Civilinė byla Nr.e2-2057-343/2017
Proceso Nr. 2-56-3-398-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.8; 3.2.6.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B UAB „Hiroma“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovui D. P. ir
n u s t a t ė :.
- Ieškinio esmė
Ieškovė UAB „Hiroma“ prašo priteisti iš atsakovo D. P. 59 965,82 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškinyje nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1065-273/2017, proceso Nr. 2-56-3-398/2016-2) UAB „Hiroma“, nutartis įsiteisėjo 2016m. rugsėjo 24 d. Administratorius nerado nei įmonės vadovo, nei įmonės akcininko D. P.. Atsižvelgiant į tai, kad šio ieškinio pateikimo dienai administratoriui nėra perduotas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienai įmonės turėtas turtas bei dokumentai, administratorius reiškia šį ieškinį, dėl įmonės turėto ir administratoriui neperduoto įmonės turto vertės, kaip tiesioginių nuostolių priteisimo iš vienasmenio įmonės valdymo organo – direktoriaus ir vienintelio akcininko atsakovo D. P. priteisimo. Iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės administratorius gavo dalį įmonės dokumentų. Iš gautų dokumentų administratorius nustatė, jog 2013 05 31 įmonės kasoje buvo 59 234,73 Eur, o kasos aparate – 731,09 Eur. Duomenų, kad šios lėšos būtų kam nors perduotos nėra. Administratoriaus nuomone, įmonei yra padaryta žala, kurią priteisti iš atsakovo yra visos būtinosios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai – nevykdymas teismo įpareigojimo perduoti bankrutuojančios įmonės turtą; 2) neteisėtais veiksmais padaryta žala pasireiškė įmonės bankrotu, t.y. negalėjimas atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir apmokėti administravimo išlaidas; 3) tiesioginis ryšys yra tai, kad esant nurodytai sumai būtų padengti visi kreditoriniai reikalavimai; 4) atsakovo kaltė preziumuojama; 5) žalos dydis pagrįstas buhalteriniais duomenimis.
Atsakovui ieškinio pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo viešo paskelbimo būdu įteiktas 2017 05 30. Nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas iš atsakovo į ieškinį negautas, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Prašymas tenkinamas.
- Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai.
Ieškinys patenkintinas.
Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Hiroma“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. Iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 1 1 straipsnio 3 dalies 11 punktas).
Iki šiol administratoriui nėra perduotas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienai įmonės turėtas turtas bei dokumentai. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo UAB „Hiroma“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Pagal Įmonės įstatų nuostatas, reglamentuojančias įmonės valdymo organų struktūrą ir kompetenciją, teismo nutartyje nurodytą pareigą ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 10 d. privalėjo įvykdyti vienasmenis įmonės valdymo organas – direktorius ir vienintelis akcininkas D. P., kuris įmonės direktoriaus pareigas ėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo.
Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje, ABI 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.), o nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.
Administratorius nurodo, jog atsakovas, buvęs įmonės direktorius įmonės dokumentų neperdavė. Priešingi įrodymai nepateikti. Administratorius pripažino ieškinyje, jog iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės gavo dalį įmonės dokumentų, iš kurių nustatė, jog 2013 05 31 įmonės kasoje buvo 59 234,73 Eur, o kasos aparate – 731,09 Eur. Duomenų, kad šios lėšos būtų kam nors perduotos nėra.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti: 1. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė pareigos išsaugoti įmonės turtą ir jo neperdavė administratoriui, be to, atsakovas neišsaugojo bei neperdavė administratoriui ir buhalterinių, bei visų kitų įmonės dokumentų. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina įmonės kasos knyga, didžioji knyga. 2. Dėl atsakovo pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 59 965,82 Eur sumai, kuri nustatyta pagal neišsaugoto ir neperduoto administratoriui turto vertę pagal kasos ir didžiąją knygas. 3. Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas ir administratoriui perdavus turtą bei dokumentus, žala nebūtų patirta. 4. Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. 5. Įmonės patirta žala nustatyta atsakovo atleidimo iš darbo dieną. 6. Atsižvelgiant į tai, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas, įmonės patirta žala yra susijusi su jo darbo veikla.
Apibendrindamas, teismas pabrėžia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius, be kita ko, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo - kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.263 str.), todėl iš atsakovo D. P. ieškovei B UAB „Hiroma“ priteisiama kasos ir didžiojoje knygose nurodyto įmonės turto vertė 59 965,82 Eur.
Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 59 965,82 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 04 19 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
- Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.
- Bylinėjimosi išlaidos
Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 1 799 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, CPK 80, 96 straipsnių pagrindu.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B UAB „Hiroma“ (juridinio asmens kodas 151158836) 59 965,82 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 82 euro centų) nuostolius ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 59 965,82 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 04 19 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 799 Eur (tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Nurodyti, kad atsakovas D. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė B UAB „Hiroma“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Rūta Palubinskaitė