Administracinė byla Nr. ATP-108-616/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00187-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3; 79.1.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. V. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 12 d. apie 20.03 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, t. y. 0,44 promilių (± 0,02 proc.) girtumas.
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimo dalį dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – A. V. skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Mano, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Teigia, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikytas ATPK 301 straipsnis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymi, kad iš apibendrintos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymui išskirtinėmis aplinkybėmis nebuvo pripažįstama tai, kad asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas, sumokėjo paskirtą baudą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, taip pat tam tikros šeimyninio–asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), su darbu susijusios aplinkybės (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dali apibendrinimas). Teigia, kad A. V., vairuodamas automobilį neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. vairuotojas būdamas sąmoningas suvokė, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Nurodo, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta šio straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija, kadangi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, t. y. įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. V. prašo Institucijos skundą atmesti. Nurodo, kad Institucijos skunde cituojamos administracinės bylos Nr. N16-1757/2006, N16-595/2006 yra priimtos dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra pakankamai griežta, daro poveikį, nes jis patiria neigiamas pasekmes, be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis verčiasi statybos ir remonto paslaugų teikimu pagal verslo liudijimą, transporto priemonę naudoja darbui – veržti statybines medžiagas, nuvykti į darbų vietą kitose vietovėse. Teigia, kad kuo ilgesnis administracinės nuobaudos terminas, tuo didesni nuostoliai patiriami, didėja rizika, kad jis iš viso praras pragyvenimo šaltinį. Pastebi, kad vertinant nuobaudos griežtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad leistinas neblaivumo rodiklis buvo viršytas minimaliai ir tai leidžia padarytą veiką vertinti kaip santykinai mažiau pavojingą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nors apeliantas skundą dėl nepagrįsto ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo grindžia 2006 metų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bei apibendrinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pastebėtina, kad nuo 2011 metų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, o taip pat ir dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, formuoja bendrosios kompetencijos apygardų teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Skundžiamu nutarimu A. V. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai A. V. paskyrė švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 7 mėnesiams, t. y. apeliantas nesutinka su ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymu.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Aplinkybė, jog A. V. prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. V. 2002 metais buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnį, tačiau baustumas yra išnykęs, o už 2012-05-01 viršytą greitį A. V. 2012-05-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį A. V. 2012-05-03 sumokėjo. Kadangi baustumas už ATPK 126 straipsnį numatytą teisės pažeidimą yra išnykęs, o pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, laikoma, kad A. V. administracine tvarka yra nebaustas. Šios paminėtos aplinkybės ir tai, kad nors A. V. ir buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau nuo šio pažeidimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, leidžia pagrįstai manyti, kad A. V. padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis. Automobilį vairavusiam A. V. nustatytas girtumo laipsnis (0,44 promilės, įvertinus paklaidą – 0,43 promilės), t.y. jis nežymiai viršijo leistiną normą. Taip pat iš bylos matyti, kad A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (23, 24–25 b. l.), taip pat dirba pagal verslo liudijimą – vykdo statybos rangos darbus įvairiose Lietuvos miestuose (29–32, 34–47 b. l.). Taip pat A. V. pateikė dokumentus patvirtinančius, jog jis rūpinasi (duomenys neskelbtini) gyvenančia savo motina, kuriai diagnozuotas hipertenzinė kardiopatija su lėtiniu širdies nepakankamumu, jis padeda jai ūkio darbuose (26, 27, 33 b. l.).
Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. V. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti – A. V. patirs nepatogumų, nors ir trumpesniam terminui atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones. Be to, pastebėtina, kad A. V. šiuo metu jau yra išklausęs kursą apie alkoholio daromą žalą, pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (28 b. l.), ir tai leidžia manyti, kad jis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas A. V. nuobaudą pagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas, ir jam paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Ernesta Montvidienė