Civilinė byla Nr. e2-274-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“, suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės SEB banko, uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ bei G. B. ir B. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“, uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“ skundą ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, mažoji bendrija „Verslo balansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, G. B., B. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plienas“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Adminova“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.
2. Pareiškėjos UAB „Luodė“, UAB „Perdanga“, UAB „Ladavas“, UAB „Vlastona“ ir UAB „Antetas“ pateikė teismui skundą dėl BUAB „Plienas“ 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano projekto“ administratorės iniciatyva buvo pateiktas nutarimo projektas: „Pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigoti administratorę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą“. Susirinkimo metu nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas ir tai buvo užfiksuota susirinkimo protokole Nr. 2, kurį administratorė pateikė kreditoriams ir teismui. Po susirinkimo praėjus 7 dienoms, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., administratorė surašė naują šio susirinkimo protokolą ir jame įrašė, kad susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu buvo priimtas toks nutarimas: „Pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą“. Administratorė 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė naujai surašytą susirinkimo protokolą teismui, kartu pateikė prašymą iškelti BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. UAB „Luodė“ 2020 m. spalio 16 d. pateikė administratorei reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo dar vienu klausimu: „Kiti klausimai: kreditorių klausimai, pareiškimai, prieštaravimai, pastabos ir pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų“. Administratorė neteisėtai atsisakė papildyti susirinkimo darbotvarkę, nurodydama, kad neva toks reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų. Susirinkimo metu taip pat buvo pažeistos kreditorių teisės pasisakyti susirinkimo metu darbotvarkės klausimais, užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus, pareikšti savo nuomones dėl siūlomo tvirtinti restruktūrizavimo plano, nes administratorė diktatoriškai vesdama susirinkimą, neleido nė vienam kreditoriui užduoti klausimų dėl siūlomo patvirtinti restruktūrizavimo plano. Iki susirinkimo 2020 m. spalio 28 kreditorės UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ pateikė administratorei išsamius rašytinius prieštaravimus dėl plano ir reikalavo šiuos prieštaravimus nedelsiant pateikti susipažinti visiems kreditoriams, pateikti 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimui ir prijungti juos prie kreditorių susirinkimo protokolo. Tačiau administratorė neteisėtai nepateikė šių prieštaravimų kreditoriams ir kreditorių susirinkimui, juos nuslėpė nuo kreditorių bei neprijungė prie susirinkimo protokolo. BUAB „Plienas“ akcininkų sprendimas patvirtinti restruktūrizavimo planą yra neteisėtas dėl to, kad akcininkai daugelį metų nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki pusės įstatinio kapitalo dydžio. Plane nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos iniciatorius ir plano rengėjas yra buvęs įmonės vadovas ir akcininkas G. B.. Tačiau pagal JANĮ 4 straipsnį nemokumo procesą turi teisę inicijuoti tik juridinio asmens vadovas arba kreditorius, tik jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį. Be to, visiškai neįvykdyta JANĮ 8 straipsnyje ir 10 straipsnyje nustatyta ikiteisminė proceso inicijavimo procedūra. Pagal JANĮ 104 straipsnio 1 dalį už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (šiuo atveju administratorė). Todėl G. B. parengtas planas yra niekinis ir negaliojantis. Be to, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Įmonė nemoka einamųjų mokesčių.
3. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teismui pateiktu skundu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Plienas“ 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano projektą išnagrinėjo vadovaudamasi JANĮ, 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikatu „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ Nr. 2014/C 249/01“ (toliau – Gairės), VMI viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtinta Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodika bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V4-6 patvirtintomis Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis. Anot pareiškėjos, įvertinus kreditorių reikalavimų mastą, kyla realių abejonių, ar BUAB „Plienas“ toliau pajėgs optimizuoti veiklą bei tinkamai ir laiku įvykdyti kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo proceso metu. Vadovaujantis VMI duomenimis, 2020 m. spalio 22 d. BUAB „Plienas“ einamųjų įmokų įsiskolinimas buvo 29 292 Eur. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). BUAB „Plienas“ siūlomos restruktūrizavimo priemonės kelia pagrįstų abejonių dėl plano įgyvendinimo realumo ir bendrovės pradinio ir galutinio restruktūrizavimo tikslo pasiekimo. Pareiškėjos vertinimu, planas yra nerealus ir neįgyvendintinas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e2- 559 - 241/2020 nagrinėdamas UAB „Plienas“ prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 35 punkte pažymėjo, kad pakartotinis bendrovės restruktūrizavimo procesas nėra draudžiamas, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Ši teismo nuostata nėra įgyvendinta kreditoriams pateiktame restruktūrizavimo plano projekte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjų skundus tenkino – pripažino negaliojančiu 2020 m. lapkričio 3 d. BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu „Pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą“.
5. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė į bylą pateikė du 2020 m. lapkričio 3 d. BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo protokolus. Palyginęs šių protokolų duomenis trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano projekto“ teismas nustatė neatitikimų dėl balsavusių kreditorių grupių. Nežymiai, bet skiriasi ir balsavimo rezultatai. Abiejų BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano projekto“ nutarimai nesiskiria.
6. Vertindamas, ar nemokumo administratorės padarytos klaidos, surašant kreditorių susirinkimo protokolą, turėjo esminės įtakos kreditorių valiai, teismas nenustatė, kad būtų pažeistos nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei kreditorių susirinkimo protokole būtų nurodytas priešingas nutarimas, t. y. „Nepritarti restruktūrizavimo plano projektui“, dominuojantys kreditoriai (AB SEB bankas ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“) neabejotinai būtų ginčiję tokį nutarimą, tačiau jie atsiliepimuose į pareiškėjų skundus nurodė, kad pritaria 2020 m. lapkričio 3 d. BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo nutarimui.
7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės neatsakingas kreditorių susirinkimo protokolo surašymas sukelia ginčijančių 2020 m. lapkričio 3 d. BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorių nepasitenkinimą ir abejones dėl nemokumo administratorės kompetencijos. Tačiau nutarimas nekeičia kreditorių valios dėl balsavimo, todėl teismas nepripažino buvus esminiams procedūriniams pažeidimams.
8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog BUAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų, nes jai iškelta bankroto byla, kitaip tariant, įmonė yra nemoki. Teismas pažymėjo, kad finansiniai sunkumai nuo bankroto bylos iškėlimo iki šios dienos tik didėja. Bendrovės kreditorių reikalavimai nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 10 d., iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinto kreditorių reikalavimų sąrašo padidėjo net 2,689 mln. Eur (nuo 20 520 344 Eur iki 23 209 598,06 Eur).
9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kurią nutraukė 2011 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi dar kartą iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Kadangi UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano neįvykdė, kreditorių sprendimu Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutraukė restruktūrizavimo bylą. Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, todėl juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad restruktūrizavimo planas yra sudedamoji pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dalis. Pagal JANĮ 104 straipsnio 1 dalį už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas, o šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti reikalavimai restruktūrizavimo planui. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis) ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 107 straipsnio 1 dalis).
10. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo plane nurodoma kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti.
11. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo pagalba negali apsiriboti finansine pagalba, skirta ankstesniems nuostoliams padengti, nepašalinant tų nuostolių priežasčių (Gairių 45 punktas). Tačiau apie tokių priežasčių pašalinimą Restruktūrizavimo plano projekte neišsamiai pasisakyta. Restruktūrizavimo pagalbos atveju reikalinga pateikti įvykdomą, nuoseklų ir visapusišką restruktūrizavimo planą gavėjo ilgalaikiam gyvybingumui atkurti. Bendrovė planuoja išnuomoti arba parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, tačiau restruktūrizavimo planas nėra pagrįstas realiomis sutartimis, o tuo pačiu, augančios pajamos bendrovės restruktūrizavimo laikotarpiu yra tik prognozuojamos, t. y. abejotinas įmonės mokumo atkūrimas, veiklų išsaugojimas ir tolesnis vystymas bei tapimas konkurencinga įmone rinkoje.
12. Numatyti planuojamo restruktūrizavimo rezultatai turėtų būti nurodyti pagrindiniame scenarijuje ir pesimistiniame (arba blogiausio atvejo) scenarijuje (Gairių 45 punktas). Plane nurodyta, kad optimistinis scenarijus yra 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmė. Bendrovė plane nenurodė pesimistinio scenarijaus atvejo, jei negalėtų padengti visų kreditorių reikalavimų per optimistinį 4 metų terminą, kokių veiksmų ji imtųsi. Restruktūrizavimo plane neatsižvelgta į dabartinę pasiūlą ir paklausą atitinkamoje produkto rinkoje (didelė pasiūla ir aktyvi konkurencija nekilnojamo turto rinkoje), neįvertintos neigiamos pasekmės nekilnojamo turto rinkoje dėl valstybėje įvesto karantino COVID-19 infekcijai suvaldyti, neįvertintas lėtesnis gyventojų pajamų augimas, remiantis pagrindinio ir nepalankaus scenarijaus prielaidomis. Plano projekte neįvertinti rizikos veiksniai, neatsižvelgta į tai, kad pastaraisiais metais dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimas tapo tvaresnis, o suteikiamų paskolų apimtys – kur kas mažesnės nei prieš praėjusią krizę (2008 m.).
13. Restruktūrizavimo plano projekte nepateikta detali informacija apie debitorinių įsiskolinimų susidarymo laikotarpį, atliktus veiksmus dėl skolų išieškojimo, numatomus dengimo terminus, tvarką bei realias jų atgavimo galimybes.
14. BUAB „Plienas“ per ketverius restruktūrizavimo metus numato padengti 10,997 mln. Eur kreditorių reikalavimų, o likusią kreditorių reikalavimų dalį arba atidėti po restruktūrizavimo proceso arba nurašyti (tiesa, plane nepateikta informacija, kad šių priemonių taikymui yra gauti atitinkamų kreditorių pritarimai). Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad BUAB „Plienas“ turėtų sugeneruoti įplaukų 10,285 mln. Eur, o patirti 740 tūkst. Eur išlaidų, todėl manytina, kad visų 23,210 mln. Eur planuojamų sumokėti kreditorių reikalavimų BUAB „Plienas“ nepavyks padengti, nepavyks padengti ir plane nurodytų 10,997 mln. Eur.
15. Pagalbos gavėjas, jo akcininkai arba kreditoriai, arba verslo grupė, kuriai jis priklauso, arba nauji investuotojai turi iš nuosavų lėšų skirti reikšmingą įnašą restruktūrizavimo išlaidoms padengti. Nuosavas įnašas paprastai bus laikomas pakankamu, jei jis sudarys 25 proc. restruktūrizavimo išlaidų mažosios įmonės atveju (Gairių 62, 63, 64 punktai). Restruktūrizavimo plano projekte nėra numatyti BUAB „Plienas“ akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą. Plano projekte pažymėta, kad BUAB „Plienas“ planuoja ieškoti investuotojų, tačiau konkrečių sutarčių. Plano projekte paaiškinama, kad tiksliai nėra aišku, kada bus pritrauktas investuotojas, kokios bus investavimo sąlygos, kokia galimo pelno dalis atitektų BUAB „Plienas“ už tolesnio projekto administravimą. Toks finansinės informacijos parengimas remiasi hipotetinėmis prielaidomis apie įvykius ateityje ir vadovybės veiksmus, kurie nebūtinai įvyks ar bus įvykdyti.
16. Iš Restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad, 2020 m. kovo 10 d. duomenimis, nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-1 384 959,00 Eur), kitaip tariant, visi įsipareigojimai, atsiradę 2020 metais, vertintini kaip labai rizikingi. Turėdama neigiamą nuosavą kapitalą nuo 2018 metų, BUAB „Plienas“ ūkinę veiklą vykdo tik kreditorių pinigais, tad kreditoriai faktiškai nebetenka galimybių atgauti paskolintų lėšų. 2018 metų, 2019 metų veiklos nuostoliai tik didėjo, tačiau BUAB „Plienas“ akcininkai, vadovas nesiėmė ir neketina imtis priemonių dėl ABĮ 38 bei 59 straipsniuose reglamentuoto nuosavo kapitalo atkūrimo.
17. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Plienas“ dirba tik vienas darbuotojas ir Restruktūrizavimo plano projekte nėra išsakytos pozicijos dėl darbo vietų skaičiaus didinimo. Restruktūrizavimo plano projekte tik nurodyta, kad darbuotojų skaičius priklausys nuo vykdomų darbo / sutarčių apimčių. Tačiau nėra pateikta nė viena reali sutartis. Teismo posėdžio metu, kuriame buvo keliamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Plienas“, bendrovės akcininkas ir direktorius G. B. patvirtino, kad butai parduodami nuostolingai.
18. Teismas nurodė, kad iš pateikto Restruktūrizavimo plano projekto negalima daryti išvados, kad bus atkurtas BUAB „Plienas“ gyvybingumas, t. y. sėkmingai vykdoma komercinė veikla, įvykdyti skoliniai įsipareigojimai ne tik dominuojantiems kreditoriams.
19. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-559-241/2020, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo (atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą), nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
20. Teismo nuomone, jokios faktinės aplinkybės, galėjusios nulemti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nėra pasikeitusios.
21. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytos visos JANĮ 24 straipsnyje numatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (juridinis asmuo nėra gyvybingas), be to, negalima tvirtinti restruktūrizavimo plano, nes jis neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
22. Atskiruoju skundu atsakovė bankrutuojanti UAB „Plienas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Skundžiama nutartimi teismas turėjo tik patikrinti ginčijamo nutarimo atitikimą įstatymų ir procedūriniams reikalavimams ir, nenustatęs jokių pažeidimų, atmesti pareiškėjų skundus, o ne analizuoti pareiškėjų skunduose nurodomus restruktūrizavimo plano trūkumus ir padaryti nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ginčijamas nutarimas naikintinas dėl neva egzistuojančių restruktūrizavimo plano trūkumų. Ginčijamas nutarimas, kaip tai nurodyta JANĮ nuostatose, tik sudarė prielaidas BUAB „Plienas“ nemokumo administratorei kreiptis į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo, atitinkamai, Klaipėdos apygardos teismas priėmė atskirą 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir joje sprendė restruktūrizavimo plano atitikimą JANĮ nuostatoms bei restruktūrizavimo plano patvirtinimo, restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo klausimą.
22.2. Kreditorių pritarimas BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo planui jokių padarinių kreditoriams nesukuria, o sukuria prielaidas nemokumo administratorei kreiptis į nemokumo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą, todėl ginčijamo nutarimo priėmimas nepažeidžia ir negali pažeisti BUAB „Plienas“ kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
22.3. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos BUAB „Plienas“ iškėlimo, todėl teismas, peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai ir neteisėtai nagrinėjo ginčo dalykui neaktualias JANĮ nuostatas, taip pat taikė neaktualias Gaires, iškraipė civilinėje byloje esančius įrodymus bei konstatavo jų nesant, pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalį, 185 straipsnį), netinkamai išaiškino ir pažeidė materialiosios teisės normas (JANI 55 straipsnį).
22.4. Kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo ne dėl apeliantės prisiimtų naujų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o dėl restruktūrizavimo bylą nutraukus atsiradusios galimybės papildomai reikalauti delspinigių ir palūkanų.
22.5. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra įtvirtinti JANĮ 104 straipsnyje, tad teismas turėjo vadovautis JANĮ nuostatomis, o ne Gairėmis, kurios neaktualios ginčo dalykui.
22.6. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai motyvuojama, neva restruktūrizavimo planas nėra pagrįstas realiomis sutartimis, kadangi teismas ignoravo tokias itin svarbias aplinkybes kaip faktą, jog iškėlus apeliantei bankroto bylą visas įmonės turtas buvo areštuotas, kol nėra iškelta restruktūrizavimo byla, administratorius neturi teisės sudaryti sutarčių su potencialiais investuotojais / teisių perėmėjais. Apeliantė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, turto nuomą, t. y. yra išsaugojusi savo veiklą, apie tai informacija yra pateikta restruktūrizavimo plane. Teismas tai pagrindžiančių įrodymų nevertino.
22.7. JANĮ 104 straipsnyje nėra įtvirtinta reikalavimo restruktūrizavimo plane numatyti pesimistinį scenarijų, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti atitinkami argumentai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
22.8. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai ne tik nepagrįsti, tačiau realybėje egzistuojanti situacija, turinti tiesioginės įtakos apeliantės turto paklausai, yra priešinga, nei nepagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje.
22.9. Informacija apie debitorius restruktūrizavimo plane pateikta laikantis JANĮ 104 straipsnio reikalavimų.
22.10. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai ir teismo pateikiami skaičiavimai cituojami iš jokiais įrodymais nepagrįstų kreditorių skundų dėl ginčijamo nutarimo, net neįvertinta, jog restruktūrizavimo procese gautos pajamos bus didesnės dėl naujos statybos objektų realizavimo.
22.11. JANĮ 104 straipsnyje nėra įtvirtinta reikalavimo restruktūrizavimo plane numatyti akcininkų įnašus į restruktūrizavimo procesą.
22.12. JANĮ nėra numatyta, kad įmonei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, kadangi įmonės kapitalas yra neigiamas.
22.13. Įmonės restruktūrizavimo plane nurodytų dviejų kreditorių nuolaidų vertė (12 212 920,52 Eur) yra daugiau kaip pusė visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kas leidžia teigti, jog šios nuolaidos padės laikinų sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir teismo argumentai, jog faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios.
22.14. Priešingai nei nurodė teismas, įvertinus restruktūrizavimo planą akivaizdu, kad atsiskaitymai bus vykdomi ne tik su dominuojančiais kreditoriais, o su visais BUAB „Plienas“ kreditoriais proporcingai, vadovaujantis JANĮ.
22.15. BUAB „Plienas“ yra gyvybinga įmonė, vykdo ūkinę-komercinę veiklą bei ją planuoja tęsti ir plėtoti ateityje, realizuodama turimus turtinius vienetus bei sukurdama ir realizuodama naujus, o kreditoriams darydama itin reikšmingas nuolaidas; finansinę naudą vykdant restruktūrizavimo planą pajus visi BUAB „Plienas“ kreditoriai.
22.16. Teismas nenurodė, kokių konkrečių JANĮ 104 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų neatitinka BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo planas, nenustatė termino trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis).
22.17. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pagal bendrąją taisyklę teismui nesuteikta teisė spręsti kreditorių kompetencijai priskirtinų klausimi, todėl teismas, nustatęs ginčijamo nutarimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms ar CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, turėjo teisę panaikinti nutarimą ir, nurodęs aiškius trūkumus, perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, tačiau skundžiama nutartimi tiesiog užkirto kelią veiksmingam nemokumo procesui.
23. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G. B. ir B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjų skundų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Nenustatęs jokių esminių procedūrinių pažeidimų, galinčių lemti neteisėto nutarimo priėmimą, teismas neturėjo pagrindo panaikinti teisėtai priimto nutarimo.
23.2. Teismas nenustatinėjo, kaip BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms JANĮ ar kitų įstatytų nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir kaip jis pažeidžia BUAB Plienas“ bei jos kreditorių teisėtus interesus. Išvadą, jog yra pagrindas panaikinti nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, teismas padarė atsižvelgdamas vien į tai, kad neva iš pateikto BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano projekto nėra galimybės spręsti, jog BUAB „Plienas“ gyvybingumas bus atkurtos, o naujos faktinės aplinkybės, galinčios nulemti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, tariamai neegzistuoja. Tokia teismo išvada prieštarauja teismų formuojamai praktikai dėl pagrindų panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Nepaisant to, restruktūrizavimo plano projektas patvirtina BUAB „Plienas“ finansinį gyvybingumą bei objektyvias galimybės įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
23.3. Aplinkybės, dėl kurių ankstesnis BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo procesas nepavyko, šią dieną yra pašalintos, todėl teismas nepagristai sprendė, kad faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą, nėra pasikeitusios.
24. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų skundus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą ir jame išdėstytas priemones, neįvertino specifikos situacijos, kurioje parengtas restruktūrizavimo planas (įmonei iškelta bankroto byla), todėl dalį plano trūkumų (ir priežasčių, kodėl pats teismas jo nepatvirtina) nurodė grįsdamas visiškai neaktualiais ir net neįgyvendinamais bankrutuojančiai įmonei reikalavimais. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad pagal plano turinį restruktūrizavimo procese antrosios eilės kreditorių reikalavimai bus patenkinti plane nurodomomis dalimis, o bankroto procese antrosios eilės kreditorių padėtis būtų daug prastesnė ir laiko, ir skirstomų kreditoriams lėšų prasme.
24.2. BUAB „Plienas“ atveju konstatuoti finansinių sunkumų didėjimą bankroto procese dėl vis kintančio kreditorių finansinių reikalavimo dydžio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įmonė nuo bankroto bylos iškėlimo dėl savo teisinės būklės iš esmės neturi galimybės prisiimti papildomų įsipareigojimų ir didinti kreditinių reikalavimų sumos savo tiesioginiais ir aktyviais veiksmais, juo labiau nulemtais įmonės savininko, buvusio vadovo.
24.3. BUAB „Plienas“ šiuo metu yra bankroto bylos įkarštyje, todėl vertinti jos restruktūrizavimo galimybes ir sieti su mokestinių prievolių vykdymo faktu yra priešinga bankroto proceso tikslams. BUAB „Plienas“ nesant pripažinta likviduojama, neprasidėjus bendrovės turto realizavimo ir lėšų skirstymo kreditoriams procedūroms, mokestinių prievolių vykdymas kreditorei VMI nėra įmanomas.
24.4. Teismo reikalavimas planą pagrįsti realiomis sutartimis atmestinas kaip neįgyvendinamas. Bet kokių „realių sutarčių“ plane nurodymas būtų deklaratyvus ir tiek pat neįrodytas, nesant galimybės jų sudaryti dėl bankrutuojančios įmonės subjektiškumo kliūčių.
24.5. Restruktūrizavimo plano turinys nėra privalomojo pobūdžio ir gali būti koreguojamas. Vien tai, kad restruktūrizavimo plane nėra aptartos plano neįgyvendinimo pasekmės, negali būti pagrindas abejoti restruktūrizavimo plane išvardintomis galimybėmis įmonei grįžti į rinką. Reikalauti iš restruktūrizavimo plano rengėjo išsamaus rinkos įvertinimo nebūtų proporcinga.
24.6. Vertinant faktinių aplinkybių visumą teismui reikėjo nustatyti ne įmonės faktinį gyvybingumą, kuris ir neįmanomas esant iškeltai bankroto bylai, tačiau vertinti pateiktą restruktūrizavimo planą kaip galimybę įmonei atstatyti gyvybingumą ir atnaujinti veiklos vykdymą.
24.7. Teismas neišsamiai įvertino restruktūrizavimo plane numatytas kreditorių nuolaidas ir dėl to klaidingai suprato bendrą kreditinių įsipareigojimų sumos sumažėjimą bei kreditinių reikalavimų dengimo perspektyvas.
24.8. Teismas, ignoruodamas kreditorių rašytinius sutikimus, nustatė tikrovės neatitinkančią aplinkybę dėl kreditorių nuolaidų realumo stokos.
24.9. Restruktūrizavimo plano turinio analizė leidžia konstatuoti pasikeitusias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą. Kreditorių, suteikiančių bankrutuojančiai bendrovei nuolaidų įgyvendinti restruktūrizavimo planą, bendra reikalavimų suma sudaro 92,12 proc. visų bendrovės patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos.
24.10. Didžioji dauguma kreditorių pritaria bendrovės restruktūrizavimui ir tam tikslui pasiekti pasiruošusi suteikti nuolaidų, o mažumos kreditorių interesai užtikrinami jų reikalavimų tenkinimu restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis, priešingai nei būtų bankroto metu. Teismas, formaliai vertindamas planą, atsietai nuo realios teisinės būklės, kurioje yra restruktūrizuotis siekianti bendrovė, panaikino viršijant reikiamą įstatymo daugumą priimtą kreditorių nutarimą dėl šanso išlikti rinkoje BUAB „Plienas“ suteikimo, teikdamas prioritetą šio juridinio asmens pašalinimui iš rinkos per santykinai trumpą bankroto bylos trukmės laiką, neužtikrino geriausių paskesnės eilės nei hipotekos kreditorių interesų.
25. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų skundus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Bankrutuojanti bendrovė turi aiškų planą tolesnės veiklos vykdymui ir pelno generavimui. Lyginant restruktūrizavimo plane analizuojamą kreditorių gaunamą naudą restruktūrizavimo metu – tenkinami 10 997 000 Eur kreditorių reikalavimai, likvidavimo dėl bankroto atveju – 6 282 000 Eur kreditorių reikalavimai, todėl akivaizdu, kad restruktūrizavimo procesas kreditoriams yra reikšmingai naudingesnis.
25.2. Restruktūrizavimo plane buvo aiškiai nurodyta kreditorių bankrutuojančiai bendrovei suteikiamų nuolaidų apimtis bei kreditinių įsipareigojimų įvykdymui skiriama suma – 10 997 000 Eur, šie duomenys pagrįsti išsamiais skaičiavimais dėl planuojamų gauti pajamų, todėl teismo argumentai, neva bankrutuojančiai bendrovei nepavyks padengti plane nurodytų reikalavimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
25.3. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad bankrutuojančios bendrovės finansinė padėtis tik blogėja, kadangi įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas buvo nulemtas objektyvių procesinių aplinkybių, o ne bankrutuojančios bendrovės veiklos.
25.4. Teismas, analizuodamas bankrutuojančios bendrovės gyvybingumą, tinkamai neįvertino, kad bankrutuojanti bendrovė iki šios dienos vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą. Tinkamas vykdomos ir ateityje planuojamos plėtoti bankrutuojančios bendrovės veiklos neįvertinimas lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl bendrovės gyvybingumo.
25.5. Pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje veikia bankrutuojanti bendrovė, dėl COVID- 19 infekcijos buvo trumpalaikiai, panašaus scenarijaus reikėtų tikėtis ir po antrosios COVID-19 bangos. Priešingai nei sprendė teismas, šią dieną egzistuojantys aplinkos veiksniai yra ypatingai palankūs bankrutuojančiai bendrovei tęsti ir plėtoti veiklą nekilnojamojo turto srityje.
25.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojančiai bendrovei yra taikomi bankroto proceso apribojimai, dėl ko nepagrįstai suabsoliutino restruktūrizavimo proceso metu planuojamų gauti pajamų pagrindimą realiomis sutartimis.
25.7. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Gairių nuostatomis spręsdamas bankrutuojančios bendrovės restruktūrizavimo klausimą JANĮ kontekste.
25.8. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, restruktūrizavimo plane informacija apie debitorius buvo nurodyta laikantis JANĮ 104 straipsnio reikalavimų. Be to, nei akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą, nei neigiamas nuosavas kapitalas nėra kriterijai, kurie būtini pagal JANĮ reikalavimus ar kurie savaime nulemtų sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybių.
25.9. Priešingai nei ankstesniuose bankrutuojančios bendrovės restruktūrizavimo procesuose, kreditorių daugumos realių nuolaidų (12 212 920,52 Eur) suteikimas lemia faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimą.
26. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Plienas“ atsiliepimu į suinteresuotų asmenų G. B. ir B. B., AB SEB banko, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti.
27. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovės bankrutuojančios UAB „Plienas“, suinteresuotų asmenų G. B. ir B. B., UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. BUAB „Plienas“ byloje susiklostė beprecedentė situacija, kai kreditorių skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas ir nemokumo administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisme buvo nagrinėjami atsietai (atskirai išskiriant nuo pagrindinės bylos ir ne vienu metu) nuo šiuo nutarimu pagrįsto administratorės prašymo teismui patvirtinant restruktūrizavimo planą nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Nagrinėdamas restruktūrizavimo plano nuostatas abiejose bylose teismas nukrypo nuo suformuotos teisės normų taikymo praktikos ir sudarė galimybes tarpiniams skundams dėl plano tvirtinimo, o ne sukoncentravo juos vienoje byloje galutinėje teismo pritarimui ar nepritarimui patvirtintam planui stadijoje.
27.2. Klaidingai ir nepagrįstai būtent šioje byloje analizuodamas plano turinį, teismas padarė neatitinkančias bylos dokumentų ir faktinių aplinkybių išvadas dėl galimybės kelti BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą.
27.3. Ginčijamą nutarimą apskundė antrosios eilės kreditoriai, kurių reikalavimų tenkinimui tam tikra dalimi iš karto, pirmaisiais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais, yra numatytos lėšos ir jos yra realios, kadangi būtų panaudotos jau sukauptos BUAB „Plienas“ sąskaitoje lėšos su tam gautu užstato kreditoriaus sutikimu. Teismui panaikinus minimą nutarimą ir iš esmės užkirtus kelią BUAB „Plienas“ pereiti į restruktūrizavimo stadiją bei toliau tęsiantis bankroto procedūrai, antrosios eilės kreditorių reikalavimai bus tenkinami JANĮ numatyta tvarka, kas, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydį ir priverstinio pardavimo turto numanomas kainas, nėra garantuota.
27.4. Pastarojo bandymo iškelti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą esminis ar bent vienas iš esminių aspektų, teismų pripažintas neigiamomis siekiamam rezultatui aplinkybėmis, buvo neva nepakankami (stokojantis realumo) nuolaidas suteikiančių kreditorių patvirtinimai. Tačiau šiuo atveju plane nurodomų teikiamų nuolaidų realumą pagrindiniai didieji kreditoriai patvirtino balsuodami už planą, taip pat jų patvirtinimai yra išreikšti atskiruose raštuose.
28. Pareiškėjos UAB „Luodė“, UAB „Perdanga“ atsiliepimu į atsakovės bankrutuojančios UAB „Plienas“, suinteresuotų asmenų G. B. ir B. B., AB SEB banko, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime, kurį palaiko pareiškėjos UAB „Ladavas“ ir UAB „Antetas“, nurodomi šie argumentai:
28.1. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šioje byloje jau buvo išnagrinėtas, todėl 2020 m. lapkričio 11 d. pateiktas pareiškimas su prašymu patvirtinti iš esmės analogišką restruktūrizavimo planą yra tapatus ieškinys jau išnagrinėtam šioje byloje, dėl kurio priimta nutartis yra įsiteisėjusi.
28.2. Kreditorių susirinkimo metu nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos susirinkimo darbotvarkės papildymo tvarkos, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, šie procedūrų pažeidimai yra reikšmingi ir galėjo lemti neteisėto nutarimo priėmimą.
28.3. Nėra įvykdyta JANĮ 8 straipsnyje ir 10 straipsnyje nustatyta ikiteisminė proceso inicijavimo procedūra – susitarimų dėl pagalbos sudarymas su kreditoriais, pateikti tik 2 didžiausių kreditorių susitarimai dėl pagalbos, o kitiems antros eilės kreditoriams, tarp jų ir VMI bei Sodrai, susitarimai dėl pagalbos apskritai nebuvo siunčiami. Plane nustatytos antros eilės kreditorių nuolaidos yra neteisėtai buvusio įmonės vadovo, neturinčio jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu, vienašališkai sudaryti sandoriai, neturintys jokios teisinės galios.
28.4. Kreditorių susirinkimo patvirtintas ir teismui pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas yra neteisėtas, niekinis ir negaliojantis dėl netinkamo plano rengėjo, nesilaikytų akcijų sutartinio įkeitimo 11 punkto reikalavimų, akcininkų daugelį metų nevykdytos ABĮ įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki pusės įstatinio kapitalo dydžio. Dėl šių aplinkybių egzistuoja savarankiškas pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) pripažinti UAB „Plienas“ akcininkų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą patvirtinti BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo planą niekiniu ab initio (nuo sudarymo momento).
28.5. BUAB „Plienas“ yra visiškai negyvybinga įmonė, priimta teismo nutartis likviduoti įmonę, todėl nėra įvykdytos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti.
28.6. BUAB „Plienas“ nemoka einamųjų mokesčių, todėl restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu.
28.7. Restruktūrizavimo plane, nesivadovaujant Gairių 45 punktu, nenumatyti jokie bendrovės akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą. Plane tik abstrakčiai užsiminta, kad įmonė planuoja ieškoti investuotojų, tokia galimybė būtų svarstoma teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jokių pagrįstų sutarčių ar susitarimų plane nepateikta. Taip pat plane nėra pateikta jokio VMI sutikimo dėl nuolaidų suteikimo.
28.8. Planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, plane pateikti neteisingi duomenys apie turimą turtą, planas parengtas su klaidomis ir neatitikimais, plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
28.9. Hipotekos kreditorė AB SEB bankas visą restruktūrizavimo laikotarpį visiškai nekontroliavo ir nereikalavo, kad akcininkai ir susijusios įmonės tinkamai vykdytų kreditavimo ir subordinavimo sutarčių sąlygas. Plane nėra nenumatyta jokios priemonės, kad įmonė įvykdytų kreditavimo ir subordinavimo sutarčių sąlygas, nėra numatyta jokia banko kontrolė dėl šių sąlygų vykdymo. Banko pozicija restruktūrizavimo klausimu yra nenuosekli.
28.10. Nėra pateikta jokio banko sutikimo dėl antrosios eilės kreditorių reikalavimų dengimo ir įmonės veiklos finansavimo iš bankui įkeisto turto pardavimo lėšų, todėl planas yra neįgyvendinamas. Banko sutikimas dėl nuolaidų de facto (faktiškai) yra negaliojantis, nes įmonei jau yra iškelta bankroto byla.
28.11. Kreditorės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ sutikimas dėl nuolaidų yra sąlyginis ir šią dieną negaliojantis. Plane numatytos išskirtinės sąlygos padengti šios kreditorės reikalavimą didesne suma nei pats reikalavimas ir anksčiau nei kitų antrosios eilės kreditorių.
28.12. Plane nurodyto turimo turto vertės, 10 454 892,29 Eur, užtenka padengti tik 45,05 proc. teismo patvirtintų reikalavimų. Plane pateiktos apskritai nerealios ir padidintos turto pardavimo kainos.
28.13. Administratorės pateiktoje išvadoje nėra jokios plano finansinės analizės, kuri padėtų nustatyti, ar praeityje juridinio asmens vadovų priimti sprendimai buvo tinkami ir tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus; neteisingai nurodoma, kad planas ir jame numatytos priemonės atitinka JANĮ reikalavimus, kad bankas atsisako savo reikalavimo dalies, nes ją reikės dengti po plano termino pabaigos, o iš kokių lėšų bus dengiama nukelta atidėta banko reikalavimo dalis, plane nenurodyta; nenurodyta, kad plano dalis dėl antros eilės kreditorių reikalavimų dengimo yra neįgyvendinama, nes jokio banko sutikimo iš jam įkeisto turto pardavimo lėšų dengti antros eilės reikalavimus nėra pateikta. Administratorė užėmė pasyvią poziciją, nors galėtų padėti derinti skirtingus interesus.
28.14. Galimybę įmonei pradėti naują restruktūrizavimo procesą ir plane numatytomis priemonėmis padengti kreditorių reikalavimus jau ne kartą išnagrinėjo ir paneigė teismai įsiteisėjusiomis nutartimis.
29. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atsakovės bankrutuojančios UAB „Plienas“ atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Vadovaujantis JANĮ 104 straipsnio 3 dalimi, restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas nustato Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V4- 6 patvirtino Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), kurių III dalyje „Restruktūrizavimo planas“ 1 punkte „Bendra informacija“ nurodyta, kad juridinio asmens restruktūrizavimo planas turi atitikti 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikato „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti Nr. 2014/C 249/01“ nuostatas.
29.2. Pagal Rekomendacijų 4.4 punktą „Juridinio asmens pajamos“ restruktūrizavimo plane privaloma nurodyti tiek esamas, tiek naujai sudarytas sutartis, tiek planuojamas nutraukti sutartis, jų sudarymo datą, šalis, kainas (vertes) ir duomenis apie jų vykdymą.
29.3. Vadovaujantis JANĮ nuostatomis restruktūrizuojama bendrovė privalo mokėti visas einamąsias įmokas, tačiau bendrovė to nedaro.
29.4. Teismas atsižvelgė į pareiškėjų skunduose nurodytus reikšmingus aspektus, motyvus ir aplinkybes, pateiktus įrodymus, jų neignoravo, todėl tai nulėmė pagrįstos ir teisėtos nutarties priėmimą.
29.5. Teismas, vertindamas BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, pagrįstai nustatė, kad priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ir dėl to nepažeidė bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupių teisėtų interesų.
29.6. Aplinkybė, jog du kreditoriai: AB SEB bankas ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, balsavo už ginčijamo nutarimo priėmimą ir taip prisidėjo prie jo priėmimo, pati savaime nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tokiu atveju dar turi būti įvertinama, ar priimtas nutarimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ar jis akivaizdžiai neprieštarauja bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesams. Tokios pozicijos laikėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.
30. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuotų asmenų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime pakartoja dalį atsiliepime į atsakovės bankrutuojančios UAB „Plienas“ atskirąjį skundą pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad, bendrovei turint tokį neigiamą nuosavą kapitalą, neįmanoma pritraukti investuotojų, gauti paskolų ar bendrovės veiklai naudojamų licencijų bei dalyvauti konkursuose ir viešuose pirkimuose.
31. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime pakartoja dalį atsiliepimuose į kitų byloje dalyvaujančių asmenų atskiruosius skundus pateiktų argumentų, papildomai nurodo šiuos:
31.1. Apeliantė daro neteisingą išvadą, kad esant iškeltai bankroto bylai juridinis asmuo yra jo likvidavimo ir pašalinimo iš rinkos subjektų procese, todėl jo restruktūrizavimo galimybes vertinti ir sieti su mokestinių prievolių vykdymo faktu yra priešinga bankroto proceso sampratai, ir mokestinių prievolių mokėjimas VMI yra neįmanomas. Vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 3 dalimi iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo privalo mokėti visas einamąsias įmokas, pagal JANĮ 63 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdydamas ūkinę komercinę veiklą moka visus einamuosius mokėjimus, tačiau bendrovė to nedaro.
31.2. JANĮ 61 straipsnyje numatyta, kad nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į sutarties ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir kreditoriams, nusprendžia, ar tęsti sudarytas sutartis iki nemokumo bylos iškėlimo ar jas sustabdyti bei tęsti ūkine komercinę veiklą ar ne. Be to, JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatytos paskirto nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos.
32. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti galioti. Pareiškėjos teigimu, skunde išdėstytos aplinkybės neįrodo, kad bendrovė vykdydama restruktūrizavimo planą būtų pajėgi atkurti mokumą. Atsiliepime pakartoja kitus atsiliepimuose į kitų byloje dalyvaujančių asmenų atskiruosius skundus pateiktus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas (pripažintas negaliojančiu) kreditorių susirinkimo nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
35. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
36. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
37. Byloje ginčijamu nutarimu kreditoriai (įstatyme nustatyta jų dauguma) pritarė restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigojo nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundą išanalizavęs pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų, kurie būtų galėję lemti apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūros nesilaikymą. Nors atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėjos UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ nurodo, kad nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos susirinkimo darbotvarkės papildymo tvarkos, o susirinkimo metu taip pat buvo pažeistos kreditorių teisės pasisakyti darbotvarkės klausimais, užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus, pareikšti savo nuomones ir prieštaravimus dėl siūlomo tvirtinti restruktūrizavimo plano, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nėra skundžiama kreditorių susirinkimo nutarimo atitikimo procedūriniams reikalavimams aspektu, kita vertus, pareiškėjos nepagrindžia, kaip jų nurodomi galimi pažeidimai galėjo lemti neteisėto nutarimo priėmimą – pareiškėjos prieštaravimą dėl siūlomo tvirtinti restruktūrizavimo plano galėjo pareikšti balsuodamos prieš ginčijamo nutarimo priėmimą, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, nustatė, kad nemokumo administratorės padarytos klaidos, surašant kreditorių susirinkimo protokolą, neturėjo esminės įtakos kreditorių valiai.
39. Teismų praktikoje, aiškinančioje anksčiau galiojusio ĮRĮ nuostatas, yra pažymėta, kad pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013).
40. Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai. ĮRĮ nustatytas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018).
41. JANĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio 2 dalis).
42. Taigi pagal JANĮ nustatytą teisinį reguliavimą taip pat nėra reikalaujama, kad restruktūrizavimo plano projektui pritartų visi įmonės kreditoriai.
43. Kitas aktualus teisinis reguliavimas taip pat nėra iš esmės pasikeitęs, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir pagal JANĮ kreditoriai turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui ar nepritarti, o toks kreditorių valios išreiškimas savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu kitaip (prieš restruktūrizavimo plano projektą) balsavusių kreditorių ar kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
44. Pagal teismų praktiką, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus), neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, kad (kas aktualu nagrinėjamu atveju) kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 94- 823/2020 23 punktas).
45. Taigi kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo plano projektui savaime tiesioginės (neigiamos) įtakos kitų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams neturi, tokią įtaką galėtų turėti tik teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, todėl kreditorių mažumos teisės restruktūrizavimo (nemokumo) byloje ginamos teismui sprendžiant dėl pateikto restruktūrizavimo plano tvirtinimo (žr. nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. JANĮ 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Taigi ginčijamo nutarimo dalis, kuria nemokumo administratorius įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą, būdama iš esmės įstatymo nuostatų atkartojimu, taip pat negali būti vertinama kaip pažeidžianti pareiškėjų teises.
47. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindų byloje nenustatyta.
48. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, imdamasis analizuoti, ar yra įstatyme įtvirtinti restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įskaitant, restruktūrizavimo plano tvirtinimo, pagrindai, ir tai lėmė neteisingą klausimo išnagrinėjimą.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso perspektyvos, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo. Tokia patikra atliekama ribotai, retrospektyviai, iš esmės labiau vertinant būtent procedūrinio pobūdžio aspektus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą nutarimą nenustatyta, o kreditorių daugumos pozicija pritarti restruktūrizavimo plano projektui nėra pagrindas spręsti, kad tuo yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, teisėti interesai, bendrieji teisės principai ir (ar) viešasis interesas. JANĮ 43 straipsnio 1 punkte įtvirtinta kreditorių teisė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose ir taip spręsti, kaip atkurti įmonės mokumą.
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu. Priešingu atveju būtų sudarytos galimybės dubliuotis restruktūrizavimo procedūroms, vilkinti procesą ir pertekliniam bylinėjimuisi. Tad kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, o kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritariam restruktūrizavimo planui, teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Taigi pareiškėjų argumentai dėl restruktūrizavimo plano teisėtumo, tinkamumo ir pagrįstumo (taip pat kiti argumentai, susiję su sąlygų iškelti restruktūrizavimo bylą (ne)buvimu) nagrinėtini plano teisminio tvirtinimo metu, teismui sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnio 2 dalis), ir, kaip matyti iš atsakovės bankroto bylos medžiagos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tiek dėl restruktūrizavimo plano atitikties įstatymo reikalavimams, tiek dėl kitų restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (be kita ko, įmonės gyvybingumo) pasisakyta kitoje tą pačią dieną pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje, kuria išnagrinėtas nemokumo administratorės pateiktas prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui nurodant iš esmės tuos pačius kaip ir skundžiamoje nutartyje motyvus. Tad pirmiau nurodyti teisiniai argumentai dėl restruktūrizavimo (nemokumo) procedūrų dubliavimosi ir perteklinio bylinėjimosi išlieka aktualūs.
52. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundus atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
55. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Plienas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjų UAB „Luodė“, UAB „Perdanga“, UAB „Ladavas“, UAB „Vlastona“ ir UAB „Antetas“ skundą parengimą. Nurodyta suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl atitinkamai sumažinama, priteisiant atsakovei iš pareiškėjų po 111,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (559,40 Eur / 5) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ bei G. B., teismui tenkinus jų atskiruosius skundus, grąžinamas už atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis. Teismas išaiškina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
57. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė bankrutuojanti UAB „Plienas“ patyrė 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą. Nurodyta suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl atitinkamai sumažinama, priteisiant atsakovei iš visų pareiškėjų po 96,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (581,92 Eur / 6) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“, uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“, uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iš pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“, uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“, uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“ po 111,88 Eur (vienas šimtas vienuolika eurų, 88 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iš pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“, uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“, uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po 96,98 Eur (devyniasdešimt šeši eurai, 98 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) 38 Eur (trisdešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21606398 per akcinę bendrovę SEB banką, mokėtojas – K. S..
Grąžinti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (juridinio asmens kodas 263264570) 38 Eur (trisdešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1813 per akcinę bendrovę Swedbank, mokėtojas – I. B..
Grąžinti suinteresuotam asmeniui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu (operacijos numeris 60332660).
Teisėja Vilija Mikuckienė