Civilinė byla Nr. 2-86-867/2015
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00344-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.2.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 24 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovei D. N., jos atstovui advokatui V. R., atsakovei O. S., Z. S., atsakovų A. A., M. G., A. K., Z. S., A. G. atstovui advokato padėjėjui R. B., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovams O. S., M. G., A. G., A. K., Z. S., I. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo M. G. ir A. A. priešieškinį ieškovei D. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir
n u s t a t ė :
ieškovė penktuoju patikslintu ieškiniu (II t. b.l. 82-84) pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Geosas“ 2015-01-26 parengtą planą, nustatant, kad bendraturčiai ir naudotojai žemės sklypu naudosis ir jį valdys: Lietuvos Respublika (naudotoja A. K.): A(92 m2)- bendrai su ieškove, M. G., A. G., Z. S., K. R. ir O. S.; G1 (105 m2), G2(99 m2) ir G3(338 m2)-atskirai; Lietuvos Respublika (naudotojas Z. S.): A(230 m2) bendrai su ieškove, M. G., A. G., Z. S., K. R. ir O. S.; C1(885 m2), C2(126 m2) ir C3(470 m2) - atskirai; Lietuvos Respublika (naudotoja O. S.): A(63 m2) bendrai su ieškove, M. G., A. G., Z. S., K. R. ir A. K. ir D(406 m2) – atskirai; M. G. ir A. G.: A(132 m2) - bendrai su ieškove, Lietuvos Respublika (naudotojai: Z. S., K. R., O. S. ir A. K.) ir E(852 m2)- atskirai; Lietuvos Respublika (naudotojas K. R.): A(44 m2)- bendrai su ieškove, M. G., A. G., Z. S., A. K. ir O. S. ir F(284 m2)- atskirai; ieškovė A(139 m2)- bendrai su M. G., A. G. ir Lietuvos Respublika (naudotojai: Z. S., K. R., O. S. ir A. K.) ir B(891 m2) atskirai ir priteisti solidariai iš atsakovų, išskyrus NŽT bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad ji, M. G., A. G. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT), yra 0,5206 ha žemės sklypo bendrasavininkai, o kiti atsakovai yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo dalies naudotojai. Tarp ieškovės ir atsakovų (išskyrus NŽT) kyla nesutarimų dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo. Siekdama pašalinti nesutarimus, parengė naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, atsižvelgdama į tai, kad jai, M. G. ir A. G. buvo nustatytos konkrečios naudojamo sklypo dalys ir parduotos jiems, o kitiems naudotojams sklypo dalys yra nustatytos pagal sklypo kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2009-04-V. M. paslaugų įmonės planą. Nurodo, kad jos pateiktas sklypo planas yra parengtas pagal kiekvieno savininko turimų dalių proporcijas, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeidžia nei vieno iš atsakovų interesų.
Atsakovai M. G. ir A. A. priešieškiniu (I t. b.l. 60-66) pareiškė reikalavimą ieškinį atmesti ir nustatyti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Geosas“ 2014-05-20 parengtą planą, pagal kurį bendraturčiai ir žemės naudotojai žemės sklypu naudosis ir jį valdys: žemės sklypo dalies A(733 m2), savininkas Lietuvos Respublika (naudotojai A. K., Z. S., A. A., K. R., M. G. ir D. N.); žemės sklypo dalies B (885 m2) savininkas ir naudotojas D. N.; žemės sklypo dalių C1(808 m2), C2(126 m2), C3(533 m2) savininkas Lietuvos Respublika (naudotojas Z. S.) atskirai; žemės sklypo dalies D(733 m2), savininkas Lietuvos Respublika (naudotojas A. A.) atskirai; žemės sklypo dalių F1(183 m2), F2(99 m2) ir F3(588 m2) savininkas Lietuvos respublika (naudotojai A. K. ir K. R.) atskirai; žemės sklyp dalies E (846 m2) savininkas ir naudotojas M. G. ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teigia, kad su ieškiniu ieškovės pateiktas tvarkos nustatymo projektas pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, racionalumo, protingumo kriterijus ir turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, nes nėra numatyti patekimai į atsakovų naudojamus žemės sklypus, be to priešieškiniu pateiktai tvarkai pritaria visi atsakovai, išskyrus vieną ieškovę.
Atsakovė NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį (II t. b.l. 98-101) nurodė, jog ieškovė su patikslintu ieškiniu nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad ji bandė susitarti su žemės sklypo bendraturčiais ar naudotojais dėl tvarkos, numatytos UAB „Geosas“ 2015-01-26 parengtame žemės sklypo plane. Pažymėjo, kad esant visų pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų pritarimui tvarkai, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, nustatytomis pagal UAB „Geosas“ 2015-01-26 parengtą žemės sklypo planą, neprieštarautų šios tvarkos patvirtinimui.
Atsakovai M. G., A. G., Z. S. ir A. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį (II t. b.l. 105-109) nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, nes pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, racionalumo, protingumo kriterijus, turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai tvarkai, o būtent nėra palikta praėjimo iš kelio pusės prie atsakovų Z. S., O. S., K. R., A. K. žemės sklypų. Nurodo, kad ieškovė šiuo metu žemės sklypu naudojasi savavališkai, nesuderinusi nei su vienu bendros žemės naudotoju bei prisiimdama asmeninę riziką. Nurodė, kad ieškovė pateikdama patikslintus bendros žemės naudojimo planus nė karto nesitarė su žemės bendrasavininkais.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (I t. b.l. 97-98) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kadangi priešieškiniu jai skirtina dalis yra pastumta pietryčių kryptimi, kuri išeina iš jos faktiškai naudojamos sklypo dalies, kuri yra jos sutvarkyta ir sukultūrinta. Tuo tarpu ta sklypo dalis, į kurią norima pastumti jos sklypą, yra nesutvarkyta ir iš esmės ten yra šabakštynas, šiukšlynas. Teigia, kad šis perkėlimas neatitinka jos interesų, yra jos atžvilgiu neracionalus, be to toks perstūmimas nebeatitinka vidinių sklypo teritorijoje esančių tvorų, žyminčių ribas tarp naudojamų teritorijų. Mano, kad priešieškinyje numatytas bendram naudojimui praėjimo takas pietinėje sklypo dalyje, einantis palei jai ir A. A. skirtas teritorijas, yra nereikalingas ir tik išplečia bendro naudojimo teritorijas, dėl ko jos naudojama teritorija sumažėja 5m2. Nurodo, kad patekti į priešieškiniu plane pažymėtas teritorijas „D“ ir F3“ yra galima tiesiogiai iš Turgaus g., nes tokį įvažiavimą yra susitvarkiusi. Mano, kad taip gali susitvarkyti ir kiti sklypų naudotojai. Nurodo, kad priešieškiniu padidinus bendro naudojimo plotą, jame esančios kiekvieno naudotojo dalys nebeatitinka reikalingų plotų, tai yra priešieškiniu prašoma M. G. ir jai skirti po 1 m2 daugiau ploto, todėl 2 m2 atimami iš kitų naudotojų. Be to, priešieškiniu pateiktame plane nėra atskirai išskirtas žemės sklypo dalys K. R. ir A. K..
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko, o priešieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ieškinyje pateikta sklypo naudojimo tvarka yra nusistovėjusi nuo 2007m. Ji savo naudojamą sklypo dalį yra susitvarkiusi, išvaliusi, sukultūrinusi. Ji sklypą sutvarkė kur jai parodė buvusi buto savininkė. 2013 m. vasarą su bendraturčiais susitarė, kad reikia atlikti vidinį pasidalinimą, tačiau kaimynai piktybiškai siekia, kad ieškovė neturėtų savo sklypo.
Ieškovės atstovas papildydamas ieškovę nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi galimybę į savo sklypą susitvarkyti pateikimą iš kelio pusės tiesiogiai iš Turgaus g., nukristi krūmus, nes jų kirtimui nebūtų reikalingi leidimai. Jeigu ateityje būtų siekiama statytis savo sklypo dalyje pastatus, tada būtų galima spręsti dėl nuovažos ar įvažiavimo į sklypą. Mano, kad kuo daugiau bus bendro naudojimo ploto, tuo daugiau ateityje kils ginčų. Nurodė, kad priešieškinyje numatytas bendro naudojimo takelis padidina tikimybę kilti ginčams ateityje ir jis yra nebūtinas. Nurodė, kad ieškovė atsižvelgė į kiekvieno bendraturčio reikalavimus, nesutikimai yra formalūs.
Atsakovai A. A., M. G., A. K., Z. S., A. G., O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priešieškinį palaiko. Teigia, kad priešieškinyje nustatyta sklypo naudojimo tvarka atitinka jų interesus. Be to visi atsakovai patvirtino, kad ieškovė prieš pradėdama tvarkyti ir kultūrinti pasirinktą žemės sklypo dalį, su bendraturčiais nederino, tai yra jų neatsiklausė.
Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT atstovė nurodė, kad tik statinių bendrasavininkai turi teisę nusistatyti žemės naudojimo tvarką ir yra reikalaujama, kad visu bendrasavininkų dalys būtų patvirtintos, dėl naudojimosi tvarkos būtų visų sutikimas. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galima įrengti įėjimus prie sklypo dalių iš Turgaus gatvės pusės, nors priėmimo klausimas turėtų būti išspręstas. Nurodė, kad NŽT iš esmės neprieštarauja jai būtų nustatyta su ieškiniu, ar su priešieškiniu pateikta žemės sklypo naudojimo tvarka.
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių nustatyta, kad ieškovei, pagal (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1030/5206 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 84/137 šio žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, o 492/2603 dalis šio ginčo žemės sklypo priklauso M. G. ir A. G., pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I.t. b.l. 71-73). Tai yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendraturčiai ir naudotojai. Ginčo žemės sklypo dydis yra 0,5206 ha ploto (It. b.l. 16, 71-73). Ginčo žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei D. N. ir atsakovams M. G., A. K., K. R. ir A. A., kuris 2015-01-20 jam priklausantį butą pardavė atsakovei O. S. (I t. b.l. 19-21, II t. b.l. 113). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad po K. R. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)., palikimą priėmė jo sutuoktinė I. R., tačiau paveldėjimo byla nėra užbaigta (I t. b.l. 11). Iš NŽT pateikto rašto nustatyta, kad G. M. paslaugų įmonės parengtame žemės sklypo plane, pagal kurį 2010-09-22 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pažymėjo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, yra nurodytos atitinkamos bendraturčių žemės sklypo dalys: A. K. 0,0684 ha iš bendro 0,5206 ha, A. B. 0,1711 ha, A. A. (teisių perėmėja O. S.) 0,0469 ha, M. G. 0,0984 ha, K. R. 0,0328 ha, D. N. – 0,1030 ha. Ieškovė 0,1030 ha sklypo dalį yra įsigijusi ir jis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, atsakovams A. G. ir M. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0492 ha žemės sklypas, o atsakovas Z. S. 0,1711 ha žemės sklypo dalį nuomojasi iš valstybės (I t. b.l. 7, 71-73, 74-75, 180-181, II t. b.l. 27-28 113).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, nes šalys tarpusavio susitarimu nesusitaria dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė pateikė jos siūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, o priešieškiniu yra pateiktas kitas siūlymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė ir atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad pagrindinis skirtumas tarp jų pateiktų naudojimosi tvarkų yra tai, kad su priešieškinių pateiktoje tvarkoje numatytas praėjimas per C3, B ir D sklypus, dėl ko iš esmės bendro naudojimo plotas nuo 700 m2 padidėja iki 733 m2, tačiau yra išspręstas kitų ginčo žemės sklypo naudotojų patekimas į jiems tenkančias žemės sklypo dalis, o pagal ieškovės siūlymą atsakovai į jiems tenkančias žemės sklypo dalis gali patekti iš Turgaus gatvės.
Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Įvertinus prie ieškinio ir priešieškinio pateiktus planus, kuriais prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu, į tai, kad atsakovų priešieškiniui iš esmės pritaria didžioji dalis žemės sklypo naudotojų ir jam nepritaria tik viena ieškovė, į tai, kad su priešieškiniu pateiktame žemės sklype yra numatyta, kaip bus galima patekti prie atsakovams tenkančių žemės sklypų, o ieškovės pateiktame plane toks patekimas prie atsakovams tenkančių sklypo dalių nenumatytas, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį, o ieškinį atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pradinis ieškinys nuo paskutinio jos patikslinto ieškinio iš esmės yra pasikeitęs ir praktiškai atitinka priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės motyvai, kad priešieškinio nėra pagrindo tenkinti tuo pagrindu, kad jos faktiškai naudojama sklypo dalis būtų pastumta į nesutvarkytą žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu apklausti atsakovai iš esmės patvirtino, kad ieškovė su jais nederino dėl ieškovės naudojamos sklypo dalies, šias aplinkybes iš esmės pripažino ir pati ieškovė, nes ji patvirtino, kad jis su kitais žemės sklypo naudotojais nederino kurioje vietoje ji naudosis žemės sklypu prieš jį pradėdama tvarkytis. Tai, kad ieškovė neatsiklausdama kitų sklypo naudotojų susitvarkė dalį ginčo žemės sklypo, nesudaro pagrindo tenkinti jos ieškinį, neatsižvelgiant į kitų atsakovų interesus, nes ieškovė iš esmės pati prisiėmė riziką ir tvarkėsi dalį žemės sklypo nesuderinusi su kitais ginčo žemės sklypo naudotojais. Tai, kad su kaimynais ieškovė nesitarė iš esmės patvirtino ir ieškovės liudytojas G. G., kuris nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodytą sklypo dalį pradėjo naudotis ir tvarkyti prieš 7 metus, o tvarkyti pradėjo būtent toje vietoje, kur parodė ieškovei buvusi savininkė, iš kurios ieškovė įsigijo butą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. A. taip pat nurodė, kad ieškovė nederino, kurią sklypo dalį tvarkyti. Papildomai paaiškino, kad ji ieškovei buvo išreiškusi pageidavimą, kad ieškovės sklypo riba eitų pagal tvorą. Teismas atmeta kaip nepagrįsta ieškovės motyvą, kad nebūtina numatyti kiekvienam atsakovui patekimo į jų naudojamus sklypus kai yra numatyta priešieškinio tvarkoje, nes atsakovai gali susitvarkyti privažiavimus į sklypus iš Turgaus gatvės, kaip ji kad yra susitvarkiusi. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypas nėra labai didelis, o juo naudosis net šeši naudotojai, nelogiška, kad kiekvienas naudotojas iš gatvės pusės per valstybinę žemę įsirengtų nuovažas, kuriomis galėtų patekti į jiems tenkančias žemės sklypo dalis. Be to, į bylą nėra pateiktą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad toks nuovažų kiekis gali būti įrengtas. Teismo nuomone atsakovų pateikta priešieškiniu ginčo žemės sklypo tvarka yra racionali ir šiai naudojimosi tvarkai pritaria dauguma ginčo žemės sklypo naudotojų, todėl priešieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje susidarė 96,61 Eur pašto išlaidų, kurios iš esmės susidarė dėl to, kad ieškovė net penkis kartus tikslino ieškinį. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš ieškovės priteistina 96,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92str.).
Priešieškinį tenkinus iš ieškovės priteistina 41,70 Eur (144,00 Lt) žyminis mokestis, 144,81 Eur (500,00 Lt) advokato padėjėjo pagalbai, 115,85 Eur (400,00 Lt) už plano rengimą ir 5,24 Eur (18,10 Lt) (pašto išlaidų) viso 307,60 Eur atsakovui M. G. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str.).
Priešieškinį tenkinus iš ieškovės priteistina 115,85 Eur (400,00 Lt) už plano rengimą atsakovui Z. S. ir 115,85 Eur (400,00 Lt) už plano rengimą atsakovui A. A. (LR CPK 93str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Geosas“ 2014-05-20 parengtą planą: žemės sklypo dalies A(733 m2) bendrai savininkas Lietuvos Respublika (naudotojai A. K., Z. S., O. S., K. R., M. G. ir D. N.); žemės sklypo dalimi atskirai B (885 m2) savininkas ir naudotojas D. N.; žemės sklypo dalių C1(808 m2), C2(126 m2), C3(533 m2) savininkas Lietuvos Respublika (naudotojas Z. S.) atskirai; žemės sklypo dalies D (733 m2) savininkas Lietuvos Respublika (naudotojas O. S.) atskirai; žemės sklypo dalių F1(183 m2), F2(99 m2) ir F3(588 m2) savininkas Lietuvos Respublika (naudotojai A. K. ir K. R.) atskirai; žemės sklypo dalies E (846 m2) savininkas ir naudotojas M. G. ir A. G. atskirai.
Priteisti iš ieškovės D. N. 307,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. G. naudai.
Priteisti iš ieškovės D. N. 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Z. S. naudai.
Priteisti iš ieškovės D. N. 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. A. naudai.
Priteisti iš ieškovės D. N. 96,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Sakalauskaitė