Civilinė byla Nr. e2-1367-943/2018

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00383-2018-2

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.1.2.2.2.; 3.1.2.2.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1349-826/2018,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. spalio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ ir UAB „Memel Sell“ pasirašytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 001; įpareigoti atsakovę UAB „Memel Sell“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui“, jai nuosavybės teise priklausančias ir atsakovės UAB „Memel Sell“ šiuo metu valdomas pirmo aukšto gamybines patalpas su įrenginiais (747,76 kv.m ploto, išskyrus žuvies filetavimo įrangą „BAADER 580“), tarpuaukščio gamybines patalpas su įrenginiais (289,44 kv.m), antro aukšto administracines patalpas su įrenginiais (54,35 kv.m), esančias Nemuno g. 40B, Klaipėdoje, bendras patalpų plotas 1091,55 kv.m., o jei šio įpareigojimo atsakovė UAB „Memel Sell“ teismo nustatytu terminu neįvykdytų – iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovę UAB „Memel Sell“, išieškant iš jos patirtas išlaidas; priteisti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui“ iš atsakovo Š. N. ir atsakovės UAB „Memel Sell“ solidariai 40 160 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

4.       Teismas įvertino ieškinio reikalavimus ir sprendė, jog nei vienas iš pareikštų reikalavimų atskirai neviršija 40 000 Eur, todėl konstatavo, jog ieškinys teismingas apylinkės teismui.

5.       Be to, teismas sprendė, jog paduotas ieškinys yra su trūkumais, t. y. nesilaikyta išankstinės šalių sutartyje numatytos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Papildomai teismas pažymėjo, jog ieškinio reikalavimams pagrįsti trūksta įrodymų. Taip pat teismas nurodė ieškovei, kad reikalavimas – išieškoti iš atsakovės patirtas iškeldinimo išlaidas yra šioje ginčo stadijoje nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Teismas nepagrįstai nustatė, jog prašomą priteisti 40 160 Eur sumą sudaro ne vienas, o du savarankiški reikalavimai. Net ir nustačius, jog ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma turi būti nustatoma pagal bendrą visų savarankiškų reikalavimų sumą.

6.2.        Išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne sutartimis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

6.3.        Vien aplinkybė, jog kartu su ieškiniu pateikta nepakankamai pateikta įrodymų, neleidžia teismui atsisakyti priimti ieškinį pirmiau netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

6.4.       Visi ieškinio reikalavimai suformuluoti tinkamai ir atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

9.       Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu pagrindu. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl reikšminga yra nustatyti ieškinio sumą, nuo kurios priklauso civilinės bylos teismingumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kiekvieno iš ieškinyje pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atskirai/atsietai nuo kitų reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien dėl nurodytos priežasties (t. y. kiekvieno reikalavimo vertinimas kaip neviršijančio 40 000 Eur) ieškinys savaime yra neteismingas apygardos teismui ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme, teisiškai nepagrįsta.

11.       Pažymėtina, jog turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, o ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas jos skaičiavimo taisykles. Šios teisės normos 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma, kartu lemianti ir tokio sudėtinio reikalavimo teismingumą, nustatoma pagal bendrą visų šių savarankiškų reikalavimų sumą. Taigi, įstatymų leidėjas nei šioje normoje, nei CPK 27 straipsnio 1 punkte nenustatė jokių kitų papildomų sąlygų ginčo teismingumui įvertinti. Kitoks analizuojamos įstatymo normos aiškinimas prieštarautų tiek CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatytai ieškovo teisei sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tiek ir dispozityvumo principui, užtikrinančiam, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuotų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), taigi, ir nuspręstų, ar savarankiški, bet tarpusavyje susiję reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje ar keliose bylose.

12.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpusavio sąsajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali būti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiški reikalavimai atsiranda iš teisinių santykių, siejančių tas pačias šalis, nepriklausomai nuo šių teisinių santykių pobūdžio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iš delikto ir iš prievolinių teisinių  santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų būti reiškiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumą. Pastaroji situacija yra tiesiogiai sureguliuota įstatyme, nurodant, kad jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018).

13.       Minėta, jog teismingumą lemia ieškinio – vieno ar kelių susijusių jo reikalavimų – suma. Nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia reikalavimą solidariems atsakovams dėl 40 160  Eur žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga apylinkės teismui, teisiškai nepagrįsta.

14.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

15.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016). Taigi ieškinio priėmimo stadijoje, kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas, negali būti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei ieškiniu reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos pareikšto ieškinio aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė