ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties, sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ ieškinio atsakovui A. B. dėl darbuotojo reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas atmetimo, priėmimo klausimą. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alsveta“ pateikė ieškinį atsakovui A. B. dėl darbuotojo reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas atmetimo. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022  m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Alsveta“ 5 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbdavys (ieškovė), ginčydamas 5 000,00 Eur turtinio pobūdžio darbuotojo (atsakovo) reikalavimą, turėjo pareigą sumokėti 113,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau ieškovė to nepadarė, todėl įpareigojo sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4.       Teismas konstatavo, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka specialiųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų kalbai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, su juo sudaryta darbo sutartis buvo išversta į rusų kalbą, tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nemoka valstybinės kalbos. Todėl ieškovę įpareigojo teismui pateikti ieškinio ir visų jo priedų (kurie nėra išversti į rusų kalbą) vertimą į atsakovui suprantamą kalbą (rusų k.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Alsveta“ prašo pakeisti 2022 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, panaikinant jos dalį, kuria ieškovė įpareigota pateikti Darbo ginčų komisijos byloje esančių dokumentų ir Darbo ginčų komisijos sprendimo 2022 11 08 sprendimu (duomenys neskelbtini) vertimus į rusų kalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovė su ieškiniu pateikė Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – DGK) 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini). DGK po sprendimo priėmimo pateikė šio sprendimo kopiją ir atsakovui. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas nėra susipažinęs su DGK sprendimu ir DGK nagrinėto darbo ginčo bylos medžiaga. Remiantis ekonomiškumo principu, iš ieškovės nelogiška reikalauti atlikti beprasmių ir tuo pačiu brangių veiksmų, taip didinant ieškovės išlaidas ir faktiškai ribojant ieškovės teisę kreiptis į teismą. Ieškovė negali būti verčiama atlikti veiksmus už valstybės įgaliotą instituciją - DGK, tokiu būdu finansuojant valstybės įgaliotos institucijos DGK veiklą, paverčiant ieškovės nuosavybę valstybine. Ieškovė gali būti įpareigota atlikti valstybės įgaliotos institucijos dokumentų vertimus tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatyme.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškinio trūkumų

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). 

9.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

10.       CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).

12.       Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad atsakovas A. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, su juo sudaryta darbo sutartis buvo išversta į rusų kalbą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nemoka valstybinės kalbos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė tokius ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę teismui pateikti ieškinio ir visų jo priedų (kurie nėra išversti į rusų kalbą) vertimą į atsakovui suprantamą kalbą (rusų k.).

13.       Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę į rusų kalbą išversti būtent DGK byloje esančių dokumentų ir DGK sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai šių dokumentų neišskyrė, o nurodė išversti ieškinį bei jo priedus. Jeigu ieškovė tam tikrų priedų neturi ar jų išversti negali, turi teisę teismui pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl tam tikrų dokumentų pateikti negali. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė skundžiama nutartimi nustatytus trūkumus ištaisė ir jos ieškinys jau yra priimtas nagrinėti bei paskirtas teismo posėdis, todėl vertintina, kad dokumentų vertimo klausimas jau yra išspręstas ir tai nesudarė kliūties ieškovės ieškinį priimti. 

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022  m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė