Baudžiamoji byla Nr. 2K–472/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10; 1.2.23.3; 2.1.6.2; 1.1.9.6; 1.1.6.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
gynėjams advokatams V. A. Vilučiui, A. Grinevičiui,
nuteistiesiems Š. Š., A. G. ir G. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir nuteistųjų Š. Š., A. G., G. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 266 straipsnį, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. A. G. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 266 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. G. M. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 266 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendis, kuriuo Š. Š. ir G. M. apeliaciniai skundai atmesti, o A. G. patenkintas iš dalies – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis dėl A. G. nuteisimo už narkotinės medžiagos 470,41 g (kanapių) įgijimą, laikymą, gabenimą ir už psichotropinės medžiagos 1,093 g (MDMA) įgijimą ir laikymą panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. G. dėl 470,41 g narkotinės medžiagos (kanapių) įgijimo, laikymo, gabenimo ir dėl 1,093 g psichotropinės medžiagos (MDMA) įgijimo ir laikymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; nuosprendžio dalis dėl A. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį pakeista – nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį, 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. L., dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų Š. Š., A. G. ir G. M. kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų Š. Š., A. G. ir G. M., prašiusių jų kasacinius skundus patenkinti, prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų Š. Š. ir G. M. gynėjų, prašiusių jų ginamųjų kasacinius skundus patenkinti, prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu padarytais pakeitimais A. G., G. M., Š. Š. ir E. L. nuteisti pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino, laikė, gabeno bei platino stambiu mastu psichotropines medžiagas, t. y. nuo 2001 m. vidurio iki 2003 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, bei Kaune, (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), garaže, neteisėtai stambiu mastu pagamino ir laikė psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 60 kg amfetamino ir ne mažiau kaip 4 kg MDMA – draudžiamas vartoti sveikatos priežiūros tikslams, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti.
Dalį šių stambiu mastu Š. Š. ir E. L. neteisėtai pagamintų psichotropinių medžiagų A. G. ir G. M. nuo 2001 m. vidurio iki 2003 m. pradžios pardavė ir kitaip platino ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose nenustatytiems asmenims.
Š. Š. ir E. L. A. G. ir G. M. nurodymu, 2003 metų sausio – vasario mėnesiais, dalį neteisėtai pagamintų psichotropinių medžiagų Š. Š. automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per kelis kartus pergabeno iš (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė: garaže – 11 729 tabletes, kuriose yra 1056,18 g gryno MDA, 1500 tablečių, kuriose yra 94,513 g gryno amfetamino, miltelius, kuriuose yra 112,453 g gryno amfetamino, ir miltelius, kuriuose yra 135,27 g gryno MDA; bute, esančiame (duomenys neskelbtini), – miltelius, kuriuose yra 21,802 g gryno amfetamino; (duomenys neskelbtini) – miltelius, kuriuose yra 8,006 g gryno amfetamino, ir 10 tablečių, kuriose yra 1,11 g gryno MDA.
Be to, G. M. nuteistas už tai, kad 2002 m. pavasarį, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – 470,41 g kanapių ir kartu su Š. Š. laikė jas iki 2002 m. lapkričio mėnesio (duomenys neskelbtini); vėliau G. M. nurodymu Š. Š. šias kanapes pervežė į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kuriame jos buvo neteisėtai laikomos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti.
Be to, Š. Š., ir G. M. nuteisti už tai, kad, veikdami grupe, 2002 metų rudenį nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo psichotropinės medžiagos 1,093 g MDMA ir iki 2003 metų balandžio mėn. laikė (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name.
Pagal 2000 m. BK 266 straipsnį A. G., G. M. ir Š. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), t. y. nuo 2001 m. vidurio iki 2003 m. balandžio 8 d. A. G., G. M. ir Š. Š. Kaune, tyrimo nenustatytose vietose, iš nenustatytų asmenų neteisėtai, sistemingai, dideliais kiekiais įgijo ne mažiau kaip 120 kg fenilacetono, ne mažiau kaip 120 kg BMK, naudojamus amfetamino gamybai, bei ne mažiau kaip po 8 kg izafrolio ir safrolio, naudojamus MDA gamybai.
Pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį A. G., G. M. ir Š. Š. nuteisti už tai, kad, neturėdami leidimo, neteisėtai įgijo, laikė, nešiojo ir gabeno daugiau kaip tris šaunamuosius ginklus, daugiau kaip 50 šaudmenų ir daugiau kaip 0,1 kg sprogstamųjų medžiagų bei sprogmenų, t. y. 1990–1994 metų laikotarpiu A. G. ir G. M. nenustatytose vietose iš nenustatytų asmenų, neteisėtai, neturėdami leidimo, įsigijo didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenų: 1) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro graižtvinį šautuvą TO3-8M; 2) savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės gamybos 12–o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą „Beretta“ (mod. S.55); 3) pramoninės gamybos pusiau automatinį 7,62 mm kalibro 1930/33 pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą; 4) pramoninės gamybos pusiau automatinį 7,62 mm kalibro 1930/33 pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą „TT“; 5) karinės pramoninės gamybos kovinį vienkartinio panaudojimo šaunamąjį ginklą 64 mm kalibro reaktyvinį prieštankinį granatsvaidį „???-18-Myxa“, kurio kovinės dalys užpildytos padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga „Okfol“; 6) 2160 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinių; 7) 21 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių; 8) 109 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių; 9) 112 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinių; 10) 19 vnt. pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro šovinių; 11) 2 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro šovinių; 12) 9 vnt. pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių; 13) 17 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių; 14) 44 vnt. pramoninės gamybos normalaus galingumo sprogstamosios medžiagos – trotilo briketus, kuriuose trotilo masė 8687 g; 15) 7 vnt. cilindro formos pramoninės gamybos „???–p“ tipo elektrinius detonatorius, kurių kiekviename yra po 1,3 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos; 16) 20 vnt. pramoninės gamybos „K?-8A“ tipo kapsulių – detonatorių, kurių kiekvienoje yra po 1,3 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos; 17) 3 vnt. mokomųjų rankinių granatų ????? degtuvų dalių, kuriuose kiekviename yra po 2,15 g dūminio parako ???; 18) dvi ??? tipo plastifikuotas virvutes, 1299 mm ir 3594 mm ilgio, kurių šerdis sudaryta iš svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – dūminio parako, kurio 10 cm virvutės yra 0,5 g; visa tai iki 2002 m. lapkričio mėnesio neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), esančiame bute, o 2002 m. lapkričio mėnesį Š. Š. savo automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) G. M. paliepimu neteisėtai pervežė jo nurodytus ginklus, šaudmenis ir sprogmenis iš šio buto į (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi iki 2003 m. balandžio 9 d., o pistoletas TT iki tos pačios dienos buvo laikomas bute.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. 1999 m. pirmojoje pusėje, turėdamas tikslą slapstytis nuo paieškos, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojo tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio H. D. išduotą pasą LK Nr. (duomenys neskelbtini), įklijuodamas į jį savo nuotrauką, kurį, norėdamas gauti Baltarusijos Respublikos vizą, pateikė 1999 m. liepos 13 d. UAB „Fridmis“, ir ją gavęs 1999 m. liepos 27 d. išvyko į Baltarusijos Respubliką išvengdamas baudžiamojo persekiojimo ir buvimo vietos nustatymo.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. G. prie nuosprendžiu paskirtos pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose; G. M. prie nuosprendžiu paskirtos pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose; Š. Š. prie nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį ir 2000 m. BK 62 straipsnio 1 dalį paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį ir 62 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose; kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalių nekeisti.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta, kokiu būdu turi būti subendrintos bausmės, paskirtos A. G., G. M. ir Š. Š. už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau iš rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, laikydamas, kad nuteistųjų padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendžiu A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 300 straipsnio 2 dalies į 1 dalį ir paskyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią tuo pačiu būdu kaip ir pirmosios instancijos teismas subendrino su paskirtomis pirmosios instancijos teismo bausmėmis už veikas, numatytas 1961 m. 2321 straipsnio 5 dalyje, 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnyje.
Iš pakeisto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. G. padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių, BK 266 straipsnyje – apysunkių, BK 253 straipsnio 2 dalyje, – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), o veika, numatyta 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalyje, – labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistųjų Š. Š. ir G. M. nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalyje, 2000 m. BK 266 straipsnyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, skirstomos į kategorijas analogiškai. Taigi visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria per vieną ar kelias kategorijas pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl teismai, paskirtas bausmes subendrinę apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje A. G. padarė keturias nusikalstamas veikas, G. M. ir Š. Š. – po tris nusikalstamas veikas, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant už šias veikas paskirtas bausmes reikėjo vadovautis BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalies taisyklėmis, t. y. taikyti visišką arba dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Kasaciniu skundu nuteistasis Š. Š. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį, jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikyti BK 391 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas.
Kasatorius nurodo, kad jo nusikalstama veika iš 1961 m. BK 2321 straipsnio turi būti perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalį, nes pagal senąjį BK nebuvo kvalifikuojamojo požymio „labai didelio kiekio“. Tuo metu galiojusioje 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 299/391 patvirtintoje rekomendacijų lentelėje dėl narkotinių medžiagų kiekio buvo nustatytas „nedidelis kiekis“ ir „stambus mastas“, tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 (įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d.) buvo patvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Senojoje rekomendacijų lentelėje nurodytas kiekis – „stambus mastas“ – atitinka naujojoje rekomendacijų lentelėje nurodytą „didelį kiekį“, nes nusikalstamos veikos padarymo metu analogiškoje lentelėje „labai didelio kiekio“ sąvokos nebuvo. Kadangi naujojo BK 260 straipsnyje numatyti trys kvalifikuojamieji požymiai – „nedidelis kiekis“ (1 dalis), „didelis kiekis“ (2 dalis) ir „labai didelis kiekis“ (3 dalis), tai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo kvalifikuota disponavimo narkotinėmis medžiagomis „stambaus masto“ apimtis atitinka minėto straipsnio 2 dalį, kurio sankcijos vidurkis yra gerokai mažesnis nei senojo BK 2321 straipsnio 5 dalyje. Pagal 1961 m. BK 81 straipsnį nusikaltimas, numatytas BK 2321 straipsnio 5 dalyje, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, o pagal naujojo BK 11 straipsnį, jeigu tai būtų kvalifikuojama kaip „labai didelis kiekis“ (BK 260 straipsnio 3 dalis), tai būtų vertinama kaip labai sunkus nusikaltimas, dėl to būtų apsunkintas lygtinis paleidimas. Taigi, jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d. ir ji atitinka naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Todėl, kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai, neperkvalifikuodami jo nusikalstamos veikos pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė įstatymą.
Taip pat kasatorius Š. Š. teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nepritaikė BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatų ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmens, aktyviai padėjusio atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu jis sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir suteikė jiems vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias organizuotos grupės veiklai ir jos nariai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir kitoje byloje dėl kitų asmenų padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir jo parodymų pagrindu buvo surašytas kaltinamasis aktas bei pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis A. G., G. M. ir E. L. Dėl jo duotų parodymų ir atskleistos pavojingos nusikalstamos grupuotės atsirado realus pavojus jo gyvybei, todėl, pakeitus kardomąją priemonę 2004 m. kovo 10 d. ir išleidus į laisvę, jam iš karto buvo paskirta apsauga pagal liudytojų apsaugos programą. Apie jo indėlį atskleidžiant organizuotos grupės nusikalstamą veiklą teismui liudijo pareigūnai A. G., D. L. Kasatorius nurodo, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose gresia susidorojimas – reali grėsmė jo gyvybei, nes ten apsaugos jam nepaskirs.
Kasatorius nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, padarytos organizuotos grupės – tai gana pastovi iš anksto susitarusių asmenų grupė, kurioje yra daug glaudesnis ryšys tarp bendrininkų, parengtas nusikaltimo planas, pasidalyta vaidmenimis, vadovaujama darant nusikaltimą; taigi yra visi organizuotos grupės ar net nusikalstamo susivienijimo požymiai, todėl buvo pagrindas taikyti BK 391 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pripažinus, jog nusikalstamos veikos padarytos organizuotos grupės, būtų pabloginta nuteistųjų padėtis, nes pačiame kaltinamajame akte nurodyta, kad iš tikrųjų nusikaltimai buvo padaryti organizuotos grupės; taigi būtų tik patikslintas teisinis įvertinimas, o ne pabloginta nuteistųjų padėtis.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taikė BK 62 straipsnio nuostatas ir už atskiras veikas skyrė švelnesnes bausmes. Kadangi jis nuo 2003 m. balandžio 8 d. iki 2004 m. kovo 10 d. buvo suimtas, tai teismas galėjo, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį, paskirti tokio dydžio bausmes, kad galutinė bausmė neviršytų suėmimo laiko ir, vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atleisti jį nuo bausmės atlikimo. Tai galėjo padaryti ir apeliacinės instancijos teismas.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba sumažinti bausmę, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo II grupės invalidas, turi dvi dukteris, kurias reikia išlaikyti, be to, viena iš jų serga galvos smegenų vėžiu.
Kasatorius G. M. nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas), sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismas įrodymus įvertino šališkai, atsietai, neįvertinęs jų visumos, nemotyvavo, kodėl jį teisinančius įrodymus atmetė, ir vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais.
Kasatoriaus G. M. nuomone, teismai neįrodė, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas, nes jeigu policijos pareigūnai, vykdę sekimą dvejus metus, būtų turėję operatyvinių duomenų, būtų pritaikę nusikalstamą veiką imituojantį modelį, tačiau to nepadarė, nes konkrečių įrodymų nesurinko.
Nuteistasis G. M. kasaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ar organizatorius, jokių veiksmų neatliko. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nėra nurodyta, ką kiekvienas konkrečiai atliko ir kada, nes nebuvo bendrininkavimo, pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, nebuvo ir tikslo daryti nusikaltimus.
Teismas remiasi kratos ir daiktų apžiūros protokolų duomenimis, tačiau, kasatoriaus tvirtinimu, jis garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), garaže (duomenys neskelbtini), niekada nėra buvęs, nėra nei jo DNR, nei pirštų pėdsakų, garažas priklauso Š. Š. tėvams, rakto nuo jo jis neturėjo ir nežinojo, kur tas garažas yra. Butą (duomenys neskelbtini) nupirko ir suremontavo Š. Š. 2007 m. mirusio jo draugo G. K. prašymu. Raktus nuo šio buto turėjo tik Š. Š., o kasatorius G. M. su Š. Š. susipažino tik po penkerių metų, kai buvo nupirktas butas. Š. Š. visose apklausose teigė, kad narkotikų gamybos klausimus spręsdavo jis pats, presą įsigijo seniai, puansonus pagamino G. K. užsakymu. Teismams nekilo klausimų, iš kur Š. Š. žino produkcijos kainas ir iš kur jis žino, kad medžiagas gaudavo iš „senio“, jeigu jis nerealizuodavo produkcijos. Teismo posėdžio metu Š. Š. patvirtino, kad jis turėjo personalinę farmacijos įmonę ir vaistinę ir turėjo ryšių su Rusijos farmacijos firmomis, todėl tikėtina, kad jis pats rūpindavosi žaliavomis, o ne kasatorius G. M., kuris nebuvo specialistas ir neturėjo ryšių. Kasatorius tvirtina, kad jie visi trys – G. M., Š. Š. ir A. G. – nebuvo susitikę ir jokių bendrų reikalų neturėjo.
Kasatorius G. M. nurodo, kad ant aptiktų medžiagų, ginklų, prekursorių nebuvo rasta jo pirštų atspaudų, o tai patvirtina aplinkybę, jog jis jų neįsigijo ir neturėjo tikslo jų platinti. Nesant objektyvių įrodymų, nėra ir įrodymų dėl jo tiesioginės tyčios, t. y. jo kaltę patvirtinančių duomenų, ir jis turėtų būti išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, susijusios su narkotikų platinimu, ginklais, šaudmenimis.
Kasatorius G. M. teigia, kad jo dalyvavimas darant nusikaltimus grįstas telefoniniais įrašais, kuriais kaip įrodymais teismas negalėjo remtis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad „šių asmenų balsai pagrindinio tono dažnio bei parametrų reikšmės įvertintos nepakankamai tiksliai, todėl kategoriškos išvados duoti negalima“. Ekspertas M. paaiškino, kad įrašų skaičius neatitinka dėl techninės klaidos ir kad pauzės neužfiksuotos, jis pokalbių nešifravo ir suvestinių neturėjo. Dėl montavimo klausimas išvis nebuvo pateiktas, taip pat nesiaiškinta, ar kasetės originalios, nes įrašas buvo padarytas kompiuteriu ir perrašytas į garso kasetes. Dėl minėtų trūkumų, kasatoriaus nuomone, šie įrodymai abejotini ir jais grįsti jo kaltės teismas negalėjo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas nei vienas platinimo faktas.
Kasaciniame skunde nuteistasis G. M. nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Teismai neišsiaiškino, ar jis suvokė inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Nesigilinta į neva daromų veikų tikslą, nenustatyti įgijimo šaltiniai, derybų dėl medžiagų sąlygos ir konkrečios perdavimo–priėmimo aplinkybės, nors tai turi didelę reikšmę nusikaltimo tinkamam kvalifikavimui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesivadovavo BPK 320 straipsnio 3 dalimi ir neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, neįvertino visų duomenų, tirtų šio teismo posėdyje. Šis teismas nuosprendyje nepasisakė dėl telefoninių pokalbių, jų įrodomosios reikšmės, neanalizavo psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, nemotyvavo, kodėl nagrinėjo duotus parodymus, neatkreipdamas dėmesio į jų vėlesnius patikslinimus. Š. Š. parodymai nevertinti pagal visų bylos duomenų kontekstą, tik pažymėta, kad jie nuoseklūs, nors tai prieštarauja bylos duomenims (apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie kasatoriaus buvimą teigė priešingai nei pirmosios instancijos teisme).
Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį, jį pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį, 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį išteisinti; panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo – 9750 EUR ir 22 860 Lt konfiskavimo.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodo, kad šioje byloje apskritai nėra duomenų, kurie nekeltų abejonių ir būtų galima juos pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio 2 dalies prasme. Ekspertas M. M. parodė, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), buvo rasta laboratorijos, skirtos psichotropinių medžiagų sintezei, įranga, kuria tikėtina buvo pagaminta apie 60 kg psichotropinių medžiagų. Tačiau viso bylos tyrimo metu nepaaiškėjo objektyvios aplinkybės, patvirtinančios apie tokio kiekio psichotropinių medžiagų egzistavimą, o Š. Š. konkrečiai neįvardijo, koks buvo jo (A. G.) vaidmuo, gaminant ir realizuojant tokį kiekį psichotropinių medžiagų. Taigi, kasatoriaus A. G. nuomone, kaltinimas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį grįstas tik prielaidomis, padarytomis netinkamai įvertinus nuteistojo Š. Š. parodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje Š. Š. parodė, kad nuteistajam A. G. yra perdavęs 10 tablečių psichotropinės medžiagos bei gavęs iš jo prekursorių, o tai negali būti laikoma labai dideliu kiekiu, šiuo atveju veika atitiktų 1961 m. BK 2321 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius A. G. teigia, kad nors nuosprendyje ir nurodyta, jog jie veikė bendrininkų grupe, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies turinio galima spręsti, kad jie visi trys veikė kaip organizuotos grupės nariai. Kasatorius nurodo, kad, nesant jo veiksmų kvalifikacijoje nuorodos į sudėtingą bendrininkavimą (organizuota grupė), jo ir nuteistųjų G. M. bei Š. Š. veiksmų sutapatinimas ir kvalifikavimas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį yra neteisingas. Esant tokiai situacijai, teismai privalėjo nustatyti kasatoriaus A. G. ir kitų susitarimo ribas ir individualizuoti kiekvieno konkrečius veiksmus, jo atžvilgiu veikos galėjo būti kvalifikuotos tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnį.
Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes teismai vadovavosi tik telefoninių pokalbių įrašais, pagal kuriuos jis domėjosi tik vienu šaunamuoju ginklu; jokių kitokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis disponavo kratų metu rastais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis nėra; pats teismas nustatė, kad jis disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais. Kasatoriaus nuomone, formaliai teismas galėjo šią veiką kvalifikuoti tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nors apskritai nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių jį kaltinti nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, padarymu.
Taip pat kasatorius A. G. nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72 straipsnį ir kratos metu iš jo buto paimtus pinigus pripažinę juos gautais iš nusikalstamos veikos, konfiskavo. Vadovaujantis šiuo straipsniu, teismas gali konfiskuoti tik tą turtą, kuris yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau byloje tokios rūšies turto nenustatyta. Pagal teismų nuosprendžius pripažinta, kad jis greičiausiai užsiimdavo psichotropinių medžiagų realizavimu, nes byloje nėra nustatyta nei vieno psichotropinių medžiagų realizavimo fakto, taip pat nenustatyta, kad jam kažkas iš nuteistųjų būtų perdavęs pinigus ar pan., todėl tvirtinti, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, nėra pagrindo. Apeliacinio teismo samprotavimai dėl galimos pinigų kilmės pagrįsti prielaidomis, neva kratos metu jokios pastabos dėl pinigų kilmės nei A. G., nei jo žmona nepareiškė, neįvertindamas to, kad jie buvo netikėtoje, stresinėje situacijoje. Be to, kasatorius A. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą (tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas), skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, išdėstyti jos paskyrimo motyvus.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų Š. Š., A. G., G. M. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo subendrinant nuteistiesiems G. M., A. G. ir Š. Š. paskirtas bausmes iš dalies pagrįsti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakydama dėl bausmių skyrimo motyvų, nurodė, kad atsižvelgtina į tai, jog padaryti sunkūs nusikaltimai, turintys didelį pavojingumą visuomenei (BK 11 straipsnis), tačiau nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 2 punkte nustatytomis taisyklėmis, t. y. laikydamas, kad nuteistųjų padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Bet tokio bausmių bendrinimo būdo motyvų teismas nenurodė, nepasisakė dėl kiekvienos padarytos veikos pavojingumo laipsnio ir aplinkybių, dėl kurių veikos šiuo aspektu labai skiriasi viena nuo kitos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. G. veiką perkvalifikavusi iš BK 300 straipsnio 2 d. į 300 straipsnio 1 dalį ir paskyrusi švelnesnę bausmę, ją tokiu pačiu būdu subendrino su pirmosios instancijos teismo paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas bausmėmis.
Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, visos yra nusikaltimai (BK 10 straipsnis). Taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms per vieną ar kelias. Kasatorius teisus teigdamas, kad visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria per vieną ar kelias kategorijas, nes jos priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas: A. G. padaryti nusikaltimai yra – nesunkus, apysunkis, sunkus ir labai sunkus; Š. Š. ir G. M. – apysunkis, sunkus ir labai sunkus.
Esant tokiai situacijai, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuteistųjų padarytus nusikaltimus pripažino sunkiais, turinčiais didelį pavojingumą visuomenei, ir ši teismo išvada kasatorių neginčijama. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. G. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad šia veika nebuvo padaryta didelė žala, ir kartu ši veika pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra nesunkus nusikaltimas; taigi santykyje su kitomis A. G. padarytomis veikomis (palyginus veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus ir kt.), ji laikytina mažiau pavojinga. Dėl šios aplinkybės atsiranda pagrindas bendrinant A. G. paskirtas už nusikalstamas veikas bausmes taikyti ne tik BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bet ir 5 dalies 2 punktą, ir paskirtas bausmes bendrinti tokia tvarka, kokia numatyta BK 63 straipsnio 6 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.). Dėl šios aplinkybės prokuroro kasacinis skundas dėl prašomos paskirti galutinės subendrintos bausmės dydžio A. G. ir taip pat kitiems nuteistiesiems tenkintinas iš dalies. Kasaciniu skundu prašoma galutines subendrintas bausmes, jas iš dalies sudedant, paskirti A. G. ir G. M. – laisvės atėmimą keturiolikai metų, todėl, atsiradus pagrindui A. G. paskirtas bausmes subendrinti, dalį jų apimant, galutinė subendrinta bausmė jam skirtina mažesnė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad kiti nuteistieji – G. M. ir Š. Š. už padarytas veikas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį, 2000 m. BK 266 straipsnį ir 253 straipsnio 2 dalį baustini griežčiau už A. G., todėl ir jiems skirtinos mažesnės galutinės subendrintos bausmės.
Dėl 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi
Nuteistojo Š. Š. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalies) taikymo jo padarytai veikai atmestini. Kasatorius šį teiginį grindžia poįstatyminių aktų – veikos padarymo metu galiojusioje 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 299/391 patvirtintoje Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacijų lentelėje nurodytu nedidelio kiekio ir stambaus masto dydžio ir nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio dydžių sugretinimu, atsiedamas nuo konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Š. Š., A. G., G. M. ir E. L. su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, nuo 2001 m. vidurio iki 2003 m. balandžio 9 d. pagamino ir laikė psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 60 kg amfetamino ir ne mažiau kaip 4 kg MDMA – draudžiamas vartoti sveikatos priežiūros tikslams, kurių dalį pardavė ir kitaip platino ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose nenustatytiems asmenims. Šis medžiagų kiekis žymiai viršija tiek „stambaus masto“ kiekio dydį (50 g), tiek ir „labai didelio“ kiekio (100 g) nustatytą dydį. Taigi pagal šią aplinkybę (medžiagų kiekį) padaryta veika gali būti kvalifikuojama ir pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį, ir pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 3 dalį, bet ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kaip teigia kasatorius. Įvertinus tai, kad 2000 m. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, pirmosios, taip pat ir apeliacinės instancijos teismai Š. Š. ir kitų nuteistųjų padarytai veikai baudžiamąjį įstatymą – 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį – pritaikė tinkamai.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Kasatorių A. G. ir G. M. teiginiai dėl netinkamo 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalies, 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalies ir 266 straipsnio taikymo iš esmės pagrįsti argumentais, susijusiais su bylos įrodymų vertinimu neigiant teismo išvadas dėl jų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Dauguma šių argumentų atkartoti iš nuteistųjų apeliacinių skundų, į kuriuos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai atsakyta ir jie atmesti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ir šio teismo išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nes kasatoriai ir nenurodo konkrečių šio įstatymo normų reikalavimų pažeidimų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti esminiais. Abiejų instancijų teismų posėdžių protokolų duomenys rodo, kad bylos įrodymai ištirti išsamiai ir nešališkai, be to, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų prašymu ištyrė iš naujo įrodymus (apklausė nuteistuosius, liudytojus, specialistus, balsu perskaitė rašytinius įrodymus). Apeliantų teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Š. Š. parodymais dėl juose esančių prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas atmetė apklausęs nuteistąjį Š. Š., detaliai pasisakęs dėl šių apeliantų teiginių.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. G. ir G. M. kaltės pagrįstos, nes Š. Š. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: kratos ir daiktų apžiūros protokolų duomenys, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), kooperatyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 134 maišeliai su tabletėmis, ant kurių yra įvairūs įspaudai, 2 maišeliai su milteliais, įvairūs indai, kortos, svareliai, pjūkliukas, skardos gabaliukas, tabletavimo presas „Comprex“, 7 pramanai; (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name rasta ir paimta 10 tablečių, maišeliai su miltelių liekanomis, 15 metalinių stovų, 14 buitinių elektrinių viryklių, 120 įvairių stiklinių cheminių indų, 62 stiklinės kolbos, 15 dalijamųjų piltuvų, 11 stiklinių šaldytuvų, svarstyklės, įvairūs buteliai, bakeliai, indai su miltelių liekanomis, granulėmis bei skysčiais, sieteliai, pirštinės, dujokaukė, lapai su užrašais, 5 maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, 10 aptrupėjusių tablečių; bute, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta įvairaus tūrio kolbos, svarstyklės, elektrinės plytelės, termometrai, pipetės, stikliniai šaldytuvai, transformatorius, svareliai bei daug butelių, bakelių, maišų, maišelių su milteliais, granulėmis, koše, pirštinės ir kt.; Kaune, (duomenys neskelbtini), pas G. M. rastas ir paimtas bloknotas „College“ su įvairiais užrašais ir jame esančiais lapeliais, kuriuose yra užrašai apie psichotropinių medžiagų gamybos išlaidas, ataskaitos apie sunaudotas medžiagas, savikainą, psichotropinių medžiagų realizavimą, bei paskutinis įrašas „vaistažolės“; 2003 m. balandžio 10 d. sulaikius G. M. automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi, buvo rastos ir paimtos užrašų knygelės su užrašais bei elektroninės svarstyklės; specialisto išvados, tarp jų ir Nr. 11-178, pagal kurią visi įrašai bloknote „College“ bei dviejose užrašų knygelėse yra įrašyti G. M. ranka, taip pat ir įrašas (Nr. 50) apie tai, kokias pinigų sumas jis ir A. G. davė namui (duomenys neskelbtini), pirkti, kiek panaudojo namo remontui, t. y. psichotropinių medžiagų gamybos laboratorijai rengti, taip pat specialisto išvada Nr. 11-3262, kad lapelyje, paimtame iš G. M., yra jo ranka daryti perskaičiavimai Š. Š. surašytų duomenų apie ir A. G., ir G. M. gautus prekursorius bei kitas chemines medžiagas amfetamino gamybai, apie sunaudotas medžiagas, jų likutį bei 1 kg amfetamino savikainą; kratos protokolų ir tyrimo aktų duomenys apie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje bei Kaune, (duomenys neskelbtini), rastus ginklus bei sprogmenis ir išvada apie ginklų bei sprogmenų tinkamumą naudoti; kratos protokolo ir specialisto išvada, kad G. M. bute rastame lapelyje įrašus apie ginklus, sprogmenis, jų kiekius padarė Š. Š.; specialisto išvada Lietuvos TEC Fonoskopinių ekspertizių skyriuje atlikto objektų tyrimo, pagal kurią 126 telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti A. G., G. M. ir Š. Š. balsai, o šių pokalbių turinio analizę ir įvertinimą teismai padarė, atsižvelgdami ne tik į Š. Š., bet ir į Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo A. G., apklausto kaip liudytojo, parodymus.
Kasatoriaus A. G. teiginiai dėl teismo išvadų apie pagamintų ir platintų psichotropinių medžiagų kiekį, atmestini, nes ši teismo išvada pagrįsta ne tik Š. Š. parodymais, bet ir eksperto M. M. paaiškinimu, kad pagal rastą naudotą laboratorijos įrangą per šį laikotarpį visiškai tikėtina, jog galėjo būti pagamintas toks kiekis psichotropinių medžiagų.
Atmetant šį kasatoriaus teiginį, atsižvelgtina į tai, kad jau kratų metu rastų pagamintų psichotropinių medžiagų kiekis žymiai viršija kiekį, atitinkantį ir „stambaus masto“ ir dabartinę „didelio kiekio“ sąvoką.
Kasatoriai A. G. ir G. M. nepagrįstai teigia, kad teismo nėra nustatytas ir apibrėžtas jų konkretus vaidmuo pripažinus veiką padarytą bendrininkų grupe, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad A. G. ir G. M. organizavo, finansavo neteisėtą psichotropinių medžiagų gamybą, užsiėmė jų realizavimu, o Š. Š. ir E. L. jų nurodymu įrengė laboratoriją ir neteisėtai gamino, laikė, gabeno psichotropines medžiagas.
Kasatorių nurodyta aplinkybė, kad nėra nustatytas nė vienas psichotropinių medžiagų realizavimo atvejis, apeliacinės instancijos teismo įvertinta ir pripažinta, jog ji nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie narkotinių priemonių gaminimo tikslą – jų platinimą.
Kasatoriaus G. M. argumentai dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei 302 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepagrįsti, deklaratyvūs, be to, teismų posėdžių protokolų duomenys rodo, kad prašymų ar pastabų dėl papildomo įrodymų tyrimo teisminio bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose G. M. nepareiškė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių struktūra ir turinys iš esmės atitinka baudžiamojo proceso įstatyme reglamentuotus nuosprendžio surašymo reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad buvo gaminama ir laikoma, o po to platinama ne mažiau kaip 4 kg psichotropinės medžiagos MDMA, nors kaltinamajame akte buvo nurodyta kitokia psichotropinė medžiaga – MDA. Kolegija pripažįsta šį neatitikimą rašymo klaida, nes teismo posėdžių protokolo duomenys rodo, kad buvo tiriama ir nagrinėjama byla dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDA, kuri taip pat draudžiama vartoti sveikatos priežiūros tikslams. Ši klaida nekeičia nuosprendžio esmės, baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nėra reikšminga, todėl teismų sprendimai dėl to nekeičiami.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Kasatoriaus A. G. teiginys dėl netinkamo BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo, konfiskuojant jo bute kratų metu rastus pinigus (9750 EUR ir 22 680 Lt), pripažinus, kad jie gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, pagrįstas argumentu, jog nėra tokio sprendimo pagrįstų įrodymų. Šis argumentas taip pat buvo pareikštas nuteistojo apeliaciniame skunde. Dėl jo apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė. A. G. keliama versija, kad šie pinigai priklausę kitam asmeniui – liudytojai V. P., ištirta ikiteisminio tyrimo bei teisminių nagrinėjimų metu ir atmesta. Konstatuota, kad rasti piniginiai banknotai į apyvartą išleisti vėliau (2001–2002 m.), negu teigė juos įgijusi liudytoja V. P. Atmetant šį kasatoriaus argumentą atsižvelgtina ir į liudytojo A. K. parodymus, kad jis su A. G. ir G. M. susipažino 2001 m. pavasarį darbo reikalais, kūrė bendrą verslą – medžio apdirbimo įmonę, durų ir langų gamybą. Kurti nepavyko, nes nesutvarkė dokumentų. Kokiais pinigais buvo finansuojama, jis nežino, pinigus įmonei kurti jam duodavo A. G., kuris kartu su G. M. duodavo nurodymus. Taigi, atmetus V. P. parodymus, byloje neliko jokių duomenų apie legalius A. G. bute rastų pinigų įgijimo šaltinius, tą pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas.
Dėl BK 391 straipsnio taikymo
Kasatoriaus Š. Š. argumentai dėl nepagrįsto BK 391 straipsnio nuostatų jam netaikymo, atmestini.
Pagal BK 391 straipsnio 1 dalį gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame 1961 m. BK 151 straipsnyje taip pat buvo numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris būdamas organizuotos grupės narys dalyvavo grupės daromuose nusikaltimuose, esant iš esmės analogiškoms sąlygoms.
Pagal šias įstatymo nuostatas toks atleidimas taikytinas ne bet kokios bendrininkų grupės, o tik pripažintos organizuota grupe nariams. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų nėra pripažinta, kad Š. Š. ir kiti nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.
Be to, pagal veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, skiriant bausmę sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė, atitinkamai – 2000 m. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tačiau kaltinamajame akte tokia sunkinanti atsakomybę aplinkybė nė vienam kaltinamajam nebuvo inkriminuota. Todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, nesant atitinkamo prokuroro prašymo, savo nuožiūra pripažinti naujos sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimo negalėjo, nes taip būtų pabloginta visų teisiamųjų padėtis.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja pagal prokuroro kasacinį skundą tik dėl netinkamo BK 63 straipsnio nuostatų taikymo. Taigi ir šios instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatų, negali peržengti prokuroro kasacinio skundo ribų. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje esantis atskirų nuteistųjų veiksmų pobūdžio aprašymas nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl BK 391 straipsnyje numatytos aplinkybės (veikos padarymo organizuota grupe) buvimo.
Pažymėtina, kad kitos kasatoriaus Š. Š. nurodytos aplinkybės – kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir aktyviai padėjo išaiškinti šias veikas bei jas padarant dalyvavusius kitus asmenis – pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu, taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirtos švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės. Paskirtosios ir galutinė subendrinta bausmė apeliacinės instancijos teismo pripažinta ne per griežta.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Nagrinėjamoje byloje, pripažinusi, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 63 straipsnis), teisėjų kolegija nusprendžia keisti teismų sprendimus ir paskirti griežtesnes bausmes, todėl kasatorių Š. Š. ir G. M. prašymai švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes negali būti patenkinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį dėl A. G., G. M. ir Š. Š.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, A. G. prie nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apimti ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. M. prie nuosprendžiu paskirtos pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Š. Š. prie nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį 2000 m. BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtas bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Egidijus Bieliūnas
Lidija Liucija Žilienė