Baudžiamoji byla Nr. 1-730-311/2013

Proceso Nr. 1-26-1-01355-2012

Procesinio sprendimo kategorija :

2.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant:

prokurorei Renatai Oželienei,

nukentėjusiosios mažametės S. S. atstovei pagal įgaliojimą V. S.,

kaltinamajam N. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, viduriniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

n u s ta t ė :

Kaltinamasis N. G. 2012-10-13 apie 16 val. 30 min. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sugriebė sugyventinės J. S. mažametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų ir tąsė ją tol, kol mažametė nukrito ant grindų. Po to, ranka laikydamas gulinčią ant grindų mažametę S. S. už plaukų, spyrė jai vieną kartą į dešinę koją, tokiais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad panašiai taip ir buvo. Jis nukentėjusiosios mamos sugyventinis. Gyvena su J. S. apie 10 metų. Kartu gyvena S.. Savaitgalį grįžo iš Vilniaus, nes visą savaitę dirba Vilniuje. Buvo tik ką nusipirkęs kompiuterį. Susipyko. Augina dar ir bendrą su S. dukrą. Buvo nupirkęs 3-4 sūrelius. E. paprašė sūrelio. Jų nebuvo. Nukentėjusiajai buvo uždrausta naudotis kompiuteriu, tačiau ji naudojosi. Viskas prasidėjo nuo kompiuterio. Ji pradėjo negražiai vadinti necenzūriniu žodžiu. Norėjo, kad liautųsi. Ji bėgo, jis pradėjo gaudyti. Koridoriuje parvirto. Įspyrė nukentėjusiajai. Buvo susilaužęs koją. Pagavo nukentėjusiąją už plaukų. Nukentėjusiajai spyrė vieną kartą į koją. Policijoje viską taip pat pasakojo. Buvo išgėręs, kai atvyko policija, pasakė, kad atvyks kiti pareigūnai, išgėrė. Įvykio metu, kiek pamena, nebuvo išgėręs. Labai greitai viskas įvyko. Gal nervai buvo, gal kažko nepamena. Gal ryte alaus buvo gėręs. Iš S. mama atėmė telefoną iki įvykio. Iš karto kaltę pripažino. Mama to nematė. Pati S. norėjo atsiimti pareiškimą. Čia buvo pirmas smurto atvejis prieš nukentėjusiąją. Blogai vertina savo poelgį. Nesusivaldė. Nenorėjo, kad mergaitė nukentėtų. Su ja gerai sutardavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinami nukentėjusiosios mažametės S. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sese E. G., kuriai 4 metukai (šiandien suėjo), mama J. S., kuriai 36 m., močiute G. S., kuriai kiek metų nežino, ir patėviu N. G., kuriam irgi 36 m. Savo patėvį vadina N., todėl toliau pasakodama taip jį ir vadins. N. paprastai gyvena Vilniuje, kuriame būna savaitę ir daugiau, nes jis ten dirba ir sakė, kad jam neapsimoka kiekvieną dieną grįžti. Į Kauną grįžta tik savaitgaliais ir per šventes. Santykiai su N. iki tol buvo normalūs, t. y. bendraudavo, jis padėdavo daryti pamokas. Tačiau žodžiu yra sukonfliktavę dėl įvairių smulkmenų, bet vienas kito nekeikdavo. Kai susipyko dėl tų sūrelių, pradėjo mažiau bendrauti, t. y. dabar jis nustojo domėtis ja, bendrauja tik esant reikalui. Bet jis dėl nieko jos nekaltina, dėl įvykių nepriekaištauja. Kada susipyko neprisimena, tačiau kai viską pasakojo policijos tyrėjai, pasakojo teisingai: pasakojo kelis kartus – pirmą kartą, kai atvažiavo policija į namus, o antrą kartą, kai kvietė į vaikų teisių skyrių, o trečią kartą – Dainavos policijos komisariate. Įvykis galėjo būti šių metų spalio 13 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 17 val. 30 min. Tą dieną N. kaip įprasta sugrįžo iš Vilniaus. Išgirdo, kaip mama sakė N. „ir vėl prisigėrei“. Bet pati jo nematė, nes buvo kitame kambaryje prie kompiuterio. Kai N. išėjo į parduotuvę, jos su sese ir suvalgė tuos sūrelius – kiekviena po tris. Sesė dar užsimanė sūrelio, tada N. ją pavadino įžeidžiančiu žodžiu, pasakė suvalgei penkis sūrelius, o sesei liko vienas. Tada nuėjo į kitą kambarį, iš savo rašomojo stalo stalčiaus išėmė 3 Lt, kuriuos turėjo, nes anksčiau močiutė G. buvo davusi 10 Lt. Susinervavusi, t. y. supykusi, kad kaltina dėl nieko, verkdama nunešė tuos tris litus ir padėjo juos ant stalo. Supykusi pavadino N. necenzūriniu žodžiu. Žino, ką reiškia tas žodis, taip vadinami gėjai. Tuo metu kambaryje taip pat buvo ir mama. Po to išėjo iš kambario, nes norėjo eiti pas močiutę į kambarį, kurį dalinasi su močiute, todėl tai ir jos kambarys. Beeinant pajuto, kad atsiveja N., tačiau tada pagalvojo, kad jis eis į kitą kambarį. Bet tada pajuto, kaip jis griebė iš už nugaros už plaukų, kurie buvo palaidi ir pradėjo tąsyti. Nuo to tempimo nukrito ant grindų. Toliau laikydamas už plaukų N. įspyrė vieną kartą į dešinę koją (į viršutinę kojos dalį, prie užpakalio). Skaudėjo kai jis įspyrė. Iš pradžių buvo paraudę, bet vėliau toje vietoje mėlynė nepasidarė. Kai tampė už plaukų, išrovė kuokštelį, todėl skaudėjo ir tuo metu, kai tampė ir kitą dieną, kai šukavosi. Verkė dėlto, kad skaudėjo, be to buvo išsigandusi. N. nėra jos mušęs, tai buvo pirmas kartas. Kai N. mušė, jam sakė, kad jis apsiramintų. Kai mušė, N. nesikeikė. Jis keikėsi, kai pavadino įžeidžiančiu žodžiu, o ji jį vadino necenzūriniu žodžiu ir viskas, kitokių žodžių nebuvo. Kai į koridorių atėjo mama, ji pasakė N. ramintis ir N. nuo jos pasitraukė pats. Mušė gal kokias 5 minutes, bet tiksliai laiko pasakyti negali. Ką po to mama sakė N., negirdėjo, nes jie nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo pas močiutę į kambarį, bet kambaryje jos nerado, nes ji buvo išėjusi pas kaimynę Z., pasakiusi, kad namuose jai nėra ramybės. Kada tiksliai močiutė išėjo nematė, bet girdėjo, kad ji išeina. Tai buvo pradžioje konflikto su N., t. y. tuo metu, kai buvo užėjusi į kambarį pasiimti 3 Lt už sūrelius. Močiutę rado pas kaimynę Z., nes ji pas kitas kaimynes neina, tik pas ją. Papasakojo močiutei apie viską kas įvyko, tada močiutė liepė iškviesti policiją. Kadangi abi neturėjo telefonų, nes mama jos telefoną buvo atėmusi anksčiau, kai jį sugadino, o močiutės telefoną buvo paėmusi mama tuo  metu, kai pasakė mamai, kad paskambins į policiją, nes N. neturi teisės jos mušti, jis ne tėvas. Močiutės telefonas tada buvo padėtas ant stalo ir mama jį paėmė, kad nekviestų policijos, sakydama „tu čia neskambinsi“. Iki šio įvykio policijai nebuvo skambinusi. Tada policiją iškvietė iš kaimynės Z. telefono. Paprašė kaimynės Z. duoti telefoną. Ji davė, nes girdėjo, kaip močiutei viską pasakojo, todėl viską žinojo. Gal po kokių 5 min. atvažiavo policininkai, jie pasakė, kad atvažiuos kita policijos grupė. Šie atvažiavo po kokių 15 min. Ta grupė, tai buvo iš viso atvažiavę 2 žmonės. Šitie policininkai rašė dokumentus.  Jie paprašė parodyti tą vietą, kur N. įspyrė. Parodė moteriai policininkei, bet ten jau nebuvo paraudimo. Tada N. atėjo prie durų ir pasakė, kad jis to nedarė, t. y. kad jis nespyrė. Ką N. pasakojo policijai, negirdėjo, nes policininkai jam liepė išeiti į kitą kambarį. Po to policininkai N. išsivežė iš namų  (26-28 b. l.).

Liudytojas V. Z. parodė, kad visko neprisimena. Dirba Dainavos PK budinčioje dalyje, gavo iškvietimą. Atvykus, konflikto jau nebuvo. Mergaitė aiškino, kad ją sumušė, įspyrė, išvadino visokiais žodžiais tėvas ar patėvis. Mergaitė viską pasakojo isteriškai. Ji plūdosi. Mergaitė buvo susinervinusi patėvio atžvilgiu.          Kaltinamasis nelabai kaltę pripažino. Jis sakė, kad mergaitė linkusi meluoti. Kaltinamasis sakė, kad auklėjo mergaitę. Kaltinamasis vyko su jais. Buvo dar močiutė. Ji gynė mergaitę. Visi buvo išgėrę. Mergaitės mama buvo neblaivi. Ji gynė patėvį. Mergaitė isteriškai pradeda pasakoti, o mama jai klykdama sakė, kodėl ji meluoja. Mergaitės būsena buvo nestabili. Patėvis elgėsi tuo metu ramiai.

Liudytoja Ž. Č. parodė, kad kaltinamąjį prisimena nuo įvykio. Budėjo tą dieną budinčioje dalyje. Gavo pranešimą, kad mamos sugyventinis muša mažametę. Nuvyko kartu su V. Z. nurodytu adresu. Pasitiko apsiverkusi, susijaudinusi, susivėlusi mažametė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis paauklėjo mergaitę - jai įspyrė. Mergaitės motina nelabai orientavosi aplinkoje, nes buvo neblaivi. Iš pradžių motina neigė, jog kaltinamasis mušė mergaitę. Konfliktas kilo dėl sūrelių. Mergaitė rodė koją. Koja buvo paraudusi. Mergaitė sakė, kad jai įspyrė į koją. Mergaitė sakė, kad kaltinamasis pargriovė ją ant grindų ir įspyrė į koją. Kiek prisimena, iš mažametės motina buvo atėmusi telefoną, kad ji neskambintų policijai. Policiją kvietė močiutė ar kaimynė. Turbūt močiutė kvietė policiją. Šį įvykį gerai prisimena, nes nedažnai būna įvykiai, kai mušamos mažametės.

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamasis yra dukters sugyventinis. Anūkei S. – brendimo laikotarpis, ji negera. Anūkė kaltinamąjį išvadino necenzūriniu žodžiu. Po to jis tampė anūkę už plaukų. Konflikto metu anūkės mama buvo kitame kambaryje. Gal kiek neblaivi ji buvo. Gal praeinant patėvį anūkė pavadino necenzūriniu žodžiu. Jam neišlaikė nervai, jis ir stvėrė mergaitei už plaukų. Lyg tai konfliktas kilo dėl sūrelių. Kai koridoriuje pradėjo tampyti už plaukų, nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Reikėjo diržą imti, o ne tampyti už plaukų mergaitę.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos G. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad jai priklausančiame bute, gyvena jos duktė J. S., kuri augina dvi mažametes dukras: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini). J. S. gyvena su sugyventiniu N. G.. J. S. niekur nedirba, namuose girtauja, o N. G., nors ir dirbantis asmuo, tačiau namuose taip pat girtauja. Dėl tokios padėties G. S. ne kartą kvietusi policiją. 2012-10-13 apie 16 val. 30 min. jai būnant namuose neblaivus N. G. necenzūriniais žodžiais išplūdo jos anūkę S. S. už tai, kad ji neva suvalgė per daug sūrelių. Plūsdamas anūkę, N. G. koridoriuje mergaitę parvertė ant žemės už plaukų ir jai įspyrė. Būdama kambaryje ji girdėjo kaip anūkė šaukė iš skausmo. Tada norėjo iškviesti policiją, tačiau neblaivus N. G. pagriebė telefoną, kad ji nepaskambintų. Tada nubėgo pas kaimynę iš 65 buto Z. K. ir iš jos iškvietė policiją, nes anūkė buvo labai išgąsdinta, verkė, (10 b. l.).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. S. parodė, kad kviesdavo policiją N. G.. Gulėjo lovoje kitame kambaryje, kai išgirdo, kad anūkė N. G. pavadino necenzūriniu žodžiu. Anūkė rėkė. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į koridorių. Telefono neturi. Neturėjo galimybės namuose paskambinti policijai. Gyvena iš invalidumo pensijos. N. G. penktadieniais grįžta iš Vilniaus, maisto nuperka. Ji moka komunalinius mokesčius. Du kartus N. G. mokėjo komunalinius mokesčius. Tai buvo prieš įvykį. Po įvykio N. G. davė 200 Lt tam, kad lombarde pratęstų sutartį. Kai būna šventė, su N. G. išgeria. Žinojo, kad Z. J. turi telefoną.

Liudytoja Z. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Atbėgo pas ją į namus mergaitė S. S. prašyti telefono. Mergaitė sakė, kad reikia iškviesti policiją, kadangi N. ją skriaudė. Mergaitė skambino laiptinėje. Ji prašė atvykti policiją, sakė, kad patėvis skriaudžia ją. Mergaitė buvo nesužalota, gal susijaudinusi. Kaimynai - šeima kaip šeima. Augina vaikus. Vaikai be triukšmo neužauga. Buvo apklausta policijos pareigūnų.

Iš 2012-10-13 G. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimo matyti, kad 2012-10-13 apie 16 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus N. G. sumušė sugyventinės J. S. (pareiškėjos G. S. dukters) mažametę dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), (2 b. l.).

Iš 2012-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini), (3-5 b. l.).

Iš 2012-10-13 Dainavos PK KPS tyrėjos Ž. Č. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (ROIK Nr. 0112000561395) matyti, kad pagal G. S. pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko išsigandusi ir apsiverkusi nepilnametė S. S., kuri nurodė, kad neblaivus mamos sugyventinis N. G. ją iškeikė, griebė už plaukų ir pargriovė koridoriuje ant žemės, vieną kartą spyrė į dešinę koją. Nurodytoje vietoje matyti paraudimas. Smurtu įtariamas N. G. pripažino, kad auklėdamas mergaitę jai spyrė, (6-7 b. l.).

Iš Kauno AVPK pateikto garso įrašo dėl smurto šeimoje kopijos dėl 2012-10-13 16 val. 06 min. skambučio ir 2012-11-26 apžiūros protokolo matyti, kad perklausant garso įrašą, girdimas dviejų žmonių (vyriškio ir jaunos verkiančios moters) pokalbis, (35-37 b. l.).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad J. S. ir N. G. šeimoje girtaujama, nustatyti vaikų nepriežiūros atvejai. Buvo teikiamos socialinės pagalbos priemonės. 2012-11-07 įvyko J. S. ir N. G. šeimos atvejo peržiūra, kurios metu S. S. prieš komisiją papasakojo apie smurtą, patirtą iš N. G., (39-46 b. l.).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2761 matyti, kad 2012-10-13 17 val. 52 min. prietaisu Nr. 2262 N. G. nustatytas 0,86 promilių neblaivumas, (97 b. l.).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo N. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis smurtaudamas sukėlė mažametei fizinį skausmą, būtent, konflikto metu sugriebė mažametei už plaukų ir tąsė ją tol, kol mažametė nukrito ant grindų, tada ranka laikydamas gulinčią ant grindų mažametę už plaukų, spyrė jai vieną kartą į dešinę koją.

Kaltinamasis N. G. kaltas ir baustinas.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas – baigtas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino), sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), kaltinamojo asmenybę (neteistas). Kaltinamasis neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, Kauno m. Dainavos poliklinikos PSC ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, į LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą vienintelę bausmę, N. G. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str.,  305 str. 1 d., 5 d.,  307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,  308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti  jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Rimantas  Grigas