Administracinė byla Nr. eI-463-342/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01025-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.35.3; 1.38; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant  teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Adrenalino parkas“ atstovei advokatei Jūratei Juodienei, atstovui N.A.,

2016 m. sausio 13 d. viešame posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Adrenalino parkas“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „Adrenalino parkas“ (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-06-16 raštą Nr. (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-06-09 įsakymu Nr. A1-547 suformuotos darbo grupės „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėjimo“ 2015-06-03 ir 2015-06-10 posėdžių protokolų dalis, kuriomis nuspręsta nepritarti pareiškėjos 2015-05-25 prašymui; 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių visiškai patenkinti pareiškėjos 2015-05-25 prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2015-07-23 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl 2015-06-16 sprendimo (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Paaiškina, jog 2015-05-25 pateikė prašymą dėl žaidimų aikštelės įrengimo, prašydama suteikti leidimą 4 metams vykdyti žaidimų veiklą bei prekiauti adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog yra žemės sklypo dalies (apie 14 arų), adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Atsakovė byloje skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodama tuo, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi draudžiama organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius žemės sklype,  taip pat neparengtas ir negautas statybą leidžiantis dokumentas, nenurodytos tikslios išsinuomoto žemės sklypo dalies ribos, neužtikrinta kultūros paveldo vertybių – vilos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato apžvalga. Nesutinka su priimtu sprendimu. Nurodo, jog jos prašymas buvo nagrinėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-06-09 įsakymu Nr. A1-547 suformuotos darbo grupės „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėjimo“ 2015-06-03 ir 2015-06-10 posėdžiuose ir jų pagrindu priimtas byloje skundžiamas sprendimas. Argumentuoja, jog jai nebuvo pateikti minėtos darbo grupės posėdžių protokolai. Mano, jog prašymą išnagrinėjo neįgaliotas subjektas, kadangi darbo grupė yra nekompetentinga ir teisės aktais neįgaliota nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose bei teikti išvadas.  Akcentuoja, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą, leidimą prekiauti ar teikti paslaugas išduoda Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, o ne darbo grupė, todėl nagrinėjamu atveju pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis. Mano, kad nagrinėjant jos pateiktą 2015-05-25 prašymą buvo pažeista prašymo nagrinėjimo procedūra. Pabrėžia, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis: 2015-05-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius ginčo žemės sklype, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu minėta nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta (2015-06-08 Palangos miesto apylinkės teismo nutartis). Mano, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis – projekto neparengimas. Argumentuoja, jog 2015-05-25 prašymo pateikimo metu buvo pateikti leidimai, atitinkantys Taisyklių priedo Nr. 1 formą.  Prašo kaip nepagrįstą atmesti atsakovės argumentą, jog dėl prašomų žaidimų aikštelės įrenginių įrengimo yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi nurodyti įrenginiai nėra statiniai ir pastatai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, taip pat argumentą, jog pareiškėjas nenurodė tikslių išnuomoto žemės sklypo ribų. Pabrėžia, jog su prašymu buvo pateiktas išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir žemės nuomos sutartis bei projektas. Mano, kad skundžiamame sprendime nurodytas prašymo netenkinimo argumentas – kultūros paveldo vertybių neužtikrinimas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Paslaugų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies. Argumentuoja, jog atsakovė ankstesniais sprendimais išduodavo leidimus prekybai, todėl mano, jog esant nepasikeitusiam teisiniam reguliavimui, nesant konkrečiai apibrėžtų leidimų prekybai išdavimo kriterijų, atsakovė piktnaudžiauja viešuoju administravimu, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama išduoti leidimus prekybai tokiomis pačiomis arba labai panašiomis sąlygomis. Akcentuoja, jog atsakovė kiekvieną kartą kreipiantis prašymais dėl leidimų išdavimo nurodo vis kitas atsisakymo tenkinti prašymus priežastis. Mano, jog atsakovė pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Konstitucijos 5 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, Paslaugų įstatymo reikalavimus. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių patenkinti 2015-05-25 prašymą išduoti leidimą prekybai prašyme numatytiems įrenginiams eksploatuoti 4 metų laikotarpiui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisės aktais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Atstovas N. A. paaiškino, jog bendrovė daugiau kaip 10 metų teikia paslaugas Palangoje. Visada iš anksto atsakovei yra teikiami prašymai dėl leidimų išdavimo, tačiau atsakovė ne laiku atsako į prašymus arba iš vis neatsako ir kaskart, gavus savivaldybės atsakymą, yra neaiškūs sprendimų motyvai.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Mano, jog ginčijamu sprendimu atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti leidimą vykdyti veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadangi sklypo savininkams  uždrausta organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius (žaidimo automatus, kino teatrą).

Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovė tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-06-16 sprendimo Nr. (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-06-16 sprendimu Nr. (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“, nuspręsta nepritarti prašymui vykdyti žaidimų veiklą bei prekiauti, t.y. atsisakyta išduoti leidimą, nurodant priežastis: 1) Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi uždrausta organizuoti ir vykdyti veiklą; 2) UAB „Adrenalino parkas“ turi atlikti veiksmus: parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, teikti prašymą dėl leidimo prekybai išdavimo, nurodant tikslias išnuomoto sklypo dalies ribas, pateikti pakoreguotą architektūrinį žaidimų aikštelės sprendimą, užtikrinant kultūros paveldo vertybių – vilos (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) pastato apžvalgą.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame išreikšta viešojo administravimo institucijos valia – neišduoti leidimo, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Prekybos viešose vietose taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktas nustato, jog leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra priskirtas prie savarankiškų savivaldybės funkcijų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimų, licencijų išdavimas yra administracinė paslauga, o administracines paslaugas pagal to paties straipsnio 2 dalį teikia tik viešojo administravimo subjektai ir tai priskirtina prie viešojo administravimo srities (5 straipsnio 3 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktas nustato, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas. Taisyklės, nustatančios prekybos viešosiose vietose Palangos miesto savivaldybėje teisinį reguliavimą, yra patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T2-58 (redakcija, galiojusi iki 2015-12-23, ginčijamo sprendimo priėmimo metu). Taisyklių 3.16 punktas leidimą apibrėžia kaip Tarybos nustatyta tvarka išduotą dokumentą, suteikiantį teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose.

Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose leidimus (nemokamus) prekiauti ar teikti paslaugas išduoda Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Šio punkto pastaboje nurodyta, jog dėl leidimo išdavimo į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių kreipiasi žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės nuomotojas ar asmuo, turintis žemės nuomos sutartį, įregistruotą viešajame registre, ir pateikia dokumentus, nurodytus Savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015-05-21 Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė prašymą dėl žaidimų aikštelės įrengimo, prašydama įmonei suteikti leidimą 4 metams vykdyti žaidimų veiklą bei prekiauti, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikti dokumentai: pasiūlymas dėl teritorijos infrastruktūros gerinimo, užpildytos schemos-leidimai, nuomos sutarties kopija, įmonės registravimo pažymėjimas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Pagal byloje pateiktą 2014-09-17 nuomos sutartį pareiškėjas nuomoja 14 a. žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį nuomotojai O.V.B., adresu (duomenys neskelbtini). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė byloje skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti prašymą išduoti leidimą dėl žaidimų aikštelės įrengimo, nurodydama aukščiau paminėtas priežastis dėl teismo nutarties, kuria uždrausta organizuoti ir vykdyti veiklą bei dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo. Taigi, sprendžiant ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjai, teismas privalo įvertinti skundžiamame sprendime išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.

Teismų informacinės sietemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms M.R. ir O.V.B., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-10-3-00399-2015-5) patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms M.R. ir O.V.B. organizuoti ir vykdyti veiklą - eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) 0,4450 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Būtent minėta priežastis buvo sprendimo netenkinti prašymo išduoti leidimą vienas iš motyvų. Tačiau teisėjų kolegija vertina tai, kad sprendimo priėmimo dieną (2015-06-16) atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nutartimi tenkino atsakovės O.V.B. atskirąjį skundą ir panaikino minėtą 2015-05-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį, ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Tokiu būdu paneigiama atsakovo skundžiamame sprendime nurodyta priežastis, jog minėto teismo nutartimi uždrausta sklype organizuoti ir vykdyti veiklą  - eksploatuoti įrenginius, todėl negali būti išduodamas leidimas vykdyti veiklą.

Antrasis atsisakymo tenkinti prašymą išduoti leidimą motyvas – pareiškėja neatliko veiksmų, t.y. norint gauti leidimą, būtina parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, jį gavus, teikti prašymą dėl leidimo prekybai išdavimo, nurodant tikslias išnuomoto sklypo dalies ribas, pateikti pakoreguotą architektūrinį žaidimų aikštelės sprendimą, užtikrinant kultūros vertybių – vilos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato apžvalgą. Vertinant šių motyvų pagrįstumą teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tai, jog Taisyklės nereglamentuoja, kokie dokumentai turi būti pateikiami, norint gauti leidimą teikti paslaugas. Taisyklių 6 punkte nurodytas tik subjektas, išduodantis tokius leidimus - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, o šio punkto pastaboje nurodyta, jog į šį skyrių kreipiamasi dėl leidimo išdavimo. Pastaboje nurodyta, jog dokumentai, pateikiami su prašymu, nurodyti savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius). Tuo tarpu Taisyklės plačiau reglamentuoja tik Rinkliavų skyriaus išduodamų leidimų išdavimo tvarką, išvardina reikiamus pateikti dokumentus, o Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduodamų leidimų išdavimo tvarka Taisyklėse nereglamentuota. Interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) informacijos apie Taisyklių 6 punkte nurodytų leidimų išdavimo tvarką, reikalaujamus pateikti dokumentus ir kitos informacijos nėra. Taisyklių 6 punkto pastaboje nurodytos interneto svetainės adresu pateikta informacija tik apie adresų suteikimą ir keitimą, parengto teritorijų planavimo dokumento registravimą teritorijų planavimo registre, parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą, derinimą Teritorijų planavimo komisijoje ir Nuolatinėje statybos komisijoje, planavimo sąlygų sąvado išdavimą, statinio specialiųjų architektūrinių reikalavimų nustatymą ir išdavimą, žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projekto patvirtinimą, reklamos derinimą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą ir atitinkamos prašymų formos. Atsižvelgiant į tai, jog Taisyklių 6 punkte nurodytų leidimų išdavimo tvarka nereglamentuota ir nėra skelbiamos aktualios informacijos šiuo klausimu ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. 1V-644 patvirtintų Administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo rekomendacijų, bei į tai, jog leidimų išdavimas yra administracinė paslauga, teisėjų kolegijos nuomone turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), kurių 2 punkte ir įtvirtinta, jog prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją) (...). Pažymėtina, jog ir pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nors pareiškėja skundą argumentuoja Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatomis, tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-2102/2012 yra konstatavęs, kad pagal teisinių santykių pobūdį (analogiškų, kaip ir nagrinėjamu atveju – dėl savivaldos institucijos atsisakymo išduoti leidimą prekybai) Paslaugų įstatymas netaikytinas. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta institucijos pareiga bendradarbiauti su prašymą pateikusiu asmeniu ir nurodyta, jog jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija.

Atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėja privalo nurodyti tikslias išnuomoto žemės sklypo dalies ribas. Iš faktinių bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja atsakovei kartu su prašymu buvo pateikusi nuomos sutartį kartu su priedu, kuriame aiškiai nurodytos išnuomojamo žemės sklypo ribos. Darytina išvada, jog atsakovė nepagrįstai nurodė minėtą prašymo netenkinimo priežastį. Darant prielaidą, jog pateiktame žemės sklypo plane nubuvo pateikta atsakovei aktuali informacija, atsakovė turėjo pareigą bendradarbiauti vadovaujantis Prašymo nagrinėjimo taisyklių 36 punktu ir pareikalauti pateikti papildomą informaciją. Taip pat vertintina tai, jog atsakovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis reikalaujama parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikti pakoreguotą architektūrinį žaidimų aikštelės sprendimą, užtikrinant kultūros paveldo vertybių – vilos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato apžvalgą. Nenurodyta, kodėl atrakcionams reikalaujama gauti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. atsakovė privalėjo apibrėžti, kokiu daiktu laikytini atrakcionai (kilnojamuoju, nekilnojamuoju), nurodyti teisinį pagrindą (Statybos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai), kuris pagrindžia, jog prašomiems atrakcionams įrengti yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat  nenurodė faktinių duomenų, kurie pagrindė tokio reikalavimo būtinybę. Taip pat teisėjų kolegija vertina ir faktinę aplinkybę, jos pareiškėja  su atsakove bandė ginčą išspręsti taikiai ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu pateikė dar du atsakovės atsakymus dėl prašymo išduoti leidimą vykdyti veiklą. Iš 2016-01-07 sprendimo Nr. (4.27)-23-23 bei 2015-12-01 sprendimo Nr. (8.6)-D3-17-17562 (b.l. 7-8) nustatyta, jog atsakovė nurodė vėl kitas prašymo netenkinimo priežastis, pvz.: suplanuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos kampą numatant maksimalų apželdinimą, vizualinės taršos sumažinimui sugrupuoti įrenginius, mažinti jų užstatymo plotą, sklype planuoti ne daugiau kaip 11 įrenginių ir kt. Nors šie sprendimai ir nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas, tačiau tokių sprendimų priėmimas patvirtina atsakovės sprendimų nemotyvavimą, veiksmų nenuoseklumą.  Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. 

Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai sprendimo netenkinti prašymo išduoti leidimą vykdyti veiklą priėmimui. Ginčijamas sprendimas nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą prekybai.

Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog 2015-05-21 prašymą išduoti leidimą išnagrinėjo neįgaliotas subjektas – darbo grupė prašymams dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėti. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad prašymus nagrinėja Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog jį pasirašė V.D., kuris yra šio skyriaus vedėjo pavaduotojas. Aplinkybė, jog prašymas išnagrinėtas 2015-06-03 ir 2015-06-10 darbo grupės posėdžiuose, nedaro įtakos jo teisėtumui. Teismo vertinimu, savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija yra sudaryti darbo grupes įvairiems klausimams nagrinėti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-06-16 sprendimas Nr. (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja UAB „Adrenalino parkas“ skundu  prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją patenkinti 2015-05-21 prašymą, t.y. išduoti leidimą prekybai. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę patenkinti prašymą ir išduoti leidimą prekybai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pilnai neatlikusi prašymo nagrinėjimo procedūrų ir konkrečiai bei aiškiai nenurodžiusi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti, nesiėmė visų priemonių priimamo sprendimo teisėtumui garantuoti, todėl įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-21 prašymą. Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-21 prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo priėmimo dieną yra pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl prekybos viešosiose vietose Palangos savivaldybėje (2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-348), tačiau vertinant tai, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas reiškia, jog atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis), grąžinama į situaciją, buvusią iki sprendimo priėmimo, atsakovė pareiškėjos prašymą privalo išnagrinėti remdamasis ankstesniu teisiniu reglamentavimu, numatytu Taisyklėse.

Pareiškėja skundu prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamos trys pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-668/2011).

Kadangi byloje nepateiktas pareiškėjos rašytinis prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu (nenurodyta konkreti suma už atskirtus procesinius veiksmus), teismas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Išaiškintina, jog remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, suinteresuota šalis turi teisę teismui paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjos UAB „Adrenalino parkas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-06-16 sprendimą Nr. (4.27)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti UAB „Adrenalino parkas“ 2015-05-21 prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo (žaidimų aikštelės įrengimo).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                     Aušrelė Mažrimienė

                                                                                     Remigijus Arminas

                                                                                     Dalia Gumuliauskienė