Civilinė byla Nr. 2S-363-436/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02840-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-22286-1043/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. G., A. B..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjos antstolės R. P. kontoroje 2017 m. liepos 4 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kurioje, be kita ko, 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės A. B. (G.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.   

2.       Antstolė 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą prašydama skirti skolininkei A. G. maksimalią baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, nevykdymo dieną nuo 2018 m. vasario 10 d. išieškotojo A. B. naudai, kadangi A. G. trukdo tėvui (išieškotojui) bendrauti su sūnumi.

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. liepos 4 d. antstolės R. P. kontoroje buvo priimtas vykdyti 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-173-955/2016. Nepavykus įteikti raginimo vykdyti sprendimą, raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai. 2017 m. liepos 17 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkei pasirašytinai jos darbo vietoje. 2017 m. rugpjūčio 2 d. antstolė R. P. dėl A. G. teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdymo, patvarkymu prašė teismo skirti A. G. maksimalią baudą už kiekvieną 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai. 2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22790-1043/2017 pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir skolininkei skyrė 50 Eur baudą. 2018 m. sausio 15 d. gautas išieškotojo pranešimas, jog nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 15 d. skolininkė nesudarė galimybės pasimatyti ir bendrauti su sūnumi. 2018 m. sausio 27 d. A. B. prašymu, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Apie bendravimą su vaiku 2018 m. vasario 10 d. buvo surašytas aktas Nr. S-18-183-3551. Tėvas su sūnumi nebendravo. 2018 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu gautas išieškotojo raštas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuriuo išieškotojas informavo, jog 2018 m. vasario 24 d. atvyko pasiimti sūnaus A. B. iš vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų. 2018 m. kovo 13 d. buvo gautas išieškotojo raštas, kuriuo išieškotojas informavo apie galimybės bendrauti su sūnumi nebuvimą.

4.       Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo A. B. prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodė, jog A. G. nesilaiko šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, daro poveikį vaikui, nuteikdama jį prieš tėvą, tuo norėdama pateisinti vaiko nenorą bendrauti su tėvu.

5.       Atsiliepimu į pareiškimą skolininkė A. G. su antstolės pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, jog jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl išieškotojo teikiamų pranešimų antstolei. 2018 m. sausio 27 d. surašytas aktas patvirtina, jog išieškotojas su sūnumi bendravo nuo 10.24 val. iki 11.44 val., 2018 m. sausio 23 d. skolininkė informavo išieškotoją dėl vaiko ligos, 2018 m. sausio 27 d. – antstolę. Skolininkės teigimu, išieškotojas pats nevykdo teismo sprendimo, kadangi neatvyko slaugyti sergančio vaiko. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog 2018 m. vasario 10 d. vaikas buvo paruoštas jo išvykimui su tėvu, tačiau atsisakė pats važiuoti, kas skolininkės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad bendravimas su tėvu vaikui kelia neigiamus psichologinius išgyvenimus. Nors išieškotojas teigia, kad 2018 m. vasario 24 d. atvykus nepavyko susitikti su sūnumi, tačiau skolininkė dar 2018 m. vasario 20 d. informavo išieškotoją, kad 2018 m. vasario 24 d. ji su sūnumi bus išvykusi. A. B. diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, kurio vienas iš požymių intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai, todėl jo neįmanoma versti kažką daryti, kas akivaizdžiai pažeistų jo teises.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:

1.1.                      Dėl sprendimo nevykdymo fakto dalyje dėl bendravimo tvarkos elektroninių ryšių priemonėmis: nors 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo 1.2. punkte numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį, iš keturių vaizdo įrašų matyti, jog bendravimas vykdytas trečiadienį tik vieną kartą, visi kiti bendravimo epizodai vyko ne teismo sprendime numatyta tvarka. Skambučių iniciatorius – išieškotojas. Nors bendravimo laikas, kuriuo išieškotojas iniciavo bendravimą su sūnumi, nebuvo numatytas teismo sprendime, tačiau skolininkė jam neprieštaravo, išieškotojui pavyko susisiekti su vaiku ir pabendrauti. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog teismo sprendimas yra vykdomas (turinio prasme), nors pats išieškotojas nesilaiko sprendime numatytos jo vykdymo formos (bendravimo grafiko).

1.2.                      Dėl sprendimo nevykdymo fakto dalyje dėl tėvo ir sūnaus susitikimų: sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo skolininkės valios, bet ir nuo vaiko noro. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. 2018 m. vasario 10 d. vaizdo įraše užfiksuota, kaip išieškotojas bando įeiti į butą, tačiau sūnus verkia, vykti nenori, nors jau yra aprengtas, paruoštas išvykimui. Minėta situacija užfiksuota ir antstolės 2018 m. vasario 10 d. akte. Vaizdo įraše Nr. 2 (2018 m. rugsėjo 11 d. - antradienis) A. B. su tėvu bendrauja vaizdo perdavimo programos pagalba. Minėtame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, jog skolininkė A. G. pasišalina iš kambario, tačiau A. B. su tėvu bendrauti nenori, daužo telefoną, rėkia. A. B. nustatyti specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, kurie pasireiškia intensyviais nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliais, taigi, teismo sprendimas ne visada gali būti vykdomas dėl vaiko psichinės būsenos. Be to, A. B. išgyvena lojalumo konfliktą, kas sunkina išieškotojo ir sūnaus bendravimą. Vaikas stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl gali dažnai keisti savo nuomonę tokiu būdu, kaip mano esant palankiau tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna.

1.3.                      Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog išieškotojas 2018 m. kovo 4 d. antstolei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. vasario 24 d. atvykus pasimatyti su sūnumi, buto durų jam niekas neatidarė. Tačiau skolininkė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku informavo išieškotoją, jog savaitgalį (2018 m. vasario 24-25 d.) su sūnumi bus išvykusi. Aplinkybę, jog minėtą elektroninį laiško gavo, išieškotojas patvirtino teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės vertintinos kaip išieškotojo nenoras laikytis vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė R. P. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos antstolės R. P. prašymą dėl baudos skyrimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pagal įstatymą skolininkė A. G. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti bendravimo tvarkos sąlygas, skolininkė negali revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Skolininkė, su kuria gyvena nepilnametis sūnus, privalo ugdyti pagarbą tėvui, vaiką tinkamai auklėdama ir motyvuodama. Byloje nėra nustatyta, kad išieškotojas darytų žalą sūnui, todėl skolininkė privalo vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

1.2.                      4–5 metų vaikas negali apibrėžti priimamų sprendimų priežasčių ir suvokti tokių sprendimų padarinius, negali išsakyti motyvuotos nuomonės, kokios gyvenimo aplinkybės atitinka jo interesus. Įstatyme įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

1.3.                      Skolininkė nepateikė įrodymų, kad ji užtikrina vaiko bendravimą su tėvu trečiadieniais arba kad tėvas neskambintų vaikui trečiadieniais, kaip numatyta bendravimo tvarkoje. Išieškotojo bendravimas kitomis savaitės dienomis vyko būtent skolininkės iniciatyva, kai ji neužtikrindavo bendravimo trečiadieniais.

1.4.                      Teismo išvada, kad skolininkė pasišalina išieškotojui bendraujant su vaiku, neatitinka faktinių aplinkybių, nes ištirtuose vaizdo įrašuose matyti, kad ji nuolat būna šalia ir filmuoja telefonu.

1.5.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad išieškotojas nesilaiko vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi principo, nes skolininkei elektroniniu laišku informavus išieškotoją, jog savaitgalį (2018 m. vasario 24-25 d.) skolininkė su sūnumi bus išvykusi, išieškotojas 2018 m. vasario 24 d. vis tiek atvyko pasimatyti su sūnumi ir buto durų jam niekas neatidarė. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad jos išvykimas su sūnumi 2018 m. vasario 24-25 d. buvo būtinas ir neatidėliotinas. Žinodama, kad savaitgalį pagal bendravimo tvarką priklauso su vaiku bendrauti išieškotojui, skolininkė savo planus turėjo derinti pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, taigi būtent skolininkė nesilaiko vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi. Be to, kaip ne kartą pažymėta nagrinėjant bylą teisme ir antstolės R. P. pareiškime, išieškotojas gyvena Londone, į susitikimus su sūnumi parskrenda į Lietuvą kas antrą savaitgalį, net neturėdamas garantijos, kad galės bendrauti kaip numatyta teismo sprendime, bet tikėdamasis nors pasimatyti su vaiku, bilietai skrydžiams perkami iš anksto, išvykimas suderinamas darbe, todėl jis negali atšaukti kelionės.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo atskirąjį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Nepaisant to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtinta sutartis dėl šalių sūnaus bendravimo su tėvu, taikos sutarties sąlygos buvo derinamos metu pagal A. G. pageidavimus, ji taikos sutarties sąlygų nevykdė. Taikos sutarties tinkamas vykdymas priklauso būtent nuo A. G., su kuria gyvena šalių sūnus A., valios. A. B. nuolat gyvena ir dirba Londone. Tuo tikslu, kad bent kas antrą savaitgalį galėtų praleisti su sūnumi, jis skrenda iš Londono į Rygą ir atgal, nuomojasi automobilį, šeštadienio rytą iš (duomenys neskelbtini), kur apsistoja pas tėvus, važiuoja 200 km į Kauną pas sūnų. Tokios kelionės reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių išlaidų. Vietoje to, kad A. G. įvertintų tėvo pastangas dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime, o ne tik skiriant vaikui piniginį išlaikymą, ji deda visas pastangas, sugalvoja įvairiausių būdų ir priežasčių, kad tik tėvo bendravimas su sūnumi nevyktų.

2.2.                      Skolininkės teiginiai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, todėl ji negali vykdyti teismo sprendimo prievarta, yra nepagrįsti ir išieškotojas ne kartą įsitikino, kad vaiku yra manipuliuojama. Motinos elgesys lemia sūnaus požiūrį į susitikimus su tėvu – ekspertizės akte nurodyta, kaip į tėvo klausimus ir siūlymus važiuoti kartu, kartu pabūti kitur vaikas reaguoja. Kad ne vaikas pas apsisprendžia nebendrauti su tėvu patvirtina aprašyta situacija, kai į antrą susitikimą su eksperte buvo pakviesta tik A. G. su vaiku – vaikui bendraujant tik su eksperte, „vaikas spontaniškai ima teirautis ekspertės apie tėtį – jiems žaidžiant ir bendraujant, jis tai padaro 4 kartus ir nepriima ekspertės atsakymo, jog jis šiandien neatvyks“. Vaikas gyvena su skolininke, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo tarpu jos vaiko skatinimas yra apsimestinis.

9.       Skolininkė A. G. atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

3.1.                      Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jog teimo sprendimo vykdymas yra komplikuotas, ne tik dėl nuo skolininkės priklausančių aplinkybių, bet ir nuo vaiko sveikatos būklės, taip pat ir išieškotojo elgesio, kuris ne visada yra tinkamas vaiko bei skolininkės atžvilgiu.

3.2.                      Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifiką lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą.

3.3.                      Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kad mano sūnui A. B. yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas – pagal TLK kodą diagnozė F83. Vienas iš ligos simptomų – intensyvūs nepaklusnumo, pykčio, agresijos priepuoliai. Vaikui išreiškus valią ir nenorą bendrauti su tėvu prieš vaiko, kuriam diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, valią, neįmanoma prievarta vykdyti teismo sprendimo, nes tai akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus.

3.4.                      Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad sąmoningai trukdoma tėvui bendrauti su sūnumi. Priešingai – siekiant išsaugoti vaiko ir tėvo bendravimą, skolininkė vaiką vežioja į konsultacijas pas psichologę, sudaro sąlygas tėvui lankytis vaiko būreliuose, susitikti prieš ir po užsiėmimų, tačiau tėvas neišlaiko tęstinumo, vieną kartą atvyksta, po to prižada atvykti, tačiau taip ir nepasirodo. Taip pat sudaro sąlygas kasdien skambinti sūnui, tačiau jau daugiau kaip pusę metų šiuo pasiūlymu jis nesinaudoja. Vaiką taip pat skatina bendrauti su tėvu: laikosi psichologų duotų rekomendacijų, kalbasi su vaiku, pasakoja, kad abudu tėveliai jį myli, kad tėtis jo pasiilgsta, kad jam įdomu kaip vaikui sekasi, kad parodytų ką išmoko ar papasakotų ką naujo sužinojo ar pasidalintų įspūdžiais iš atostogų, remiasi psichologų rekomenduotu kalendoriaus principu – pažymi vaiko mėgstama spalva datas, kada tėtis skambins, kada atvyks, menamai pasakoja, ką veiks.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas skirti A. G. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 

13.       Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės R. P. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-173-955/2016, išduotas 2017 m. birželio 1 d., dėl teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo, išieškotojas – A. B.; skolininkė – A. G.. 

14.       Antstolė, vadovaudamasi CPK 585 straipsniu, 771 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-18-183-6118 kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą skolininkei A. G. už antstolio patvarkymų dėl 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, kuriuo be kita ko buvo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, nevykdymą. Antstolė patvarkyme nurodė, kad 2018 m. sausio 27 d. išieškotojo A. B. prašymu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), surašytas aktas Nr. S-18-183-2295, tėvas su sūnumi bendravo nuo 10.24 val. iki 11.44 val.; 2018 m. vasario 10 d. išieškotojo A. B. prašymu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), surašytas aktas Nr. S-18-183-355, tėvas su sūnumi nebendravo; 2018 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informavo, jog 2018 m. vasario 24 d. atvyko pasiimti sūnaus A. iš vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų; 2018 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informuoja apie galimybės bendrauti su sūnumi nebuvimą (2018 m. kovo 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-18-183-6026).

15.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. G. paaiškinimus, dėl ko teismo sprendimas ir antstolės patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nėra tinkamai vykdomas, nustatė, kad tam turi įtakos vaiko amžius, sveikatos būklė, taip pat paties išieškotojo elgesys.

16.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

17.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus duomenis, atsižvelgė į vaiko interesus, atitinkamai apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymo

19.       Nustatyta, jog, byloje sprendžiamas spendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tinkamo vykdymo klausimas.

20.       2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 buvo patvirtina ieškovės A. B. (G.) ir atsakovo A. B. sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. B. nustatymo tokiomis sąlygomis:

20.1                       Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

20.2                       Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis;

20.3                       Tėvas A. B. kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. B. praleidžia 21 kalendorinę dieną, išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas. Liepos mėnesį A. B. bendrauja 7 dienas, rugpjūčio mėnesį 7 dienas bei kitas 7 kalendorines dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į tėvo darbovietės užimtumo grafiką. Tėvas A. B. paima nepilnametį sūnų A. B. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Apie planuojamų atostogų laikotarpį nepilnamečio sūnaus tėvas A. B. informuoja vaiko mamą prieš 15 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, raštu ar SMS žinute. Vaiko atostogų pas tėvą A. B. metu, šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko mama telefoniniu ryšiu;

20.4                       A. B. sulaukus 4 metų amžiaus, jo tėvas A. B. turi teisę, atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu;

20.5                       Nepilnamečio vaiko mama A. B. įsipareigoja iki išvykimo į užsienį ar planuojamų atostogų, numatytų 1., 3. ir 4. punktuose, pateikti tėvui reikiamus vaiko drabužius, vaiko asmeninius daiktus, kelionei skirtus dokumentus (asmens dokumentą) bei reikalingą informaciją vaiko buvimui su tėvu;

20.6                       Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui A. B. sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu A. B. (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas A. B. turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą;

20.7                       Šalys susitaria, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas iš Lietuvos Respublikos į bet kurią kitą užsienio valstybę, galimas tik turint tėvo A. B. sutikimą ar teismo leidimą.

21.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendimas nėra vykdomas tiksliai taip, kaip patvirtintas susitarimas taikos sutartimi, tačiau, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tam yra pateisinamos priežastys: vaiko noras (nenoras), sveikatos būklė ir paties išieškotojo elgesys. Apeliantė nurodo, kad skolininkė privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti bendravimo tvarkos sąlygas, tačiau to piktybiškai nedaro prisidengdama vaiko noru (nenoru) ir sveikatos būkle. Nesutiktina su nurodytais argumentais.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas skirti baudą privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo 2018 m. vasario 10 d. buvo surašytas aktas. Jame užfiksuota, kad vaikas pagal grafiką 2018 m. vasario 10 d. turėjo vykti su tėvu, tačiau buvo irzlus, nesutiko važiuoti kartu, todėl bendravimas su vaiku neįvyko. Kiti visi nurodyti nesusitikimo su sūnumi faktai antstolės grindžiami išieškotojo žodžiais ir vėliau bylos eigoje pateiktas vaizdo įrašais. Iš pateiktų įrašų matyti, kad vaikas nors ir paruošiamas išvykimui ir bendravimui su tėčiu (aprengiamas ir pan.), jis tą daryti atsisako. Vaikas savo aplinkoje ir vienas pasilikęs su tėvu, bendrauja noriai. Byloje esantys įrodymai apie nesklandų vaiko bendravimą su tėčiu kitomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu per skype programėlę) taip pat neįrodo, kad vaikas su tėčiu bendrauja nenoriai tik dėl motinos įtakos. Ta aplinkybė, kad bendravimas tokiu būdu vyksta ne visada trečiadieniais, atitinka ir taikos sutartyje numatytą sąlygą, kad dėl pateisinamų aplinkybių bendravimas, jam neįvykus trečiadieniais, gali įvykti bet kuriuo kitu sutartu metu. Pažymėtina, kad vaikas yra mažametis, todėl įtikinti tokio amžiaus vaiką bendrauti su išieškotoju tiksliai nustatytu laiku, jei vaikas tuo metu nenori, yra sudėtinga.

23.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą nebendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.170 straipsnyje įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

24.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bendravimas su išieškotoju kenktų vaiko interesams. Teismo vertinimu motinos elgesys tikėtina gali lemti sūnaus požiūrį į susitikimus su tėvu. Vaikas gyvena su skolininke, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju, teismo sprendimu nustatyta apimtimi, kitaip būtų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimto teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Tačiau ši aplinkybė vertintina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į paties išieškotojo elgesį, kuris: 1) negrąžina vaiko motinai sutartu laiku; 2) byloje paneigus skolininkės visiško atsisakymo ar draudimo tėvui bendrauti su sūnumi aplinkybes, siekia įgyvendinti savo teisės priverstiniu būdu (pasitelkiant antstolį); 3) siekia finansiškai nubausti skolininkę, kas iššaukia dar didesnį pasipriešinimą ir aštrina konfliktinę situaciją tarp tėvų, ir tai akivaizdu atsiliepia mažamečio vaiko elgesiui ir norui bendrauti su tėvu, su kuriuo jis gyvena skyrium.

25.       Taigi, ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti abipusę tėvų kaltę vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas motinai neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina skolininkės pastangas atkurti psichologinį klimatą bendravime pasitelkiant specialistus, kas gali padėti sustiprinti vaiko ryšį su tėvu. Tėvas, jau ne kartą kreipėsi dėl baudos skyrimo motinai, nors akivaizdu, kad toks elgesys nesugrąžins nei sūnaus pasitikėjimo nei didesnio prieraišumo tėvo atžvilgiu. Labiau tikėtina, kad sustiprinti ryšį su sūnumi tėvui pavyktų elgiantis priešingai – stengiantis išvengti konfliktų su vaiko motina, vaikui nenorint atsiskirti nuo mamos, iš pradžių siekiant praleisti laiką visiems drauge (visiems kartu nueiti į kiną, teatrą ir pan.). Ginčo atveju spręstina, kad šalių nenoras rasti kompromisų susiklosčiusioje situacijoje sukelia ir formuoja sūnaus prielaidą atstumti tėvą. Šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad neteisus išieškotojas, teigdamas, kad jo santykiai su vaiku yra geri ir bendravimą apsunkina tik skolininkė. Manytina, kad tokia situacija, jog teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, ir bendravimas pilnavertiškai nevyksta dėl tos priežasties, kad nei vienas iš tėvų nededa pakankamai pastangų tam ryšiui kurti ir jį stiprinti, nerodo noro bendradarbiauti, eiti į kompromisą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog motina neskatina sūnaus bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo berniukui bendrauti su juo.

26.       Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliantė turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodant skolininkės piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir išieškotojo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą. Ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sprendimo nevykdymo aktas remiasi išimtinai tik išieškotojo vykdomojoje byloje teiktais paaiškinimais antstoliui, kuriais jis yra informavęs antstolį apie skolininkės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą negalima spręsti apie skolininkės piktybišką teismo sprendimo nevykdymą.

27.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei baudą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas