Teikimas Nr. T-453-610/2020

                                            Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01647-2012-5                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 9 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr.81/04-793 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam S. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose 5 kartus skatintas, Marijampolės pusiaukelės namuose – 1 kartą. Atlikdamas bausmę įgijo ožinių ir tiltinių kranu mašinisto, elektros įrenginių remontininko ir siuvėjo specialybes. Pataisos namuose dirbo ūkio skyriaus elektriku, laikotarpiu nuo 2016-12-29 iki 2017-03-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, šiuo metu dirba sveikatingumo centre ‚(duomenys neskelbtini), aplinkos priežiūros darbininku, asmens byloje yra pažyma, kad nuteistasis tęsia darbus Marijampolės sporto centre, nuo 2019-12-18 yra sudaręs sutartį su DNSB (duomenys neskelbtini), pagal kurią įdarbintas kiemo tvarkytoju. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pokalbio metu bendrauja noriai, turi giminaičių, palaiko ryšius su dėde. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 37 balai.

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 6 kartus. Tačiau pastebi, kad S. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose, į kuriuos perkeltas 2016-12-27, baustas 4 kartus. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. S. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Pastarasis nusikaltimas sunkesnis nei ankščiau įvykdyti nusikaltimai, pirmas tokio pobūdžio, tačiau nuteistasis vykdo smurtinius nusikaltimus sunkėjimo tvarka. Pagal pateiktą socialinio tyrimo išvadą rizika įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimus (HCR-20) išlieka vidutinė ir jeigu nuteistasis nespręs alkoholio vartojimo problemos, rizika augs. Nors nuteistasis pats pripažįsta, kad didžiausia jo problema yra alkoholio vartojimas, tačiau nuo 2019-11-17 nelanko „Anoniminių alkoholikų“ susirinkimo, kadangi nemato naudos, nors minėtos susirinkimo lankymas į „Intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui planus“ buvo įtrauktas ir kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis šiuo metu vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors S. V. nusikalstamo elgesio rizika yra žema 37 balai, tačiau nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2018-01-19, rizika padidėjo 2 balais. Balai pakito, kadangi nuosavybės teise nuteistajam šiuo metu priklauso pusė namo ir jam priklausančių pastatų, bet toje namo dalyje nėra patogumų: vandentiekio, kanalizacijos. Vertinant paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro 1 metus 4 mėnesius ir 20 dienų, todėl vertinama, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. V. teistas 2013-09-13 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012-12-30, bausmės pabaiga – 2021-12-30. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. V. anksčiau teistas 4 kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad konflikto metu tyčia mažiausiai penkis kartus smogdamas peiliu nuketėjusiajam į kairį žastą ir krūtinę, padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairio žasto srityje, tris durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje ir durtinę –pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio projekcijoje, su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdaplėvės ertmėje, dėl ko nukentėjusysis mirė. Šis nusikaltimas yra sunkesnis nei anksčiau įvykdyti. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistojo teigimu, nusikaltimo priežastis buvo alkoholio vartojimas, dėl ko neatsimena, ar jis padarė jam inkriminuotą nusikastam veiką. Nuteistasis pripažįsta, kad didžiausia jo problema – alkoholio vartojimas, tačiau nuo 2019-11-17 jis nelanko „Anoniminių alkoholikų“ susirinkimų, kurie įtraukti į individualų socialinės reabilitacijos planą.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, konfliktinėse situacijose yra naudojęs smurtą. Savitvarda silpnoka, ypač apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo mąstymas konkretokas, kiek stokoja lankstumo, gana kategoriškas. Rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą – vidutinė. Jei nespręs alkoholio vartojimo problemos, rizika augs. Nors nuteistasis dalyvauja prosacialioje veikloje, tačiau ji nevaidina svarbiausio vaidmens jo gyvenime. Jis žino dalyvavimo nenusikalstamoje veikloje privalumus, tačiau aktyviau įsitraukti vengia, pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja pasirinktinai. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, jog jis šiuo metu dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – turėjo alkoholio, nesilaikė plane numatyti išvykimo laiko, savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai 20 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati S. V. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nors S. V. nusikalstamo elgesio rizika yra žema 37 balai, tačiau nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2018-01-19, rizika padidėjo 2 balais. Balai pakito, kadangi nuosavybės teise nuteistajam šiuo metu priklauso pusė namo ir jam priklausančių pastatų, bet toje namo dalyje nėra patogumų: vandentiekio, kanalizacijos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-793 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. V..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-793 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                            Nerijus Brinevičius