Civilinė byla Nr.e2-11059-545/2021

Teisminio proceso 2-68-3-06164-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.18

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2021 m. birželio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

 sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovo UAB „Lengvas būdas“ atstovas advokatui Dariui Sauliūnui,

atsakovui V. Ž.,

atsakovei T. K., atsakovės atstovei advokatei Renatai Janušytei,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lengvas būdas“ ieškinį atsakovams V. Ž. ir T. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, –

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Lengvas būdas“, į. k. 300905761, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti iš negaliojančia 2019-02-26 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. Ž. nuosavybės teise perleido atsakovei T. K. nekilnojamąjį turtą: a) 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); d) 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); e) 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); f) 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); g) 1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas prašo taikyti restituciją, t.y. įpareigoti atsakovę T. K. grąžinti pagal 2019-02-26 d. dovanojimo sutartį gautą nekilnojamąjį turtą ieškovo UAB „Lengvas būdas“ reikalavimams patenkinti bei atitinkamai pakeisti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro įrašą bei priteisti ieškovui UAB „Lengvas būdas“ solidariai iš atsakovų V. Ž. ir T. K. visas bylinėjimosi išlaidas- 80 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato teisinei pagalbai- 2460,18 Eur (2206,08 Eur+254,10 Eur) advokato išlaidų (b.l. 1-8, 29, 37).

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1437-845/2019 pagal ieškovo UAB „Lengvas būdas“ ieškinį atsakovams BUAB „Novelita“, UAB „BMK Leidykla“ bei V. Ž. dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo 2019-09-19 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovo V. Ž. priteisė 2000,00 Eur kompensaciją ir 1241,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (toliau – Sprendimas). Apeliacinės instancijos teismas 2020-04-21 d. nutartimi panaikino Sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo BUAB „Novelita“ ir likusį sprendimą paliko nepakeistą.

Įsiteisėjus Sprendimui šioje dalyje 2020-01-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-1437-845/2019.

2020-01-13 d. ieškovas su prašymu kreipėsi į antstolį D. T. dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, 2020-01-13 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2020-01-14 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą.

Antstoliui D. T. atliekant išieškojimą, 2020-05-08 d. ieškovas antstolio D. T. padėjėjos E. G. buvo informuotas, kad skolininkas (atsakovas) V. Ž. 2019-02-26 d. dovanojimo sutartimi perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, nors ieškovas pateikė ieškinį 2018 m. lapkritį, dėl ko antstolio padėjėja pasiūlė ginčyti atsakovo V. Ž. sudarytą dovanojimo sandorį.

Antstolio padėjėja ieškovui taip pat nurodė, kad atsakovas V. Ž. yra nutraukęs santuoką, VSDFV duomenimis nedirba, areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta.

Remiantis antstolio pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas V. Ž. 2019-02-26 d. sudarė dovanojimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovei T. K. padovanojo šį turtą (toliau – Turtas), esantį (duomenys neskelbtini):

1.        1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

2.        1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7.        1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad Sutarties 3.1 p. buvo nustatyta, kad dovanojamų daiktų (Turto) vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, duomenys patikslinti 2019-02-21 d., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1 879,20 Eur.

Ieškovas nurodė, kad ieškinys civ.byloje Nr. e2-1437-845/2019 buvo pateiktas 2018-09-14 d., priimtas 2018-10-15 d. Bylos procesiniai dokumentai atsakovui V. Ž. buvo įteikti 2018-10-18, todėl atsakovai V. Ž. ir T. K. Sutartį (2019-02-26) sudarė atsakovui V. Ž. žinant apie ieškovo pareikštą reikalavimą teisme dėl 2 000,00 Eur kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šio ieškinio pateikimo dieną ginčo Turtas priklauso atsakovei T. K., po Sutarties sudarymo Turtas nebuvo perleistas. Ieškovas ginčija ginčo sandorį CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

Kaip nustatyta civ.byloje Nr. e2-1437-845/2019, ieškinys buvo grindžiamas atsakovo V. Ž. deliktu, t.y. ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimu, todėl ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo teisės atsiradimo momentas nustatytinas pagal atsakovo V. Ž. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atsiradimo momentą.

Sprendime buvo konstatuoti atsakovo V. Ž. neteisėti veiksmai, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn., dėl ko iš atsakovo V. Ž. ieškovo naudai buvo priteista 2000,00 Eur dydžio kompensacija.

Nors ieškovui iš atsakovo buvo priteista kompensacija pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 83 str. 4 d. 1 p., o ne žalos atlyginimas remiantis CK nuostatomis reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę, šiuo atveju negali būti sutapatinamas kompensacijos priteisimo momentas su atsakovo V. Ž. padarytos žalos atsiradimo momentu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad LAT yra išaiškinęs ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. taikymo praktiką bylose dėl kompensacijos priteisimo, pagal kurią sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant: 1) pažeidėjo kaltę; 2) numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti); 3) pažeidėjo turtinę padėtį; 4) neteisėtų veiksmų priežastis; 5) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus; 6) pažeidimo trukmę ir dėl to kilusius padarinius; 7) kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais (LAT 2018-09-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-335-916/2018).

Taigi, remiantis nurodyta LAT praktika, pagal ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. priteistinos kompensacijos dydis nustatomas remiantis ir numanoma žala, t.y. numatoma tiesiogine ir netiesiogine turtine ar neturtine žala.

Ieškovas nurodė, kas atsakovo V. Ž. padarytos žalos atsiradimo momentas sutampa su Sprendime nustatytų neteisėtų veiksmų atlikimo momentu, atsakovas V. Ž. dėl minėto delikto tapo ieškovo skolininku, t.y. ieškovas įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, kuri atsirado delikto pagrindu – ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimu.

Ginčijama Sutartimi atsakovas V. Ž. atsakovei T. K. perleido Turtą, kurio vertė Sutarties sudarymo dieną pagal viešus registrus buvo 1 879,20 Eur. Taigi šio sandorio vertė beveik sutapo su ieškovo anksčiau pareikštu ieškiniu atsakovui V. Ž. dėl autorių teisių pažeidimo ir 2000 Eur kompensacijos priteisimo. Atsakovas V. Ž. teismo proceso metu civ. byloje Nr. e2-1437-845/2019 niekada neginčijo padaryto pažeidimo fakto.

Remiantis su ieškiniu pateikiamu aktualiu VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Turto bendra vertė yra nepakitusi ir sudaro bendrai 9 396,00 Eur:

1.        Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 600 Eur;

2.        Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 100 Eur;

3.        Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 129 Eur;

4.        Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 367 Eur;

5.        Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 119 Eur;

6.        Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 49 Eur;

7.        Kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 32 Eur.

Atsižvelgiant į tai, Turto vertė ieškinio pateikimo dieną vis dar yra mažiausiai 1879,20 Eur, kas sudaro daugiau nei pusę ieškovo 3241,00 Eur kreditorinio reikalavimo (2000,00 Eur kompensacija bei bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos ir kt.).

Atsakovas V. Ž. visą Turtą, neišskiriant jo dalis, įsigijo sudarius 2011-03-14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo iš viso 99 500,00 Lt arba 28 817,19 Eur. Netrukus po šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas V. Ž. 2011-07-21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 4/5 viso Turto už 79 600,00 Lt arba 23 053,75 Eur. Tai reiškia, kad atsakovei D. K. padovanoto Turto (1/5 dalies) vertė 2011 m. liepos mėnesį galėjo būti apie 5 763,44 Eur. Neatmestina, kad praėjus beveik 10 metų nuo minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, reali Turto vertė gali būti padidėjusi.

2020-05-08 d. antstolių duomenimis atsakovas V. Ž. buvo nutraukęs santuoką, VSDFV duomenimis nedirbo, areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Taigi, 2020-05-08 atsakovas V. Ž. buvo nemokus.

Pažymi, kad ir 2021-02-23 d. atsakovo V. Ž. finansinė padėtis yra nepagerėjusi. Atsakovas V. Ž. vis dar nedirba, areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nėra, nėra skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių), taip pat AIS vykdomųjų bylų sąvado duomenimis atsakovo V. Ž. atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos.

Kadangi Sutarties sudarymo metu atsakovas V. Ž. jau buvo kreditoriaus UAB „Lengvas būdas“ deliktinis skolininkas, taip pat pas atsakovą V. Ž. po Sutarties sudarymo nebeliko jokio turto, atsakovo V. Ž. siekis nuslėpti turimą turtą ir taip išvengti prievolių įvykdymo yra akivaizdus.

Sudarydamas ginčijamą Sutartį atsakovas V. Ž. iš esmės panaikino visą savo turtą, iš kurio būtų galima patenkinti teisėtus ieškovo reikalavimus.

LAT praktikoje yra pripažinta, jog kreditoriaus teisės yra pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (LAT 2006-03-15 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-191/2006; 2005-09-26 d. nutartos civ.byloje  Nr. 3K-3-420/2005).

Kadangi po Sutarties sudarymo atsakovas V. Ž. nebeturi jokio turto, iki šio ieškinio pateikimo dienos net ir per antstolio priverstines priemones atsakovas V. Ž. nėra jokia apimtimi atsiskaitęs su ieškovu, t.y. išieškojimas tęsiasi jau ilgiau nei metus, konstatuotina, kad Sutartis pažeidžia kreditoriaus, ieškovo, teises, kadangi dėl jos sudarymo atsakovas V. Ž. tapo nemokus. Dėl šios Sutarties sudarymo ieškovas praranda galimybę bent iš dalies patenkinti savo teisėtus reikalavimus.

Be to, atsakovas V. Ž. Sutarties sudaryti neprivalėjo – jis savanoriškai pasirinko neatlygintinai perleisti Turtą, nesant jokių atsakovo V. Ž. prievolių tokiam sandoriui sudaryti. Apskritai joks protingas asmuo negali būti prisiėmęs prievolės kam nors nemokamai perleisti Turtą. Lygiai kaip atsakovas to paties turto 4/5 dalis buvo pardavęs už rinkos kainą, lygiai taip pat ir savo likusią 1/5 turto dalį galėjo perleisti už atitinkamą rinkos kainą. Ieškovo nuomone, atsakovas vengė sudaryti tokį atlygintinį sandorį, nes jo tikslas buvo kuo skubesnis ir nieko nekainuojantis turto paslėpimas nuo kreditoriaus.

Ieškovo nuomone, Sutartį atsakovas V. Ž. sudarė žinodamas apie ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimą bei ieškovo pareikštą reikalavimą teisme. Sutartis buvo sudaryta praėjus keliems mėnesiams nuo ieškovo ieškinio pateikimo teismui civ. byloje Nr. e2-1437-845/2019, o šios bylos duomenys rodo, jog ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2018-10-18 d. Tai reiškia, kad Sutartis tarp atsakovo V. Ž. ir atsakovės T. K. buvo sudaryta atsakovui V. Ž. aiškiai žinant apie jo prievolių ieškovui egzistavimą bei turint tikslą nesąžiningai išvengti šių prievolių ieškovui vykdymo. Atsakovas V. Ž. neprivalėjo sudaryti Sutarties, sudarydamas Sutartį buvo nesąžiningas, nes jam buvo žinoma, jog jis neturi jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti kompensaciją teismui priėmus sprendimą.

Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovo nesąžiningumą sudarant Sutartį įrodo tai, kad jis 2011-07-21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pardavęs 4/5 viso Turto G. K., t.y. atsakovės T. K. šeimos nariui. Ieškovo nuomone, atsakovas neatlygintiną Sutartį sudarė neatsitiktinai, siekė nesąžiningai kuo greičiau paslėpti savo turtą, tokiu būdu norint išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

Pažymi, kad CK 6.67 str. nustato atvejus, kuomet yra preziumuojama ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens (abiejų sandorio šalių) nesąžiningumas. Vienas iš tokių atvejų yra jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 str. 1 p.).

Ieškovo žiniomis, atsakovą V. Ž. ir atsakovę T. K. sieja giminystės ryšiai – atsakovė T. K. yra atsakovo V. Ž. teta.

Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad, priklausomai nuo reglamentuojamų santykių ypatumų ir reglamentavimu siekiamų tikslų, aiškinant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, kuriose įtvirtinta sąvoka „artimieji giminaičiai“, gali būti neapsiribojama CK 3.135 straipsnyje išvardytų artimųjų giminaičių sąrašu, išplečiant jį per giminystės laipsnius, taip pat artimaisiais giminaičiais įvardijant asmenis, nesusijusius kraujo ryšiu (pvz., CK 3.17 str., 6.67 str. 1 d.) (LAT 2007-07-23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-310/2007, 2008-11-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-521/2008).

Atsižvelgiant į nurodytą LAT praktiką, kadangi atsakovė T. K. yra V. Ž. teta, šiuo atveju CK 6.67 str. 1 p. prasme atsakovai laikytini artimaisiais giminaičiais, dėl ko pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuotinas atsakovų nesąžiningumas.

Pagal LAT praktiką, galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtą, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą, jį išsaugotų. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (LAT 2012-11-06 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-P-311/2012; 2013-06-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2013).

CK 6.66 str. 2 d. nustato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kadangi šiuo atveju Sutartimi Turtas atsakovei T. K. buvo perleistas neatlygintinai, remiantis CK 6.66 str. 2 d. Sutartis yra pripažintina negaliojančia, ieškovas neprivalo atskirai įrodinėti atsakovės T. K. nesąžiningumo.

Ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Tačiau, skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (LAT 2001-02-21 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-201/2001; 2004-09-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005-09-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006-01-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-17/2006, ir kt.).

Pripažinus ginčijamą Sutartį iš dalies negaliojančia, reikalinga taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę T. K. grąžinti pagal Sutartį perleistą nekilnojamąjį turtą, bei atitinkamai pakeisti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro įrašą (CK 1.80 str. 2. d., 1.86 str. 2 d., 4.96 str. 3 d., 6.66 str. 3 d. ir 6.66 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus ieškovo ieškinį ir pritaikius restituciją, Turtas turi būti perduodamas ne atsakovui V. Ž., o skiriamas actio Pauliana ieškinį pareiškusio ieškovo kreditoriniam reikalavimui patenkinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Atsakovas V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 17-18).

Atsiliepime (b.l. 17-18) bei atsakovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas V. Ž. nebuvo skolingas ieškovui dovanojimo sandorio (2019-02-26 d.) dieną. Prievolė (bet ne skola) sumokėti ieškovui atsirado tik 2019-12-31 d. įsiteisėjus sprendimui teismo civ.byloje Nr.e2-1437-845/2019. Atsakovas niekada nesutiko su ieškovo pateiktais reikalavimais teismui ir jų jokiais būdais ar forma nepripažino kaip pagrįstus.

Atsakovas nežinojo apie tokios prievolės atsiradimą (kaip teigia ieškovas), nes buvo išvykęs, be to, 2017 m. tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis kitoje byloje, ir atsakovas nesitikėjo iš ieškovo naujos bylos.

Nagrinėjamu atveju UAB „Lengvas būdas“ neįrodė visų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sandorio (2019-02-26 d. dovanojimo sutarties) pripažinti negaliojančiu.

Dovanojimo sutarties sudarymo momentu (2019-02-26) ieškovas dar neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovą, todėl sudarytas ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių, nes pastarasis 2019-02-26 d. net nebuvo atsakovo kreditoriumi.

Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turėjo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Tokia reikalavimo teisė tapo neabejotina ir galiojanti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ši ieškovo teisė buvo patvirtinta ir tapo privaloma (vykdytina) atsakovui.

2019-02-26 d. sudarytas atsakovės ir atsakovo sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių, nes sandorio sudarymo momentu ieškovas net nebuvo atsakovo kreditoriumi.

Dovanojimo sandoris sudarytas teisėtai, nepažeidžiant ieškovo teisių. Atsakovas atlygintinai perleido dalį turto, kuriam įsigyjant skolinosi lėšas (17 000 Lt) iš T. K. (2011-03-14), ir grąžinti turėjo 2014-03-14.

Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų, t. y. neįrodė visų būtinų sąlygų actio Pauliana taikymui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti restituciją.

Atsakovė T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas- 700 Eur (550 Eur+150 Eur) advokatės išlaidų (b.l.21-24, 28, 38).

Atsiliepime (b.l. 21-24) bei atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2011-03-14 d. į T. K. kreipėsi V. Ž., kuris yra atsakovės brolio L. K. (mirusio (duomenys neskelbtini) d.) sūnus su prašymu paskolinti 17000 Lt sumą 3 metų terminui. Atsakovas paaiškino, kad pinigų jam reikia atsiskaitymui už perkamą nekilnojamąjį turtą pagal 2021-03-14 d. pirkimo-pradavimo sutartį NR. (duomenys neskelbtini). Šalys atitinkamai 2011-03-14 sudarė tarpusavyje susitarimą dėl paskolos.

Atsakovė paskolos sumą 17000 Lt atsakovo prašymu 2011-03-14 d. banko mokėjimo pavedimu pervedė tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjai M. A. Z.

Suėjus paskolos grąžinimo terminui (2014-03-14) ir vėliau atsakovė ne kartą žodžiu (kadangi šalis siejo giminystės ryšiai) kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti suteiktą paskolą, tačiau atsakovas teigdavo, kad piniginių lėšų paskolos grąžinimui neturi ir vis prašydavo palaukti.

2019 m. pradžioje atsakovė sužinojo apie atsakovo ketinimus išvykti gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)). Siekdama susigrąžinti iš atsakovo įsiskolinimą atsakovė eilinį kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Kadangi atsakovas piniginių lėšų skolai grąžinti tuo metu vėl neturėjo, jis pasiūlė atsakovei už skolą perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį (1/5), esančią (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, matydama, kad susigrąžinti paskolintas pinigines lėšas iš į užsienį išvykstančio gyventi atsakovo bus labai sudėtinga, sutiko su tokiu atsakovo pasiūlymu ir šalys 2019-02-26 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuri buvo patvirtinta notarų biure.

Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju UAB „Lengvas būdas“ neįrodė visų aukščiau nurodytų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sandorio (2019-02-26 d. dovanojimo sutarties) pripažinti negaliojančiu. Manytina, kad ieškovas dėl actio Pauliana taikymo galimybės, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, buvo suklaidintas antstolio padėjėjos, kurios el. laišką kopiją ieškovas pateikė teismui kartu su ieškiniu.

Prievolė tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.).

Taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu, o šalių teisiniai santykiai nesieja.

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Pagal actio Pauliana instituto paskirtį būtina įvertinti ir tai kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-19 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lengvas būdas“ patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Novelita“, UAB „BMK Leidykla“ ir V. Ž. dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo V. Ž. ieškovo UAB „Lengvas būdas“ naudai 2000,00 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-l437-845/2019 priimto 2019-09-19 d. sprendimo, joje buvo nagrinėjamas atsakovo V. Ž. deliktinės atsakomybės klausimas, kuris buvo išspręstas tik teismo sprendimu. Teismas šioje byloje konstatavo, kad „V. Ž. pateikdami užsakymą dėl ginčo kūrinių spausdinimo, veikė neteisėtai - neturėdamas tam įgaliojimų“.

Iš 2020-01-10 d. vykdomojo rašto yra matyti, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019-12-31 d.

Atsakovės nuomone, ieškovą ir atsakovą ginčijamo sandorio sudarymo momentu (2019-02-26 d.) nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir ieškovas iš viso iki 2019-12-31 d. neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovą. Reikalavimo teisę (deliktinės atsakomybės pagrindu) ieškovas įgijo į atsakovą tik tuomet, kai civilinėje byloje Nr. e2-1437-845/2019 įsiteisėjo teismo sprendimas, t. y. 2019-12-31.

Pažymi, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimas atsakovo atžvilgiu negali būti siejamas vien tik su ieškinio pateikimo teismui ar ieškinio priėmimo momentu. Juolab, kad atsakovas niekada nesutiko su ieškovo pateiktais reikalavimais teismui ir jų jokiais būdais ar forma nepripažino kaip pagrįstus. Atsakovo žinojimas ar nežinojimas apie ieškovo pareikštą ieškinį taip pat neturi jokios teisinės reikšmės įrodinėjant reikalavimo teisės egzistavimą.

Taigi, akivaizdu, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu (2019-02-26 d.) ieškovas dar neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovą, todėl sudarytas ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių, nes pastarasis 2019-02-26 d. net nebuvo atsakovo kreditoriumi.

Be to, ieškovo ieškinyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, šios bylos kontekste visiškai neaktuali ir netaikytina, kadangi iš esmės skiriasi cituojamos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės, nes civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę iš kreditavimo sutarties.

Todėl ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turėjo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Tokia reikalavimo teisė tapo neabejotina ir galiojanti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ši ieškovo teisė buvo patvirtinta ir tapo privaloma (vykdytina) atsakovui.

CK 6.66 str. 1 d. pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1. dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2. skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3. kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Pirma, 2019-02-26 d. sudarytas atsakovės ir atsakovo sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių, nes sandorio sudarymo momentu ieškovas net nebuvo atsakovo kreditoriumi.

Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl sudaryto sandorio, kuriuo iš esmės buvo pilnai padengti atsakovo įsipareigojimai pirmesnės eilės kreditoriui (ieškovei) 17 000 Lt (4923,54 EUR) sumoje, atsakovas tapo nemokus ir nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu.

Trečia, atsakovas sudarydamas ginčo sandorį su atsakove nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui, atvirkščiai tinkamai laikėsi CK 6.9301 str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuris numato, kad skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo pagal kitus mokėjimo dokumentus atsiskaityti kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip minėta atsakovo prievolė atsakovei atsirado žymiai anksčiau (2012-03-14) nei prievolė ieškovui, kuri atsirado tik 2019-12-31.

Ketvirta, kreditoriaus teisės taip pat nebuvo pažeistos ir jokiais kitais būdais, o vien faktas, kad atsakovas šiuo metu neturi jokio turto ir išieškojimas tęsiasi jau ilgiau nei metus (kas savaime nėra kažkoks neprotingai ilgas laikotarpis), nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymas kažkokiu būdu pažeidė ieškovo teises ar lėmė skolininko nemokumą.

Atsakovė visiškai nesutinka, su ieškovo teiginiu, kad atsakovas savanoriškai pasirinko neatlygintinai perleisti turtą, nesant jokių atsakovo V. Ž. prievolių tokiam sandoriui sudaryti.

Teismui kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai, patvirtina tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius. Taip pat akivaizdu, kad turtas atsakovei buvo perleistas atlygintinai, nes atsakovė pagal dovanojimo sutartį gavusi iš atsakovo turtą, laiko, kad atsakovo prievolė grąžinti atsakovei 4923,54 Eur paskolą yra tinkamai ir pilnai įvykdyta. Taigi, iš esmės atsakovas turtą atsakovei perleido už 4923,54 Eur, kadangi iš sudaryto sandorio gavo būtent tokio dydžio piniginę naudą.

Atkreipia dėmesį, kad visas ginčo turtas buvo atsakovo įgytas už bendrą 99500 Lt kainą, atitinkamai 1/5 įgyto dalis kainavo 19900 Lt, todėl jo perleidimas atsakovei už kiek mažesnę - 17 000 Lt kainą atitinka protingumo kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad turto vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašą yra tik viso labo 1879,20 Eur, o atsakovas už jo perleidimą atsakovei dovanojimo sutartimi gavo daugiau nei dvigubai didesnę 4923,54 Eur dydžio piniginę naudą, nes buvo atleistas nuo tokios pat dydžio prievolės įvykdymo atsakovės naudai.

Atsakovės nuomone, atsakovas privalėjo sudaryti ginčo sutartį ir tokiu būdu įvykdyti savo įsipareigojimus atsakovės naudai, nes jo prievolės įvykdymo terminas atsakovei jau buvo suėjęs 2014-03-14, be to, atsakovas skolos atsakovei negrąžino labai ilgą laiką.

Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo momentu atsakovas būtų sąmoningai perleidęs savo vienintelį turimą turtą ir taip pasielgęs nesąžiningai. Visi atsakovo pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę atspindi atsakovo turtinę padėtį tik 2021-02-23 d., tuo tarpu jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ginčo sandorio sudarymo momentu ieškovas teismui nepateikė.

Be to, faktas, kad atsakovą ir atsakovę sieja giminystės ryšiai, pats savaime nepagrindžia ieškovo teiginių dėl atsakovo nesąžiningumo, nes sudarytas sandoris niekaip nepažeidė ieškovo interesų.

Sąžiningumas tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys.

Atsakovės elgesys ginčo sudarymo momentu negali būti laikomas nesąžiningu, nes ji veikdama atidžiai ir rūpestingai tik siekė, gauti iš atsakovo prievolės įvykdymą jos naudai (4923,54 Eur įsiskolinimo). Be to, atsakovė nėra ir niekada nebuvo civilinės bylos Nr. e2-1437-845/2019 šalis, neturėjo objektyvios galimybės žinoti apie ieškovo inicijuotą bylą teisme, kurioje atsakovu buvo patrauktas V. Ž. Atsakovei taip pat nėra žinoma, ar procesiniai dokumentai šioje byloje buvo tinkamai (asmeniškai) įteikti pačiam V. Ž. ir jis turėjo galimybę žinoti apie jo atžvilgiu pradėtą bylą pagal ieškovo ieškinį.

Civilinėje byloje Nr. e2-1437-845/2019 teismas 2018-10-15 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą, todėl jokių kliūčių ir/ar apribojimų atsakovui ir atsakovei sudaryti 2019-02-26 d. dovanojimo sutartį objektyviai tuo metu nebuvo.

Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų, t. y. neįrodė visų būtinų sąlygų actio Pauliana taikymui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti restituciją.

Ieškinyje nurodoma, kad pripažinus ginčijamą Sutartį iš dalies negaliojančia, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę T. K. grąžinti pagal ginčo sutartį jai perleistą nekilnojamąjį turtą ieškovui, o ne atsakovui.

Atkreipia dėmesį, kad teismas, visais atvejais taikydamas restituciją, privalo išsiaiškinti svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. CK 6.222 str. 1 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Ieškinys atmestinas

 Kaip nustatyta byloje, 2019-02-26 d. atsakovas V. Ž. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovei T. K. padovanojo:

1.        1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.        1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6.        1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

7.        1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ginčija atsakovo V. Ž. sudarytą dovanojimo atsakovei T. K. sandorį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str).

Teismas, sprendžiant šalių ginčą, atsižvelgia į tai, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (LAT 2006-01-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-l437-845/2019 ieškovo UAB „Lengvas būdas“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies; iš atsakovo UAB „BMK Leidykla“, į.k. 302689180, buvo priteista 4000 Eur kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 819,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo BUAB „Novelita“, į.k. 302720170, buvo priteista 1000 Eur kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 422 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų. ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į.k.: 300905761, naudai. Taip pat šiuo sprendimu iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ atsakovo UAB „BMK Leidykla“ naudai buvo priteista 1675 Eur atstovavimo išlaidų; iš atsakovų BUAB „Novelita“, V. Ž.,  UAB „BMK Leidykla“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 40,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 d. nutartimi civ.byloje e2A-654-866/2020 nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo BUAB „Novelita“, ieškovo UAB „Lengvas būdas“ naudai priteista 1000 Eur kompensacijos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 422 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, panaikinti. Apeliacinį procesą pradėtą pagal ieškovės UAB „Lengvas būdas“, į. k. 300905761, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, nutraukti. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2-l437-845/2019 įsiteisėjo, iš atsakovo V. Ž. buvo priteista 2000 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Lengvas būdas“, naudai.

Liteko sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2-l437-845/2019 įsiteisėjo 2020-04-21 d.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CK 18 str.).  

Bylos duomenimis, 2020-01-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė ieškovui vykdomąjį raštą civ.byloje Nr.e2-1437-845/2019; 2020-01-13 d. ieškovas kreipėsi dėl šio sprendimo priverstinio vykdymo į antstolį D. T., 2020-01-13 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020-01-14 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė skolininkui (atsakovui V. Ž.) raginimą įvykdyti sprendimą.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant išieškojimą iš skolininko (atsakovo V. Ž.) buvo nustatyta, kad skolininkas (atsakovas V. Ž.) yra nutraukęs santuoką, VSDFV duomenimis nedirba, areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nėra, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Be to, buvo nustatyta, kad atsakovas 2019-02-26 d. dovanojimo sutartimi perleido jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį atsakovei T. K.  

Ieškovas prašo pripažinti minėtą 2019-02-26 d. dovanojimo sutartį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovas tapo nemokus, pažeidė ieškovo (kreditoriaus) teisėtus interesus negalėdamas atsiskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimą civ.byloje Nr.e2-l437-845/2019, neprivalėjo sudaryti ginčo (vienašalio) sandorio, be to, dovanojimo sandoris sudarytas artimos giminaitės atsakovės T. K. (atsakovo tetos) naudai, kas preziumuoja atsakovo nesąžiningumą (CK 6.67 str. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas apie atsakovo V. Ž. nemokumą sužinojo 2020-05-08 d. iš antstolio padėjėjos pateiktos informacijos.  Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020-05-08 d., o į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi -2021-03-01 d. t.y. CK 6.66 str. 3 d. vienerių metų terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Pažymėtina, kad CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Actio Pauliana institutui taikyti būtina įrodyti, kad nors vienas iš nustatytų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Ginčijamas vienašalis sandoris (2019-02-26 dovanojimo sutartis) pažeidžia ieškovo teises, kadangi sudarius šį sandorį ieškovui nebeliko jokio turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimus, minėta dovanojimo turto suma (1 879,20 Eur) nebuvo galima atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).

Taigi, ginčo sandorio sudarymo metu (2019-02-26 d.) ieškovas žinojo, kad yra nemokus, nes nedirbo, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto po dovanojimo sutarties sudarymo neturėjo.

Ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad ginčijamo sandorio ieškovas neprivalėjo sudaryti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šio sandorio būtinumą. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo teiginiu, nes jis nepagrindžiamas įrodymais (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (LAT 2020-04-09 d.. nutarties civ. byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 p.; 2020-04-29 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 p.).

Kaip matyti iš civ.bylos Nr.e2-1437-845/2019 medžiagos, UAB „Lengvas būdas“ ieškinys teismui pateiktas 2018-09-14 d., priimtas teisėjos rezoliucija-2018-10-15 d., atsakovui V. Ž. įteiktas -2018-10-18 d. Taigi, nuo ieškinio gavimo dienos (2018-10-18 d.) civ.byloje Nr.e2-1437-845/2019 atsakovas žinojo apie ieškovo turtines pretenzijas jam. Teismas nesutinka su atsakovo V. Ž., tek su atsakovės T. K. argumentu, kad nesant įsiteisėjusio sprendimo atsakovas nėra saistomas draudimu sudaryti turtinius sandorius, kuriais perleidžiamas jam nuosavybės teise priklausantis turtas. Kiekvienas sąžiningas ir vidutiniškai apdairus žmogus turi suprasti, kad yra reali grėsme, kad bus priimtas nepalankus sprendimus iškeltoje civ.byloje jo atžvilgiu, todėl paskutinio esančio turto perleidimas bus vertinamas kas nesąžiningas elgesys, kuriuo siekiama išvengti galimo išieškojimo.

Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo dovanojimo sandorio sudarymą suponuoja objektyvios aplinkybės, žymiai anksčiu egzistavusios atsakovo turtinės prievolės atsakovei T. K.  

Kaip matyti iš byloje pateikto atsakovo V. Ž. 2011-03-14 d. paskolos raštelio, T. K. 2011-03-04 d. paskolino V. Ž. 17000 Litų (4923,54 Eur) dėl 66 a žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pinigai buvo paskolinti 3 metams iki 2014-03-14 d. Atsakovas V. Ž. 2011-03-14 d. paskolos raštelyje pasirašė bei įrašė, kad pinigus gavo (2011-03-14 d.) (b.l. 19). 17000 Lt (4923,54 Eur) buvo pervesti T. K. 2011-03-14 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo Turto pardavėjai M. A. Z. (b.l.20, dok-54590).

Pagal 2011-03-14 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas iš pardavėjos M. A. Z. įsigijo nurodytą Turtą už 99 500,00 Lt (28 817,19 Eur).

Pagal 2011-07-21 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas V. Ž. pardavė 4/5 dalį nurodyto Turto už 79 600,00 Lt (23 053,75 Eur) atsakovės T. K. giminaičiui G. K., o, kaip jau minėta, pagal 2019-02-26 dovanojimo sutartį padovanojo 1/5 dalį šio Turto atsakovei T. K. 

Iš byloje esančių faktinių bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas V. Ž. atsiskaitė su atsakovė T. K. ne pinigais, o turtu, t.y. sudaręs 2019-02-26 d. dovanojimo sutartį dėl dalies nurodyto Turto perleidimo atsakovės nuosavybėn, o atsakovė šį dovanotą Turtą sutiko priimti.

Iš tarpusavio įskaitymo 2021-05-20 d. akto matyti, kad atsakovai susitarė, jog V. Ž. mokėtina T. K. 4923,54 Eur suma (17000 Lt) yra pastarosios įskaitoma, nes T. K. nuosavybėn perleista 2019-02-26 d. dovanojimo sutartimi Turto dalis (1/5), esanti (duomenys neskelbtini); sutarties šalys pilnai tarpusavyje atsiskaičiusios ir neturinčios reikalavimų viena kitos atžvilgiu (b.l.42). Atsakovė T. K. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jokių pretenzijų atsakovui V. Ž. dėl 2011-03-14 d. paskolos raštelio neturi ir neturės, nes atsakovas atsiskaitė su ja turtu, tokiu būdu, 17000 Lt (4923,54 Eur) paskolos suma padengta.

Be to, teismo atsižvelgtina ir į CK 6.9301 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Taip, CK 6.9301 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.9301 str. 2-3 d. d. numatyta, kad  atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, o atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Taigi, šis teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad pirmiausiai atsakovas V. Ž. turėjo atsiskaityti su T. K., kuriai prievolės įvykdymas pagal paskolos sutartį pasibaigė 2014-03-14 d. (CK 6.9301 str. 1 d. 5 p., 2 d.) .

Šios teismo nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti apie ginčo sandorio būtinumą.

CK 6.67 str. 1 d. taip pat nustato, kad actio Pauliana atveju turi būti konstatuojamas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, kuris preziumuojamas jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, nagrinėjamu atveju su artima giminaite -teta (CK 6.67 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju teismas negali konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, nes jis atsiskaitė su atsakove T. K. turtu, sudarydamas 2019-02-26 d. Turto dalies (1/5 dalį) dovanojimo sandorį, vykdant ankstesnę prievolę pagal 2011-03-14 paskolos sutartį, kurios terminas suėjo 2014-03-14 d.

Teismas pažymi, kad atsakovė T. K. nebuvo civ.bylos Nr.e2-1437-845/2019 šalis/tretysis asmuo, apie atsakovo V. Ž. ir ieškovo teisinius civilinius santykius, turtinį ginčą nežinojo, todėl taip pat nėra nesąžininga. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, ši aplinkybė neturi įtakos sprendimo priėmimui, nes CK 6.66 str. 2 d. nustato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.66 str. 5 d. numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas.

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (LAT 2013-06-13 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-357/2013).

Tokiu būdu, nenustatyta visų actio Pauliana instituto būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas ir restitucija negali būti taikoma.

CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (LAT 2017-06-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (LAT 2017-11-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad dirba (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Lengvas būdas“ 2019-12-31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, t.y., už 2019 metus bendrovė turėjo 6753 Eur pelno (b.l.39), todėl jo skolos suma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3241 Eur) bendrovei galėjo būti padengta iš pelno. Atsakovas neatsisako prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-19 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-l437-845/2019.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 80 Eur žyminio mokesčio bei 2460,18 Eur (2206,08 Eur+254,10 Eur) advokato išlaidų neatlyginamos.

Atsakovas V. Ž. bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.

Atsakovė T. K. patyrė 700 Eur advokatės išlaidų (b.l. 28, 38).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, susideda iš vieno elektroninės bylos tomo, skolinė (1 879,20 Eur), nereikalaujanti didelių darbo laiko sąnaudų, nes teismo praktika nagrinėjamu atveju gerai išplėtota, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2021-03-01 d., byla nagrinėjama iki šiol, iš esmės, byloje buvo tik 4 posėdžiai, todėl teismas sprendžia, kad 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta atsakovės T. K., neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl teismas iš ieškovo priteisia 700 Eur atsakovės advokatės išlaidų (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-02 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovės T. K. atžvilgiu naikintinos (b.l. 11-12) (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 78 str., 262-270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ į.k. 30090576, 700 Eur (septynis šimtus Eur) advokatės išlaidų T. K. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-02 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o būtent: atsakovei T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, jai uždraudžiant nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant jai teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais (turto arešto akto kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ į.k. 30090576, 5,37 Eur (penkis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 102,00 Eur (vieną šimtą du Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) į valstybės biudžetą (priteistos sumos mokėtinos į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                       Rima Bražinskienė