Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-29-134/2012
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.1 Teisminio sprendimo Nr.1-76-1-00717-2010-3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,
gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Žygimantui Rutkauskui,
nuteistiesiems A. S., S. R.,
nukentėjusiesiems A. J., V. J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo :
A. S. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
S. R. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Priteista solidariai iš A. S. ir S. R. A. J. 1000 Lt, V. J. 6000 Lt ir 92,56 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. S. ir S. R., 2010 m. spalio 31 d., apie 21 val., namo laiptinėje, esančioje., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius A. J. ir V. J., t.y. S. R. sudavė smūgį pagaliu A. J., padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje bei odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdydamas A. J. sveikatą, o A. S. peiliu penkis kartus smūgiavo V. J., padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdydamas V. J. sveikatą.
Skundžiamu nuosprendžiu A. S. ir S. R. nuteisti už tai, kad 2010 m. spalio 31 d., apie 21 val., , namo laiptinėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę - ieškojo J. M. pavogto fotoaparato, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius A. J. ir V. J., t.y. S. R. sudavė smūgį pagaliu A. J., dėl to A. J. konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje bei odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje - padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. S. peiliu penkis kartus smūgiuojant V. J., dėl to V. J. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje - padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šiais savo veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiųjų A. ir V. J. teisėms ir teisėtiems interesams.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti.
Skunde teigia nepadaręs savavaldžiavimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo nuvykęs aiškintis dėl sumušto draugo, buvo užpultas ir apšaudytas, todėl gindamasis nuo jį puolusių asmenų, tarp kurių buvo ir abu nukentėjusieji, galėjo peiliu sužaloti V. J.. Liudytojų J. M., R. J., J. T., G. V., D. R., L. R., nukentėjusiojo V. J. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną J. M. namuose švęsto gimtadienio metu tarp besisvečiavusių jaunuolių kilo konfliktas dėl apgadinto automobilio ir dingusio fotoaparato. Vienoje iš konfliktuojančių grupių buvo ir nukentėjusysis V. J., o kitą dieną jis (apeliantas) su nuteistuoju S. R. vyko aiškintis santykių su nukentėjusiuoju V. J.. Šis aiškinimasis A. ir V. J. namo laiptinėje baigėsi muštynėmis. Nei vienas liudytojas ar nukentėjusysis nedavė parodymų, kad jų metu buvo išreikšti reikalavimai įvykdyti kokią nors tikrą ar tariamą teisę. Šio konflikto objektas nebuvo valdymo tvarka, todėl konfliktas nekvalifikuotinas kaip savavaldžiavimas.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nuosprendyje nemotyvavo jo veikos kvalifikavimo pagal BK 294 str. 2 d., neišdėstė argumentų, kuo pasireiškė jo esą padaryta didelė žala nukentėjusiesiems. Teismas neanalizavo liudytojų J. M., J. T., G. V., R. J. parodymų, todėl apeliantui neaišku, kuo remdamasis teismas sprendė, jog šie parodymai patvirtina jo kaltę.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų A. ir V. J., liudytojų M. J., G. J., P. K., O. J. parodymų nėra pagrindo laikyti patikimais ir patvirtinančiais jo kaltę, nes šie asmenys susiję giminystės ir draugystės ryšiais, be to, priklausomai nuo jų parodymų, nukentėjusieji šioje byloje galėjo tapti įtariamaisiais. Konflikto metu jo sveikata buvo sutrikdyta netgi labiau už nukentėjusiųjų, nes jam suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai ir šauta ne mažiau kaip 2 kartus – tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (2 t., 28-30 b.l.).
Apeliantas nurodo, kad bylos įrodymai nepaneigia jo parodymų, jog, nuvykęs į įvykio vietą aiškintis smurtavimo prieš G. V. priežasčių, jis buvo užpultas ir turėjo gintis. Teismo išvada, kad jis su kitu nuteistuoju galėjo smurtauti prieš daug gausesnes pajėgas, ginkluotas šaunamuoju ginklu, prieštarauja ne tik bylos įrodymams, bet ir elementariai logikai.
Apeliantas teigia, kad teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes neįvertino aplinkybės, kad jo veiksmus išprovokavo nukentėjusysis V. J., be to, neatsižvelgė į jo teigiamą asmenybę – yra studentas, byloje nėra jį neigiamai apibūdinančių duomenų.
Teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Jis su kitu nuteistuoju nesiekė bendrai sutrikdyti abiejų nukentėjusiųjų sveikatos, todėl negali būti atsakingas už neturtinės žalos padarymą nukentėjusiajam, kurio sveikatos jis nesutrikdė.
Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu sunaikinti jo asmeninius daiktus, kurie nebuvo nusikalstamos veikos įrankiais ar priemonėmis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti.
Apeliantas teigia konflikto metu gindamasis pagaliu sudavęs vieną smūgį A. J., tačiau nevykdęs jokios tikros ar tariamos, kieno nors pripažįstamos ar ginčijamos teisės. Toliau apeliantas skunde dėsto analogiškus nuteistojo A. S. skunde nurodytiems argumentus. Nesutikimą su jam paskirta bausme apeliantas motyvuoja tuo, kad jo veiksmai buvo žymiai mažiau intensyvūs ir jais padaryta žymiai mažesnė žala tik vienam nukentėjusiajam, kuris nebuvo gydomas. Dėl šios priežasties apeliantas teigia, kad byloje neteisingai išspręstas ir žalos atlyginimo klausimas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusieji prašė apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies : nuteistųjų veikos iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuojamos į BK 140 str. 1 d., nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Nuteistųjų kaltė padarius apeliacinės instancijos teismo nustatytą nusikaltimą yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytais įrodymais.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad įvykio metu prie jo tėvo buto susirinko keliolika ginkluotų pagaliais ir kirvukais jaunuolių, tarp kurių buvo abu nuteistieji. A. S. besikeikdamas jam peiliu penkis kartus smogė į dešinę koją, tuomet jis iš buto atsinešė revolverį ir, gindamas brolį M. J. nuo peilį tebeturinčio A. S., kelis kartus šovė į jo kojas. Pagal nukentėjusiojo A. J. parodymus, prie jo buto durų susirinkę keliolika pagaliais apsiginklavusių jaunuolių pirmiausia keikėsi, po to S. R. jam smogė į galvą ir kojas. V. J. peršovė vieną užpuolikų, jo sūnūs ir draugai į kampą užspeitė jaunuolį, kuris išsilaisvino ir bėgdamas griuvo, susitrenkdamas galvą. Liudytojas M. J. parodė grįždamas namo prie buto sutikęs lazdomis, basliais, peiliais ginkluotus jaunuolius, tarp kurių buvo abu nuteistieji. Jaunuoliams pakvietus jo šeimos narius išeiti išsiaiškinti santykių, kilo muštynės, jaunuolis su akiniais (A. S.) dūrė V. J. į koją, V. J. šaudė pistoletu, jie (J) atėmė iš A. S. peilį ir batus. Liudytojas G. J. parodė, kad prie buto durų susirinkę keli jaunuoliai keikdamiesi kvietė pasikalbėti jo brolį M. J., šiam išėjus, išsitraukė pagalius ir montiruotes ir ėmė muštis, S. R. pagaliu smogė A. J. į galvą ir koją, A. S. turėjo peilį. Liudytojas P. K. teigė matęs, kaip A. S. peiliu dūrė V. J. į koją, po to V. J. šovė į A. S., M. J. atėmė iš A. S. peilį. Liudytojas A. J. parodė eidamas iš tėvo namų laiptinėje sutikęs kelis jaunuolius, po kurio laiko telefonu sužinojęs apie muštynes, grįžęs sutiko išbėgančius kelis jaunuolius. Tai, kad byloje nukentėjusieji ir liudytojai yra artimi giminaičiai, paaiškinama tuo, kad nusikalstama veika įvykdyta prie nukentėjusiųjų buto, kur tuo metu buvo susirinkę ir kiti artimieji. Tačiau giminystė nesuteikia jokio pagrindo abejoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, nes šie parodymai apie esmines nusikaltimo aplinkybes proceso metu buvo nuoseklūs, jų parodymus apie nuteistųjų turėtus užpuolimo įrankius iš dalies patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė apie iš įvykio vietos paimtus tris medinius baslius, metalinį strypą, peilį (1 t., 17 b.l.), parodymus apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvados (1 t., 48; 68 b.l.). Šiais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji į nukentėjusiųjų namus atvyko, turėdami tikslą išprovokuoti konfliktą, nes turėjo kiekybinę ir jėgų persvarą, atsinešė žmogui žaloti pritaikytus įrankius – A. S. – peilį, kuriuo sužalojo V. J., o S. R. – pagalį, kuriuo sužalojo A. J.. Nuteistųjų kėsinimasis į nukentėjusiuosius buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, todėl nukentėjusiųjų veiksmai : V. J. šūviai revolveriu į A. S. kojas po to, kai šis jį sužalojo peiliu ir bandė tą patį padaryti kitiems artimiesiems, kiti A. S. sulaikymo metu jam padaryti sužalojimai, nežymiai sutrikdę sveikatą (2 t., 28 b.l.) – vertintini kaip teisės į gynybą realizavimas, nesukeliantis baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų suderinti veiksmai įvykio metu rodo, kad jie veikė kartu, siekdami vieningo tikslo – nukentėjusiųjų sužalojimo, todėl teismas pagrįstai juos pripažino nusikalstamą veiką padarius bendrininkų grupėje.
Tačiau bylos įrodymai nepatvirtina kitų skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotų aplinkybių, lėmusių jų veikos kvalifikavimą pagal BK 294 str. 2 d. - tai, kad jie veikos metu savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę – ieškojo J. M. pavogto fotoaparato. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, būtina sąlyga veikos kvalifikavimui pagal BK 294 str. yra ta, kad konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai ( nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-520/2006, 2K-167/2008). Šioje byloje nukentėjusieji nebuvo pažįstami su nuteistaisiais, jokių įsipareigojimų neturėjo ir negalėjo turėti, nes tarp jų nebuvo jokių tikrų ar tariamų teisinių santykių. Liudytojų R. J., J. M., J. T., G. V., iš dalies – ir nuteistųjų parodymais nustatyta, kad įvykio išvakarėse vykusiame J. M. gimtadienyje, po kurio liudytoja pasigedo fotoaparato ir dėl kurio netekimo ji kaltino nuteistuosius, kurie savo ruožtu dėl to esą vyko aiškintis pas nukentėjusiuosius, nei vienas iš nukentėjusiųjų nedalyvavo ir nuteistieji tai žinojo. Šiame gimtadienyje dalyvavo liudytojas R. J., tačiau nuteistiesiems atvykus pas nukentėjusiuosius, jo tuo metu namuose nebuvo ir nuteistieji pačioje konflikto pradžioje tai suprato. Tai, kad nuteistieji neturėjo jokių nuosprendyje nurodytų pretenzijų nukentėjusiesiems, rodo jų elgesys - pagal nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nuteistieji naudojo fizinį smurtą ir keikėsi, tačiau neišsakė jokių reikalavimų nei dėl fotoaparato, nei dėl kokių nors kitų daiktų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiųjų susieti su J. M. fotoaparato dingimo aplinkybėmis, todėl jų prieš nukentėjusiuosius panaudotas fizinis smurtas negali būti vertinamas kaip tikrų ar tariamų teisių įgyvendinimas pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, t.y. kaip savavaldžiavimas.
Liudytojų R. J., J. M., J. T., G. V., iš dalies – ir nuteistųjų parodymai suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistųjų neteisėtų veiksmų motyvas buvo ir kerštas dėl to, kad R. J. automobiliu vežiojosi nuteistųjų draugą G. V. ir buvo atvykę į nuteistojo S. R. namus, ir siekis demonstratyviai įbauginti nukentėjusiuosius, kad jie ateityje nekartotų tokio elgesio. Tokie nuteistųjų veiksmai turi viešosios tvarkos pažeidimo požymių, tačiau kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtųsi nuo nuteistiesiems pateikto kaltinimo. Kadangi nei prokurorė, nei nukentėjusieji keisti kaltinimo BPK 256 str. numatyta tvarka neprašė, kolegija nuteistųjų veiksmus gali perkvalifikuoti tik pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes – nežymų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir prokurorė palaikė reikalavimą nuteistuosius pripažinti kaltais dėl šios veikos, nukentėjusieji su nuteistaisiais susitaikyti nesutiko.
Kolegija, skirdama nuteistiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus. Teismas nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymo bendrininkų grupėje (nors tai nurodyta nuosprendžio nustatomojoje dalyje), todėl kolegija, neperžengdama nuteistųjų apeliacinių skundų ribų, šios sunkinančios aplinkybės buvimo nuteistųjų veiksmuose nesvarsto. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistieji padarė nesunkų tyčinį, baigtą, smurtinį nusikaltimą, jų abiejų veiksmai buvo vienodai aktyvūs ir sukėlę vienodas pasekmes. Jie anksčiau neteisti, A. S. administracine tvarka baustas (2 t., 39-43 b.l. ), S. R. nebaustas (2 t., 84 b.l.), iš gyvenamųjų vietų pateiktose charakteristikose apibūdinami teigiamai (2 t., 91-92 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai nuteistiesiems bus pasiekti, paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.).
Apeliantai skunde ginčija žalos atlyginimo klausimus, teigdami, kad jų veiksmai sukėlė žalą skirtingiems nukentėjusiesiems, todėl jie turi atlyginti žalą tik tam nukentėjusiajam, kuriam ją padarė. Šis argumentas nepagrįstas, nes nuteistieji nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, todėl už bendrai padarytą žalą privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Kadangi turtinės ir neturtinės žalos dydį lėmė nuteistųjų nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, kurie lieka tokie patys ir perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas, atlygintinos žalos dydis dėl veikų perkvalifikavimo nekeistinas.
Nuteistasis A. S. skunde teisingai nurodo, kad jo asmeniniai daiktai – sportiniai bateliai ir akiniai – nebuvo nusikaltimo įrankiu ar priemone, todėl teismas nepagrįstai nusprendė juos sunaikinti. Kadangi nuteistasis prašo grąžinti šiuos daiktus, šis prašymas tenkintinas (BPK 93 str. 1 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 328 str. 4 p.,
n u s p r e n d ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti.
A. S. nusikalstamą veiką iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., 66 str., į paskirtosios bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, A. S. nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams 12 dienų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, šiuos darbus atliekant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. R. nusikalstamą veiką iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, šiuos darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta sunaikinti akinius ir sportinius batelius ir šiuos daiktus grąžinti nuteistajam A. S..
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai : Bronė Vidzėnienė
Eligijus Gladutis
Evaldas Vanagas