Civilinė byla Nr. e2S-928-524/2025

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01044-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.8.1

               (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schweizer Fenster“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schweizer Fenster“ ieškinį atsakovei D. J. dėl sutarties pripažinimo sudaryta, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo A. T. P.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovo UAB „Schweizer Fenster“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. J. prašydama:

1)       patvirtinti sutarties sudarymą – atsakovės turėto šuns Kanarų dogo „Aukso vaikas Bugas“ (duomenys neskelbtini) gimimo) perleidimą ieškovui ir nustatyti perleidimo sutarties šias sąlygas: įsigijimo kainą 1 400 Eur, mokėjimo terminą 12 mėnesių – išsimokėtinai mokant po 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti atsakovės įsipareigojimą atlyginti gyvūno gydymo išlaidas – operacijos kainą 300 Eur, bei gyvūno sveikatos ar gyvybės draudimo kainą 230 Eur per 1 metus, po operacijos atlikimo;

2)       įpareigoti atsakovę nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos kinologijos draugijos nustatytos formos gyvūno perleidimo dokumentą, reikalingą jo perregistravimui;

3)       priteisti ieškovei iš atsakovės gyvūno gydymo ir draudimo išlaidas – 300 Eur operacijai atlikti, 230 Eur draudimui, patirtas gydymo ir apžiūros išlaidas 90 Eur – viso 620 Eur;

4)       priteisti bylinėjimosi išlaidas;

5)       įvertinant, kad tarp suinteresuoto asmens ir atsakovės nagrinėjama kita byla Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose, šią bylą prijungti prie minėtos teismo bylos          Nr. e2-1036-399/2025 ir tuo būdu išspręsti šios bylos teismingumo šiame teisme klausimą, siekiant proceso operatyvumo ir koncentracijos.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės turėjo būti sudaryta gyvūno perleidimo sutartis – su atsakove buvo suderinta ir susitarta, jog susitarimas bus įformintas rašytine sutartimi, taip pat sutarta dėl jos sąlygų. Tačiau atsakovė šiuos veiksmus atsisakė atlikti ir atsisakė sudaryti rašytinę sutartį, taip pat pareikalavo gyvūną grąžinti, nors didžioji kainos dalis jau buvo apmokėta, be to, buvo patirta daug kitų išlaidų – gyvūno maitinimui, treniruotėms, vaistams, vitaminams ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti jos teisę su atsakove sudaryti šuns – Kanarų dogo „Aukso vaikas Bugas“ pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį ir priteisti gydymo išlaidas. Tačiau teismui ieškovė nepateikė jokių duomenų būtent apie ieškovės civilinės teisės pažeidimą, kurią teismas galėtų ginti. Yra pateiktas išrašas iš ligos istorijos, kurioje nurodyta, kad gyvūno savininkas yra A. T. P. Iš pateiktų mokėjimų negalima nustatyti, kad mokėjimai atlikti ieškovo. Tokiu atveju, kai ieškovas kreipiasi į teismą, nepateikęs duomenų dėl savo pažeistos, bet ne tariamos teisės, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Juo labiau, kad Marijampolės apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovės nurodytos atsakovės ir trečiojo asmens dėl skolos priteisimo už šuns pirkimą (civilinė byla Nr. e2-1036-399/2025).

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį.

6.       Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė reiškia pagrįstą ieškinį dėl sutarties sudarymo fakto nustatymo. Kitoje byloje ieškovei užkirstos procesinės galimybės dėl perleisto daikto trūkumų reikšti priešieškinį, dėl to pagrįstai šioje byloje reiškiamas ieškinys su atitinkamai formuluojamais reikalavimais. Teismas negali apriboti ieškovės teisės reikšti ieškinį, kai jokioje kitoje byloje tarp šių šalių nėra nagrinėjami jokie reikalavimai. Tik išnagrinėjus bylą bus galima nustatyti svarbias aplinkybes ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą atsakovės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato tokio ribojimo dėl ko ieškovas negalėtų pareikšti ieškinio. Teismo šioje byloje priimta nutartis visiškai nepagrįsta ir naikintina pilna apimtimi, o ieškinys priimtinas.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

9.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schweizer Fenster“ ieškinį atsakovei D. J. dėl sutarties pripažinimo sudaryta, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo A. T. P.

10.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai apribojo ieškovės teisę pareikšti ieškinį.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo tai, kad toks ieškinys, kokiu į teismą kreipėsi ieškovė, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

13.       Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.       Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas (nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą), ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 25-26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po to, kai teismas iškėlė bylą, byla nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.

15.       Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų; jie, kaip minėta, yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Tačiau kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1, 2 dalys, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

19.       Kitaip tariant, asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje                      Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

20.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

21.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti jos teisę su atsakove sudaryti sutartį, tačiau iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, jog ji iš esmės prašo pripažinti, jog buvo tam tikromis sąlygomis sudarytas susitarimas, kuris šalių sutarimu turėjo būti įformintas rašytine sutartimi, taip pat prašo atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus bei priteisti dėl sudaryto susitarimo patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatytus teismo civilinių teisių įstatymų nustatyta tvarka gynimo būdus, tokie ieškovės reikalavimai – tam tikrų aplinkybių pripažinimas, atsakovės įpareigojimas atlikti veiksmus ir patirtų išlaidų priteisimas nėra savaime nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. Be to, akivaizdu, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimas turės įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieškovei sukels materialinius teisinius padarinius, todėl laikytina, jog ieškovė šiuo atveju turi teisinį suinteresuotumą.

22.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

23.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nors teismas pats negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus asmens reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 32 punktas). Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmeniui atsisakius pagal teismo siūlymą pakeisti pasirinktą galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, teismas privalo bylą išnagrinėti pagal ieškovo (pareiškėjo) apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas ir motyvuoti savo sprendimą dėl netinkamai pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 32–35 punktai).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šioje byloje pateiktu ieškiniu ir kartu pateikiamais įrodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nepagrįstai jau pareiškimo priėmimo stadijoje vertino kokie ieškovės pateikti įrodymai – išrašai iš ligos istorijos, mokėjimo kvitai patvirtina ar paneigia ieškovės suinteresuotumą. Kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje ieškovo teisinio intereso nebuvimas gali būti nustatomas, pavyzdžiui, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas apskritai pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, bet ne kaip šiuo atveju – ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėjant ir vertinant kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus. Kaip minėta, atitinkamas byloje pateiktų įrodymų vertinimas, gali sudaryti pagrindą ieškinį atmesti.

25.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymo priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas taikė neteisingai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų galimų ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, nei buvo nurodyti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, taip dėl galimų ieškinio trūkumų, kurių šalinimas turi būti išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje. Šiuos klausimus turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schweizer Fenster“ ieškinio atsakovei D. J. dėl sutarties pripažinimo sudaryta, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo A. T. P., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Erika Misiūnienė