Baudžiamoji byla Nr. 1-1085-907/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00194-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamiesiems L. B. ir R. J., nukentėjusiajam S. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
- 2004-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. įspėjimu (LR BK 82 str.),
- 2005-02-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 2 d. 45 paromis arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. ir apribojant elgesį,
- 2005-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 45 paros arešto, bausmės vykdymą atidedant 2 m.,
- 2012-07-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 8 MGL bauda, ją sumokant per 3 mėn., bauda nesumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
2012-07-23 apie 01.30 val. daugiabučio namo, esančio Krymo g. 18, Šiauliuose, kieme, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, L. B., veikdamas kartu su R. J., bendrais tyčiniais veiksmais, L. B. vieną kartą spyrus į UAB „Barveža“ priklausantį automobilį „Renault Scenic“, valstybinis numeris T06395, o R. J. automobilio vairuotojui S. J. sudavus vieną smūgį ranka į veidą, taip padarant nukentėjusiajam S. J. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-23 kartu su R. J., N. R. ir A. M. žadėjo važiuoti į naktinę parduotuvę pavalgyti ir nusipirkti alkoholio. Tai buvo apie 1 val. 30 min. Išsikvietė taksi, kurio adresu Krymo g. 18, Šiauliuose, laukė apie valandą laiko. Kito taksi nekvietė, nes nebeturėjo telefono sąskaitoje pinigų. Atvažiavo taksi, ir jis taksi vairuotojo paklausė, kur taip ilgai buvo, gal pasiklydo. Jis kažką supykęs pasakė ir ėmė atbulas stumtis atgal. Jie pradėjo eiti jam iš paskos, paklausė, ar nebeveš jų. Jie nebuvo agresyviai nusiteikę. Jis jų nevežė, nes gal buvo supykęs, kad jo paklausė, kur taip ilgai buvo. Tada taksi vairuotojas ėmė kviesti į pagalbą kitus vairuotojus. Jis susinervinęs spyrė į padangą, tačiau kur pataikė – nežino. Kai jis ėmė kviesti kitus vairuotojus, L. B. nubėgo su A. M. į vieną pusę, o R. J. su N. R. į kitą pusę. Tuo metu buvo neblaivus. Pašalinių žmonių kieme daugiau nebuvo. Kieme nešūkavo. Nematė, kaip R. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Anksčiau taksi vairuotojo nepažinojo. Savo poelgį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-23 jis, L. B., N. R. ir A. M. išsikvietė taksi adresu Krymo g. 18, Šiauliuose, kad nuvažiuotų į naktinę parduotuvę pavalgyti ir nusipirkti alkoholio. Taksi jie laukė apie valandą laiko. Pamatę atvažiuojant taksi, jie nuėjo prie jo, paklausė, kur taip ilgai buvo. Tada vairuotojas iš karto ėmė juos vadinti negražiais žodžiais, dėl ko prasidėjo konfliktas. L. B. spyrė į padangą, kur pataikė - nežino. Tada taksi vairuotojas ėmė skambinti savo draugams, kurie iš karto atvažiavo. Atvažiavo apie dešimt mašinų. Išsigandę jie pabėgo. L. B. su A. M. į vieną pusę, jis su N. R. į kitą pusę. Jie bėgo link laiptinės. Pamatė, kad tas pats taksi vairuotojas, su kuriuo įvyko incidentas, juos gaudo. Jis išlipo iš automobilio ir prišoko iš karto prie R. J.. Jis pasakė „seneli, nelįsk“. R. J. jaunesnis už vairuotoją, suvokė, kad yra už jį stipresnis. Tačiau, kai norėjo bėgti į laiptinę, jis R. J. bandė trenkti, o R. J. jam kažkaip tada netyčia sudavė smūgį. Smūgį sudavė gindamasis. Jei būtų tyčia mušęs, tai būtų ne vieną smūgį sudavęs. Po to jis su mergina įbėgo į laiptinę, kad kiti vairuotojai jų nepagautų. Mano, kad taksi vairuotojas, pamatęs girtus žmones, turėjo apsisukti ir nuvažiuoti, o ne kviesti 10 taksi vairuotojų. Nepagalvojo tuo metu išsikviesti policijos, nes buvo išsigandę. Tuo metu buvo išgėręs. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi, kad sutrenkė. Labai atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjęs S. J. parodė, kad 2012-07-23 1.30 val. nakties buvo iškvietimas į Krymo g. 18, Šiauliuose. Jis kurį laiką stovėjo ir laukė klientų vienoje vietoje, paaiškėjo, kad ne toje vietoje stovi. Paskambinęs dispečeris pasakė, kad jis ne ten stovi, kad reikia važiuoti į Krymo gatvę iš kitos pusės. Valandos tikrai klientams nereikėjo laukti. Atvažiavo, žiūri, kad stovi keturi jaunuoliai – du vaikinai ir dvi merginos. Jis privažiavo. Jie jo paklausė, kur jis taip ilgai buvo, negražiai dar išvadino. Jis pajuto grėsmę, todėl pasakė, kad jų neveš, nes netinkamai elgiasi. Tada su R. J. buvęs vaikinas spyrė į jo automobilio sparną, kurį įskėlė. Dar sudavė į langą, tačiau jis neįskilo. Jei būtų buvę galima važiuoti priekiu, jis būtų nuvažiavęs. Tačiau jam reikėjo stumtis atbuliniu, tada viskas ir prasidėjo. Centrui per raciją pasakė, kad kviestų policiją. Kadangi kvietė per raciją, tai visi vyrai išgirdo. 10 vyrų nebuvo tikrai, gal atvažiavo kokios keturios mašinos. Pamatę taksistus, jie išsiskirstė. Vieni nubėgo link Grinkevičiaus gatvės, kiti link Krymo gatvės. Pamatęs R. J. bėgantį, paklausė, kam spyrė į automobilį. Jis pasakė, kad nespyrė. Prašė, kad pasakytų savo draugo pavardę, kuris spardė, nes jam reikės atsakyti už mašinos sugadinimą. Tada jis jam ir sudavė, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Preteksto suduoti nebuvo. Jis nebandė R. J. suduoti. Nežino, kas jam šovė į galvą. Buvo girti, jauni. Tuomet S. J. nuėjo į mašiną, kur ir atvažiavo policija. Jis dar bandė R. J. gaudyti, tačiau jie pasislėpė, nubėgo į laiptinę ir viskas. Policijos pareigūnai jų nesulaikė. Policijos pareigūnai liepė jam važiuoti į nuovadą, kur ir užpildė pareiškimą. Į medikus nesikreipė. Kreipėsi į teismo ekspertizę, kad nustatytų sužalojimus. Automobilio sparnas ir dabar tebėra įskeltas. Jei nėra kaltininkų, taksi vairuotojai patys dengia automobilių remonto išlaidas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja N. R. parodė, kad 2012-07-23 vakare du jos pažįstami vaikinai R. J. ir L. B. buvo pas ją namuose, esančiuose Krymo g. 18-65, Šiauliuose. Jie visi vartojo alkoholį. Po kiek laiko ji paskambino savo draugei A. M., kuri atėjo prie jos namų. Išsikvietė taksi. Atvykus taksi automobiliui prasidėjo konfliktas tarp kaltinamųjų ir vairuotojo, jie apsižodžiavo. L. B. spyrė į padangą. Dėl ko nenorėjo jų vežti – nežino. Konflikto ji nepradėjo. Ji iš karto nesėdo į taksi, nes viena nenorėjo važiuoti. Ji stovėjo ir stebėjo. Taksi pradėjo važiuoti atgal. Tada vaikinai pabėgo į priekį. Kai taksistas ėmė kviesti kitus vairuotojus, vaikinai išsigando ir pabėgo. Matė atvažiuojančius 1 ar 2 taksi automobilius. Nematė, ar buvo atvažiavusi policija. Ji tuo tarpu ėjo draugę palydėti iki namų. Ji nei su vienu iš kaltinamųjų nebėgo. Jie nubėgo į savo pusę, o ji nuėjo į kitą pusę. Palydėjusi draugę, ėjo atgal į namus. Tada ir pamatė, kaip taksi vairuotojas, jos manymu, provokuoja R. J., klausinėdamas, kodėl buvo spardomas automobilis, kas spyrė į automobilio padangą ir keikdamasis, ir matė, kaip R. J. ranka trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Buvo tamsu, todėl kraujo nematė. Po to R. J. su ja nuėjo į laiptinę. Tuo metu buvo neblaivi.
Be kaltinamųjų L. B. ir R. J. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo S. J., liudytojos N. R. duotų parodymų L. B. ir R. J. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Krymo g. 12, esančiame kieme, sudaryta schema (5-7 b. l.).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas taksi automobilis „Renault Scenic“, valstybinis numeris T06395, padarytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad yra įskilęs kairės pusė priekinis sparnas (8-12 b. l.).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-07-23 apie 1.55 val. gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą nuvykti į Krymo gatvę netoli sankryžos su Grinkevičiaus gatve, kur vyksta konfliktas tarp taksi vairuotojo ir keleivių. Nuvykus į vietą taksi vairuotojas S. J. paaiškino, kad atvyko į Krymo gatvę pasiimti keleivių, tačiau atsisakė juos vežti, nes jie buvo agresyviai nusiteikę. Po to jam romų tautybės vyras trenkė vieną kartą į veidą ir pasišalino (13 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 1276/12(04) matyti, kad S. J. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, sužalojimas galėjo būti vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus nosį pasekmė, sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad S. J. atpažino L. B., kaip asmenį spardžiusį taksi automobilį, o R. J. – kaip jam sudavusį asmenį (32-35, 37-40 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. R. atpažino R. J. kaip asmenį konfliktavusį su taksi vairuotoju (48-52 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai- realus visuomenės rimties arba viešosios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.
Byloje nustatyta, kad L. B. ir R. J., be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamasis L. B. ir nukentėjęs S. J. nebuvo pažįstami, o kaltinamasis R. J. nukentėjusiajam S. J. buvo pažįstamas dėl to, kad yra buvęs jo klientu, tačiau tą naktį jis jo nepažino, tiesiog išliedami pyktį, kad taksi ilgai neatvažiavo, o atvažiavęs vairuotojas nenori jų vežti, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš karto po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju S. J., 2012-07-23 apie 01.30 val. daugiabučio namo, esančio Krymo g. 18, Šiauliuose, kieme, viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje bendrais tyčiniais aktyviais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu poveikiu į automobilį ir žmogaus kūną, t. y. L. B. vieną kartą spyrus į UAB „Barveža“ priklausantį automobilį „Renault Scenic“, valstybinis numeris T06395, o R. J. sudavus vieną smūgį ranka į veidą automobilio vairuotojui S. J., taip padarant nukentėjusiajam S. J. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nutrauktas taksi vairuotojo, t. y. nukentėjusiojo S. J. darbas, nes jis dėl patirto sužalojimo negalėjo daugiau tą naktį dirbti. Nors kaltinamieji teigė, kad dėl prasidėjusio žodinio konflikto kaltas pats nukentėjusysis, tačiau byloje nustatyta, kad tam turėjo įtakos kaltinamųjų neblaivumas ir dėl to atsiradęs agresyvumas. Kaltinamieji teigė, kad nukentėjęs, būdamas taksi vairuotoju, pagal iškvietimą neatvyko laiku, jo laukė apie vieną valandą, tačiau tiek pats nukentėjusysis, tiek ir liudytoja N. R. neminėjo, kad nukentėjusysis atvyko tik po valandos nuo taksi iškvietimo. Taip pat paminėtina, kad R. J., po to, kai nukentėjusysis pakvietė pagalbą per raciją, suskaičiavo atvykus 10 taksi automobilių, liudytoja N. R. matė tik 1 ar 2, o nukentėjusysis teigė, kad buvo atvykę gal 4 taksi automobiliai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji tuo metu buvo neblaivūs, dėl ko dauguma bylos aplinkybių jiems galėjo atrodyti kitaip (be galo ilgas taksi automobilio laukimas, daug atvykusių taksi automobilių), todėl kaltinamųjų teiginiai, kad žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo dėl jo kaltės, kad jiems teko laukti taksi automobilio valandą laiko, kad nukentėjusiajam iškvietus pagalbą, atvyko 10 taksi automobilių, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta kaltinamųjų gynybos pozicija ir atmestini. Atvykus taksi automobiliui, anot kaltinamųjų, jie paklausė, kur jis (nukentėjusysis) tiek ilgai buvo, gal pasiklydo, tačiau nukentėjusysis nusikeikė, L. B. paklausus, ar jis jų nebeveš, pradėjo važiuoti atbuline eiga bei kviesti kitus taksi vairuotojus į pagalbą, tuomet L. B. spyrė automobiliui į padangą, tačiau kaltinamieji nežino, ar L. B. pataikė į padangą. Liudytoja N. R. negalėjo paaiškinti, kodėl kilo konfliktas, ji tik matė, kad vaikinai apsižodžiavo su taksi vairuotoju, L. B. spyrė į automobilio padangą, o R. J. trenkė nukentėjusiajam ranka į veidą. Kad nukentėjęs būtų pirmas smogęs ar ketinęs suduoti R. J., ji to nematė ir patvirtinti negali. Nukentėjusysis teigė, kad jam atvykus, jį pasitiko jaunuoliai, kurie buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, jis pajuto grėsmę, todėl atsisakė juos vežti ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, tuo metu L. B. trenkė į automobilio langą bei spyrė į automobilio sparną, po ko jis įskilo. Iš automobilio apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad yra įskilęs automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusė priekinis sparnas (8-12 b. l.). Paminėtina, kad kaltinamasis L. B. įvykio metu buvo neblaivus, kad taksi automobilis judėjo, dėl ko iš inercijos L. B. galėjo pataikyti ne į automobilio padangą, o į sparną. To fakto neneigia ir pats L. B., nurodydamas, kad spyrė į automobilio padangą, bet kur pataikė- nežino. Taip pat pastebėtina, kad taksi automobilio vairuotojas pagal iškvietimą paprastai atvyksta dėl to, kad tikisi uždirbti ir be priežasties neatsisakys vežti klientus, todėl kaltinamųjų teiginiai, kad jie nebuvo agresyvūs, kad tik paklausė, kodėl jis taip ilgai neatvyko, kad po to nukentėjusysis pradėjo keiktis, nelogiški, vertintini kritiškai kaip pasirinkta kaltinamųjų gynybos pozicija ir atmestini. L. B. veiksmai, o būtent spyrimas į taksi automobilio padangą (tačiau pataikyta į sparną, dėl ko jis įskilo), laikytini vandališkais, nes minėtu elgesiu ne tik demonstruojama nepagarba vyresnio amžiaus taksi vairuotojui, bet buvo daužomas ir gadinamas jo turtas. Iš kaltinamojo R. J. parodymų matyti, kad pabėgus įvykio dalyviams, jis pasuko link laiptinės, tačiau jam kelią užtvėrė nukentėjusysis, kuriam jis pasakė „seneli, nelįsk“, po ko nukentėjusysis bandė jam suduoti, o jis gindamasis netyčia sudavė jam vieną smūgį į veidą. Kodėl suvokdamas, kad yra jaunesnis ir stipresnis, sudavė vieną smūgį į veidą senyvo amžiaus vyrui, jis teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus. To paaiškinti negalėjo ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad R. J. nesudavė ir neketino suduoti, tik norėjo iš jo sužinoti, kas apgadino jo automobilį, R. J. jam suduoti taip pat preteksto neturėjo. Tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja N. R., nurodydama, kad nukentėjusysis nebandė suduoti R. J., tik jam uždavinėjo klausimus. Anot nukentėjusiojo, priežasties jam suduoti smūgį į veidą nebuvo, jis tik klausė, kodėl spardė jo automobilį ir R. J. draugo pavardės, nes jam reikėjo žinoti, iš ko pareikalauti atlyginti žalą, padarytą jo automobiliui. Liudytoja N. R. patvirtino, kad nukentėjusysis klausė, kodėl buvo spardomas jo automobilis, kas spyrė ir tokiais klausimais bei keiksmažodžiais išprovokavo R. J. suduoti smūgį į veidą. Paminėtina, kad R. J. susidariusią situaciją suvokė ypač grėsmingai: jo manymu, į pagalbą nukentėjusiajam buvo atvykę 10 taksi automobilių vairuotojų, kurie norėjo jį su L. B. sumušti, kad S. J. bandė jam trenkti, todėl jis gindamasis netyčia jam sudavė, nes įvykio metu buvo neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, ką pripažino pats teisme. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis neturėjo pagrindo smūgiuoti R. J. (anot nukentėjusiojo, R. J. žodinio konflikto metu buvo ramiausias, į automobilio sparną spyrė ne R. J., o L. B.), kad R. J. įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo R. J. pasakyti žodžiai nebuvo pretekstas panaudoti fizinį smurtą prieš silpnesnį ir vyresnį amžiumi asmenį, R. J. teiginiai, kad nukentėjusysis bandė jam suduoti pirmas, o jis tik gynėsi, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-652/2007 ir kt.), todėl atsižvelgiant į tai, kad fizinį smurtą R. J. panaudojo prieš vyresnio amžiaus bei fiziškai silpnesnį asmenį, smurtą panaudojo be jokios aiškios priežasties, neturint tam pagrindo, be jokio tikslo, tinkamai neįvertinus susidariusios situacijos, todėl R. J. elgesys laikytinas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, kuriuo akivaizdžiai buvo demonstruojama nepagarba vyresnio amžiaus asmeniui ir nepaisoma visuomenėje nusistovėjusių taisyklių. Byloje nustatyta kad kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra svetimo turto sugadinimas, nežymus sveikatos sutrikdymas bei viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, nes padarytas nesunkus nusikaltimas sutrikdė taksi paslaugas teikiančios įmonės darbą, kadangi, S. J. pranešus apie įvykį per raciją, į įvykio vietą jam padėti atskubėjo keletas taksi automobilių, dėl įvykio S. J. negalėjo tęsti savo darbo, be to, buvo sutrukdyta mažiausiai 2 asmenims leisti laisvalaikį, o būtent liudytojoms N. R. ir A. M., nes iki kaltinamųjų konflikto su nukentėjusiuoju, jos kartu su minėtais vaikinais buvo suplanavę vykti pavalgyti. Nusikaltimas buvo padarytas daugiabučio namo, esančio Krymo g. 18, Šiauliai, kieme, todėl nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai (L. B. spyrė į UAB „Barveža“ priklausantį automobilį, o R. J. sudavė vieną kartą ranka S. J. į veidą) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo svetimo turto sugadinimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes buvo sutrukdyta taksi įmonės darbui, pašaliniai asmenys matė konfliktą ir buvo sutrukdyta jiems leisti laisvalaikį, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus L. B. ir R. J. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios akivaizdžios priežasties atliko neteisėtus veiksmus- L. B. spyrė į nukentėjusiojo automobilį, o R. J. sudavė ranka jam vieną smūgį į veidą, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. demonstruojant aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą, sutriks visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, bei to norėjo. Pripažintina, kad kaltinamieji, L. B. vieną kartą spyrus į UAB „Barveža“ priklausantį automobilį, o R. J. sudavus vieną smūgį ranka S. J. į veidą, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. L. B. ir R. J. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas L. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. L. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis L. B. neteistas (69 b. l.), administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas (78 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, jo vardu yra registruota viena transporto priemonė (72 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, 2008-02-22 nustatytas žalingas alkoholio vartojimas (74 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (75 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (76 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (78 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad L. B. anksčiau neteistas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, kad dėl jo veiksmų tik nežymiai apgadintas UAB „Barveža“ priklausantis automobilis, kad kritiškai įvertino savo veiksmus ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nori pasitaisyti, siekia įsidarbinti, turi pradėti netrukus dirbti, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, savo dydžiu mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytos už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p.). Paskirta bausmė išdėstytina penkių mėnesių laikotarpiui (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis R. J. teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2012-07-25, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 MGL baudos nesumokėjo (82-92 b. l.). Administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (102 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (94, 95 b. l.), jo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės (96 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (98 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (99 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre įrašytas, iki 2008 m. lengvas protinis atsilikimas, nuo 2008 m. – psichiškai sveikas (riboto intelekto) (100 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (102 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors R. J. teistas 4 kartus, tačiau nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neteistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad R. J. padarė vieną baigtą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo, kritiškai įvertino savo veiksmus, yra jauno amžiaus ir siekia pasitaisyti, bei į tai, kad iš eilės padarytos dvi analogiškos veikos, iš kurių už vienos padarymą jis jau yra pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė- bauda, kurios iki šiol nesumokėjo, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtinas areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatyto už nusikaltimą skiriamo arešto bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.), nes tai bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. J. per nustatytą terminą savanoriškai baudos, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamuoju įsakymu, nesumokėjo, todėl 2012-11-26 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo. Kadangi iki nuosprendžio priėmimo jis nėra sumokėjęs nei dalies baudos, todėl į galutinę subendrintą bausmę jam pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamąjį įsakymą baudos nėra pagrindo įskaityti.
Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (61-62 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų).
Paskirtos baudos mokėjimą L. B. išdėstyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 30 (trisdešimties) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 8 MGL bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimties) parų ir baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų).
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Čebatoriūtė