Civilinė byla Nr. 2-1638/2010

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                         110.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2030-524/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Ritspeda“.

          Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

          Ieškovas AB „Lietuvos paštas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Šilalės rajono savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti negaliojančiu Pašto įstatymo reikalavimams prieštaraujantį atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos ir kviestinių specialistų komisijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, priimtą vykdant pašto paslaugų, susijusių su laiškais, pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras, kaip įvykdytas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

          Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pašto paslaugų, susijusių su laiškais, teikimo sutartį atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Ritspeda“.

          Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje numatytas pirkimo procedūrų sustabdymas taikytinas, kai teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys. Kadangi viešasis pirkimas baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, teismas padarė išvadą, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

          Atskiruoju skundu atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad pagal Viešųjų pirkimo įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ankščiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui. Atsakovas 2010 m. gegužės 25 d. raštu informavo ieškovą apie jo pretenzijos atmetimą. Atsakovas 2010 m. birželio 11 d., t. y. po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo išsiuntimo, sudarė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ritspeda“. Ieškovas apie teismui pateiktą ieškinį informavo atsakovą 2010 m. birželio 14 d., nors ieškinys teismui buvo pateiktas 2010 m. birželio 9 d. (VPĮ 95 str. 1 d.). Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų dienų terminą ir neinformuojant atsakovo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neįmanomas, kadangi pirkimo sutartis yra pasirašyta (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.).

          Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Lietuvos paštas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

          1. Ieškinys teisme buvo gautas 2010 m. birželio 10 d., o 2010 m. birželio 14 d. ieškovas faksu pateikė atsakovui ieškinio kopiją. Darytina išvada, kad ieškovas laikėsi VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 darbo dienų termino pateikti perkančiajai organizacijai ieškinio kopiją.

          2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžiamas tik tada, kai teismas nutaria priimti ieškinį. Teismas buvo nustatęs ieškinio trūkumus, kuriuos ieškovas pašalino 2010 m. birželio 18 d. Darytina išvada, kad teismas 2010 m. birželio 21 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 dienų termino.

          3. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanoma, priklauso teismui. Teismas, išanalizavęs ieškinyje pateiktus argumentus dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui.

          4. Apelianto argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neįmanomas, nes pirkimo sutartis sudaryta nepažeidžiant VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas.

          Atskirasis skundas tenkintinas.

          Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (VPĮ 95 str. 5 d.).

          Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigusios, teisėtumo, todėl pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pirkimo procedūrų sustabdymą.

          Bylos duomenimis, ieškovas 2010 m. birželio 10 d. teisme gautu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos ir kviestinių specialistų komisijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras. Šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo vykdomo konkurso procedūrų sustabdymą ir draudimą sudaryti pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi šį prašymą patenkino. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti atsakovo atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad atsakovas su pirkimo laimėtoju dar 2010 m. birželio 11 d. pasirašė korespondencijos pristatymo sutartį (b. l. 63-64). Sudarius pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigė (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.), o pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kaip minėta, išnyksta teisinis pagrindas taikyti ieškovo nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą. Be to, sudarius pirkimo sutartį iki teismo nutarties, kuria uždraudžiama sudaryti pirkimo sutartį, priėmimo, nebeturi teisinės prasmės ieškovo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovui sudaryti pirkimo sutartį taikymas, nes ji negali būti įgyvendinta.

          Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų, jų vertinimas nebeturi teisinės reikšmės teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo AB „Lietuvos paštas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.