Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-696/2017

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-05-1-04026-2014-6

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3;

2.1.15.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovo direktoriaus Jono Reklaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu:

K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 360 MGL (13 557,60 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio bauda, pagal 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas 46 parų kardomasis kalinimas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė paskirta 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda.

S. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 360 MGL (13 557,60 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio bauda, pagal 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas 12 parų kardomasis kalinimas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė paskirta 216 MGL (8134,56 Eur) dydžio bauda.

V. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, pagal 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas 2 parų kardomasis kalinimas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė paskirta 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda.

A. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, pagal 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas 3 parų kardomasis kalinimas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė paskirta 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio bauda.

V. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, pagal 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas 3 parų kardomasis kalinimas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė paskirta 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinį sudėjimą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 85 MGL (3201,10 Eur) dydžio bauda.

D. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikui nustatytos pareigos – tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistųjų K. J., S. L., V. P., A. Ž., V. B. ir D. K. solidariai priteista Vilniaus teritorinei muitinei 16 055,95 Eur ir 29,80 Eur daiktinių įrodymų (cigarečių) sunaikinimo išlaidų.

Daiktiniai įrodymai – 2500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 5500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo surastos 2014 m. balandžio 5 d. įvykio vietoje, ir 110 pakelių cigarečių „Minsk Capital”, kurios buvo surastos ir paimtos 2014 m. balandžio 5 d. kratos metu S. L. namuose – sunaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų K. J., S. L., V. P., A. Ž., V. B. ir D. K. solidariai Vilniaus teritorinei muitinei priteista 16 055,95 Eur. Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. J. priklausančioms piniginėms lėšoms – 16 085 Eur, saugomoms VSAT Varėnos rinktinės banko depozitinėje sąskaitoje, paliktas iki nuosprendžio įvykdymo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. J. piniginėms lėšoms – 16 085 Eur – panaikintas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio ieškovo atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. K. J. ir S. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, o V. P., A. Ž., V. B. ir D. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, K. J. ir S. L. organizavo, o V. P., A. Ž., V. B. ir D. K. padėjo padaryti kontrabandą – iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ne per muitinės postą metaliniu lynu gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, t. y. Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas 5 dėžes – 2500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 11 dėžių – 5500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 17 469,36 Eur (60 318 Lt).

2. Be to, K. J. ir S. L. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, V. P. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, A. Ž., V. B., D. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2016 m. rugsėjo 10 d. redakcija) 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių – nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, K. J. ir S. L. kaip organizatoriai, V. P. kaip vykdytojas, o V. B., D. K., A. Ž. kaip padėjėjai, pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. balandžio 4 d., 23.40 val., važiuojantį link valstybės sienos, esančios Varėnos r., Kaziukonių k. ribose, paimti dėžių su cigaretėmis bendrininko V. P. vairuojamą mikroautobusą sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnai.

3. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo atstovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį visa apimtimi, t. y. ir tą nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų solidariai priteista 16 055,95 Eur Vilniaus teritorinei muitinei.

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 109, 113 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą kartu su baudžiamąja byla, šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą ir turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes dėl netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo paneigta įstatymo numatyta galimybė patikrinti priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

3.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Sąjungos muitinės kodekso nuostatas ir konstatavo, kad Vilniaus teritorinės muitinės ieškinys negali būti tenkinamas, nes, anot teismo, pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, apelianto skola muitinei išnyko. Kasatorius pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), nuostatų taikymo, yra aktuali bylos faktinių aplinkybių data (2016 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Argos Supply Trading, C-4/15). Kadangi nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos iki Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo (nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki balandžio 5 d.), turėjo būti taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.

3.3. Tačiau net ir tuo atveju, jei, nepaisant minėto ESTT išaiškinimo, būtų konstatuota, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog apelianto skola muitinei išnyko (šiuo atveju nėra ginčo, kad skola muitinei buvo atsiradusi, nes kaltininkai nesumokėjo privalomų mokesčių).

3.4. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punktą, skola muitinei išnyksta tais atvejais, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Be to, 233 straipsnyje nustatyta, kad, nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

3.5. ESTT yra išaiškinęs, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (2009 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Elshani, C-459/07; 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Dansk Transport og Logistik, C-230/08). Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad: 1) Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte numatytas prekių sulaikymas ir konfiskavimas jas neteisėtai įvežus yra skolos muitinei išnykimo priežastis, kuri turi būti aiškinama siaurai (Sprendimo byloje Elshani 30 punktas). Iš tikrųjų šiuo straipsniu įgyvendinama būtinybė apsaugoti nuosavus Bendrijos išteklius, o šis tikslas negali būti pažeistas nustatant naujas skolos muitinei išnykimo priežastis (2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje SPKR, C-112/01, 31 punktas ir  Sprendimo byloje Elshani 31 punktas); 2) pats neteisėtai įvežtų prekių buvimas Bendrijos muitų teritorijoje jau kelia didelę riziką, kad šios prekės pateks į valstybių narių rinkas ir kad joms palikus zoną, kurioje yra pirmoji minėtoje teritorijoje esanti muitinės įstaiga, yra labai nedidelė tikimybė, kad muitinės įstaiga atsitiktinai jas atras vykdydama pasirinktinius patikrinimus (Elshani, 32 punktas). Todėl darytina išvada, kad tokių prekių sulaikymas ir konfiskavimas tuo pat metu arba vėliau pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktą gali reikšti, kad skola muitinei išnyksta tik tuo atveju, jei minėtos prekės sulaikomos prieš joms paliekant zoną, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti Bendrijos muitų teritorijoje (Elshani, 53 punktas).

3.6. Taigi iš ESTT formuojamos teisės aiškinimo praktikos matyti, kad tuo atveju, kai neteisėtai įvežtos prekės gabenamos ne per muitinės įstaigą (kaip yra šiuo atveju) ir yra sulaikomos, skolos muitinei išnykimas Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto pagrindu apskritai negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. A-1773-662/2015).

3.7. Tuo tarpu Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad skola muitinei išnyksta taip pat ir tais atvejais, kai ,,importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“; 124 straipsnio dalies f punkte papildomai numatyta, kad ,,kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn“.

3.8. Analizuojant Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, akivaizdu, kad skolos muitinei išnykimo pagrindai (aplinkybės) taip pat nėra absoliutūs: 124 straipsnio 2, 6, 7 dalyse detalizuoti atvejai, kai net ir esant 124 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (aplinkybėms) skola muitinei neišnyksta. Nagrinėjamu atveju aktualioje Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais atvejais sankcijų už muitų teisės aktų pažeidimus taikymo tikslais skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės teisę importo arba eksporto muitas ar skola muitinei laikomi pagrindu sankcijoms taikyti.

3.9. Taigi, nors Sąjungos muitinės kodeksas, lyginant su Bendrijos muitinės kodeksu, numato platesnį sąrašą aplinkybių, kurioms esant išnyksta skola muitinei, tačiau 124 straipsnio 2, 6, 7 dalyse detalizuoti atvejai, kai skolos muitinei išnykimas apskritai nėra galimas. Taigi, sistemiškai aiškinant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto ir 124 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to.

3.10. Kartu kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017, kurios faktinės aplinkybės tapačios, nuteistųjų skundus dėl patenkinto civilinio ieškinio, kurie buvo argumentuoti analogiškai, t. y. kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl skolos muitinei atsiradimo, tenkino, tačiau tokį savo sprendimą motyvavo visiškai skirtingai. Nutartyje konstatuota, kad jeigu asmenys neatliko veikos, kuri būtų sukėlusi padarinius – turtinę žalą valstybei, o tik pasikėsino tokią veiką atlikti, tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį nėra pagrindo. Taip pat kasacinėje nutartyje pažymėta, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo jame nurodytais pagrindais atmetimu nėra paneigiama mokesčių administratoriaus teisė ir galimybė įstatymų nustatyta tvarka reikalauti ar (ir) išieškoti mokesčius pagal mokestinės teisės aktuose nurodytus pagrindus ir tvarką.

4. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovo direktoriaus J. Reklaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio

5. BK 1992 straipsnio (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) 1 dalis baudžiamąją atsakomybę nustato tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

5.1. K. J., S. L., V. P., A. Ž., V. B. ir D. K. nuteisti už tai, kad nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, K. J. ir S. L. kaip organizatoriai, V. P. kaip vykdytojas, o V. B., D. K., A. Ž. kaip padėjėjai, pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes lynu iš Baltarusijos permestas ir prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0403 Lietuvos Respublikos teritorijoje paliktas cigaretes turėjęs paimti V. P. 2014 m. balandžio 4 d., 23.40 val., važiuojantis link valstybės sienos, esančios Varėnos r., Kaziukonių k. ribose, paimti dėžių su cigaretėmis, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų vairuojantis mikroautobusą ,,VW Transporter“. Savo veikomis nuteistieji pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (2016 m. rugsėjo 10 d. redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, bei 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių.

5.2. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas pirmiau minėtus asmenis, patenkino Vilniaus teritorinės muitinės pateiktą civilinį ieškinį dėl 16 055,95 Eur priteisimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tik tuo, kad, nesumokėjus mokesčių už akcizais apmokestinamas prekes, šiuo konkrečiu atveju pirmiau paminėtas cigaretes su Baltarusijos banderolėmis, Lietuvos valstybė neteko pajamų, t. y. patyrė 55 438 Lt žalą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikino nuosprendžio dalį dėl 16 055,95 Eur priteisimo pagal Vilniaus teritorinės muitinės pateiktą civilinį ieškinį ir ieškinį atmetė. Savo sprendimą teismas detaliai motyvavo akcentuodamas, kad skolos muitinei klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, galiojusio sprendimo priėmimo metu, nuostatomis, kuriomis remiantis skola muitinei byloje nustatytomis aplinkybėmis išnyko ir dėl to nėra pagrindo tenkinti civilinį ieškinį. Kasatorius nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir prašo dėl civilinio ieškinio palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5.3. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Turtinės žalos samprata apibrėžta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje teisėje turtinė žala pirmiausia siejama su dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusiais padariniais. Pažymėtina, kad žala gali būti padaroma nepriklausomai nuo BK specialiosios dalies straipsnio konstrukcijos, t. y. žala nusikaltimu gali būti padaroma tiek esant materialiai nusikaltimo sudėčiai, tiek ir esant formaliai nusikaltimo sudėčiai. Tarp šių sudėčių konstrukcijų skirtumas yra tik toks, kad esant formaliai nusikaltimo sudėčiai, padaryta žala nėra nusikaltimo sudėties požymis ir neturi įtakos asmens baudžiamajai atsakomybei, tačiau esant civiliniam ieškiniui, žala turi būti priteisiama.

5.4. BK 1992 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Taigi padariniai (žala) nedaro įtakos asmens baudžiamajai atsakomybei. Ją lemia tik nusikaltimo dalyko ypatumai (įgytų akcizinių prekių vertė), kurie tiesiogiai nesietini su žala. Tačiau, įgijus ir gabenant ar kitaip disponuojant nelegaliai įvežtomis akcizinėmis prekėmis, valstybei padaroma turtinė žala. Kadangi BK 1992 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į tokią vertybę kaip valstybės mokesčių (finansų) sistema, o tiesioginė vertybė yra akcizų mokesčiai, tai šiuo nusikaltimu padaroma turtinė žala pasireiškia akcizų mokesčių nesumokėjimu. Tokiu atveju valstybės institucijos turi teisę reikalauti baudžiamojoje byloje padarytos turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė civilinį ieškinį, kuriame padaryta žala įvertinta taip: muitas 2810 Lt, akcizas 42 160 Lt, PVM 10 468 Lt. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nors šioje byloje nuteisti asmenys planavo įgyti ir gabenti Lietuvos teritorija akcizines prekes, perkeltas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją byloje nenustatytų asmenų, bet dėl to, kad vienas iš bendrininkų – V. P., turėjęs paimti prekes ir jas gabenti, buvo sulaikytas bevažiuojantis paimti paliktų prie pasienio ženklo prekių, realiai disponuoti prekėmis jiems nepavyko. Taigi turtinė žala valstybei nebuvo padaryta, nes nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, prekių įgijimas, laikymas ar gabenimas neįvyko. Tokiu atveju tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nebuvo pagrindo. Prie tokios pačios išvados buvo prieita ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511-2017, kurioje buvo nustatytos analogiškos bylos aplinkybės.

5.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti sprendžiamas kitaip, jei asmenys akcizines prekes pradėtų gabenti Lietuvos teritorija. Tokiu atveju galėtų būti konstatuotas žalos padarymas valstybei, nes neteisėtai įgytomis prekėmis kaltininkai jau disponuoja, bet mokesčiai nesumokėti ir nesiruošiama jų mokėti dėl neteisėto jų įgijimo.

5.6. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, pripažino, kad žala valstybei padaryta ir formaliai muitinė turi teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį naikino ne dėl žalos nebuvimo, o dėl Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, reglamentuojančių skolos muitinei išnykimą, pasikeitimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Sąjungos muitinės kodekso redakcijai. Kasaciniame skunde prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio taip pat motyvuojamas Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdama kasacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio, vadovaujasi ne muitinės kodeksų nuostatomis, o BK 1992 straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei BPK 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese, ir pirmiau šioje nutartyje kolegija jau konstatavo, kad turtinė žala šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis valstybei nebuvo padaryta.

5.7. Kasatorius prašo teismo aiškinti administracinės teisės normas, būtent Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę, nagrinėdamas kasacinę baudžiamąją bylą, aiškinti baudžiamuosius įstatymus, tarp jų ir blanketinių dispozicijų požymius. Tačiau šioje byloje nuteistiesiems pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį inkriminuotas ne skirtingos redakcijos muitinės kodeksų normų pažeidimas, o Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (2016 m. rugsėjo 10 d. redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų pažeidimas. Kasacinis skundas netenkinamas ne dėl netinkamo Muitinės kodekso normų taikymo, o dėl nusikaltimu padarytos žalos nebuvimo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo aiškinti Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso normas.

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovo direktoriaus Jono Reklaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                            Eligijus Gladutis

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas