Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-658/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14876-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.3.1.1; 2.4.7; 2.4.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. F. ir A. F. atstovui advokatui Irmantui Ruželei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. birželio 23 d.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 23 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusios V. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš E. K. priteista 28 000 eurų neturtinei žalai bei 3259,05 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios A. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš E. K. priteista 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai A. F. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusios An. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. F. iš E. K. priteista 50 000 eurų neturtinei žalai ir 25,58 eurų turtinei žalai atlyginti.
Iš E. K. valstybei priteista 876,03 Eur proceso išlaidų už nukentėjusioms suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. K. turtui: keleiviniam automobiliui „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabai arba puspriekabei nuo 0,75 t iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabai arba puspriekabei nuo 0,75 t iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“ modelis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), keturračiui motociklui „Arctic Cat“ komercinis pavadinimas „500cc ATV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms E. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), pritaikytas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. (G. F.) į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip devyniolika smūgių, padarydamas jam pjautines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su V-o šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštines traiškytas žaizdas lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje ir nosiaryklėje, uždusimu įkvėpus krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, taip tyčia nužudė nukentėjusįjį G. F.. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo bei atsileipimo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar nuteistasis 2020 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paskirti poligrafo tyrimą, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar nuteistasis sudavė smūgius G. F.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jame padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo teisės, ir tai teismui sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Skundžiamame procesiniame sprendime nebuvo paneigti byloje esantys prieštaravimai, jis grindžiamas išimtinai nuteistojo pasimetimu ir negalėjimu atsiminti savo veiksmų po apsilankymo pas D. Č.. Darydamas spėjimais ir prielaidomis paremtas išvadas, remdamasis aplinkybėmis, kurių nenurodė nei vienas apklaustas asmuo ir kurios nenustatytos teismo medicinos specialisto išvadoje, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2.2. Teismas savo išvadas grindė liudytojo S. D. parodymais, jog 00.30 val. sutiko E. K. kieme, jis buvo visiškai adekvatus, kalbėjo su liudytoju. Tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Šis liudytojas teigė matęs du vyrus, kurie lankėsi D. Č. bute, o įvykio vakarą girdėjęs triukšmą iš D. Č. gyvenamosios vietos. Tuo tarpu triukšmo iš nuteistojo buto liudytojas nurodė negirdėjęs. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas ir patvirtina, kad S. D. painiojasi. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojas S. D. yra neįgalus, jo susirgimai įtakoja suvokimą ir atmintį. Jis painioja skirtingus įvykius ir datas, jis negalėjo sutikti adekvataus nuteistojo kieme įvykio naktį, kadangi jis tuomet buvo labai girtas, ką patvirtina liudytoja O. S.. Jis nieko neprisimena, o jo parodymus apie vartotą ypatingai stiprų alkoholį patvirtina D. Č..
2.3. Teismo išvados, kurios padarytos remiantis liudytojos O. S. parodymais, kad nuteistasis nebuvo labai girtas, yra paremtos spėliojimais, interpretacijomis. Jos prieštarauja liudytojo D. Č. parodymams apie suvartotą alkoholio kiekį ir jo stiprumą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis su O. S. bendravo tik labai trumpai ir iš jo kalbos rišlumo ji negalėjo įvertinti jo girtumo, kadangi bendraujant telefonu nei vaizdas, nei garsas asmens girtumo neperduoda. Teismo argumentas, kad O. S. nuteistąjį girtą yra mačiusi ir anksčiau, negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais.
2.4. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nepagrįstai grindžiamos liudytojų Ž. J., R. Š. parodymais, kadangi šie asmenys yra neigiamai nusiteikę prieš nuteistąjį. R. Š. priekabiavo prie E. K. sugyventinės, ką ir pats iš dalies pripažino teisiamojo posėdžio metu, todėl šis liudytojas po nuteistojo pastabos ir raginimo palikti pobūvio vietą ant E. K. pyksta ir jį apkalba. Ž. J. klaidino nuteistąjį, kad naudojasi kontracepcijos priemonėmis ir susilaukė vaiko nuo jo, visiškai neatsižvelgdama į nuteistojo valią dėl tėvystės. Jam dėl to nutraukus santykius su šia liudytoja, ji jo nekenčia ir apkalba. Be to, abiejų šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, lyginant duotus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, o teismas, teisiamojo posėdžio metu klausdamas, kurių parodymų jie laikosi, darė liudytojams neteisėtą poveikį, šie liudytojai parodymus davė ne laisvai. Tuo teismas pažeidė BPK 275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą užduoti atsakymą menančius klausimus.
2.5. Teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog nuteistasis su O. S. bendravo naudodamiesi programėle „Messenger“, jokie duomenys to nepatvirtina. Programėlėje nėra užfiksuotas tekstas, kuris patvirtintų, jog nuteistasis buvo pakankamai sąmoningas, kad galėtų rašyti, taip pat bendravimo turinį, trukmę ar apskritai bendravimo faktą, kadangi vien ryšio sujungimas nepatvirtina, kad po sujungimo galimybe perduoti garso ar vaizdo informaciją buvo pasinaudota.
2.6. Taip pat, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo nepagrįstai įrodymu pripažinti E. K. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atlikus parodymų patikrinimą vietoje, o į jo parodymus dėl netikėtos reakcijos pavartojus ypatingai stiprų (virš 80 proc.) alkoholinį gėrimą, vartojamų vaistų, dėl ko jis neatsimena įvykio aplinkybių ir būtent dėl to jo parodymai nenuoseklūs, nepagrįstai buvo neatsižvelgta. Kadangi tokia organizmo reakcija į alkoholį nuteistajam buvo netikėta, anksčiau tokios jis nebuvo patyręs, todėl teismas turėjo pagrindą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Juolab kad teismas pripažino, jog nuteistojo parodymai netikslūs, nėra atlikta stenograma, o pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nebuvo apklaustas. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Dėl analogiškos priežasties teismas neturėjo pagrindo remtis ir liudytojos Z. D. parodymais, kadangi ji nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta.
2.7. Psichiatrės S. G. paaiškinimais buvo remtasi taip pat nepagrįstai. Ji jokio tyrimo neatliko ir išvados nepateikė, negalėjo paliudyti jokių reikšmingų bylai aplinkybių, nebuvo pateiktas ekspertizės aktas. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatyta tvarka.
2.8. Darydamas išvadą, kad nukentėjusiojo G. F. kūno slėpimas, jo telefono aparato išmetimas leidžia tvirtinti, jog nuteistasis elgėsi apgalvotai, teismas nepagrįstai nevertino jo parodymų apie tai, kad atsibudus ryte ir neatsimenant įvykio aplinkybių, apeliantą ištiko panikos priepuolis, todėl jis net negali paaiškinti, kodėl jam kilo mintis slėpti G. F. kūną.
2.9. Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad apeliantas sudavė G. F. ne mažiau kaip devyniolika smūgių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dalis sužalojimų G. F. padaryta jam nugriuvus. G. F. kraujyje nustatyta mažiausia 3,14 promilių alkoholio koncentracija, todėl, būdamas tokio girtumo, jis neabejotinai griuvo. Juolab kad byloje nenustatyta, jog G. F., išėjęs iš D. Č. buto, visą laiką buvo nuteistojo bute. Taigi jis galėjo būti sužalotas ir kitų asmenų, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), arba gatvėje. Jokių konfliktų tarp nuteistojo ir G. F. nebuvo, iki 2020 m. balandžio 15 d. jie buvo tik iš matymo pažįstami asmenys, todėl priežasties vartoti smurtą nuteistasis neturėjo. Be to, jeigu apeliantas būtų sudavęs smūgius G. F., ant jo rankų bei kojų būtų sužalojimų, tuo tarpu vieninteliai sužalojimai ant nuteistojo kūno yra tik po to, kai jis kitą dieną tvarkė butą ir rinko stiklo šukes. Jeigu jis G. F. būtų sudavęs dešine ranka, sužalojimai būtų nustatyti nukentėjusio asmens kairėje veido pusėje. Be to, kadangi nuteistasis namuose būna apsiavęs šlepetėmis, todėl spirdamas G. F., jis būtų susižalojęs kojų pirštus.
2.10. Skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jis parodė, kur buvo G. F. kūnas. Vien tai, kad apeliantas kitų aplinkybių neprisimena, negali būti vertinama, jog jis nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Tokią išvadą nuteistasis grindžia Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-487/2021, kurioje konstatuota, kad nuteistajam analogiškomis aplinkybėmis paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė yra individualizuota tinkamai. Skirdamas E. K. 12 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos.
2.11. Nesutikdamas su patenkinta civilinių ieškinių dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis teigia, kad jeigu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų santykiai su G. F. būtų buvę ypatingai artimi, jo būtų pradėta ieškoti dar 2020 m. balandžio 15 d. vakare, tuo tarpu artimieji jo pradėjo ieškoti tik kitą dieną, kas patvirtina, kad pastarasis turėjo atskirą asmeninį gyvenimą ir paneigia jo itin artimus ryšius su nukentėjusiaisiais, kurie sąlygojo tokį didelį neturtinės žalos dydį. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-487/2021 panašiomis aplinkybėmis dėl sūnaus netekties civiliniu ieškiniu priteistos žalos dydį sumažino iki 7 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, priteistas neturtinės žalos dydis ir šioje baudžiamojoje byloje turi būti sumažintas iki 7 000 Eur.
3. Atsiliepimuose į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. F. ir A. F. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašo skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
3.2. Nuteistasis skunde tvirtina įvykio metu buvęs toks apsvaigęs nuo alkoholio, kad nieko neprisimena, tačiau teismas nuosprendyje išsamiai ištyrė šias aplinkybes bei išvadas pagrindė įrodymu visetu, be kita ko, atsižvelgdamas į liudytojų S. D. bei O. S. parodymų turinį. Be to, buvo dėta pakankamai pastangų nustatyti, ar tikslinga skirti specialų tyrimą nuteistojo neveiksnumui nustatyti, tačiau remiantis byloje surinktais įrodymais padaryta pagrįsta išvada, kad tokį tyrimą skirti netikslinga.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl Ž. J. bei R. Š. šališkumo, turint interesą apkalbėti nuteistąjį, nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis nutraukė ryšius su R. Š., nesudaro pagrindo spręsti, kad pastarojo parodymai yra melagingi, juolab kad šių asmenų bendravimas nutrūkęs seniai, o reikšmingų konfliktinių situacijų tarp jų nebuvo. Tuo tarpu Ž. J. parodymais teismas reikšmingų bylos aplinkybių neįrodinėjo.
3.4. Skundo argumentus dėl objektyvių duomenų apie nuteistojo bendravimą su liudytoja O. S. „Messenger“ programėle nebuvimo paneigia šios liudytojos parodymai, kurių nuteistasis neginčija.
3.5. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir psichiatrės S. G. paaiškinimai, kuriuos ji pateikė teisme, negali būti pripažinti įrodymais byloje, nes jie gauti neteisėtu būdu. BPK 89 straipsnis apibrėžia specialisto sąvoką, o BPK 284 straipsnis numato, kad į teisiamąjį posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju psichiatrė, kaip specialių žinių turintis asmuo, dalyvavo teisminiame procese stebėdama nuteistojo E. K. elgseną, duodamų parodymų nuoseklumą ir kitas svarbias aplinkybes, kurių pagrindu pagrįstai, objektyviai ir motyvuotai pasisakė teismui aktualiais klausimais, todėl šie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teismas pagrįstai juos vertino darydamas išvadas dėl nagrinėjamo įvykio.
3.6. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismo konstatuotas nusikaltimo padarymo būdas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, jog smūgių buvo ne mažiau kaip 19, taigi jų galėjo būti ir daugiau, o asmeniui esant neblaiviam, jo griuvinėjimas susižalojant nėra neišvengiama aplinkybė.
3.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde pats sau prieštarauja prašydamas jį išteisinti ir tuo pačiu pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.
3.8. Apeliaciniame skunde cituojami teismo procesiniai sprendimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei bausmės paskyrimo nėra priimti esant tapačioms aplinkybėms. Teismo procesiniai sprendimai, kurių aplinkybės dėl bausmės griežtumo ir priteistos neturtinės žalos dydžio artimos nagrinėjamai bylai, yra priimti baudžiamosiose bylose Nr. 1A-44-177/2018 ir 1A-250-1020/2021.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė bei nukentėjusiųjų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokurorė taip pat išreiškė prašymą iš kaltinimo nuteistajam pašalinti G. F. padarytus sužalojimus: pjautinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste bei odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su penkto šonkaulio lūžiu ir plaučio pažeidimu, kadangi nenustatyta, jog šie sužalojimai buvo padaryti būtent nuteistojo veiksmais.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir neobjektyviai įvertino E. K. bei teisme apklaustų liudytojų parodymus, nepagrįstai rėmėsi psichiatrės paaiškinimais, duotais teisme, bei teismo medicinos specialisto išvada dėl G. F. nustatytų sužalojimų kiekio ir galimo jų atsiradimo būdo. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Be to, pasak apelianto, nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos dydis taip pat buvo nustatytas netinkamai. Dėl šių aplinkybių kolegija pasisako žemiau nuosprendyje.
Dėl kaltinime ir nuosprendyje išdėstytų aplinkybių pašalinimo
5. E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl G. F. nužudymo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. F. buvo nustatyti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių padaryti sužalojimai, kurių lokalizacija iš esmės apima galvos ir veido bei dešinės krūtinės ląstos bei pilvo sritis. Šie sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laikotarpiu, o jo mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu bei uždusimu įkvėpus kraujo.
6. Apeliaciniame skunde ginčijant aplinkybę, kad smūgius G. F. sudavė būtent E. K., teigiama, kad būdamas sunkaus girtumo, nužudytasis neabejotinai griuvo. Be to, jeigu nuteistasis būtų sudavęs smūgius rankomis ar spyręs, jis pats būtų susižalojęs. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies. Nei iš paties nuteistojo, nei iš liudytojo D. Č., betarpiškai bendravusių su G. F. įvykio vakarą, parodymų nenustatyta, kad G. F., išeidamas iš D. Č. namų, būtų griuvinėjęs ar kitaip itin nekoordinavęs savo judesių. Byloje nėra jokių asmenų parodymų, patvirtinančių, kad pastarasis, nepaisant nustatyto girtumo laipsnio, būtų pats susižalojęs tokiu būdu, kad kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais jam būtų sukelti visi kaltinime nurodyti – tai yra mažiausiai 8 trauminiai poveikiai galvos ir veido srityje ir mažiausiai 11 trauminių poveikių krūtinės ląstos, pilvo, ausies, rankų srityse. Tačiau minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad dalis nukentėjusiojo sužalojimų, tai yra pjautinė žaizda dešinės ausies kaušelyje, odos įbrėžimai su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne bei odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairiame šone su penkto šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, galėjo būti padaryti G. F. griūnant.
7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškė pagrįstas abejones dėl šių trijų sužalojimų padarymo būtent jo veiksmais. Dėl šios priežasties, baudžiamajame procese kilusias abejones, kurių nepavyko pašalinti teisme, aiškinant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aplinkybė, kad nuteistasis, suduodamas smūgius, padarė G. F. minėtus tris sužalojimus, tai yra pjautinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne bei odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su penkto šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, iš kaltinimo šalintina. Kitų trauminių poveikių, būdingų išimtinai griuvimui, specialisto išvadoje nenurodyta. Tuo tarpu vien tai, kad ant nuteistojo kūno jokie smurtiniams veiksmams būdingi sužalojimai nenustatyti, savaime nepaneigia, jog G. F. buvo sužalotas būtent jo aktyviais veiksmais, kai kiti byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo smurtinius veiksmus, įvykdytus pastarojo atžvilgiu. Taigi, kaltinime įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės patikslintinos, be kita ko nurodant (patikslinant) ir tai, kad nuteistasis G. F. sudavė ne daugiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas.
8. Pašalinus (patikslinus) aplinkybes konstatuojama, jog E. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. (G. F.) į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip šešiolika smūgių, padarydamas jam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštines traiškytas žaizdas lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje ir nosiaryklėje, uždusimu įkvėpus krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, taip tyčia nužudė nukentėjusįjį G. F.. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
9. Atsižvelgiant į tai, kad G. F. mirtį sąlygojo galvos sumušimas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu bei uždusimu įkvėpus kraujo, nuosprendžio 7 punkte nurodytų aplinkybių pašalinimas ir kaltinimo patikslinimas nuteistojo veikos kvalifikacijos nekeičia ir jo atsakomybės dėl tyčia įvykdyto G. F. nužudymo nešalina.
Dėl tyrimo poligrafu
10. Apeliaciniame skunde grįsdamas aplinkybes, jog smurtinių veiksmų prieš G. F. neatliko, nuteistasis taip pat prašė atlikti tyrimą poligrafu, tačiau teisinio pagrindo tokiam tyrimui nėra. Nors BPK įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis suponuoja būtinybę renkant ir tiriant įrodymus baudžiamojo proceso metu taikyti ne tik teisės, bet ir įvairias mokslo bei technikos (specialiąsias) žinias, tačiau tokių žinių panaudojimas galimas tik BPK reglamentuojamais atvejais ir jame nustatyta tvarka. Tyrimo poligrafu (prietaisu, fiksuojančiu asmens fiziologinius pokyčius, kuriais grindžiamas tiriamojo asmens teiginių vertinimas) metu gauti duomenys gali būti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, – pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtaką teismo sprendimui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017). Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017), todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą ir atlikti poligrafo tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo
11. Šiuo atveju, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios V. F. 2020 m. balandžio 16 d. pareiškimą apie tai, kad jos sutuoktinis G. F. 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.30 val. išėjo iš namų ir negrįžo, o jo turėtas mobiliojo telefono aparatas, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), yra išjungtas (1 t., b. l. 3). Iš šios nukentėjusiosios parodymų teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad G. F. minėtą dieną apie 17 val. išvyko į svečius pas D. Č., kur ketino vartoti alkoholį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. Č., kuris nurodė, kad įvykio dieną jis namuose su G. F. vartojo alkoholinius gėrimus, jos neginčijo ir pats nuteistasis, kuris gyveno tame pačiame daugiabutyje, bute, esančiame priešais D. Č. gyvenamąją vietą. Jis teigė, kad apie 18 val. savo namų kieme jis susitiko G. F., kuris pakvietė jį į D. Č. namus kartu vartoti alkoholį.
12. Iš prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvados pateiktame kompaktiniame diske išsaugotų duomenų iš E. K. gyvenamojoje vietoje rasto nešiojamojo kompiuterio „Dell“ matyti, kad E. K. 2020 m. balandžio 15 d. kompiuteriu naudojosi iki 16.15 val., kas taip pat iš dalies patvirtina aplinkybes, jog jis minėtą dieną buvo savo gyvenamojoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie E. K., G. F. ir D. Č. įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų išklotines bei bazines stotis, prie kurių buvo jungtasi 2020 m. balandžio 15–16 d. (3 t., b. l. 27–33), iš kurio matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. 16.35 val. nuteistojo telefono signalas jungėsi prie celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kryptis link jo gyvenamosios vietos ir 20.35 val. vis dar jungėsi prie celės, esančios ta pačia kryptimi. Tuo tarpu G. F. įvykio dieną kontaktavo su D. Č. ir vyko link pastarojo gyvenamosios vietos: 16.41 val. užfiksuotas jo skambutis dukrai A. F. ir į jo prisijungimo prie celės kryptį D. Č. gyvenamoji vieta dar nepateko, tačiau vos po 24 minučių (17.05 val.) G. F. prisijungimo kryptis apėmė ir D. Č. gyvenamąją vietą, 17.08 val. buvo fiksuotas jo skambutis D. Č., jungiantis prie celės ta pačia kryptimi, o fiksuojant sujungimą 17.59 val. minėta celė ir prisijungimo prie jos kryptis nesikeitė. Aptarta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 17.08 val. visi minėti asmenys buvo teritorijoje, apimančioje D. Č. ir, tuo pačiu, E. K. gyvenamąją vietą. Duomenų, kad šie asmenys būtų kažkur išvykę vėlesniu nei nurodytas laiku, nėra.
13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodymų, kad G. F. įvykio vakarą iš D. Č. namų būtų vienas kažkur išėjęs, kur galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar susižaloti pats, taip pat nėra. Nors teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis teigė neprisimenantis, kaip išėjo iš D. Č. gyvenamosios vietos, tačiau pastarasis liudytojas nuosekliai tvirtino, kad E. K. ir G. F. iš jo namų išėjo iki 20 val., nuteistajam pasiėmus atsineštą alkoholinį gėrimą mineralinio vandens „Vichy“ butelyje, o jis pats užsirakino namų duris ir nuėjo miegoti. Liudytojo D. Č. telefoninių pokalbių išklotinės analizė patvirtina, kad jo mobiliojo ryšio telefonas 2020 m. balandžio 15 d. nuo 15.31 val., be kita ko, ir 21.39 val. ir 22.23 val. jungėsi prie celių kryptimi, apimančia jo gyvenamąją vietą. Pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais nėra. Juos patvirtina ir nukentėjusiosios V. F. parodymai apie tai, kad jau kitą rytą po įvykio jai susisiekus su D. Č., šis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad G. F. iš jo namų išėjo, o jis pats, būdamas neblaivus, nuėjo miegoti. D. Č. nukentėjusiajai paaiškino, kad G. F. reikėtų ieškoti skambinant E. K., kas patvirtina, kad liudytojas buvo įsitikinęs, jog minėti asmenys iš jo namų išėjo kartu.
14. 2020 m. balandžio 17 d. atliktos nuteistojo gyvenamosios vietos apžiūros metu po laiptais į antrą buto aukštą buvo rastas maišelis su 1,5 l talpos tuščiu, sulamdytu mineralinio vandens „Vichy“ buteliu, sudužęs puodelis bei lapelis su užrašais. Ant šių daiktų rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Nuteistasis patvirtino, kad įvykio vietoje buvo sudužęs puodelis, o virtuvėje, kurioje kitų kraujo pėdsakų nenustatyta, esančioje lentynoje buvo rastas tušinukas su dėmėmis, panašiomis į kraują. 2020 m. gegužės 25 d. šio butelio apžiūros metu užfiksuota jo viduje, dugne rudos spalvos dėmė. Paties nuteistojo bei liudytojo D. Č. teigimu, alkoholinis gėrimas „samagonas“, kurį E. K. atsinešė į D. Č. namus, buvo laikomas 1,5 l talpos mineralinio vandens „Vichy“ butelyje, o į jį nuteistasis teigė įpylęs likerio „Vanna Talinn“. Būtent šios rūšies alkoholinio gėrimo butelis buvo rastas nuteistojo gyvenamojoje vietoje esančiame bare. Liudytojas D. Č. nurodė, kad išeidamas iš jo namų, E. K. atsineštą ir nebaigtą gerti butelį pasiėmė su savimi, o liudytoja O. S., nuteistojo gyvenamojoje vietoje lankiusis kitą dieną po įvykio apie 15–16 val., teigė namuose jutusi alkoholio kvapą. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aptartas aplinkybes, kad nuteistojo mobiliojo ryšio telefonas 20.35 val. vis dar jungėsi prie celės jo namų kryptimi, galima daryti išvadą, kad E. K., palikęs D. Č. namus, grįžo į priešais pastarojo butą esančią savo gyvenamąją vietą. Šią išvadą patvirtina ir liudytojos O. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikto pokalbio su E. K. socialinio tinklo „Facebook“ programoje „Messenger“ kopija. Iš joje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 15 d. 22.53 val. ji vaizdo skambučiu bendravo su E. K., skambutį inicijavo pats nuteistasis ir šis pokalbis truko 4 min. 17 s. Be to, su nuteistuoju ji pakartotinai vaizdo skambučiu bendravo 23.15 val. (4 min. 14 s) ir 23.48 val. Priešingai nei tvirtinama skunde, minėta pokalbių istorijos kopija patvirtina ne tik vaizdo skambučių inicijavimą, tačiau ir įvykusių pokalbių trukmę. Liudytoja O. S. nurodė, kad šių pokalbių metu nuteistasis buvo savo namuose, pirmame buto aukšte.
15. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigdamas savo kaltę dėl G. F. nužudymo, nuteistasis teigė neatsimenantis aplinkybės, kad į savo namus jis grįžo su G. F.. Iš 2020 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pirmame nuteistojo buto aukšte esančioje svetainėje ant įvairių daiktų buvo rastos dėmės, panašios į kraują. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėmės ant sekcijos (esančios nuteistojo svetainėje, ties galine kambario siena) durelių, jų stiklo, stalčiaus durelių, sienos nišoje ir ant joje buvusių daiktų, yra kraujo tiškalai, o ant šalia sekcijos esančių grindų – kraujo lašai. Minėtos dėmės rastos tiek ant išorinių sekcijos dalių, tiek ir jos vidinėse nišose (už televizoriaus, arčiau grindų žemai sekcijoje esančiose lentynose, ant jose buvusių daiktų), ant sienos, sienoje esančios nišos esančių daiktų, kas sudaro pagrindą spręsti, jog jos susidarė ne jau kruvinam objektui atsitiktinai liečiantis prie minėtų daiktų, jeigu į nuteistojo butą G. F. būtų atvykęs jau būdamas sužalotas, o pastarajam smurtinių veiksmų atlikimo metu būnant E. K. gyvenamojoje vietoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant sekcijoje rastos plastikinės dėžutės, pietinės buto sienos rasti kraujo pėdsakai atitinka G. F. DNR profilį. Be to, atlikus DNR tyrimą, ant butaforinio kardo geležtės, kuri, kaip nurodė pats nuteistasis, kartu su nulūžusia rankena buvo prie G. F. kūno, rastas mišrus DNR profilis ir tikimybė, kad jį sudaro G. F. bei E. K. DNR profiliai yra 109 000 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teigė artimu įvykiui metu taip pat susižalojęs (jam 2020 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas blauzdoje bei pjautinė žaizda kairės pėdos pado srityje), tai iš esmės patvirtina, jog E. K. neabejotinai kontaktavo su G. F. nužudymo vietoje buvusiais namų apyvokos daiktais, kuomet jo DNR profilis buvo sumišęs su nužudytojo DNR profiliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus kraujo dėmių lokalizaciją E. K. buto svetainėje, jo paties parodymus apie tai, kad bute buvo išvartyti baldai, sudaužytas stiklinis stalviršis, ant grindų, kilimo, televizoriaus buvo kraujas, tai sudaro pagrindą spręsti, jog ši patalpa buvo G. F. sužalojimo vieta ir joje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tiek E. K., tiek G. F..
16. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad be E. K. ir G. F. minėtame bute būtų buvę kitų asmenų. To nenurodė su nuteistuoju įvykio naktį vaizdo skambučiu bendravusi O. S.. Jis pats teigė iš ryto bute buvęs vienas, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu netrukus po jo sulaikymo 2020 m. balandžio 17 d. patvirtino, kad buto lauko durys buvo užrakintos iš vidaus. Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jam 2020 m. balandžio 16 d. 00.30 val. išėjus į lauką, jis kieme sutiko tik E. K.. Nors šio liudytojo parodymai dėl susitikimo su nuteistuoju nakties metu apeliaciniame skunde ginčijami argumentuojant S. D. sveikatos būkle, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jais nesivadovauti nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiant liudytoją pirmosios instancijos teisme abejonių dėl pastarojo sveikatos būklės, kuri galėtų būti priežastimi nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nebuvo nustatyta, jų objektyviai nenurodė ir pats nuteistasis. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių nuoseklūs ir nei tarpusavyje, nei gretinant su kitais surinktais įrodymais neprieštaringi, juos iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo parodymai apie tai, kad lavoną į automobilį jis gabeno tuo metu, kai dar buvo tamsu. Iš viešai internete prieinamų duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. saulė tekėjo 5.18 val. Taigi tai objektyviai paneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, jog jis lavoną į automobilį gabeno apie 7–8 val. iš ryto, ir nesudaro pagrindo liudytojo S. D. parodymus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus.
17. Pirmosios instancijos teismas liudytojo S. D. parodymais vadovavosi atmesdamas nuteistojo gynybinę versiją, jog jis įvykio aplinkybių neprisimena, ir analizuodamas E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį ta apimtimi, kiek jie patvirtina nuteistojo veiksmus nakties metu, jau įvykdžius G. F. nužudymą. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės vadovautis nuteistojo parodymis, duotais pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, šie E. K. parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos sudaro galimybę byloje esantiems įrodymams patikrinti remtis kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jeigu teisme jie buvo tinkamai ištirti (perskaityti). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jais vadovavosi atskleisdamas nuteistojo parodymų nenuoseklumą viso baudžiamojo proceso metu, taigi nesirėmė jais, kaip esminiu nuteistojo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, todėl BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.
18. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 22 d. nuteistasis teigė, kad tuo metu, kai dar buvo tamsu, jis atsibudo sėdėdamas savo buto svetainėje ir pamatė joje negyvą asmenį, kuris, kaip nurodė teisme, buvo panašus į G. F.. Vyro lavoną jis gabeno į automobilį, tvarkėsi namus (plovė grindis, valė sienas, sudaužyto stalo pintą dalį išnešė į garažą, sudaužytą stiklą išmetė į šiukšlių konteinerį), kruviną kilimą išnešė į automobilį ir 8 val. iš ryto išvažiavo į sodybą, ketindamas paslėpti vyro kūną. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2020 m. balandžio 27 d. apklausos metu, patvirtindamas ankstesnius minėtus parodymus bei papildydamas, kad kilimą į automobilį nešė ir juo uždengė lavoną tam, kad iš ryto jo nepamatytų kaimynai, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nešant kilimą, nuteistojo teigimu, vis dar buvo nakties metas. Jis patikslino, kad nakties metu į kiemą jis buvo išėjęs tris kartus, o sutvarkęs butą nuėjo atsigulti į lovą, esančią antrame aukšte. Iš 2020 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog ant fotelio prie nuteistojo lovos buvo rasti pilkos spalvos marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Iš esmės analogiškai nakties įvykius nuteistasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie nuteistojo parodymų nenuoseklumą, kuris nepagrindžiamas jokiais objektyviais argumentais ir yra sąlygotas ne nuteistojo gebėjimo atsiminti įvykio aplinkybes, o anksčiau proceso metu jo paties jau įvardytų aplinkybių nenuosekliu atpasakojimu.
Dėl patologinio girtumo ir eksperto apklausos
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tikint nuteistojo parodymais, kad jis neatsimena dalies įvykio aplinkybių dėl suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo, tai jo atsakomybės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo nešalina. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali būti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes: 1) dėl chroniškos psichikos ligos; 2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo; 3) dėl kitokios patologinės būsenos, kuriai, teismo medicinos požiūriu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sąlytį su išoriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai ir atsiranda persipynus keliems išoriniams bei vidiniams faktoriams, kurie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, veikia organizmą nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio ir stiprumo. Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų, po ko asmuo užmiega, o prabudęs visiškai nieko neprisimena.
20. Tuo tarpu šioje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo būsenos, nenustatyta. Kaip teigė apeliantas, nagrinėjamo įvykio dieną jis išgėrė didelį alkoholio kiekį, o ir kiti surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad buvo vartojama D. Č. turėta degtinė (kartu su E. K. tryse išgerta apie 0,5 l), taip pat pastarojo atsineštas „samagonas“ (namų gamybos stiprusis alkoholinis gėrimas). Nors šiame gėrime grynojo etilo alkoholio koncentracija iš tiesų gali būti itin didelė, tačiau jis netapatintinas su spiritu, kurį vartojus beveik gryną nuteistasis nurodė tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Tiek pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojas D. Č. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad E. K. į išgertuves atsinešė apie apie 1 l alkoholinio gėrimo – „samagono“. Žuvusiojo G. F. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 3,14 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas iš dalies taip pat patvirtina pakankamai didelį išgertuvėse dalyvavusių asmenų suvartotą alkoholio kiekį ir sąlygoja pagrindą spręsti, jog nuteistajam pasireiškė paprastasis (fiziologinis), o ne patologinis girtumas.
21. Nuteistojo patologinio girtumo galimybe pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido suabejoti ir paties E. K. parodymų turinys. Kaip matyti iš jau aptartų aplinkybių, neilgai trukus po G. F. nužudymo, nakties metu nuteistasis atliko aktyvius veiksmus, siekdamas eliminuoti smurtinio nusikaltimo pėdsakus. Be to, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, liudytojų S. D. ir O. S. parodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 22.53 val. iki 00.30 val. nuteistasis, nepaisant suvartoto alkoholio kiekio, bendraujant atrodė visiškai adekvatus. Liudytoja O. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė santykius su nuteistuoju palaikanti apie 2 metus, teigė anksčiau mačiusi jį ir labiau apsvaigusį nuo alkoholio nei bendraujant vaizdo skambučiu įvykio vakarą. Priešingai nei teigiama skunde, liudytoja nenurodė, jog bendravimo nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis pobūdis jai būtų sukliudęs įvertinti nuteistojo apsvaigimą. Priešingai, O. S. atpasakojo ir pokalbio su nuteistuoju turinį, nurodė, jog E. K. pasidalijo su ja informacija, jog vartojo alkoholį su kaimynu, o kitą dieną ketino vykti į sodybą. Aptarti duomenys patvirtina, jog artimu nusikalstamai veikai metu nuteistasis tiek gyvai (kelių metrų atstumu) bendravo su liudytoju S. D., tiek ir sugebėjo palaikyti pokalbį naudodamasis mobiliuoju įrenginiu, be kita ko, pats inicijuodamas du skambučius, jam ir O. S. įprastu paros laiku, bei atsakydamas į liudytojos skambutį jam.
22. Tai, kad apeliantas nagrinėjamo įvykio metu nebuvo patologinio girtumo, alkoholinės psichozės ar kitos būsenos, kuri jam būtų trukdžiusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, objektyviai nustatyta ir psichiatrės S. G., dalyvavusios pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausiant nuteistąjį, paaiškinimais, kad nėra abejonių, jog nuteistasis suvokė savo veiksmus ir nurodė neprisimenantis jam nepalankių, nenaudingų aplinkybių, todėl jam skirti psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija galimybę remtis šiais psichiatrės paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu jo būseną įvykio metu, argumentuodamas tuo, kad ekspertas teisme gali būti apklausiamas tik apie tas aplinkybes, kurias jis išdėstė ekspertizės akte, kuris šioje byloje nebuvo pateiktas. Tačiau pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra.
23. BPK 285 straipsnyje iš tiesų numatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertizės aktą pateikęs ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti, tačiau šioje byloje ekspertizės aktas nuteistojo psichinei būklei įvertinti nebuvo rengtas. Tačiau spręstina, kad psichiatrė S. G. procese dalyvavo ne eksperto statusu. BPK 89 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą atliekant baudžiamojo proceso veiksmus pasitelkti specialistą, kaip asmenį, turintį reikiamų specialių žinių bei įgūdžių, kuris gali pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, o BPK 284 straipsnis numato, kad į teisiamąjį posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus psichiatrės S. G., kuri buvo prisaikdinta BPK 235 straipsnyje numatyta tvarka, pateiktų paaiškinimų turinį, dalyvavimo procese apimtį (dalyvavo teisminiame procese stebėdama nuteistojo E. K. elgseną, duodamų parodymų nuoseklumą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši psichiatrė procese dalyvavo ne kaip ekspertė, bet kaip specialistė, o vien netinkamas jos procesinio statuso įvardijimas teisminio nagrinėjimo metu pagrindo spręsti priešingai ir nesivadovauti jos pateiktais paaiškinimais nesudaro.
24. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis psichiatrės S. G. paaiškinimais, BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o išdėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo argumentus ir patvirtina, jog pastarasis jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei padarė būdamas paprasto girtumo būsenos. Fiziologinis (paprastas) girtumas baudžiamosios atsakomybės už tokioje būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepašalina (BK 19 straipsnio 1 dalis). Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pats savo valia, niekieno neverčiamas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė tokią jo girtumo būklę, kuriai esant jis nužudė G. F.. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nenustatė pagrindo skirti teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti nuteistojo galimybes įvykio metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagrindo skirti tokią ekspertizę apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra.
Dėl R. Š., Ž. J. ir Z. D. parodymų vertinimo
25. Apeliaciniame skunde kvestionuojant byloje surinktų įrodymų pakankamumą nuteistojo kaltei pagrįsti, buvo ginčijami ir liudytojų R. Š. bei Ž. J. parodymai, teigiant, jog jie siekia E. K. apkalbėti, o teismas, vykdydamas šių liudytojų apklausą, nesilaikė draudimo užduoti atsakymą menančius klausimus. Taip pat teigiama, kad teismas, remdamasis liudytojos Z. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog jo aprašomojoje dalyje pateikiamas tik liudytojų R. Š. ir Ž. J. parodymų turinys, o liudytoja Z. D. teisme nebuvo apklausta, teismui nutarus dėl jos sveikatos būklės jos į teisiamąjį posėdį nešaukti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo, jų turinio niekaip neanalizavo ir jais nuteistojo kaltės negrindė. Tuo tarpu liudytojai R. Š. ir Ž. J. tiesiogiai analizuojamame įvykyje nedalyvavo ir apklausiami teisme jokių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės apelianto kaltei patvirtinti ar paneigti, nenurodė. Šių liudytojų parodymais nuosprendyje nei nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodytumas, nei kitos aplinkybės, susijusios su bausmės E. K. skyrimu ar kitais spręstinais klausimais, negrindžiamos. Be to, susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu bei garso įrašu, kuris yra sudedamoji šio procesinio dokumento dalis, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti liudytojų apklausos tvarkos pažeidimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų Z. D., Ž. J. ir R. Š. parodymų vertinimas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, nėra.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo E. K. veiksmuose buvus visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad apeliantas baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą patrauktas nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo, objektyvių galimybių nėra ir ši E. K. apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
27. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigdamas, kad ji yra per griežta bei neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose, taip pat motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nuteistojo asmenybę, jo veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai parinkdamas nuteistajam skiriamos bausmės rūšį, netinkamai nustatė jos dydį, todėl E. K paskirta bausmė yra per griežta.
28. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį BK 41 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamos bausmės paskirtis apima ne tik asmens nubaudimo, tačiau ir jo resocializacijos tikslus. Šią aplinkybę būtina įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui parenkant sankcijoje numatytą bausmės rūšį, bet ir nustatant jos dydį, kuris turi būti proporcingas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytai aplinkybių visumai, nesuabsoliutinant asmens padarytų veikų pobūdžio. Be to už nužudymą numatytos sankcijos riboms esant labai plačioms, kiekvienu atveju labai svarbus ir asmenybės įvertinimas.
29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, akcentavo nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes žmogaus gyvybei. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.
30. BK 59 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos alternatyvios aplinkybės, jog kaltininkas: 1) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; arba 2) padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Antroji aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir kt. Būtent savanoriški aktyvūs veiką padariusio asmens veiksmai padedant atskleisti nusikaltimo esmę šiuo atveju turi reikšmės sprendžiant apie šios lengvinančios aplinkybės buvimą. Tačiau šiuo atveju E. K. elgesyje tokie aktyvūs ir savalaikiai veiksmai, siekiant padėti išaiškinti jo padarytą nusikaltimą savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų visumos, nenustatyti. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų padėjęs išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie jo padarytą nusikaltimą, ir būtent dėl jo aktyvios pagalbos tyrimui būtų atskleista nusikalstama veika. Jis 2020 m. balandžio 17 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų jo namuose bei automobilyje radus kraujo pėdsakų, o apklausiamas pirmąjį kartą, taip pat bendraudamas su nužudytojo sutuoktine po įvykio, teigė nieko apie G. F. ir jo buvimo vietą nežinojęs. Tik vėlesnio tyrimo metu jis sutiko parodyti nužudytojo lavono buvimo vietą, tačiau ši aplinkybė, nors ir svarbi, vis tik nebuvo esminė, siekiant atskleisti įvykdytą nusikaltimą. Tai paneigia nuteistojo skunde dėstomus argumentus, todėl nėra pagrindo manyti, jog E. K. savo aktyviais savanoriškais veiksmais padėjo išaiškinti jo padarytą nusikaltimą, ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
31. Vis tik, vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali būti absoliučiu pagrindu asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios bausmės dydžių vidurkis. Nors nėra abejonių, kad nuteistojo įvykdytas nusikaltimas pagal savo pobūdį vertintinas itin neigiamai, o jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl didelio girtumo ar negalėjimo prisiminti nužudymo aplinkybių nelemia mažesnio nei rūšinis veikos pavojingumo, tačiau vis tik sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio, būtina įvertinti ne tik vykdytų nusikaltimų pobūdį, stadiją, pavojingumą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip jau minėta, svarbu atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumos nuteistajam paskirtos bausmės dydžio proporcingumo kontekste tinkamai neanalizavo. E. K. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas (teistumui išnykus), neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, jo artimieji giminaičiai dar vykstant baudžiamajam procesui atlygino dalį nukentėjusiosios V. F. patirtos neturtinės žalos (2 000 Eur). Nors ankstesnis teistumas, jį vertinant kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, E. K. apibūdina neigiamai, tačiau vis tik atsižvelgtina į tai, kad ankstesni jo teisei priešingi veiksmai nebuvo susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu (nuteistasis buvo teistas už vengimą išlaikyti vaiką). Objektyvių duomenų, kad nuteistajam būdingas smurtinio elgesio modelis, byloje nepateikta, o vien tai, kad keli ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti asmenys nurodė, jog E. K. ankstesnių išgertuvių metu yra vartojęs fizinį smurtą, nesant kitų šias aplinkybes patikimai patvirtinančių įrodymų, galimybės nuteistąjį vertinti kaip išimtinai neigiamai apibūdinamą asmenį nesudaro. Juo labiau, nuteistojo artimieji bei su juo tame pačiame daugiabutyje name gyvenę kaimynai jį apibūdino kaip draugišką, paslaugų asmenį, o žalingo alkoholio vartojimo, kuris sąlygotų dažnas nuteistojo teisei priešingo elgesio apraiškas, neužfiksuota. E. K. iki veikos padarymo buvo dirbantis (užsienyje), palaikė pozityvius socialinius ryšius su artimaisiais. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir dėl šios priežasties paskyrė nuteistajam bausmę, kuri yra per griežta ir neproporcinga, vertinant BK 41 straipsnio kontekste. Dėl šios priežasties nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina, nustatant jos dydį, mažesnį, tačiau artimą aptariamame straipsnyje numatytam šios rūšies bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.
Dėl nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos dydžio
32. Nesutikdamas su patenkinta civilinių ieškinių dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis prašo ją sumažinti teigdamas, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų santykiai su G. F. nebuvo labai artimi, o ir teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose.
33. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.
34. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose inkriminuojama BK 129 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, yra pakankamai gausi, tačiau dėl itin plataus spektro aplinkybių, kurias nustačius asmens veiksmai kvalifikuojami pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, asmenims nustatomų iki mirties padarytų sveikatos sutrikdymų masto ir pobūdžio, priteistinos minimalaus ir maksimalaus dydžio neturtinės žalos ribos nėra vienareikšmės. Analogiška situacija susiklosčiusi ir vertinant žuvusiojo motinai priteistos neturtinės žalos dydį nuteistojo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-487/2021. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nei faktinės bylos aplinkybės, nei nužudytajam padaryti sužalojimai, jų pobūdis, veikos padarymo aplinkybės nėra tapatūs ar savo esme panašūs aptartai situacijai ir dėl šios priežasties negali būti vertinami kaip pagrindas nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad sužalojus žmogų (be kita ko, ir jį nužudžius) priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Taigi teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
35. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais buvo nužudytas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. F. sutuoktinis, An. F. sūnus, o A. F.s tėvas. Civiliniuose ieškiniuose patirtą neturtinę žalą įvertinusios, atitinkamai, 120 000 Eur ir po 100 000 Eur, nukentėjusiosios akcentavo itin artimus ryšius su G. F.. V. F. nurodė, kad su sutuoktiniu santuokoje gyveno 21 metus, juos siejo glaudus emocinis ryšys, be to, jie vienas kitam padėdavo buityje, kartu leisdavo laisvalaikį, buvo vienas kitam ramstis dukrai išvykus mokytis kitame mieste. Patirtas didelis stresas trukdo nukentėjusiajai dirbti, ji patiria dvasinius išgyvenimus, sutriko jos emocinė sveikata. Be to, ji patyrė didelį stresą atpažindama sutuoktinio kūną. Nukentėjusioji A. F. nurodė esanti vienintelis vaikas šeimoje, ją su tėvu siejo glaudus, intensyvus emocinis, dvasinis ryšys, nuoširdus ir artimas bendravimas. Jie vienas kitam padėdavo, kartu leisdavo laisvą laiką. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sumažėjo jos bendravimas su aplinkiniais, sutriko emocinė būklė, o savaitė, kai reikėjo laukti, kol bus surastas paslėptas tėvo kūnas, buvo itin sukrečianti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad kaltininkas iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvo dirbantis, turi turto, į kurį bus galimybė nukreipti išieškojimą, tačiau turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino, nukentėjusiosioms V. F. ir A. F. nustatydamas po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš nukentėjusiajai V. F. priteistos žalos dydžio išskaičiuojant 2 000 Eur, kuriuos nuteistasis atlygino savanoriškai, o An. F. – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti
36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai ir teisingai įvertino nukentėjusiosioms kilusias sunkias pasekmes jų dvasinei bei emocinei gerovei, taip pat E. K. asmenybę bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. F. kūnas po nusikalstamos veikos įvykdymo buvo paslėptas nuteistajam jį užkasant ir buvo rastas nuo nužudytojo dingimo praėjus apie savaitei laiko. Ši aplinkybė neabejotinai didino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus ir sudarė pagrindą spręsti apie nuteistojo abejingą požiūrį į juos. Apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas nukentėjusiųjų ryšių su nužudytuoju tamprumą, tvirtino, kad jo ieškoti buvo pradėta tik kitą dieną, ir tai sąlygoja manymą, kad G. F. gyveno atskirą asmeninį gyvenimą. Pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. F. su dukra tarėsi dėl jo parvežimo, taigi A. F. neabejotinai rūpinosi tėvo saugumu grįžtant namo. Tiek ji, tiek nukentėjusioji V. F. kitą dieną po įvykio sistemingai ir aktyviai ieškojo nužudytojo, bendraujant su D. Č., pačiu nuteistuoju, siekiant G. F. buvimo vietą. Taigi vien tai, kad nukentėjusiosios pradėjo ieškoti sutuoktinio kitos dienos ryte po to, kai iki 22 val. G. F. į namus negrįžo, niekaip nesąlygoja vertinimo, kad jų ryšiai su nužudytuoju buvo abejotini ar nepakankamai glaudūs.
37. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos dydis nužudymo atveju (BK 129 straipsnio 1 dalis) siekia 30 000 Eur sutuoktiniui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018), 28 985 Eur vaikui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-696/2016), 50 000 Eur vienam iš tėvų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017). Šiuo atveju, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, fizinis smurtas nužudytojo atžvilgiu buvo panaudotas išgertuvių metu, taigi įtakos jam panaudoti turėjo išgertas alkoholio kiekis bei galimai menkavertė tokio smurto panaudojimo priežastis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nužudytojo kilo pastarajam išprovokavus. Aptartos bei pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad neturtinės žalos dydis, nustatytas nukentėjusiosioms V. F. ir A. F., turėtų būti mažinamas. Teismas, priimdamas sprendimus dėl šioms nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai individualizavo žalos dydį.
38. Vis tik, pagrindo pritarti skundžiamame nuosprendyje nužudytojo motinos An. F. nustatytam patirtos neturtinės žalos dydžiui nėra. Remiantis teismų formuojama praktika, pilnamečio žuvusio asmens tėvams įprastai priteisiamas mažesnis piniginės kompensacijos dydis. Tokia išvada (išskyrus tam tikras išimtis, kai konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir itin stiprūs netekties išgyvenimai) darytina atsižvelgiant į tai, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą susiformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio negalima spręsti, kad nukentėjusiosios An. F. patirta neturtinė žala buvo tiek reikšmingai didesnė nei kitų nukentėjusiųjų, kad sudarytų pagrindą ją įvertinti pinigine išraiška, nustatant apie trečdaliu didesnį nei kitų nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį. Neabejotina, kad nukentėjusiajai netekus vienintelio sūnaus, su kuriuo ją siejo glaudus ir intensyvus emocinis, dvasinis ryšys, nuoširdus ir artimas bendravimas, jos patirti dvasiniai išgyvenimai yra sunkūs, o pasekmių, jog jos prarastas ryšys su sūnumi nebus atkurtas, suvokimas turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichologinei būklei. Vis tik, be kita ko, įvertinus nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.), objektyvūs duomenys, jog kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje svyravimai, bėrimas veido, pėdų, blauzdų srityse, paūmėjęs kojų grybelis patikimai nepagrindžia šių somatinių sveikatos sutrikimų sąryšio su nukentėjusiosios patirtais emociniais bei dvasiniais išgyvenimais netekus sūnaus, kuris, nukentėjusiosios V. F. teigimu, apie 21 metus buvo sukūręs savo šeimą. Nukentėjusioji An. F. gyveno netoliese G. F. gyvenamosios vietos, jis ja rūpinosi ir lankė, tačiau vien suaugusio vaiko rūpestis atskirai gyvenančiais senyvo amžiaus tėvais negali sąlygoti šių artimųjų giminaičių reikšmingai didesnio nei nužudytojo šeimos narių patirtos neturtinės žalos dydžio, išreikšto pinigais. Taigi, atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje ginamos vertybės specifiką, nužudytajam padarytų sužalojimų mastą, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei įvertinant kaltininko elgesį po veikos padarymo bei tolesnio baudžiamojo proceso metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios An. F. neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje mažintinas iki 30 000 Eur.
39. Kartu pažymėtina, kad An. F. pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojo proceso metu, dar iki šio proceso pabaigos, ši nukentėjusioji mirė ((duomenys neskelbtini)). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškimu jos palikimą priėmė A. F. (7 t., b. l. 11), kuri nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat dalyvauja nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės procesiniu statusu.
40. Baudžiamajame procese civilinis ieškovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai: juridinis ir faktinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, jog byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Vis tik, remiantis teismų praktika, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą dėl artimojo mirties, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iki mirties vykstant teismo procesui, nukentėjusioji An. F., teikdama ieškinį, įrodinėjo savo patirtus išgyvenimus, netekties skausmą, nurodė su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes. Žuvusio asmens motina, būdama tiesioginė nukentėjusioji, kreipdamasi į teismą, tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią siekti atlyginimo už jai padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jos reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo buvo siekiama. Ji pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą iki galo. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2019 konstatavo, kad paveldėtojai tokiu atveju paveldi civilinio ieškovo apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš jo patirtos neturtinės žalos, o toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad mirusios nukentėjusiosios An. F. patirta neturtinė žala priteistina jos teisių perėmėjai, pagal pareiškimą priėmusiai palikimą A. F..
Dėl nukentėjusiosios A. F. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
42. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (12.36Mr) PT-6067, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios A. F. advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 430,38 Eur. Apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistasis, tačiau jame ginčijami civilinių ieškinių ir jų dydžio klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesais. Nukentėjusiosios A. F. atstovas dalyvavo procese, pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiosios poziciją apeliacinės instancijos teisme atstovavo ir teismo posėdžio metu (posėdžio trukmė 50 min.). Nors E. K. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė sprendžiant dėl nukentėjusiojo realiai patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo negali būti suabsoliutinama. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iki veikos padarymo nuteistasis vykdė darbo veiklą užsienyje, turi turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie itin sunkią nuteistojo finansinę padėtį nenustatyta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinio skundo dalis, susijusi su nukentėjusiosioms priteistu neturtinės žalos dydžiu, iš dalies tenkinama, be to, nukentėjusiosios atstovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, jį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodomos ir kitos nukentėjusiosios pateiktame atsiliepime, teismo posėdžio, kuris vyko nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, metu atstovas jokių naujų argumentų ar prašymų dėl įrodymų tyrimo nepateikė, iš esmės palaikė valstybinio kaltintojo poziciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai A. F. išlaidų dydis yra nepagrįstas ir neatitinka advokato atstovavimo apimties šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, iš nuteistojo valstybės naudai priteisiamos 300 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiosios A. F. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintų E. K. nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. įvykio metu jis, suduodamas smūgius G. F. (G. F.) į įvairias kūno vietas, padarė jam pjautinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne bei odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su penkto šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu. Taip pat patikslinti, kad E. K. nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė ne daugiau kaip šešiolika smūgių.
Nuteistajam E. K. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Nukentėjusiajai An. F. priteistos 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti, iš nuteistojo E. K. A. F. (kaip įpėdinei) priteisiant 30 000 Eu (trisdešimt tūkstančių eurų) An. F. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistojo E. K. valstybės naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiosios A. F. advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Nerijus Meilutis
Regina Pocienė