Civilinė byla Nr. e2-94-666/2020

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00307-2019-4

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                   3.2.3.2.; 3.2.8.4.

                                                                                   (N)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 7 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Kanareikinai, Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovo A. Y. atstovui advokatui Rapolui Kasparavičiui,

atsakovui ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „E“ atstovui E. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. Y. ieškinį atsakovui E. L., trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „E“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, išnagrinėjo ieškovo A. Y. atstovaujamo advokato Rapolo Kasparavičiaus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas A. Y. pateikė ieškinį atsakovui E. L., trečiajam asmeniui mažajai bendrijai (toliau – MB) „E“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pateikti detalius išrašus iš visų MB „E" banko sąskaitų; informaciją ir dokumentus apie MB „E" finansinius įsipareigojimus, skolas, kreditorių ir debitorių sąrašus; sutartis ir susitarimus, bei visus dokumentus ir bet kokią rašytinę korespondenciją; informaciją sudarytas darbo sutartis ir išmokėtus atlyginimus; pateiktas pretenzijas, reikalavimus; MB „E" 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį; mokesčių deklaracijas; veiklos sąnaudas, visas gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras, didžiąsias knygas už 2015-2019 m.; informaciją apie MB „" ateities planus, numatomus sandorius ir planuojamus projektus; bei nustatyti, kad neįvykdžius šio įpareigojimo bus skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-04-24 ieškovas ir atsakovas sudarė Bendrijos steigimo sutartį, kurioje numatė, kad Bendrijos steigėjai yra du – ieškovas A. Y. ir atsakovas E. L., o jos vadovas – E. L.. Nuo Bendrijos įsteigimo ieškovas jokios komercinės naudos negavo, atsakovas delsia grąžinti paskolą. Kilus įtarimams dėl Bendrijos veiklos ieškovas 2019-02-18 kreipėsi į E. L. su prašymu pateikti visą su Bendrijos veikla ir jos finansine padėtimi susijusią informaciją. Atsakovas nurodė, kad Bendrija yra skolinga buhalterines paslaugas teikiančiai bendrovei, todėl negali nariui pateikti 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenų, tačiau galėtų duoti prisijungimus prie įmonės sąskaitų internetinės bankininkystės sistemoje ir toliau delsė pateikti dokumentus prašomus dokumentus ir jų nepateikė.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.  Nurodė, kad atsakovas niekada nevengė teikti informacijos ieškovui. Ieškovas ne tik žinojo įmonės finansinę padėtį, tačiau pats domėjosi Bendrijos uždarymo galimybėmis ir davė įvairius nurodymus atsakovui.

Tretysis asmuo MB „E“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo A. Y. atstovas 2020-01-22 pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ėmė vykdyti ieškovo reikalavimus pateikti informaciją ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio teikė ieškovui prašomą informaciją. Kadangi atsakovas po bylos iškėlimo teisme savanoriškai įvykdė ieškinio reikalavimus, išnykus ieškinio pagrindui, ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų, prašo civilinę bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo E. L. ieškovo A. Y. naudai 5778,87 Eur (4308,12 Eur už teisines paslaugas, 18,75 Eur už žyminį mokestį, 1452,00 Eur už UAB „auditas" išvadą) dydžio bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti 75 proc. (56,25 Eur) ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Rapolas Kasparavičius palaikė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, jog ieškovas, būdamas ne Lietuvos pilietis, kad įsitikinti ir ištirti ar visi dokumentai perduoti ir suteikta visa informacija, kreipėsi į audito bendrovę. Auditas duomenis patvirtino, todėl ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už UAB „T“ pateiktą išvadą. Nurodė, kad visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 5778,87 Eur, bei prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, o likusią sumokėto žyminio mokesčio dalį priteisti iš atsakovo. Paaiškino, jog sąskaita dėl atstovavimo 2019-06-11 teismo posėdyje išrašyta tik rugpjūčio mėnesį, o į 2019-09-11 paskirtą posėdį ieškovo atstovas vyko, nors ir buvo pateikęs prašymą atidėti posėdį. Tačiau jis neturėjo duomenų apie teismo posėdžio atidėjimą ir tik pusiaukelėje sužinojo, kad posėdis bus atidėtas. Prašo priteisti apmokėti auditoriaus paslaugas iš atsakovo, nes kaip teisininkas neturi kompetencijos finansinių dokumentų įvertinimui, todėl ir buvo kreiptasi į auditorių. Nurodė, kad ieškovo atstovas veikė pagal ieškovo įgaliojimą. Paaiškino, kad prie pirminio elektroninio laiško, kuriame buvo prašymas pateikti dokumentus buvo pridėtas ir ieškovo įgaliojimas advokatui, įgaliojime nebuvo ieškovo parašo, nes buvo pateikta ne atstovavimo sutartis, o jos išrašas.

Teismo posėdžių metu atsakovas E. L. dėl atsisakymo nuo ieškinio neprieštaravo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prašė atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu kartu dirba 4 metus ir su juo susisiekdavo beveik kas dieną, jis visada žinojo MB padėtį. Ieškovas valdė įmonę ir teigti, kad jis buvo nežinioje, negalima. Kad atsakovas nepateikė dokumentų laiku nesutinka, nes gavęs iš advokato laišką jis nematė pridėtame dokumente ieškovo parašo. Pats atsakovas į jo paklausimą neatsakė, todėl nemanė, kad privalo kažkam pateikti dokumentus. Kreipėsi į savo advokatus, kurie nurodė jam neteikti dokumentų kol nebus originalaus ieškovo parašo. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovas nesutinka. Nesupranta kodėl buvo pateiktas ieškinys, nes jis geranoriškai teikė dokumentus. Pažymėjo, kad teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovas, kuris taip pat patyrė išlaidas, kurių neprašo priteisti. Nesutinka su išlaidomis dėl dalyvavimo teismo posėdyje 2019-09-11, nes nei ieškovas, nei jo atstovas posėdyje nedalyvavo. Ieškovas buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, todėl nesupranta, kodėl už tai turi mokėti. Nesutinka mokėti ir už audito ataskaitą, nes tai ieškovo reikalas kreiptis į auditą ar ne ir jis neturi apmokėti už dokumentų analizę.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, civilinė byla nutrauktina.

Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ši ieškovo teisė negalėtų būti realizuota. Kadangi ieškovo teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama.

Ieškovui išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

Kadangi ieškovas ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tačiau pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus ir informaciją apie MB „E“ veiklą. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinio pareiškimą iš esmės lėmė atsakovo elgesys – prašomų dokumentų ir informacijos nepateikimas nustatytu terminu. Esant tokiai situacijai, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, tuo tarpu atsakovas, ėmėsi priemonių, teisinei situacijai taisyti ir tik prasidėjus procesui, pradėjo teikti bendrijos dokumentus. Abi šalys nuo bylos iniciavimo pradžios buvo linkusios į taikų bylos išsprendimą, ką nurodė ir teismo posėdžių metu. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neatsisakė ieškovo atstovui pateikti informaciją apie įmonę, tačiau prašė pateikti ieškovo parašu patvirtintą įgaliojimą jį atstovauti. Byloje skirtas parengiamasis posėdis 2019-06-11, kuriame abi bylos šalys dalyvavo. 2019-09-11 paskirtas teismo posėdis atidėtas pagal ieškovo atstovo prašymą, nes jis nebuvo įvertinęs visų dokumentų susijusių su MB „E“ veikla, ieškovo atstovas į šį posėdį neatvyko. 2019-11-26 paskirtas teismo posėdis atidėtas pagal ieškovo atstovo prašymą, kuriame nurodė, kad šalys tarpusavyje komunikuoja dėl pateiktų dokumentų ir juos vertina. Proceso eigoje buvusios aplinkybės rodo, jog tiek šalių pateikti procesiniai dokumentai, tiek jų elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo neprašo, dėl 2019-11-26 posėdžio atidėjimo pažymėjo, kad būtent pats ieškovo atstovas iniciavo posėdžio atidėjimą, todėl už 2019-11-20 prašymo atidėti teismo posėdį rengimą prašomų 114,95 Eur bylinėjimosi išlaidų jis neturėtų atlyginti.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija: lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakant dėl CPK 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad ir tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, galima nustatyti, kas teisiškai laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012; 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013). 

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme. Pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, lėmusį išlaidų susidarymą, pati savaime nereiškia, kad visos ieškovo patirtos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Nustatyta, kad šalių procesinis elgesys rengiantis bylos nagrinėjimui buvo tinkamas, nepažeidžiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą įtakojo skirtingas šalių požiūris į ginčo objektą ir savo pozicijos dėl to argumentavimas. Atsakovas nuo bylos pradžios iš esmės nebuvo prieš ieškovo reikalavimą pateikti prašomus dokumentus. Šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės, siekė ekonomiškai užbaigti ginčą, jų procesinis elgesys buvo tinkamas.

Ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kurioje nurodyta, kad atsakovas patyrė 4308,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, kurias sudaro 750,00 Eur už ieškinio parengimą, 320,89 Eur už pateiktų dokumentų analizę, 1857,83 Eur už prašymo pateikti informaciją rengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir pateiktų dokumentų analizę, 1264,45 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 114,96 Eur už prašymo atidėti teismo posėdį rengimą. Taip pat ieškovo atstovas prašo priteisti 1452,00 Eur išlaidas už UAB „T auditas" išvadą, kurias nurodo būtinomis, tam, kad ieškovas galėtų tiksliai identifikuoti kokius jo prašomus dokumentus atsakovas pateikė, nes ieškovui buvo būtinos ekspertinės žinios, todėl jis pasinaudojo audito bendrovės paslaugomis. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina minėtų išlaidų sumokėjimą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

Pažymėtina, kad ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Atsakovas nurodo, kad turėjo abejonių (nors ir visiškai nepagrįstų) dėl paties ieškovo A. Y. įgaliojimų atstovui advokatui Rapolui Kasparavičiui suteikimo fakto, nes jis ieškovui pateikė ne visą atstovavimo sutartį su ieškovo parašu, bet 2019-02-28 išrašą iš 2018-11-02 atstovavimo sutarties sudarytos tarp ieškovo A. Y., advokatų kontoros „E. V. ir partneriai“ ir advokato Rapolo Kasparavičiaus, kuris patvirtino advokatui suteiktus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: advokato vardas, pavardė; pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas; sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data; kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo; advokato parašas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad 2019-02-28 išrašas iš 2018-11-02 atstovavimo sutarties yra tinkamas dokumentas, patvirtinantis advokato Rapolo Kasparavičiaus teisę teikti prašymus ieškovo vardu, todėl atsakovo argumentai dėl nepagrįstų ieškovo reikalavimų atmestini.

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su 1452,00 Eur išlaidų už audito išvadą apmokėti pagrįstumo, pažymėtina, kad be žyminio mokesčio, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos( CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, audito specialistas šioje byloje nebuvo kviečiamas, todėl ieškovo patirtos UAB „T auditas“ konsultacinė išvados parengimo išlaidos ar jų dalis galėtų būti atlygintos tik tokiu atveju, jeigu jas būtų galima vertinti kaip būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. Vertinant, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų (išlaidų), pažymėtina, kad, bylos proceso metu kilus klausimų, reikalaujančių specialių žinių, proceso dalyviai gali prašyti teismo skirti ekspertizę arba kviesti specialistą. Teismui nutarus, kad gauti tokio pobūdžio įrodymą yra tikslinga, išsprendžiamas eksperto / ekspertinės įstaigos ar specialisto parinkimo klausimas. Pažymėtina, kad eksperto, įstaigos ar specialisto parinkimo klausimą sprendžiant teisme, šalims užtikrinama teisė tiek siūlyti asmenis, galinčius būti ekspertais ar specialistais byloje, tiek reikšti nesutikimus su siūlomų asmenų kandidatūromis dėl pastarųjų profesinės kompetencijos stokos, galimo šališkumo ar per didelių darbo išlaidų. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad teismui būtų kilę klausimų, reikalaujančių specialių žinių, nėra, kaip ir duomenų, kad audito konsultacinė išvada būtų patvirtinusi aplinkybes, kad atsakovas nepateikė visų prašomų dokumentų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė, kad 1452,00 Eur išlaidas neišvengiamai turėjo patirti: pažymėtina, jog į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti prašomus dokumentus ir informaciją, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad ieškovui buvo būtina gauti tokį įrodymą.

Teismas, susipažinęs su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turiniu ir vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija dėl 1264,45 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atstovavimo ieškovui 2019-09-11 teismo posėdyje, pagrįstumo, priešingai daro išvadą, kad jos yra nepagrįstos, nes minėtas teismo posėdis buvo atidėtas pagal ieškovo atstovo prašymą. 2019-09-11 teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo ir ieškovui neteikė teisinių atstovavimo paslaugų. Teismo posėdis vyko, atsakovas jame dalyvavo, tačiau posėdis buvo atidėtas ieškovo iniciatyva, nes jis nurodė, kad nespėjo susipažinti su pateiktais dokumentais ir pasirengti bylos nagrinėjimui. Dėl ieškovo argumentų, susijusių su 114,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2019-11-20 prašymo atidėti teismo posėdį rengimą, pažymėtina, kad iš ieškovo atstovo pateikto prašymo atidėti 2019-11-26 teismo posėdį parengto abiejų bylos šalių vardu turinio matyti, kad prašymas yra nesudėtingas, suformuluotas aštuoniais sakiniais, kuriuose nurodytas bylos pavadinimas, paskirto posėdžio data, kad šalys bendradarbiauja ir prašymas atidėti teismo posėdį, paskiriant kitą posėdžio datą. Šio nedidelės apimties prašymo parengimui didelių laiko sąnaudų nereikia, nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios. Be to jame aiškiai išreikštas abiejų proceso šalių siekis išspręsti klausimus taikiai, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais šios išlaidos už teisines paslaugos neatlygintinos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atstovavimą teisme patyrė 4308,12 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau, įvertinus ginčo pobūdį, parengto ieškinio turinį ir apimtį, pateiktus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovo atstovas nedalyvavo 2019-09-11 teismo posėdyje, už kurį prašo priteisti 1264,45 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidas, prašymas atidėti teismo posėdį, už kurį prašo 114,95 Eur parengtas abiejų šalių vardu yra nesudėtingas, atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir ieškovas atsisakė ieškinio, todėl teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, iš 4308,12 Eur sumos pagrįsta pripažįsta 2928,72 Eur už teisines paslaugas. Tuo pagrindu ieškovo naudai priteistina suma išlaidoms už teisines paslaugas apmokėti 2928,72 Eur (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistina 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra, 18,75 Eur, iš viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2947,47 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovui atsisakius ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis 56,25 Eur (75,00 Eur x 75 %) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

          Priimti ieškovo A. Y. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti.

          Iš dalies tenkinti ieškovo prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

          Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2928,72 Eur už teisines paslaugas, 18,75 Eur žyminio mokesčio, iš viso 2947,47 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo A. Y., gim. 1965-10-26, naudai.

          Grąžinti ieškovui A. Y., gim. , 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-03-21 mokėjimo pavedimu atliktu advokatų kontoros „E. V. ir partneriai“.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis