Administracinė byla Nr. eI2-1796-331/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06144-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 26, 43.3; 55.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2D-4086 paaiškino pareiškėjui, kad jo prašymas dėl prokuratūros priimtų sprendimų ir jam pateiktų atsakymų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, sprendimus prokuroras priima savarankiškai, vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais, protingumo principais.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2022 m. spalio 21 d. raštą Nr. 2D-4086; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją jo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo tam, kad jam būtų pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidento, o ne Prezidento kanceliarijos sprendimu grįstas atsakymas.
2.1. Paaiškina, kad Prezidento kanceliarijai pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui skirtą 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) N. G. daromų nusikalstamų veikų. Tačiau į jo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą atsakė Prezidento kanceliarija, o ne Prezidentas. Mano, kad Prezidento kanceliarija pati vykdo Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus, kuriuos ji pati sau ir susiteikė, nes Lietuvos Respublikos Prezidentą apie jo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą neinformavo, ignoruodama beveik viską, ką jis buvo nurodęs, nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas nieko minimu atveju negali ir neturi teisės daryti.
2.2. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kategoriškai ir nedviprasmiškai draudžia Prezidento kanceliarijai vykdyti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus ir tokių įgaliojimų Prezidento kanceliarijai negali suteikti net ir pats Lietuvos Respublikos Prezidentas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų. Prezidento kanceliarija tik padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui, neturi teisės veikti savarankiškai.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija Prezidento kanceliarija ne tik neturi ir negali turėti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų, tačiau Prezidento kanceliarijos darbuotojų niekas nerenka visuotiniuose rinkimuose, tad net nebūtų jokios logikos jiems suteikti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus. Prezidento kanceliarija bet kokia apimtimi vykdydama Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus veikia išskirtinai neteisėtai bei šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl, Lietuvos Respublikos Prezidentas pareiškėjo prašyme išdėstytu atveju ne tik gali, bet ir privalo imtis veiksmų. Akivaizdu, kad apie jo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentas privalėjo būti informuotas, o atsakymas jam turėjo būti pateiktas vadovaujantis būtent paties Lietuvos Respublikos Prezidento, o ne Prezidento kanceliarijos sprendimu. Pateiktas Prezidento kanceliarijos raštas neabejotinai pažeidžia jo teises, jis turi būti panaikintas, o jo prašymas išnagrinėtas iš naujo.
3. Atsakovė Prezidento kanceliarija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Respublikos Prezidento įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje. Respublikos Prezidentas, veikdamas Konstitucijos ir įstatymų numatytos kompetencijos ribose, negali viršyti savo įgaliojimų ar vykdyti funkcijų, kurių vykdymas priskirtas kitų valstybės institucijų kompetencijai.
3.1. Pažymi, kad Respublikos Prezidentas valstybės valdžią įgyvendina vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, veikdamas taip, kad būtų palaikoma darni sąveika tarp valstybės valdžią vykdančių institucijų, o Lietuvos Respublikos piliečiai - valstybinė bendruomenė galėtų pasitikėti Respublikos Prezidento - valstybės vadovo institucija. Kaip buvo nurodyta ginčo rašte, pareiškėjo prašyme išdėstyta nuomonė apie galimai daromas neteisėtas veikas pagrįsta ne konkrečiais faktais, bet pareiškėjo gautų prokuratūros raštų subjektyvia interpretacija ir nesutikimu su priimtais administraciniais sprendimais. Vien tokiu būdu išsakytas nesutikimas nesudaro prielaidų svarstyti tyrimo inicijavimo dėl generalinės prokurorės galimai nusikalstamų veikų. Prašyme pareiškėjas neprašė suteikti administracinę paslaugą, pakonsultuoti ar priimti administracinį sprendimą, todėl į tokio pobūdžio prašymą Prezidento kanceliarija atsakė laisva forma (Taisyklių 45.4 punktas).
3.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakymą į jo prašymą turėtų pateikti pats Respublikos Prezidentas, nes atsakymai į pareiškėjų prašymus, skundus, pareikštus subjektyvius samprotavimus ar nuomonę, nėra valstybės valdžios įgyvendinimo dalis. Būtent tokioms funkcijoms atlikti yra skirta Prezidento kanceliarija (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. 2K-80, 6.15 punktas), kuri, be kita ko, organizuoja ir reikalingos Respublikos Prezidentui informacijos rengimą. Lietuvos Respublikos Prezidentas yra nuolat informuojamas apie valstybėje vykstančius procesus ir jo skiriamų pareigūnų, taip pat ir generalinės prokurorės, veiklą. Todėl
3.3. Atkreipia dėmesį, kad savo 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipimesi pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jei Respublikos Prezidentas nesiims pareiškėjo reikalaujamų veiksmų, jis pasirūpins, kad G. N. tektų atsakyti už bendrininkavimą vykdant nusikalstamas veikas bei pagalbą nusikaltėliams neteisėtais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, tokio pobūdžio nepagrįsti pareiškimai iš esmės neatitinka etiketo ir geros moralės normų, t. y. prašymui keliamų reikalavimų (Taisyklių 24.4 punktas) ir gali būti pareiškėjui grąžinami.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2022 m. spalio 21 d. rašto Nr. 2D-4086, kuriame pateiktas atsakymas dėl pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentui, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui prašymą pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) N. G. daromų nusikalstamų veikų, prašė inicijuoti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) N. G. padarytų ir tebedaromų nusikalstamų veikų ir iki 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikti preliminarų atsakymą ar šio rašto gavimo patvirtinantį dokumentą pasirašytą paties Lietuvos Respublikos Prezidento.
5.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 14 d. Prezidento kanceliarijai pateikė elektroninį laišką ir teiravosi kas nagrinėja jo 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipimąsi.
5.2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir elektroninį laišką, 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2D-4086 paaiškino pareiškėjui, kad jo prašymas dėl prokuratūros priimtų sprendimų ir jam pateiktų atsakymų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, sprendimus prokuroras priima savarankiškai, vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais, protingumo principais.
6. Ginčo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (toliau – ir PĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. 2K-80 (toliau – ir Nuostatai), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir Taisyklės).
7. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucija kategoriškai ir nedviprasmiškai draudžia Prezidento kanceliarijai vykdyti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus, tokių įgaliojimų Prezidento kanceliarijai negali suteikti net ir pats Lietuvos Respublikos Prezidentas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.
8. Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos nuostatų 1 straipsnyje numatyta, kad Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Kadangi, Kanceliarijos rašto paskirtis – informacijos apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo motyvus pateikimas, bylą nagrinėjantis teismas gali įpareigoti Kanceliariją veikti tik tuo atveju, kai asmuo negavo jokio atsakymo arba pateiktame atsakyme nėra išdėstyti motyvai. Taigi iš paminėtos teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, jog kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, asmuo gali remtis tuo, jog Kanceliarijos, kaip viešojo administravimo subjekto rašto jis apskritai negavo, arba tuo, jog jo gautame rašte nėra nurodyti motyvai.
9. Pažymėtina, kad motyvai, kurie yra išdėstomi Kanceliarijos asmeniui siunčiamame rašte, yra tie motyvai, kuriais remdamasis būtent Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė konkretų sprendimą (nors ir neišreikštą dekreto forma, kai toks dekretas pagal teisinį reguliavimą neprivalo būti priimtas). Todėl administracinio teismo atliekama Kanceliarijos rašto patikra, kai iš asmens skundo akivaizdu, jog pareiškėjas iš tiesų nesiekia gauti informacijos, susijusios su jo atžvilgiu priimtu neigiamu sprendimu, neduoda tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, iš esmės reikšdamas pretenzijas dėl Respublikos Prezidento diskrecijai priskirtų klausimų, ir faktiškai tik sugeneruoja papildomus formalius teisminius ginčus administraciniuose teismuose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3040-502/2020). Taigi, pareiškėjas gavo Kanceliarijos atsakymą (iš pareiškėjo pateikto skundo ir jo priedų darytina išvada, kad jam yra žinomi sprendimo priėmimo motyvai), todėl skundo dėl Kanceliarijos 2022 m. spalio 21 d. rašto išnagrinėjimas administraciniams teisme ir teismo sprendimo priėmimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Kanceliarijos atsakyme pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, nenustatomos jo teisės ir pareigos, šiuo atsakymu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Taigi minėtas atsakymas yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, pareiškėjo inicijuotas teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Kanceliarijos atsakymo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra informacinio pobūdžio. Kanceliarija ginčo rašte pateikė pareiškėjui tam tikrus konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktus, tačiau šiuo raštu pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra. Todėl minėtas raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.
10. Įvertinus pareiškėjo keliamų reikalavimų turinį, akivaizdu, jog jis nesutinka su argumentais, dėl prokuroro priimtų sprendimų, Generalinės prokuratūros atsakymų, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu Generalinės prokuratūros atsakymais, kurie tiesiogiai sukelia jam teisines pasekmes. Tuo tarpu pats Kanceliarijos raštas, kaip minėta, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, o teismas negali imtis klausimo, susijusio su Respublikos Prezidento veikla įgyvendinat valstybės valdžios įgaliojimus.
11. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.)
12. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Taigi, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
13. Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos.
14. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nėra administracinės prigimties, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
15. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, todėl administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinus šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus, akivaizdu, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinės prokurorės galimai padarytų nusikalstamų veikų, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o konkrečiai su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu).
16. LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (LVAT administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Be to, administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
17. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir elektroninį laišką, 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2D-4086 išsamiai paaiškino pareiškėjui, kad jo prašymas dėl prokuratūros priimtų sprendimų bei pateiktų atsakymų, prokuroras tai atlieka, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, sprendimus prokuroras priima savarankiškai, vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais, protingumo principais. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Todėl šis Kanceliarijos raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjo reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, o Lietuvos Respublikos Prezidentas neturi teisės daryti įtakos prokurorui vykdančiam ikiteisminį tyrimą.
18. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad pareiškėjui šiuo raštu paaiškinamos aplinkybės, susijusios su prokuroro veiksmais, Generalinės prokuratūros atsakymais, todėl šis raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir pagal aukščiau išdėstytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jame yra dėstomi argumentai išimtinai susiję su prokuroro ir teismų galimai neteisėtais veiksmais, o susiklostę teisiniai santykiai nėra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl rašto panaikinimo taip pat nesietinas su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų ir teismų veiksmais (neveikimu).
19. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Prezidento kanceliariją išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą iš naujo tam, kad būtų pateiktas Respublikos Prezidento, o ne Prezidento kanceliarijos sprendimu, nėra teisingas, nes Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje. Respublikos Prezidentas, veikdamas Konstitucijos ir įstatymų numatytos kompetencijos ribose, negali viršyti savo įgaliojimų ar vykdyti funkcijų, kurių vykdymas priskirtas kitų valstybės institucijų kompetencijai.
20. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. prašyme prašė Lietuvos Respublikos Prezidento vykdyti valstybės valdžią tokiu būdu, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi inicijuotų tyrimą dėl generalinės prokurorės veiksmų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašyme Lietuvos Respublikos Prezidentui išdėstyta nuomonė apie galimai daromas neteisėtas veikas pagrįsta ne konkrečiais faktais, bet pareiškėjo gautų prokuratūros raštų subjektyvia nuomone, nesutikimu su priimtais ikiteisminio tyrimo sprendimais. Todėl, tokios pareiškėjo prielaidos, manymas dėl Generalinės prokurorės galimai neteisėtų veiksmų nesudaro pagrindo svarstyti tyrimo inicijavimo dėl Generalinės prokurorės galimai nusikalstamų veikų.
21. Teismo vertinimu, Kanceliarijos rašte pasisakyta dėl visų pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašyme keliamų klausimų, susijusių su prokuroro priimtais sprendimais, Generalinės prokuratūros atsakymais, t. y. paaiškinta dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo teisėtumo, akcentuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, sprendimus prokuroras priima savarankiškai, vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais, protingumo principais.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2022 m. spalio 21 d. raštas Nr. 2D-4086 iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas neturi pagrindo, remdamasi pareiškėjo išdėstytais argumentais, ginčijamą Kanceliarijos raštą panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją jo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo tam, kad jam būtų pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidento, o ne Prezidento kanceliarijos sprendimu grįstas atsakymas
23. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. L. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas
Indrė Žvaigždinienė