Civilinė byla Nr. e2A-828-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00644-2021-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2022 m. birželio 16 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-569-922/2022 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. T. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 1 080 Eur turtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2020 m. liepos 20 d. Alytaus AVPK Varėnos r. PK tyrėjo E. D. nutarimu Nr. 55-ANR_880-2020 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutarimu panaikino 2020  m. liepos 20 d. Alytaus AVPK nutarimą. Alytaus AVPK Varėnos r. PK, priimdamas 2020 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 55-ANR_880-2020, nesiaiškino aplinkybių, kurias konstatavo Alytaus apylinkės teismas nutarime, neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Institucijos nepagrįstas administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas, remiantis išimtinai nukentėjusiosios žodžiais, jų nepatikrinus, neįvertinus ar netinkamai įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie žemės sklypo suformavimą, jo priklausymą konkrečiam asmeniui, žemės sklypo ribas, privertė ieškovą gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti 1 080 Eur advokato išlaidas. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek privalėjo būti, todėl yra kalta dėl ieškovo patirtos žalos. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje patyrė advokato išlaidų ikiteisminėje stadijoje ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Išlaidos tiesiogiai susijusios su aptartais atsakovės neteisėtais veiksmais.  

3.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) policijos pareigūnai administracinės teisenos metu ieškovo atžvilgiu neatliko. Vien ta aplinkybė, kad byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, per se nepatvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta nepagrįstai ar neteisėtai. Nutarimu dėl administracinės teisenos bylų nutraukimo pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės. Pirmos instancijos teisme ieškovas neginčijo ir surinkti įrodymai patvirtino, kad ieškovas buvo užlipęs, vaikščiojo ir šokinėjo ant sudėtų pagalių, juos buvo paspyręs koja, šie pagaliai priklausė kitam asmeniui. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ieškovo atžvilgiu priimtas Alytaus AVPK pareigūnams išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus įrodymus. Byloje buvo surinkti visi galimi įrodymai ir objektyviai nustatytos įvykio faktinės aplinkybės, tačiau išsiskyrė šių aplinkybių vertinimas teisine prasme dėl šių veiksmų (ne)teisėtumo. Toks skirtingas atitinkamų bylos aplinkybių teisinis vertinimas per se nesukelia valstybės civilinės atsakomybės. Teismas, nagrinėdamas bylą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto expressis verbis nekonstatavo, t. y. nenurodė, kad protokolas surašytas ar nutarimas priimtas neteisėtai, kad ieškovas administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, kad buvo nustatyta pareigūnų aplaidumo požymių, kad jie nesilaikė pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Administracinio nusižengimo bylos teisena ieškovo atžvilgiu pradėta ir baigta vadovaujantis ANK nuostatomis, pagal suteiktus įgaliojimus savo kompetencijos ribose vertinant surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą ir darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. 

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovui G. T. 1 080 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 548,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek Europos žmogaus teisių teismui (toliau – ir EŽTT), tiek Konstituciniam Teismui konstatavus, kad dabartinis teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šiuo atveju, neatlyginimo / nenumatymo atlyginti, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas, todėl nėra pagrindo remtis teismo praktika, suformuota iš esmės remiantis ydingu teisiniu reglamentavimu.

8.       Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, nustatančiais atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijas. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis.

9.       Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas panaikino nutarimą ir nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, savaime nelaikytina institucijos, atitinkamai ir valstybės, neteisėtais veiksmais (deliktu). Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK, atliko neteisėtus veiksmus – visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. institucija galėjo tinkamai įvertinti ir iš viešų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkto duomenų nustatyti, kad vieta, kurioje ieškovas užlipo ant gulinčios pagalių krūvos, nepriklauso asmeninės nuosavybės teise E. T., šis žemės sklypas jos vardu nėra galutinai suformuotas, vaizdinė medžiaga, kuria disponavo ir tyrėjas, akivaizdžiai patvirtino, jog piktybinio administracinėn atsakomybėn traukto asmens elgesio nematyti, asmuo nestumdė, nemindė pagalių, institucija nevertino administracinėn atsakomybėn traukto asmens išsamių rašytinių paaiškinimų, pateiktų po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, dėl ko ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) veiksmai nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė 1 080 Eur turtinės žalos dydį. Nurodytų teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti neprotingai didelėmis, todėl jų nemažino. Teismas sprendė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės (jos institucijos) neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, įrodytas. Konstatavo, kad atsakovės kaltės įrodinėti nereikia. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

11.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-569-922/2022 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. T. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      ieškovas turi teisę prašyti teismo priteisti atstovavimo (advokato) išlaidas, patirtas nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, įrodinėdamas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, ir teismas tokio ieškovo pasirinkimo yra saistomas, tačiau teismas turi teisę, ir netgi prerogatyvą parinkti taikytiną teisę kilusiam ginčo santykiui kvalifikuoti ir spręsti, ar ieškovas įrodė ieškinyje nurodomas aplinkybes savo pažeistai teisei apginti. Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo bendruosius CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytus civilinės deliktinės atsakomybės pagrindus, tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas pirmosios instancijos teismo per se nesaistė.

11.2.                      Po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 įstatymų leidėjui kilo pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Nesant pakeisto teisinio reglamentavimo ANK ir BPK, susidarė teisės spraga. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nenustatė, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Reikalavimų atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ne CK 6.246–6.249 straipsniuose, o ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose.

11.3.                      CK 6.249 straipsnyje nenurodyta, kad žala pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje. Bylinėjimosi išlaidos yra atskira teisinė sąvoka, jų atlyginimo tvarka yra reglamentuojama tiek civiliniame procese (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai), tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 41 straipsnyje.

11.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Tokia praktika buvo tęsiama ir po Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo.

11.5.                      2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimu konstatuota, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Paprastai dėl valstybės ar savivaldybės civilinės atsakomybės buvo sprendžiama pagal CK 6.271 straipsnį. Ieškovas įrodinėjo bendrąsias CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Apeliantės manymu, šių sąlygų egzistavimas šioje civilinėje byloje negalėjo būti nustatytas.

11.6.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime, priimtame nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, nebuvo nurodyta jokių konkrečių neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), viešosios teisės normų pažeidimų, o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-547/2021 iš esmės buvo sprendžiama tik dėl įrodymų vertinimo byloje. Teismo nurodyti pažeidimai yra nurodomi abstrakčiai ir nepagrįsti jokiais įrodymais byloje. Pareigūnų procesiniai veiksmai atlikti savalaikiai ir tinkamai. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo spręsti ir dėl neteisėtais pareigūnų ar valdžios institucijų atliktais veiksmais padarytos žalos ieškovui atlyginimo.

11.7.                      Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visą sumą. Nusprendus, kad buvo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą, apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas jas priteisė per dideles, jos buvo neproporcingos, nebuvo būtinos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaidų suma negalėjo būti laikytina proporcinga, nebuvo būtina ir pagrįsta, todėl šioje byloje nepagrįstai buvo priteista pilna apimtimi.

2.                      Ieškovas G. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės 435,60 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų teismų praktikos pavyzdžių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-25-303/2021) ir šios bylos ratio decidendi nesutampa, minėtos teismų nutartys yra priimtos administracinių nusižengimų bylose. Civilinėje byloje savo ieškinio reikalavimą ieškovas privalo įrodinėti materialinės teisės normomis, šio ginčo atveju tai yra CK 6.246–6.249 straipsniai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą tinkamai grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė sąmoningai ignoruoja šioje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2031-259/2021, kurioje konstatuota, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų, kaip turtinės žalos atlyginimo.

12.2.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip žalos, vertinimo yra pasisakęs kasacinis teismas. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017. Advokato išlaidos, patirtos administracinio nusižengimo byloje, laikytinos žala pagal CK 6.249 straipsnį.

12.3.                      Teismas, vertindamas pareigūnų neteisėtus veiksmus, neapsiribojo vien faktu, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas išsamiai vertino priežastis, dėl kurių nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir ar valstybė (jos institucija) atliko visus veiksmus, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą administracinį nusižengimą.

12.4.                      2020 m. liepos 20 d. Alytaus AVPK Varėnos r. PK tyrėjo E. D. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_880-2020 turinys yra ypatingai skurdus, jame trumpai nurodytos faktinės aplinkybės. Valstybės institucija nutarime nurodydama faktines aplinkybes apie konkrečių veiksmų atlikimą, šių aplinkybių visiškai nepatikrino, nesugretino jų su viešai skelbiamais dokumentais, išimtinai rėmėsi nukentėjusiosios pretenzijomis. Institucija įrodymų apie faktines aplinkybes net nerinko ir nevertino, o dalies įrodymų nevertino, nors ir buvo juos surinkusi. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje pareigūno atliktų veiksmų teisėtumą, teismas vertino, ar tokie veiksmai laikytini neteisėtais ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Alytaus AVPK Varėnos r. PK, atliko neteisėtus veiksmus – visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl policijos pareigūnų veiksmai nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą lėmė skirtingas surinktų įrodymų vertinimas.

12.5.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių skaičiavimų ar motyvų nei dėl visos teismo priteistos 1080 Eur sumos, nei dėl atskirų konkrečių advokato išlaidų kategorijų, visiškai nemotyvavo, kodėl šios išlaidos yra neproporcingos, nebūtinos ir nepagrįstos. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu neginčijo ieškinio sumos, neprašė jos mažinti, neįrodinėjo, kad ji yra per didelė, nebūtina ar nepagrįsta. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą dėl teismo priteistos ieškinio sumos sumažinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė apeliaciniame skunde neturi teisės kelti naujo reikalavimo dėl ieškinio sumos mažinimo.

12.6.                      Teismas skundžiamame sprendime vertino, kad ieškovo patirta 1080 Eur advokato išlaidų suma nėra per didelė, nesudaro pagrindo jos mažinti. Ieškovas detalizavo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir jų kainą, išvardino visus atliktus procesinius veiksmus, kurių didelį kiekį iš esmės lėmė nukentėjusiosios E. T. advokatės veiksmai, jos inicijuojami nuolatiniai teismo posėdžių atidėjimai, naujų įrodymų teikimas, ilga teismo posėdžių trukmė. Suteiktos teisinės paslaugos yra susijusios su nagrinėta administracinio nusižengimo byla, jų visų kaina yra protingo dydžio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). 

5.                      Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

6.                      Byloje kilo ginčas dėl 1080 Eur turtinės žalos (administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurią ieškovas kildina iš neteisėtų Alytaus AVPK Varėnos rajono PK pareigūnų veiksmų – nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir joje nepagrįstai priimant 2020-07-20 nutarimą Nr. 55-ANR_N-880-2020, kuriuo ieškovas buvo pripažintas padaręs nusižengimą, nurodytą ANK 518 straipsnyje, ir už tai jam buvo paskirta nuobauda – bauda (38 Eur), kuri vėliau galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo panaikinta, o administracinio nusižengimo byla ieškovo atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Ieškovas savo reikalavimą grindžia civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246-6.249 straipsniai), bendraisiais teisės principais ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.

7.                      ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Tokios praktikos, atsižvelgdami į esamą teisinį reglamentavimą, laikėsi/laikosi ir kiti Lietuvos teismai (tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuoti (administraciniai)), išaiškinę, kad pagal BPK 106 straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytame sprendime taip pat konstatavo, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, t. y., prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose (kuriuose nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos) ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861). Kita vertus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtas nutarimas, be kita ko, priimtas atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas). Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (74 punktas).

8.                      Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad tiek EŽTT, tiek Konstituciniam Teismui konstatavus, kad dabartinis teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y., šiuo atveju neatlyginimo/nenumatymo atlyginti, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas (dėl to privalės įstatymo leidėjo būti pakeistas), atitinkamai nėra pagrindo remtis ir suformuota teismų praktika, kuri buvo suformuota iš esmės remiantis nurodytu ydingu teisiniu reglamentavimu. Žalos atlyginimo klausimu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, jis turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Taigi, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis.

9.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir kaip minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar ieškovo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado ieškovo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

10.                      Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y., institucija galėjo tinkamai įvertinti ir iš viešų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkto duomenų nustatyti, kad vieta, kurioje ieškovas užlipo ant gulinčios pagalių krūvos, nepriklauso asmeninės nuosavybės teise E. T., nes šis žemės sklypas jos vardu nėra suformuotas, vaizdinė medžiaga, kuria disponavo ir tyrėjas, priimdamas nutarimą, akivaizdžiai patvirtino, jog piktybinio administracinėn atsakomybėn traukto asmens elgesio nematyti, asmuo nestumdė, nemindė pagalių. Institucija nevertino administracinėn atsakomybėn traukto asmens išsamių rašytinių paaiškinimų, pateiktų po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, į juos neatsižvelgė, dėl ko jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas, kuris vėliau buvo panaikintas.

11.                       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Neteisėti veiksmai yra ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

12.                      Ieškovas įrodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis patyrė 1080 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (1080 Eur), atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nėra neprotingai didelės ir reikėtų jas mažinti. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl minėtų išlaidų neproporcingumo ir per didelio dydžio. Ieškovas detalizavo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir jų kainą, išvardino visus atliktus procesinius veiksmus.

13.                      Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės (jos institucijos) neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos taip pat laikytinas įrodytu,  nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės įrodinėti nereikia (ji atsako be kaltės).

14.                      Taigi sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, priteistina 1080 Eur nuostolių (CK 1.5 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021; EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18).

15.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). 

16.                      Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas bei Konstitucinio teismo nutarimus, EŽTT praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17.                      Priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovui G. T., 435,60 Eur advokato išlaidų, (jas pagrindžia DOK-12359) (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, ieškovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus, 60 ct) advokato išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                   Lina Žemaitienė