Civiline byla Nr. 2A-1250-254/2011

Pirmosios instancijos teismo teiseja Dane Voguliene

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.9.1; 121.15; 121.18; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Nijolios Indreikienes, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant atsakovams B. D. ir P. D., ieškovei V. V., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejusi atsakovu B. D. ir P. D. apeliacini skunda del Kauno rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-51-58/2011 pagal ieškoves V. V. ieškini atsakovams B. D. ir P. D. del naudojimosi tvarkos žemes sklypu nustatymo,

n u s t a t e:

Ieškove V. V. kreipesi i Kauno rajono apylinkes teisma patikslintu ieškiniu ir praše nustatyti naudojimosi žemes sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarka tarp bendraturciu ieškoves V. V. ir atsakovu B. D. bei P. D., pagal UAB ,,Strukturine erdve“ paruošta Žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekta: ieškovei V. V. nustatyti naudojimasi 581 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „A“; atsakovams B. D. ir P. D. nustatyti naudojimasi 694 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „B“; ieškovei V. V. ir atsakovams B. D. ir P. D. paskirti bendrai naudotis 216 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „C“, kiekvienam po 108 kv. m. žemes sklypo. Ieškove nurode, kad su atsakovais yra 0,1491 kv. m. žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturciai. Ieškovei asmenines nuosavybes teise priklauso 689/1491 dalis žemes sklypo, atsakovei B. D. asmenines nuosavybes teise priklauso 402/1491 dalis žemes sklypo, atsakovams B. D. ir P. D. bendrosios jungtines nuosavybes teise priklauso 400/1491 dalis žemes sklypo. Žemes sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturciu nera nustatyta. Buves žemes sklypo ir statiniu savininkas J. A., kurio teisiu peremeja yra ieškove, 2008 m. kreipesi i teisma del naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo. Kauno rajono apylinkes teismas 2008-12-05 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-1123-214/2008 J. A. ieškini atmete, motyvuodamas tuo, jog siulomas žemes sklypo naudojimosi tvarkos planas neužtikrina atsakovu teises patekti prie jiems nuosavybes teise priklausanciu statiniu. Teismas padare išvada, kad J. A. pateiktas žemes sklypo planas netinkamas, kadangi nebuvo numatyta ir nurodytos salygos, kokiu budu atsakovai pateks prie jiems nuosavybes teise priklausanciu šuliniu. Atsižvelgiant i ši teismo sprendima sudarant naujaji žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekta, teismo išvardinti plano trukumai buvo ištaisyti. Ieškove kreipesi i atsakovus su pasiulymu del žemes sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturciu nustatymo, taciau iš ju atsakymo negavo. Projektas atitinka visu bendraturciu interesus ir leidžia kiekvienam iš bendraturciu tinkamai ir be jokiu apribojimu valdyti, naudotis bei disponuoti jiems priklausanciu turtu.

Kauno rajono apylinkes teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškini patenkino visiškai, nustate naudojimosi žemes sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarka tarp bendraturciu ieškoves V. V. ir atsakovu B. D., P. D. pagal UAB ,,Strukturine erdve“ paruošta Žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekta: nustatyta teise naudotis ieškovei V. V. 581 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „A“, atsakovams B. D. ir P. D. - 694 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „B“, ieškovei V. V. ir atsakovams B. D. ir P. D. bendrai naudotis 216 kv. m. žemes sklypo dalimi, projekte pažymeta indeksu „C“, kiekvienam po 108 kv. m. žemes sklypo. Teismas priteise iš atsakovu P. D. ir B. D. 132 Lt žyminio mokescio, 2 000 Lt už advokato pagalba ieškoves V. V. naudai, priteise iš atsakovu P. D. ir B. D. 21,58 Lt pašto išlaidu valstybei.

Teismas vadovavosi Žemes istatymo 30 str. 1 d., kuri nustato, jog žemes sandorio sudetine dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemes sklypo planas arba schema, del to naudojimosi žemes sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemes sklypu tvarkos projekta, parengta žemes santykius reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka pagal teritoriju planavimo dokumenta, kurio pagrindu šis žemes sklypas suformuotas. Ieškove pateike teismui naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieškoves ir atsakovu bendrai valdomo žemes sklypo, projekta, atitinkanti istatymu reikalavimus, iš kurio nustatyta, jog šiuo projektu nustacius naudojimosi žemes sklypu tvarka, nebutu pažeisti teisetumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybes teiseje, bei socialines taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, kriterijai. Iš ieškoves pateikto projekto nustatyta, jog ieškove geranoriškai siekia palikti dali sklypo bendram šaliu naudojimui, paliekant minimalia žemes sklypo dali bendram naudojimui, tiek, kiek butina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams, atsakovams yra paliekamas minimaliai pakankamas priejimas prie šuliniu, priejimas prie gyvenamojo namo (po 1 m., ir 1,5 m.). Byloje pateikta matininko išvada (b. l. 127), jog priejimas prie šuliniu paliktas mažas, yra neparemta jokiomis teises normomis, statybos techniniais reglamentais. Atsakoves argumentas, jog jai palikti per maži atstumai privažiavimui prie šuliniu ir gyvenamojo namo su transporto priemonemis, atmesti, kadangi teismas nemate butinybes prie pastatu ar inžineriniu statiniu gyvenamosios valdos žemes sklype važineti su transporto priemonemis. Teismas nemate butinybes, jog nustatant naudojimosi žemes sklypu tvarka, atsakovams turi buti palikta galimybe prieiti prie ieškoves sklype esancios šaliu bendros tvoros. Todel padare išvada, jog kiekviena iš šaliu gali tartis su kita šalimi, kaip prižiureti joms bendrosios nuosavybes teise priklausancia tvora, ir kiekviena iš šaliu gali prižiureti jos sklypo dalyje esancia tvora, nepretenduojant i priejima prie tvoros, kitai šaliai priklausancioje žemes sklypo dalyje. Iš byloje nustatytu aplinkybiu, apklausus liudytoja J. A., taip pat nustatyta, jog ieškoves siulomas žemes sklypo padalinimo projektas atitinka per daugeli metu susiklosciusia šio žemes sklypo naudojimo tvarka, kuri tiesiog nebuvo teisiškai iregistruota. Atsižvelgiant i liudytojo J. A. parodymus, atmestas atsakoves B. D. argumentas, jog nustacius naudojimosi žemes sklypu tvarka, atsakove B. D. negales prieiti prie jai nuosavybes teise visuomet priklausiusiu vaismedžiu, kuriuos, anot atsakoves B. D. sodino jos motina, kadangi nustatyta, jog ieškoves jai naudotis prašomoje nustatyti žemes sklypo dalyje yra likes tik vienas senas medis, visus kitus sodo vaismedžius yra sodines J. A., o ne atsakoves B. D. motina.  

Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustate, jog atsakove B. D. nesutinka su bet kokiu naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymu, nors šis sklypas bendrosios nuosavybes teise priklauso tiek ieškovei, tiek ir atsakovams. Savo nesutikimu del naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos  nustatymo atsakovai trukdo ieškovei igyvendinti jos nuosavybes teises, pažeisdami ieškoves nuosavybes teises, socialines taikos ir proporcingumo principus. Atsakovei B. D. prieštaraujant kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekiant tik savo interesu patenkinimo, tokie jos veiksmai teismo vertinti kaip piktnaudžiavimas savo teise, todel teismas negalejo atsižvelgti i B. D. reikalavimus nenustatyti jokios žemes sklypo naudojimosi tvarkos, bei privalejo parinkti optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka.

Atsakovai B. D. ir P. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkes teismo sprendima. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, nepagristai atmete prašymus išreikalauti svarbius bylai rašytinius irodymus, kuriuose atsispindi tikroji namu valdos žemes sklypa išpirkusi savininke, t. y. O. A., kuriai nuosavybes teise priklause visas žemes sklypas. Teismas nepagristai atsisake priimti atsakoves B. D. priešieškini, vadovavosi tik J. A. parodymais, kurie buvo šališki ir netikslus. 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo J. A. ieškinys buvo atmestas, ieškovas neskunde. J. A. reikejo tik juridiškai iteisinti namu valdos žemes sklypo dali, (duomenys neskelbtini), kurio jis neturejo, kad galetu parduoti. Ta ir padare 2009-08-20, t. y. jam iregistruota dali namu valdos bei namu valdos žemes sklypo, 0,689 ha.,  (duomenys neskelbtini) pardave ieškovei V. V.. Atsakove B. D. buvo ieškovo šmeižiama. UAB „Strukturine erdve“ geodeziniu matavimu paruoštas namu valdos žemes sklypo naudojimosi projektas, pateiktas teismui ieškoves V. V., parengtas nekvalifikuotai. Jame neatsispindi nei viena kiemo aikštele, nepažymetas sodas, nepažymeta duju trasa, kuri eina išilgai namu valdos žemes sklypa nuo 1981 metu, nevisi nurodyti ribu matmenys. Todel teismas pagal toki projekta negalejo nustatyti naudojimosi tvarkos.

Ieškove V. V. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti, Kauno rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad apeliantai nepagrinde skundo jokiais konkreciais argumentais, del ko Kauno rajono apylinkes teismo sprendimas butu nepagristas ar neteisetas. Apeliantai apskritai prieštarauja žemes sklypo naudojimo tvarkos nustatymui, taciau savo teiginiams pagristi nenurodo jokiu konkreciu duomenu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teiseju kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako del apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.

Nagrinejamoje byloje NTR Centrinio duomenu banko 2010-05-19 išrašu bei ieškoves pateikta 2009-08-20 pirkimo-pardavimo sutartimi bei Dalies žemes sklypo ir statiniu perdavimo-priemimo aktu (I t., b.l. 5-12) nustatyta, kad ginco žemes sklypas, (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso šalims tokiomis dalimis: ieškovei V. V. 689/1491, atsakovams B. D. ir P. D. 400/1491 bei atsakovei B. D. 402/1491 (I t., b.l. 20-21). NTR Centrinio duomenu banko 2010-05-19 išrašas (I t., b.l. 17-19) patvirtina, kad šalys yra bendraturciai ir gyvenamojo namo, kuris stovi ginco sklype. Pastarajame išraše yra nurodyti juridiniai faktai (7 punktas) apie nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (gyvenamuoju namu) tvarka. Kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 4 straipsni visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka. Apeliantai nepripažista savo brolio J. A. nuosavybes teises i ginco turta ir tuo paciu ieškoves, kaip ja igijusios iš pastarojo asmens, taciau apeliantu argumentai šiuo aspektu nera nagrinejamos bylos dalyku, todel jie nera reikšmingi sprendžiant šaliu ginca del naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo.

Kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas pažeide ju procesines teises, nes nepagristai atsisake priimti priešieškini. Atsakovai pateike atsiliepima i ieškini, kuriame išdeste reikalavimus del J. A. ir ieškoves V. V. nuosavybes teises nugincijimo (I t., b.l. 25-81). Kauno rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutartimi atsakovams buvo nustatytas terminas atsiliepimo trukumams pašalinti. Jiems buvo išaiškinta, kad iki nutarties skirti byla nagrineti teisme jie gali pareikšti priešieškini, kuris galetu buti nagrinejamas kartu su pradiniu ieškiniu (I t., b.l. 83). Paskyrus byla nagrineti parengiamajame teismo posedyje, atsakovai pateike priešieškini (I t., b.l. 99-100). Kauno rajono apylinkes teismo 2010-09-17 nutartimi atsakovams buvo nustatytas terminas atsiliepimo trukumams pašalinti (I t., b.l. 101). Atsakovai pateike patikslinta priešieškini, kuris visiškai neatitiko jam keliamu turinio ir formos reikalavimu (I t., b.l. 104-105, CPK 143 straipsnio 3 dali). Atsakovai net nesuformulavo priešieškinio dalyko, tik pateike prašyma civiline byla sustabdyti, todel pirmosios instancijos teismas pagristai atsisake priešieškini priimti. Pagal CPK 143 straipsnio 3 dali teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškini atskiruoju skundu neskundžiama, todel protokoline nutartis del jo atsisakymo priimti nepažeidžia procesines teises normu, reglamentuojanciu priešieškinio priemima. Todel atsakovams nebuvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises nei pareiškiant priešieškini, atitinkanti istatymo jam keliamus reikalavimus nagrinejamoje byloje, nei kreiptis i teisma bendra tvarka pareiškiant ieškini. Vienok, atsakovai savo teisiu istatymo nustatyta tvarka negyne, todel ju argumentai šiuo aspektu yra nepagristi. Pagal CPK 180 straipsni teismas priima nagrineti tik tuos irodymus, kurie patvirtina ar paneigia turincias reikšmes bylai aplinkybes, todel nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismai neturejo pagrindo pagal atsakovu prašymus reikalauti irodymu, kurie nesusije su naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymu.

Kolegija apeliacinio skundo argumentais negali konstatuoti, kad gincijamu teismo sprendimu nustacius naudojimosi žemes sklypu tvarka pagal ieškoves pateikta 2010-12-16 UAB „Strukturine erdve“ parengta projekta buvo pažeisti atsakovu interesai. Atsakovai savo varianto del ieškinio dalyko nepateike. Ju nuostata nesutikti su pasiulyta naudojimosi tvarka anksciau motinai priklausiusiu  žemes sklypu del to, kad jie buvo iprate juo naudotis visu, nera pagrindu ieškini atmesti. Apeliacinio skundo aplinkybes, susijusios su iki ieškoves nuosavybes teises igijimo buvusiais bendraturciu gincais ar ir šiuo metu esanciais del pažeistu teisu (betoniniu pamatu del ko renkasi lietaus vanduo ir kt.), kaip tik suponuoja butinuma nustatyti naudojimosi žemes sklypu tvarka, siekiant interesu pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimu gincu bei konfliktu pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kolegija sprendžia, kad ieškoves pasiulyta tvarka  atitinka bendraturciu turimas dalis bendrosios nuosavybes teiseje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), yra racionali ir patogi (Lietuvos Aukšciausiojo Tesimo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkricio 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003) bei atitinka susiklosciusius faktinius bendraturciu žemes naudojimo santykius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Žemes sklypas padalinamas išilgai, nes taip geriausiai bus pasiekiama interesu pusiausvyra nagrinejamu atveju. Ieškove naudosis žemes sklypo dalimi, iš kurios yra jos iejimas i gyvenamaji nama bei kurioje yra jai priklausantis šiltnamis, o atsakovams skiriama naudotis žemes sklypo dalis, iš kurios jie patenka i gyvenamaji nama bei ukio pastata. Žemes sklypo dalis iš fasadines namo puses (geliu darželis), taip pat skiriama abiems bendraturciams. Apeliacines instancijos teisme šaliu paaiškinimu nustatyta, kad abiejose žemes sklypo dalyse yra vaismedžiu, o dalyje, kuri atitenka apeliantams, auga ju paciu pasodinti medžiai. Iejimas i pusruri yra iš bendrai naudotis apie visa nama skiriamos žemes sklypo dalies.

Del apeliantu motyvu, susijusiu su kiemo statiniais (I t., b.l. 17-19), buvo vertinami duomenys iš apeliacines instancijos teismo išreikalautos Namu valdos technines apskaitos bylos.  Naudojimosi tvarka kiemo statiniais tarp bendraturciu nenustatyta. Kiemo statinius sudaro: tvora t1, t2, t3, t4, juosianti sklypa per visa perimetra, šuliniai k1 ir k2, kanalizacijos šuliniai k3 ir k4 bei kiemo aikšteles b1 ir b2. Kiemo aikštele b1 (137,80 kv.m.), veda iki apeliantams priklausancio ukio pastato 2I 1/p ir pastarieji apeliacines instancijos teisme pareiške, kad šia aikštele naudotis pageidauja vieni. Ieškove pretenziju del jos neturi. Aikštele (šaligatvis) b2 (20 kv.m.) patenka i aplink nama esancia žemes sklypo dali, kuri skiriama naudotis bendrai. Apeliantai pagristai nurode, kad kiemo statiniai – aikšteles nera nurodytos 2010-12-16 UAB „Strukturine erdve“ parengtame projekte, bet nustatyta ju buvimo vieta niekuo nelemia pacio projekto ir nedaro jo negalimu iregistruoti kartu su teismo sprendimu. Žemes sklypo dalis, prieiti prie geriamo vandens šuliniu k1 ir k2 bei  kanalizacijos šuliniu k3 ir k4 yra skiriam bendram naudojimui. Pažymetina, kad apeliantai šiuo aspektu nurode tik argumentus, jog turi priekaištu ieškovei del kanalizacijos šuliniu priežiuros, kurie nera reikšmingi sprendžiamo ginco atveju, nes šis turtas yra šaliu bendra daline nuosavybe, kuri turi buti valdoma ju bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnis).  

Atsižvelgdama i nurodytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas del ginco žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ivertino tiek ieškoves, tiek apeliantu nurodytas aplinkybes, tinkamai ivertino byloje surinktus faktinius duomenis bei padare pagrista išvada, kad ieškoves siulyta naudojimosi žemes sklypu tvarka atitinka istatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia apeliantu teisiu bei teisetu interesu. Tokia išvada, teiseju kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota ir padaryta nepažeidžiant irodinejimo bei irodymu vertinimo taisykliu, todel apeliantu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiama teismo sprendima panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucines dalies pašalintina nuoroda „kiekvienam po 108 kv.m. žemes sklypo“, kadangi 216 kv.m. žemes sklypo dalis, plane pažymeta indeksu „C“ yra paskirta bendraturciams naudotis bendrai, todel ji negali buti dar ir padalinta.

Apeliacini skunda atmetus, iš atsakovu lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1 300 Lt išlaidu advokates pagalbai apeliacines instancijos teisme  apmoketi (II t., b.l. 86, 169, CPK 98 str., 302 str.).

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n  u  t  a  r  i  a :

Apeliacini skunda atmesti.

Kauno rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendima palikti nepakeista, patikslinant jo rezoliucine dali pašalinimu nuorodos „kiekvienam po 108 kv.m. žemes sklypo“.

Priteisti iš atsakovu B. D. ir P. D. ieškovei V. V. po 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litu iš kiekvieno išlaidu advokates pagalbai apeliacines instancijos teisme apmoketi.  

Kolegijos pirmininke                                                                                   Dale Burduliene

Teisejai:                                                                                                               Nijolia Indreikiene  

                                                                                                    Dmitrijus Korsakovas