Civilinė byla Nr. 2A-55/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. U. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-70-565/2012 pagal ieškovės V. B. (procesinių teisių perėmėjos – N. D. ir R. N.) ieškinį atsakovams E. G., R. Š., A. A. U., I. U., A. B., antstoliui V. Č., akcinei bendrovei “Swedbank” (tretieji asmenys: E. A., P. B., J. G., “BTA Insurance Company” SE, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija “PZU Lietuva”) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto grąžinimo natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2005 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią V. B. pardavė E. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2005 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią E. G. minėtą žemės sklypą pardavė R. Š.. Be to, 2006 m. sausio 9 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią R. Š. tą patį žemės sklypą pardavė A. A. U., o pastarasis, užtikrindamas suteikto kredito pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį grąžinimą, hipotekos lakštu žemės sklypą įkeitė AB “Swedbank”. A. A. U. nevykdant įsipareigojimų pagal 2006 m. vasario 1 d. kredito sutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą. 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu atsakovas antstolis V. Č. už 567 000 Lt pardavė žemės sklypą A. A. U. pasiūlytam pirkėjui A. B.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarė baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą ir iš lėšų, gautų už parduotą žemės sklypą, pervesti atsakovui AB “Swedbank” 544 146,64 Lt skolą pagal 2006 m. vasario 11 d. kredito sutartį.

Ieškovės N. D. ir R. N. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 

1) pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 2 d. sutartį, pagal kurią V. B. pardavė atsakovui E. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį, pagal kurią atsakovas E. G. pardavė atsakovui R. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 9 d. sutartį, pagal kurią atsakovas R. Š. pardavė atsakovui A. A. U. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiu atsakovo A. A. U. atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovui AB “Swedbank” pagal hipotekos lakštą;

5) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio V. Č. 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0116/08/00535, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui A. B.;

6) taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovėms žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad grupė iš anksto susitarusių asmenų, tame tarpe atsakovai E. G. ir R. Š., tretieji asmenys P. B. ir J. G., pasinaudodami suklastotu V. B. pasu, pardavė V. B. priklausantį žemės sklypą atsakovui E. G., šis pardavė žemės sklypą atsakovui R. Š., o šis – atsakovui A. A. U.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu atsakovai E. G. ir R. Š., tretieji asmenys P. B. ir J. G. buvo pripažinti kalti įvykdę nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:

- pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 2 d. sutartį, pagal kurią V. B. pardavė atsakovui E. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį, pagal kurią atsakovas E. G. pardavė atsakovui R. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 9 d. sutartį, pagal kurią atsakovas R. Š. pardavė atsakovui A. A. U. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- pripažinti negaliojančiu atsakovo A. A. U. atliktą žemės sklypo, esančio B. K. 20, Vilniuje, įkeitimą atsakovui AB “Swedbank” pagal hipotekos lakštą;

- pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio V. Č. 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui A. B.;

- grąžinti V. B. nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo A. A. U. atsakovo A. B. naudai 567 000 Lt;

- priteisti iš atsakovo E. G. atsakovo A. A. U. naudai 300 000 Lt;

- priteisti iš atsakovo R. Š. atsakovo A. A. U. naudai 550 000 Lt.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar CK 4.96 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtintas ribotos vindikacijos institutas, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, nagrinėjo ir pasisakė įgijėjo sąžiningumo klausimu. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime pažymėjo, kad nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK nurodytus atvejus (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 str. 4 d.), daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Taigi asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Taigi savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal CK yra nevienodas. Nustačius vieną iš sąlygų, susijusių su valdymo praradimu, kad daikto savininkas daikto valdymą prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo, CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimas neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2011).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos atsakovų E. G., R. Š., trečiųjų asmenų P. B. ir J. G. nusikalstamos veikos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad V. B. žemės sklypą prarado dėl šių asmenų padaryto nusikaltimo (CPK 182 str. 3 d.), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 2 d. sutartį, 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį, ir 2006 m. sausio 9 d. sutartį, (CK 1.80 str. 1 d.), o taip pat išreikalauti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. A. U. valdymo (CK 4.96 str. 2 d.), atsakovo A. A. U. sąžiningumui ar nesąžiningumui šiuo atveju neturint reikšmės. Atitinkamai teismas sprendė, kad atsakovui A. A. U. 2006 m. sausio 9 d. sutarties pagrindu netapus žemės sklypo savininku, jis neturėjo teisės šiuo žemės sklypu disponuoti, taigi, ir įkeisti žemės sklypo atsakovui AB “Swedbank”, užtikrinant įsipareigojimų pagal 2006 m. vasario 1 d. kredito sutartį įvykdymą (CK 4.37 str. 1 d.), todėl sprendė, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiu žemės sklypo įkeitimą atsakovui AB “Swedbank” pagal hipotekos lakštą (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiu žemės sklypo  įkeitimą atsakovui AB “Swedbank”, CPK 602 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), pripažintinas negaliojančiu atsakovo antstolio V. Č. 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo žemės sklypas parduotas atsakovui A. B. bei, kadangi CK 4.96 straipsnio nuostatos netaikomos, kai daiktas perduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 str. 4 d.), pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.). 

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pradiniu ieškiniu V. B. nebuvo pareiškusi reikalavimo atlyginti jai žemės sklypo vertę pinigais, todėl patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas grąžinti žemės sklypą natūra nelaikytinas ieškinio dalyko keitimu. Patikslintame ieškinyje nėra nurodytos iš esmės kitos faktinės aplinkybės nei pradiniame ieškinyje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po pradinio ieškinio pateikimo su žemės sklypu buvo sudaryti ir kiti sandoriai, buvo pareikšti papildomi reikalavimai pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais ir nurodytos šių sandorių neteisėtumą patvirtinančios aplinkybės.

Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas A. B. laikytinas nesąžiningu, nes atsiliepime į ieškinį atsakovas A. B. nurodė, kad, prieš įsigydamas žemės sklypą, jis žinojo apie V. B. pareikštą ieškinį atsakovams E. G., R. Š. ir A. A. U. dėl šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat žinojo apie baudžiamosios bylos dėl žemės sklypo užvaldymo apgaule nagrinėjimą, todėl sprendė, jog tokiu būdu atsakovas A. B. prisiėmė neigiamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes. Pripažinus negaliojančia 2006 m. sausio 9 d. sutartį ir išreikalavus žemės sklypą iš atsakovo A. A. U., atsakovui A. A. U. priteistina už šį žemės sklypą sumokėta pinigų sumą. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad 300 000 Lt už žemės sklypą atsakovas A. A. U. sumokėjo atsakovui E. G., o 550 000 Lt pervedė į atsakovo R. Š. sąskaitą, todėl sprendė, jog iš atsakovo E. G. atsakovo A. A. U. naudai priteistina 300 000 Lt, o iš atsakovo R. Š. atsakovo A. A. U. naudai priteistina 550 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniais skundais atsakovai A. A. U. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį dalyje dėl 2005 m. gruodžio 2 d., 2005 m. gruodžio 15 ir 2006 m. sausio 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir taikyti restituciją, priteisiant iš E. G. ieškovių naudai žemės sklypo vertę pinigais. Nurodo šiuos argumentus:

1. Hipoteka ginčo žemės sklypo atžvilgiu viešame registre įregistruota nuo 2006 m. vasario 8 d., o taip pat ieškovė dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir žinojo apie Vilniaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. kovo mėnesį priimtą sprendimą panaikinti areštą žemės sklypui, bet pirminiame ieškinyje V. B. įkeitimo sutarties neginčijo ir iki pažeidimo buvusios padėties neprašė atkurti bei tokiu būdu pasirinko savo teisių gynimo būdą. Ieškovės 2008 m. kovo 26 d. ieškinyje suformuluotas ieškinio pagrindas bei dalykas (praėjus 2 metams po nusikaltimo padarymo, kai baudžiamajame procese ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja bei sužinojo visas padaryto nusikaltimo pasekmes), sudarė pakankamą pagrindą spręsti apie ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą bei atitinkamai elgtis.
2. Reiškiant vindikacinį reikalavimą, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis, kurios absoliutus pobūdis leidžia savininkui vindikacinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai daiktą valdančiam asmeniui, neginčijant vindikuojamo daikto įgijimo pagrindo, o nagrinėjamu atveju ieškovės 2008 m. kovo 26 d. ieškiniu pareikštas prievolinis teisinis reikalavimas (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais), nereiškiant net reikalavimo atkurti buvusios iki teisės pažeidimo padėties, ir teismas turėjo įvertinti visas teisines pasekmes, kurias sukūrė 2006 m. sausio 9 d. tarp A. A. U. ir R. Š. sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris.  
3. Priverstinis turto pardavimas buvo vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutarties Nr. 151V/2008 pagrindu, o turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui 2008 m. rugpjūčio 7 d. aktas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos rezoliucija, o įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad antstolis V. Č., parduodamas turtą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl minėti faktai paneigia teismo išvadą, kad turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui 2008 m. rugpjūčio 7 d. aktas Nr. 0116/08/00535 turi būti pripažintas negaliojančiu bei taikoma restitucija, netaikant CK 4.96 straipsnio 4 dalies nuostatų.
4. Vilniaus apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad restitucijos natūra taikymas grubiai pažeidžia tiek A. A. U. (kuris pagal teismo sprendimą privalo sumokėti A. B. 567 000 Lt, kurių neturi), tiek atsakovo A. B. teisėtus interesus (priteista iš A. A. U. 567 000 Lt suma nepadengia nuostolių).
5. Teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, visiškai nepasisakė dėl prašymo byloje taikyti senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui 2008 m. rugpjūčio 7 d. aktą ir šiuo pagrindu ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.131 str. 1 d., CPK 602 str. 3 d.). Juo labiau, kad ieškovės nepateikė argumentų, kurie leistų atnaujinti praleistą terminą.
6. Nesutiktina ir su teismo išvadomis apie atsakovo A. B. nesąžiningumą, nes A. B. žinojimas apie ieškovės pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kai nebuvo ginčijamas nei turto įkeitimas, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartis Nr. 151V/2008 dėl priverstinio turto pardavimo, leido apsispręsti dėl vykdant teismo sprendimą parduodamo turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis patvirtina, kad teismas pripažino antstolio atliktus žemės sklypo pardavimo veiksmus teisėtais). 
7. Teismo argumentai dėl CK 4.96 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo išreikalauti turtą iš asmens, kuriam turtas parduotas vykdant teismo sprendimą, netaikymo atsakovo A. B. atžvilgiu, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, nes visiškai nenurodyti argumentai, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. B. turėjo numatyti, kad turto pardavimas iš varžytynių bus ginčijamas, kai ieškovės žinojo ir neginčijo nei įkeitimo sutarties, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties parduoti įkeistą turtą.

Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. U. taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorius pripažino niekiniais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, sudarymas, priskirtas prie nuginčijamų, o ne niekinių sandorių (minėtos normos 2 dalyje numatyta galimybė tokį sandorį patvirtinti). Tuo tarpu nuginčijamas sandoris sukuria teisines pasekmes iki jo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas turėjo įvertinti, visas teisines pasekmes, kurias sukūrė 2006 m. sausio 9 d. tarp A. A. U. ir R. Š. sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris. Be to, patenkinus reikalavimą dėl 2006 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas turėjo pagrindą spręsti restitucijos taikymo klausimą tarp sandorio šalių, bet neturėjo teisėto pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo, priteisiant A. A. U. 300 000 Lt iš E. G., su kuriuo A. A. U. nesiejo prievoliniai santykiai.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovės N. D. ir R. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. B. žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos. Iš A. B. ir jo atstovės parodymų aišku, kad minėtas atsakovas žinojo apie V. B. ieškinį, žinojo sklypo praradimo aplinkybes bei tuo pačiu prisiėmė neigiamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo pasekmes.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas AB „Swedbank“ prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad hipoteka buvo baigta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Nr. 151P/2008.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo A. A. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.) nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Atitinkamai apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 2005 m. gruodžio 2 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. sausio 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, apskritai neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų argumentus, pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis pripažintas negaliojančiu ginčo žemės sklypo įkeitimas, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas bei taikyta restitucija.

Ginčydami žemės sklypo įkeitimo pripažinimą negaliojančiu, apeliantai iš esmės remiasi vien tuo, kad pirminiu ieškiniu toks reikalavimas nebuvo pareikštas, tačiau pažymėtina, kad CPK 141 straipsnyje yra numatyta ieškinio dalyko keitimo galimybė bei tvarka, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Tuo tarpu teigti, kad atsakovai negalėjo įvertinti ieškinio dalyko keitimo galimybės, nėra pagrindo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirminiame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo užvaldymu nusikalstamais veiksmais, atsakovai negalėjo tikėtis, kad reikalavimai dėl 2005 m. gruodžio 2 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. sausio 9 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (1 t. 3 b. l.) bus savitiksliai (nereikalaujant nei restitucijos taikymo, nei sklypo grąžinimo pagal vindikacijos taisykles).

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo A. B. nesąžiningumą, tačiau tuo pačiu apeliantai neneigia, kad A. B. buvo žinoma (kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime) tiek apie baudžiamosios bylos dėl žemės sklypo užvaldymo apgaule nagrinėjimą, tiek apie V. B. pareikštą pirminį ieškinį nagrinėjamoje byloje, todėl, kaip jau minėta, negalėjo tikėtis, kad pretenzijos į ginčo žemės sklypą nebus pareikštos (CK 1.5, 4.26 str.), o elgdamasis priešingai veikė savo rizika, kas kartu paneigia A. B. sąžiningumą. Tuo tarpu tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu antstolis V. Č. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepatvirtina civilinių teisinių santykių objektu esančio žemės sklypo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo. Be to, nors, apeliantų nuomone, buvo suėjęs CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktui ginčyti, tačiau pažymėtina, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas) senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (CPK 602 str. 3 d.). Tuo tarpu konkrečiu atveju nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje nustatytas ginčo žemės sklypo praradimo dėl kitų asmenų įvykdyto nusikaltimo faktas, įsiteisėjo 2011 m. kovo 9 d. (2 t.  167 – 184 b. l.), o patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2012 m. vasario 28 d. (3 t. 77 b. l.), todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo. Atitinkamai pripažinus 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą negaliojančiu (CPK 602 str. 1 d. 1 p.), nėra pagrindo taikyti CK 4.96 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo tarp kitų šalių (atsakovų) klausimą, nepagrįstai ginčo žemės sklypą grąžino taikydamas restituciją, nes, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-149/2011), daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu. Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovė V. B., kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, realiai nebuvo nei vieno iš ginčijamų sandorių šalimi, o ginčo žemės sklypas atsakovui A. B. atiteko po visos eilės sandorių, todėl žemės sklypas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, lygiomis dalimis N. D. ir R. N. (ne V. B., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) nuosavybėn (2 t. 149 b. l., 3 t. 30, 82 b. l.) grąžintinas taikant ne restituciją natūra, o vindikaciją (CK 4.96 str.).

Be to, reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais vertintini kaip papildomi reikalavimai, kuriais siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, o restitucija tarp atsakovų A. B., A. A. U. ir R. Š. taikytina tik atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas (reikalavimų dėl restitucijos ir nuostolių, kylančių iš 2006 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikšta (CPK 265 str. 2 d., 3 t. 82 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją pagal 2006 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nepagrįstai A. A. U. priteisė 300 000 Lt iš E. G., nebuvusio 2006 m. sausio 9 d. sandorio šalimi, nes visa suma (850 000 Lt) turėjo būti priteista ir R. Š. (1 t. 83, 84 b. l.), nepriklausomai nuo faktinio pinigų perdavimo aplinkybių (2 t. 73 b. l.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria A. A. U. priteista 300 000 Lt iš E. G., naikintina, o iš R. Š. priteista pinigų suma padidintina iki 850 000 Lt. Tuo tarpu A. B. papildomų nuostolių, susijusių su turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto nuginčijimu, atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovas A. A. U. taip pat nepagrįstai nurodo, kad konkrečiu atveju pirkimo – pardavimo sandorių atžvilgiu turėtų būti taikomos teisės doktrinoje nurodomos nuginčijamų sandorių galiojimo taisyklės, nes tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas yra prarastas dėl kitų asmenų įvykdyto nusikaltimo, tokiu būdu įgyto turto pirkimo – pardavimo sandoriai yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas keistinas, pakeičiant jo dalį dėl restitucijos, kylančios iš 2006 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartie pripažinimo negaliojančia,  o taip pat nurodant, kad ginčo žemės sklypas grąžintinas ieškovių R. N. ir N. D. nuosavybėn.

Kadangi esminiai A. A. U. apeliacinio skundo reikalavimai atmetami, minėto atsakovo patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlygintinos, o bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos (CPK 93 str.). Tuo tarpu ieškovei N. D. iš apeliantų A. A. U. ir A. B. priteistina po 750 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (4 t. 177 b. l.; CPK 98 str.). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

“Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 2 d. sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas E. G. pardavė atsakovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 9 d. sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas R. Š. pardavė atsakovui A. A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu atsakovo A. A. U. atliktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovui “Swedbank”, AB (į. K. 112029651) pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio V. Č. 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A. U. atsakovo A. B. naudai 567 000 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius litų).

Priteisti iš R. Š. atsakovo A. A. U. naudai 850 000 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų).

Priteisti iš atsakovų E. G., R. Š., A. A. U., I. U., A. B., “Swedbank”, AB ir antstolio V. Č. valstybės naudai lygiomis dalimis 12 736,50 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. G., R. Š., A. A. U., I. U., A. B., “Swedbank”, AB ir antstolio V. Č. ieškovių N. D. ir R. N. naudai lygiomis dalimis 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. G., R. Š., A. A. U., I. U., A. B., “Swedbank”, AB ir antstolio V. Č. ieškovės N. D. naudai lygiomis dalimis 2 880 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų”.

Priteisti iš atsakovų A. A. U. ir A. B. po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) ieškovei N. D. advokatės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                      Konstantinas Gurinas

                                                                      Danutė Milašienė

                                                                      Egidija Tamošiūnienė