pranešimus. 2012-10-10 išieškotoja DNSB „Šerkšnas“ kreipėsi į teismą dėl skolininkės V. R. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (v. b. l. 61), skolininkei V. R. šis prašymas taip pat siųstas V. R. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartimi civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo paskirta V. R. ir J. R. kuratorė. Apie kuratoriaus paskyrimą ieškovė informuota 2013-01-15 paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Apie 2013-02-13 vyksiantį teismo posėdį dėl skolininkės V. R. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo taip pat skelbta viešai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkei V. R. buvo žinoma apie jos turimas skolas bei antstolio A. S. vykdomą priverstinį išieškojimą. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši situacija, kai apeliantė neva nežinojo apie tai, jog butas įregistruotas kaip jos bendroji dalinė nuosavybė su sutuoktiniu J. R., susidarė apeliantei pažeidus įtvirtintą įstatymo nustatytą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007, 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, tai yra atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Antstolis A. S. pateikė įrodymus apie patirtas 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės V. R. apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme, jos priteistinos iš apeliantės V. R. (CPK 93 str.1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovo antstolio A. S. naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Giedrė Seselskytė

Kolegijos teisėjai                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                        Almantas Padvelskis