CG. B. ivilinė byla Nr. 2A-139/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 37; 41
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,
atsakovui G. B. ,
atsakovo J. G. atstovui advokatui Tomui Juodžiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-370/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ ieškinį atsakovams G. B. ir J. G. , dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K. , dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Barklita“ bankroto bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus bankroto administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Barklita“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Ieškovas UAB ,,Barklita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B. ir J. G. , trečiuoju asmeniu nurodydamas A. K. , dėl 372 994,70 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Paaiškino, kad UAB ,,Barklita“ 2003 m. gegužės 7 d. sudarė su atsakovais bendraturčiais G. B. ir J. G. bei trečiuoju asmeniu A. K. 62,41 kv. m dydžio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pagal ją mokėjo aiškiai nuostolingą ir prieštaraujantį bendrovės tikslams nuomos mokestį. Per visą faktinį nuomos laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. birželio 31 d. įmonė visiems nuomotojams sumokėjo 447 824 Lt, mokėdama už vieną kvadratinį metrą po 192,28 Lt, kai 2006 m. vasario 24 d. nepriklausomas turto vertintojas atlikęs minėto turto vertinimą buvo nustatęs 28-35 Lt kainą. Ieškovo nuomone, kainos skirtumas turi būti išieškomas iš atsakovų kaip juridinio asmens valdymo organų (bendrovės vadovų), kurie privalo atlyginti įmonei padarytus nuostolius. Susidariusius 314 100,80 Lt nuostolius iki 2005 m. gruodžio 27 d. turėtų atlyginti atsakovas G. B. , o likusią sumą, susidariusią nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2006 m. birželio 31 d., - abu atsakovai solidariai, nes atsakovas G. B. priėmė sprendimą sudaryti bendrovei ekonomiškai nenaudingą ir nuostolingą bei akivaizdžiai viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką sandorį, o atsakovas J. G. toliau jį vykdė. Atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies ir CK 2.87 straipsnio nuostatas. Ieškovas pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta nežiūrint į tai, kad 2003 m. bendrovė dirbo nuostolingai ir patyrė 922 759 Lt nuostolių. Bendrovės turto vertė buvo 2 105 174 Lt, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekė 2 273 875 Lt, t. y. bendrovė buvo nemoki. Tokiu būdu buvo pažeisti bendrovės, o kartu ir kreditorių interesai. Todėl atsakovams turi būti taikoma deliktinė atsakomybė nustatant kompensacinio pobūdžio turtinę prievolę.
Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne jo sprendimu, o iš esmės ja pratęsti turto nuomos santykiai galiojant 2000 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimui. Be to, tuo metu J. G. buvo įmonės komercijos direktorius, o A. K. - finansų direktorius ir tik jų iniciatyva buvo sudaryta nuomos sutartis. Pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodo, kad buvo išnuomotas tik 62,41 kv. m dydžio butas, nes faktiškai buvo išnuomotos ir jame įrengtos, tik teisiškai neįregistruotos palėpės, todėl nuoma apėmė 182,91 kv. m dydžio patalpas. Be to, į nuomos kainą buvo įskaičiuota ir prie pastato esančio žemės sklypo dalies nuomos kaina, taip pat bute esantys baldai, vaizdo ir televizijos aparatūra, kiti įrenginiai. Paaiškino, kad įsteigę bendrovę akcininkai dalinės nuosavybės teise įgytas patalpas bendrovės veiklos metu pritaikė biuro patalpoms, t. y. butus adresu: (duomenys neskelbtini), nuomojo bendrovei tuo metu buvusiomis rinkos kainomis. Nustatant kainą buvo atsižvelgta ne tik į teisiškai įregistruotų patalpų plotą, bet ir į papildomai pritaikytas biurui patalpas, kurios nebuvo teisiškai įregistruotos, taip pat atsižvelgta į prie pastato esantį žemės sklypą ir įrengtą mašinų stovėjimo aikštelę. Akcentavo, jog bendrovė dirbo pelningai, galėjo išsimokėti didelius 2005 metų dividendus, o bankrotui įtakos turėjo keletas neteisingai sudarytų ar netinkamai vykdytų sutarčių su verslo partneriais.
Atsakovas J. G. su ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad įmonė ūkinę veiklą vykdė adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ieškovo nurodytos nuomos sutarties sąlygos buvo adekvačios, pagal nuomos sutartį įmonė realiai nuomojosi ir naudojosi trijų aukštų pastatu, kurio plotas net 182,91 kv. m, šalia esančiu 0,0340 kv. m žemės sklypu, kilnojamaisiais daiktais. Akcentavo, jog neįrodyta, kad sudarant 2003 m. gegužės 7 d. sutartį įmonė buvo nemoki ir buvo pažeisti kreditorių interesai, o bankroto byla iškelta po to, kai nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovo teigimu, nei sutarties sudarymas, nei jos tolesnis vykdymas nebuvo neteisėti, įmonės veiklai įtakos turėjo susiklosčiusi nepalanki verslo situacija, todėl buvo pradėta mažinti bendrovės išlaidas ir nuo 2006 m. balandžio mėnesio ieškota kitos buveinės, apie nuomos sutarties nutraukimą pranešta šalims. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ir civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad nuomos santykiai prasidėjo ne 2003 m., o 1998 m. ir buvo tęstinio pobūdžio, nuo gaunamo nuomos mokesčio buvo atskaitomi ir sumokami mokesčiai valstybei. Nuomos santykiai prasidėjo nuo akcininkų, t. y. juridinių asmenų dalyvių, o ne atsakovų vienasmenių sprendimų.
Trečiasis asmuo A. K. ieškinio nepripažino, palaikė atsakovų poziciją.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, jog UAB „Barklita“ buveinės biuro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas sudarė 0,0340 ha kitos paskirties žemės sklype esančiame 135,24 kv. m bendro ploto gyvenamajame name 1A2 suformuoti nekilnojamojo turto objektai: 62,17 kv. m ploto butas su bendro naudojimo patalpa (1/4 dalis iš 0,95 kv. m), 60,74 kv. m ploto buto patalpos bei įrengtos apie 60 kv. m ploto teisiškai neįregistruotos pastogės, t. y. iš viso 182,91 kv. m, ir už šį plotą bendrovė ginčo laikotarpiu mokėjo 15 000 Lt nuomos mokestį. Bendrovės veikla buvo krovinių sandėliavimas, laivų agentavimas ir krovinių ekspedicija. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad žala padaryta kiekvieno atsakovo, kaip valdymo organo, valiniais sprendimais dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo, tačiau iš esmės ginčija nuomos sutarties esminę sąlygą - nuomos mokesčio kainą, tačiau tokios aplinkybės, t. y. kad kaina per didelė, neįrodė. Teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutarties kaina buvo nustatyta ne juridinio asmens valdymo organo sprendimu, o juridinio asmens dalyvių sprendimu, t. y. 2000 m. sausio 5 d. UAB „Barklita“ akcininkų susirinkimo konkrečiu nutarimu dėl nuomos mokesčio pakeitimo. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai atliko tyčinius veiksmus ir sudarydami ir vykdydami tokį sandorį siekė teisinių pasekmių, kad negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad turto nuomos santykiai prasidėjo 1998 m., o ginčo sutartis buvo tęstinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tiek atsakovo G. B. , tiek atsakovo J. G. veiksmus galima pripažinti nesąžiningais ir neprotingais ar viršijančiais normalią gamybinę-ūkinę veiklą. Taip pat pažymėjo, kad nors bendrovė 2003 m. ir patyrė nuostolių, tačiau 2004 m., 2005 m. jos veikla buvo pelninga. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti, jog ginčo 2003 m. gegužės 7 d. turto nuomos sutartyje nėra išsamiai nurodyta nuomojamo turto sudėtis, tačiau niekas nenuginčijo atsakovų nurodytų faktinių aplinkybių, kad nustatant nuomos mokesčio dydį buvo atsižvelgta ir į bendro naudojimo patalpas, papildomai įrengtas ir faktiškai naudojamas papildomas 60 kv. metrų pastogės trečiame aukšte patalpas, į įrenginius ir baldus, kitus daiktus, būdingus biuro patalpoms. Teismo nuomone, atsakovų poziciją patvirtina rašytiniai įrodymai – 2008 m. sausio 11 d. turto nuomos rinkos kainos nustatymo pažyma, nuotraukos bei 2006 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad po 2003 m. gegužės 7 d. turto nuomos sutarties nutraukimo savininkams buvo grąžintos biuro patalpos ir jame esantis inventorius pagal atskirus pastato aukštus ir atskirus atitinkamos paskirties kabinetus. Be to, nepateikti įrodymai, kad ginčo sandorio vykdymas turėjo tiesioginę įtaką bendrovės nemokumui atsirasti ir tyčiniam bankrotui. Teismas nurodė, jog iš nutarties iškelti bankroto bylą turinio matyti, kad ieškovas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, nes 2006 m. kovo mėnesį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nutraukė sutartį, ir taip bendrovė neteko pagrindinio pajamų šaltinio, o teismas konstatavo, jog bendrovė, po to netekusi ir dalies turto, skolų nepadengė ir tai turėjo įtakos nemokumui. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina J. G. teiginius, kad dėl pasikeitusios situacijos versle buvo peržiūrima nuomos kaina ir, savininkams nesutikus mažinti kainos, buvo priežastis vertinti nuomos kainą bei faktiškai nutraukti nuomos sutartį ir ieškotis pigesnių patalpų.
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Barklita“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog patalpų nuomos kaina buvo per didelė, nepagrįsta. Pagal 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį už 12 000 Lt mėnesinį nuomos mokestį iš G. B. , J. G. ir A. K. ieškovas nuomojosi 62,41 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini),, o pagal 2005 m. lapkričio 10 d. nuomos sutartį - už 3 000 Lt mėnesinį nuomos mokestį iš tų pačių asmenų 78,88 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokių kitokių nuomos sutarčių nei dėl žemės sklypo, nei dėl inventoriaus, nei dėl kitų objektų tarp UAB ,,Barklita“ ir minėtų asmenų nebuvo sudaryta (CK 6.478, 6.531, 6.547 str., 1.93 str.). Teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Barklita“ nuomojosi ne tik minėtus du butus, bet ir žemės sklypą po pastatu, ir bendro naudojimo patalpas, ir 60 kv. m pastogės, įrenginius su baldais, ir netgi kitus daiktus, būdingus biuro patalpoms, nors atsakovai nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio minėtų daiktų nuosavybės teisę bei nuomos faktą.
2. Teismas pažeidė ir įrodinėjimo taisykles, kadangi ne ieškovas turėjo paneigti deklaratyvius atsakovų teiginius dėl žemės sklypo, palėpės, bendro naudojimo patalpų ir inventoriaus nuomos, o atsakovai privalėjo juos pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra, kadangi nei nuotraukos, nei 2006 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina nuosavybės teisės, kita vertus, iš šio akto nematyti, kad jis būtų susijęs su 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartimi.
3. UAB ,,Vestus“ atlikus UAB ,,Barklita“ nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, buvo nustatyta, kad šio buto vieno mėnesio nuomos rinkos vertė yra nuo 28 Lt iki 35 Lt už vieną kvadratinį metrą, tačiau pagal 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį UAB ,,Barklita“ per mėnesį mokėjo po 192,28 Lt už kv. m.
4. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo faktą, kad ginčo nuomos sutarties kaina buvo nustatyta ne juridinio asmens valdymo organo sprendimu, o juridinio asmens dalyvių sprendimu, t. y. 2000 m. sausio 5 d. UAB ,,Barklita“ akcininkų sprendimu dėl nuomos mokesčio pakeitimo. Pagal šį UAB ,,Barklita“ akcininkų sprendimą buvo pakeista 1998 m. gegužės 7 d. nuomos sutartis, tačiau ši sutartis bankroto administratoriui nebuvo perduota, jos neturėjo ir atsakovai, todėl kas iš esmės buvo nuomojama pagal 1998 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį, liko neaišku. Sprendžiant iš byloje esančių rašytinių įrodymų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo pradėtas nuomoti tik pagal 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį, o dėl šios nuomos sutarties sudarymo jokio akcininkų sprendimo nėra ir nebuvo. Teismas visiškai neatsižvelgė į G. B. paaiškinimus: jis iš pradžių tvirtai teigė, kad dėl ginčo nuomos sutarties sudarymo jokio akcininkų susirinkimo protokolo nebuvo, ir tik vėliau pakeitė savo poziciją. Kita vertus, jei ir būtų akcininkų sprendimas dėl nuomos sutarties sudarymo, tai jokiu būdu nepanaikina valdymo organo nario atsakomybės dėl nuostolingo sandorio sudarymo (ABĮ 34 str. 5 d.).
5. Teismas ginčijamame sprendime taip pat teigia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai atliko tyčinius veiksmus ir sudarydami ir vykdydami tokį sandorį siekė tokių teisinių pasekmių, kad bendrovė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pirma, atsakovai turi savo kaltę paneigti, kadangi ji yra preziumuojama. Antra, ieškovas ir nesiekė įrodyti, kad būtent dėl ginčo nuomos sutarties sudarymo ir per didelio nuomos mokesčio UAB ,,Barklita“ bankrutavo ir dabar nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas pagal bendrovės balanso duomenis įrodė, kad sutartis buvo sudaryta 2003 m. bendrovei dirbant nuostolingai ir patyrus 922 759 Lt nuostolį. Be to, 2003 metais bendrovė buvo nemoki ir jos skolos viršijo turimą turtą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad sudarant ginčo nuomos sutartį buvo pažeisti ne tik bendrovės, bet netiesiogiai ir dabartinių jos kreditorių interesai.
6. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog G. B. bendrovės vardu sudarė, o J. G. nuo 2005 m. gruodžio 27 d. tęsė akivaizdžiai nuostolingos bei dabartinių UAB ,,Barklita“ kreditorių interesus pažeidžiančios nuomos sutarties vykdymą, todėl dėl G. B. nusikalstamų ir neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė 372 994,70 Lt nuostolį, o dėl J. G. – 58 893,90 Lt nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB ,,Barklita“ nuostolių, patirtų per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2006 m. birželio 31 d., yra atsakingi abu atsakovai, 58 893,90 Lt nuostolis priteistinas iš atsakovų solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. B. prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl bankroto bylos kalti yra giminystės ryšiais susiję J. G. ir A. K. . BUAB ,,Barklita“ administratoriaus įgaliotas asmuo R. P. , neįvertinusi realios situacijos, kaltina tik G. B. ir pagrindinį bendrovės kreditorių UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Pažymėtina, jog ieškovas net nenuvyko apžiūrėti nuomotų patalpų ir realiai nesusipažino su nuomoto turto būkle bei apimtimi. G. B. nuomone, apeliantas, skunde nerišliai atkartodamas ieškinį, piktnaudžiauja teise, nes nemoka žyminio mokesčio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. G. taip pat prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina CK 1.93 straipsnio 2 dalį, nes įstatymas nedraudžia įrodinėti faktų kitais rašytiniais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad UAB ,,Barklita“ nuomojosi 3 aukštų pastatą su žemės sklypu bei visa biurui reikalinga įranga. Taip pat nurodo, jog apeliantas neįrodė visų civilinės atsakomybės atsakovui sąlygų, todėl teismas pagrįstai nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo nepripažino atsakovų neteisėtu veiksmu ieškovo atžvilgiu. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateikta nuomos rinkos vertės nustatymo pažyma, nes turto vertintojas, nustatydamas nuomos rinkos vertę, neatsižvelgė į konkrečias sąlygas, kurios lėmė nuomos kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB ,,Barklita“ veikla nebuvo susijusi su patalpų nuoma, todėl bet kokių patalpų nuoma bendrovei pelno nebūtų atnešusi – tokios išlaidos paprastai priskiriamos prie sąnaudų pajamoms gauti. Nors UAB ,,Barklita“ 2003 m. dirbo nuostolingai, tačiau 2004 m. ir 2005 m. įmonės ūkinė veikla buvo pelninga, todėl traktuoti, jog ginčijama sutartis viršijo normalią riziką ir prisidėjo prie kreditorių skolų atsiradimo, nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vienas iš būtinų ieškinio elementų – ieškovo materialus teisinis reikalavimas atsakovui (ieškinio dalykas, CPK 135 str. 1 d. 4 p.), kuris leidžia individualizuoti ieškinį, apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytais ir ieškovo pasirinktais būdais apginti pažeistą teisę ar teisėtą interesą. Išanalizavus nagrinėjamos bylos ieškinio turinį, akivaizdu, kad apeliantas (ieškovas) pareiškė reikalavimą atsakovams – įmonės vadovams – dėl žalos, įmonės patirtos 2003 m. gegužės 7 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu, sumokėjus tretiesiems asmenims nepagrįstai didelį patalpų nuomos mokestį, atlyginimo. Taigi apeliantas kėlė akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo(ų) civilinės atsakomybės, sudarius ir vykdžius akivaizdžiai įmonei nuostolingą ir kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį, klausimą. Apeliantas teigė, kad ginčo sutartimi įmonė išsinuomojo iš įmonės akcininkų G. B. , J. G. ir A. K. jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias 63 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt per mėnesį (192,28 Lt už 1 kv. m) ir iki 2006 m. birželio 31 d. sumokėjo minėtiems asmenims 447 824 Lt. Kadangi nuomos laikotarpiu ginčo patalpų vieno kvadratinio metro maksimali nuomos kaina buvo 35 Lt, ieškovas įsitikinęs, kad įmonė nepagrįstai sumokėjo tretiesiems asmenims 372 994,70 Lt ir patyrė nuostolius. Atsakovai teigė, kad nuomos mokestis atitiko faktiškai nuomojamų (didesnių nei nurodyta sutartyje) patalpų plotą ir kitas su nuoma susijusias faktines aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, yra reikšmingos faktinės aplinkybės dėl įmonei išnuomotų patalpų, jų dydžio ir tikrosios nuomos kainos. Taigi 2003 m. gegužės 7 d. sutartyje, sudarytoje tarp J. G. , G. B. , A. K. , vadinamais nuomotoju, ir UAB ,,Barklita“, vadinamos nuomininku, atstovaujamos direktoriaus G. B. , nurodyta, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui 63 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoti kaip administracines patalpas ir už jas mokėti kiekvieną mėnesį 12 000 Lt nuomos mokestį. Nors nurodyta, kad sutartis terminuota, tačiau konkreti jos galiojimo data nenustatyta. Galiojimo terminas susietas su šalių teise nutraukti sutartį, apie tai perspėjus kitą šalį prie 30 dienų (1, 3, 3.1, 6 p.). Be šių sąlygų, aptartos nuomotojo ir nuomininko pareigos: nuomotojo dėl patalpų perdavimo nuomininkui, jų remonto ir aprūpinimo elektra, vandeniu ir telefonu ir nuomininko dėl patalpų naudojimo, remonto, mokesčio už komunalines paslaugas, netesybų (4-5.4, 7-11 p.). Nuomos sutartis taip pat numatė nuomotojo prievolę po pusės metų patalpų nuomos perskaičiuoti nuomos mokestį, jį indeksuojant (6 p. 2 d., 1 t., b. l. 14-15). Nors atskiro patalpų priėmimo-perdavimo akto nėra, tačiau ginčo dėl to nėra. Iš nuomos sutarties 1 punkto, taip pat iš Pažymoje apie priskaičiuotas ir išmokėtas lėšas už patalpų nuomą nurodytų nuomos mokesčio mokėjimo datų (1 t., b. l. 14-17) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įmonė perėmė nuomojamas patalpas ir jomis naudojosi. Sutartyje išnuomotos patalpos nekonkretizuotos, jų unikalus numeris nenurodytas. Iš byloje esančios nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 21/517B-1, registro Nr. 50/37429 (2 t., b. l. 4), taip pat iš 1998 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties (3 t., b. l. 9) matyti, kad J. G. , G. B. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė 62,41 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas su bendru tualetu a-3 dviejų aukštų gyvenamajame name, pirmame aukšte, esančias (duomenys neskelbtini), įgytas 1998 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 84 000 Lt (turto vertinimo dokumentuose įvertintą 36 023 Lt). Iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 21/517B, registro Nr. 50/37430 (1 t., b. l. 4), mainų sutarties (3 t., b. l. 11), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymėjimo (3 t., b. l. 36)) matyti, kad G. B. ir A. K. 1999 m. balandžio 13 d. mainų sutarties pagrindu įsigijo asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis 59/100 dalį 3-io buto (bendras plotas 60,74 kv. m), unikalus Nr. 21/935-0088-01-1:0002, esančio (duomenys neskelbtini), nustačius, kad G. B. ir A. K. naudosis buto lygiomis dalimis, kambariais, plane pažymėtais 3-2 (14,61 kv. m), 3-3 (14,93 kv. m), ir bendrai su kitais buto gyventojais naudosis virtuve. Iš registro duomenų (2 t., b. l. 4, 3 t., b. l. 36-43) akivaizdu, kad butas, kurio dalį įsigijo G. B. ir A. K. , yra trijų kambarių antrame namo aukšte, o 41/100 šio buto dalies savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Duomenų apie tai, kad šią turto dalį Klaipėdos miesto savivaldybė perleido nuosavybės teise G. B. , A. K. ar kitiems asmenims, byloje nėra. Kaip jau minėta, ginčo sutartis sudaryta 2003 m. gegužės 7 d. ir ja išnuomotos UAB ,,Barklita“ 63 kv. m bendro ploto patalpos (duomenys neskelbtini), naudoti kaip administracines patalpas ir mokėti per mėnesį po 12 000 Lt, t. y. po 190,48 Lt už vieną kv. m. Nors atsakovai teigė, kad šia sutartimi buvo išnuomota įmonei ne tik 1-o buto patalpos, bet ir žemė, inventorius, įrengtos patalpos palėpėje, iš viso - 182,91 kv. m ploto patalpos, tačiau šiuos jų teiginius paneigia bylos duomenys. Iš 1999 m. vasario 26 d. UAB ,,Barklita“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 4 (1 t., b. l. 125) matyti, kad susirinkime buvo spręstas 1998 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutarties 6 punkto pakeitimo klausimas ir nustatyta 6 000 Lt nuomos kaina mėnesiui. 2000 m. sausio 5 d. akcininkų susirinkime taip pat keistas 1998 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutarties 6 punktas, nustatant 12 000 Lt patalpų nuomos kainą mėnesiui (1 t., b. l. 126). 1998 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutartis nepateikta, nes ji, šalių teigimu, neišliko. Nesant sutarties, nėra galimybės nuspręsti, kokios buvo nuomotos patalpos, jų plotas ir savininkai. Tačiau vertinant bylos duomenų visetą, atsižvelgiant į vėliau sudarytas sutartis, galima išvada, kad 1998 m. gegužės 7 d. sutartimi UAB ,,Barklita“ buvo išnuomotos 62,41 kv. m (nuomos sutarties šalių plotas suapvalintas iki 63 kv. m) patalpos (duomenys neskelbtini), priklausančios nuosavybės teise J. G. , G. B. ir A. K. (jų įgytos 1998 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu). Atsakovai šios faktinės aplinkybės neginčija. Kaip jau minėta, visuotinių susirinkimų metu priimtas sprendimas tik dėl vieno sutarties punkto pakeitimo – nuomos kainos, esminės sutarties sąlygos nekeistos. Atsižvelgiant į tai, kad dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte G. B. ir A. K. įsigijo tik 1999 m. balandžio 13 d. mainų sutarties pagrindu, o nuosavybės teisės į šias patalpas įregistruotos 2000 m. balandžio 14 d. (3 t., b. l. 36), galima daryti išvadą, kad šios patalpos 1998 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutarties sudarymo metu G. B. ir A. K. nuosavybės teise nepriklausė, todėl UAB ,,Barklita“ negalėjo būti išnuomotos. Dėl šių patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos buvo sudarytos atskiros sutartys 2000 m. lapkričio 15 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. Dėl jų nuomos sprendimą priėmė ir akcininkų susirinkimas (1 t., b. l. 127-129). Ginčo dėl šių sutarčių byloje nėra. Duomenų apie tai, kad butai Nr. 1 ir Nr. 3 būtų sujungti ir įregistruoti vienu numeriu – (duomenys neskelbtini), nėra. Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartis yra 1998 m. gegužės 7 d. nuomos sutarties tęsinys ir ja įmonei išnuomotos tik 62,41 kv. m (nuomos sutarties šalių plotas suapvalintas iki 63 kv. m) patalpos (duomenys neskelbtini), priklausančios asmeninės nuosavybės teise J. G. , G. B. ir A. K. , už 12 000 Lt mėnesio nuomos mokestį (Sutarties 6 p.), t. y. už mokestį, nustatytą 2000 m. sausio 5 d. akcininkų susirinkime, keičiant tą patį Sutarties, nustatančios kainą, 6 punktą.
Nepagrįsta nei teismo išvada, nei atsakovų teiginys, kad ginčo 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotos įrengtos, bet teisiškai neįregistruotos patalpos (butas) namo palėpėje. Visų pirma, palėpė, kaip bendro naudojimo patalpa, priklauso namo butų ir kitų jame esančių patalpų savininkams (CK 4.82 str.). Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui (CK 4.74 str.). Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą (CK 4.88 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpę (visą ar dalį) atsakovai ir trečiasis asmuo A. K. buvo įsigiję asmeninės nuosavybės teise. Iš bylos duomenų (2001 m. techninio projekto, pateikto derinti 2002 m. sausio 21 d.) matyti, kad patalpų projektavimas pradėtas tik gavus bendraturčių sutikimus įsirengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams gyvenamas patalpas visoje pastogėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta ankščiau šiame sprendime aptartais rašytiniais įrodymais, G. B. ir A. K. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo tik dalį minėto buto, kurio bendras plotas 60,74 kv. m, taigi egzistuoja dar vienas minėto buto bendraturtis. Kaip jau minėta, bylos įrodymai leidžia teigti, kad tas bendraturtis – Klaipėdos miesto savivaldybė. Iš to galima daryti išvadą, kad leidimas įrengti patalpas palėpėje buvo duotas visiems 3-io buto savininkams. Nors atsakovas G. B. teigia, kad patalpa palėpėje įrengta, tačiau teisiškai neįregistruota, jokių palėpės įrengimą, jos priėmimą ir pripažinimą tinkama naudoti patvirtinančių įrodymų nepateikta, nors apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę šalims teikti papildomus įrodymus. Kadangi atsakovai G. B. ir trečiasis asmuo A. K. neturi įrodymų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į visą palėpę, jiems (G. B. ir A. K. ) tenkanti palėpės patalpų dalis bendrame daikte nenustatyta ir neatskirta (CK 4.73, 4.77 str.), todėl sprendžiama, kad palėpė (pagal byloje esančius duomenis 60 kv. m ploto), kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas galėjo būti išnuomota įmonei tik gavus bendraturčių sutikimą, taip pat ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), trečio bendraturčio sutikimą (CK 4.75 str.). Byloje tokio sutikimo nėra. Taigi, tokia palėpės patalpų nuomos sutartis, jei ir būtų buvusi sudaryta (o tokių duomenų nėra), būtų niekinė (CK 1.80, 1.87 str.).
Nepagrįsti teismo išvada ir atsakovų teiginys, kad ginčo sutartimi įmonei buvo išnuomota ir žemė. 6.547 straipsnio 1 ir 3 dalys reikalauja, kad žemės nuomos sutartis būtų rašytinė ir su privalomais dokumentais: žemės sklypo planu ir schema. Atsakovų tariama žemės nuomos sutartis neatitinka šių sąlygų. Pažeistas ir CK 6.548 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimas: ,,Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka.“ Iš bylos duomenų akivaizdu, kad 0,034 ha žemės sklypą po namu, esančiu (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise G. B. (164/340 dalį, įgijęs 1998 m. gegužės 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi), A. K. (100/340 dalį, įgijęs 1999 m. balandžio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi) ir valstybė (76/340 dalį), atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (3 t., b. l. 44-46). Taigi akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise ir žemės nuomai turėjo būti gautas visų bendraturčių sutikimas. Šiuo atveju rašytinį sutikimą nuomoti ginčo žemę turėjo duoti Klaipėdos apskrities viršininko administracija (3 t., b. l. 44). Tačiau tokio sutikimo nėra. Jau vien ši aplinkybė būtų pagrindas pripažinti žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jeigu tokia būtų sudaryta (CK 1.78 str., 1.80 str. 1 d.).
Visos šios faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad įmonė 2003 m. gegužės 7 d. nuomos sutartimi buvo išsinuomojusi iš G. B. , A. K. ir J. G. tik 62,41 kv. m (nuomos sutarties šalių plotas suapvalintas iki 63 kv. m) butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad visų patalpų, taip pat ir palėpės, ir baldų nuomą įrodo į bylą pateiktas 2006 m. birželio 30 d. patalpų ir baldų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo visas išnuomotas turtas grąžintas UAB ,,Barklita“ (1 t., b. l. 90-91), ir realią padėtį iliustruojančios patalpų fotografijos (1 t, b. l. 110). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei šis aktas, nei fotonuotraukos nepatvirtina palėpės ir baldų nuomos fakto ir ryšio su 2003 m. gegužės 7 d. buto nuomos sutartimi. Neginčijama, kad įmonė galėjo naudotis palėpe, baldais, kitais daiktais, tačiau tai nereiškia, kad ji (įmonė) visa tai nuomojosi.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 62,41 kv. m ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomoto UAB ,,Barklita“ nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. birželio 31 d., nuomos kainos, pripažįsta tinkamu įrodymu apelianto pateiktą 2006 m. vasario 24 d. turto vertintojo ,,Vestus“ pažymą ,,Dėl turto nuomos rinkos vertės nustatymo“, kurioje nustatyta ginčo patalpų (buto) nuomos rinkos vertė nuo 28 Lt iki 35 Lt už vieną kvadratinį metrą (1 t., b. l. 18). Šią vertę pripažino ir UAB ,,Barklita“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas J. G. 2006 m. vasario 28 d. prašyme atsakovui G. B. sudaryti naują ginčo patalpų nuomos sutartį, atsižvelgiant į minėtą nuomos rinkos vertę (1 t., b. l. 102). Atsakovo G. B. teismui pateikta 2007 m. sausio 11 d. Turto nuomos rinkos kainos nustatymo pažyma (1 t., b. l. 100-102, 2 t., b. l. 12-13), kurioje nurodyta patalpų rinkos kaina 30-45 Lt be PVM už vieną kvadratinį metrą, nesivadovaujama, nes ši nuomos kaina nustatyta atsižvelgiant į viso turto (dviejų butų, palėpės, žemės sklypo) masę su baldais bei kita įranga ir į tai, kad visas šis nekilnojamasis turtas būtų išnuomotas sudarant tiesioginį komercinį sandorį. Byloje nagrinėjamu atveju buvo išnuomotas tik vienas 62,41 kv. m. butas daugiabučiame name, todėl minėtoje pažymoje nustatyta nuomos vertė negali būti taikoma, nes neatitinka įmonės nuomoto ginčo objekto turto vertinimo kriterijų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje atsakovo pateiktoje Turto nuomos vertės pažymoje ginčo buto plotas nepagrįstai sumažintas iki 62,17 kv. m, kai turi būti 62,41 kv. m.
Įvertinus nustatytą ir įmonės turėtą mokėti ginčo buto nuomos kainą (apeliantas pasirinko turto vertintojo nustatytą maksimalią vertę – 35 Lt už vieną kvadratinį metrą) ir atsakovo UAB ,,Barklita“ mokėtą nuomos kainą – 192,28 Lt už vieną kvadratinį metrą, akivaizdu, kad įmonės mokėtas nuomos mokestis penkis kartus viršijo tikrąjį nuomos mokesčio dydį. Dėl to įmonė nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. birželio 31 d. patyrė 372 994,70 Lt nuostolių.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ginčo sutarties kaina (12 000 Lt) buvo nustatyta juridinio asmens dalyvių 2000 m. sausio 5 d. sprendimu. Nurodytame įmonės akcininkų susirinkimo protokole koreguotas 1998 m. gegužės 7 d. sutarties 6 punktas – nuomos kaina. Tačiau, kaip minėta, tokia sutartis teismui nepateikta, šalims teigiant, kad ji neišliko. Ginčo 2003 m. gegužės 7 d. sutartyje nėra nurodyta, kad ji yra minėtos 1998 metų sutarties tęsinys (tai gali būti tik prielaida), taip pat ir to, kad 2003 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis įmonės akcininkų sprendimu. Toks juridinio asmens dalyvių sprendimas teismui nepateiktas. Todėl laikytina, kad 2003 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutartį sudarė įmonės administracijos vadovas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad nors juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per juridinio asmens valdymo organus , tačiau juridinio asmens dalyvio interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, o juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-509/2008, 3K-3-244/2009). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai ginčo sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu buvo juridinio asmens dalyviai, o G. B. iki 2005 m. gruodžio 27 d. buvo valdymo organo narys – ėjo įmonės generalinio direktoriaus pareigas, kurias nuo 2005 m. gruodžio 27 d. perėmė J. G. . Be to, šie asmenys, kaip fiziniai asmenys, kartu su trečiuoju asmeniu A. K. , kuris taip pat buvo ir juridinio asmens dalyvis, buvo ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovai (G. B. sudarydamas ir vykdydamas, J. G. toliau vykdydamas akivaizdžiai nuostolingą buto nuomos sutartį dėl penkis kartus didesnės nuomos kainos nei tikroji) šiuo sandoriu sąmoningai siekė gauti sau asmeninės naudos ir ją gavo. Taip sumažindami įmonės turtą įmonės vadovai (atsakovai) pablogino įmonės ūkinę-finansinę padėtį, akivaizdžiai nesąžiningais veiksmais pažeidė pareigą veikti įmonės interesais ir nedarytinai jai žalos (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., UAB ,,Barklita“ įstatų 64 p., 112 p.).
Byloje nustatyta, kad įmonei 2006 m. spalio 25 d. buvo iškelta bankroto byla, o 2007 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavus, kad įmonė buvo privesta prie bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas paliko šią nutartį nepakeistą. Išanalizavus teismų nutartis bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjama buto nuomos sutartis buvo įmonei akivaizdžiai nuostolinga ir atsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių visetą lėmė įmonės nemokumą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas įrodė visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: atsakovų neteisėtą veiką (veikimą ir neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį. Atsakovai savo kaltės nepaneigė (CPK 178 str.). Tačiau kolegija nesutinka su apelianto reikalavimu priteisti dalį reikalaujamos žalos (58 893,90 Lt) iš atsakovų solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatą, solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Iš to daroma išvada, kad preziumuojama dalinė prievolė (CK 6.5 str.). Byloje nustatyta, kad žala padaryta skirtinga atsakovų veika ir skirtingu laikotarpiu. Prašomą priteisti žalą (dalį) įmonė patyrė tuo metu, kai ginčo sutartį vykdė generalinio direktoriaus pareigas einantis atsakovas J. G. , nesiėmęs priemonių šią sutartį pakeisti. Atsakovas G. B. sudarė sutartį ir ją vykdė iki 2005 m. gruodžio 27 d. Taigi žala padaryta skirtingais atsakovų veiksmais (neveikimu) ir negali būti atlyginta solidariai. Pripažįstama, kad atsakovų prievolė yra dalinė ir kiekvienas atsakovas įgyja pareigą atlyginti įmonei padarytą žalą už tą laikotarpį, kai ėjo įmonės administratoriaus pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad solidarioji atsakomybė būtų galima tuo atveju, jei ieškinys būtų pareikštas juridinio asmens dalyviams. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas atsakovams kaip juridinio asmens organui.
Atsakovų atsikirtimai į apeliacinį skundą nepagrįsti įrodymais ir jų kaltės nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinį, visiškai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles (CPK 185 str.), netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepagrįstai sutapatino 2003 m. gegužės 7 d. ir 2005 m. lapkričio 17 d. patalpų nuomos sutartis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB ,,Barklita“ buvo išsinuomojusi iš atsakovų ir trečiojo asmens ne tik du butus, bet ir palėpę, ir žemės sklypą už pagrįstą nuomos kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teismo sprendimas nepagrįstas nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis (CPK 259 str.), todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Ieškovui priteistina iš atsakovų 4 130 Lt atstovavimo teisme išlaidų. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., b. l 40-41, 93) ir paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, atsižvelgiant į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį. Įvertinusi visas šias faktines aplinkybes ir tai, kad prašoma bylinėjimo išlaidų, patirtų tik pirmosios instancijos teisme, nors apelianto atstovas dalyvavo ir apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė.
Iš atsakovų priteistina valstybei po 16,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Barklita“ iš G. B. 314 100,80 Lt (tris šimtus keturiolika tūkstančių vieną šimtą litų ir aštuoniasdešimt centų) už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2005 m. gruodžio 27 d., iš J. G. 58 893,90 Lt (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus ir devyniasdešimt centų) už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2006 m. birželio 31 d.
Priteisti iš G. B. ir J. G. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Barklita“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visas iš jų priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš G. B. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Barklita 3 488,24 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir dvidešimt keturis centus), iš J. G. – 651,71 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir septyniasdešimt vieną centą) atstovavimo teisme išlaidų ir valstybei 33,50 Lt (trisdešimt tris litus ir penkiasdešimt centų) – iš kiekvieno po 16,75 Lt (šešiolika litų ir septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas