Administracinė byla Nr. A-416-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 10-IL-7258 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2017 m.
2. Pareiškėja paaiškino, kad eina Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigas. Komisija 2018 m. balandžio 10 d. išvada Nr. 10-IL-7258 nepritarė jos tiesioginio vadovo įvertinimui tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinti „labai gerai“, tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, paliko esamą pareiginės algos koeficientą. Pareiškėja pažymėjo, kad, užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 113 punkte, jos tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 6 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-4032, kurioje tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino „labai gerai“ ir Komisijai suformulavo pasiūlymą nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) priede nustatytus pareiginės algos koeficientus.
3. Pareiškėja akcentavo, kad pokalbis tarp jos ir Komisijos truko vos 3 minutes, Komisija formaliai pasidomėjo jos įvykdytomis tarnybinėmis užduotimis, savigynos įskaita ir sportine veikla. Iš esmės, Komisija tiesioginio vadovo išvados dėl tarnybinės veiklos rezultatų, kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms nenagrinėjo. Pareiškėjos vertinimu, Komisija neatliko teisės aktais jai nustatytų veiksmų ir pažeidė Statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Pareiškėja dėstė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir manė, kad šie Komisijos pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.
4. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas manė, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 6 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TYV-4032 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ išdėstyti daugiau bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra individualizuojami pareiškėjos konkrečiu indėliu. Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai nurodyti abstrakčiai, nurodytos atliktos veiklos iš esmės yra susijusios su Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės veikla, neišskirta, koks buvo konkretus pareiškėjos indėlis atliekant šias veikas, taip pat nenurodyta, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėja įvykdė ir kokias viršijo.
6. 2018 m. vasario 6 d. užpildęs pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-4032, jos tiesioginis vadovas įvertino pareiškėjos veiklą per ataskaitinį laikotarpį „labai gerai“. Komisija, 2018 m. balandžio 10 d. įvertinusi pareiškėjos kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms per ataskaitinį laikotarpį, nusprendė siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui nepritarti pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimui ir siūlymui. Su Komisijos siūlymu Vilniaus AVPK viršininkas sutiko ir Komisijos posėdžio protokolą patvirtino. Pagal Statuto 25 straipsnio 22 dalį galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas.
7. Atsakovas manė, kad Komisija, nesutikdama su pareiškėjos tiesioginio vadovo siūlymu ir vertindama pareiškėjos 2017 metų tarnybinę veiklą „gerai“, veikė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi esamo teisinio reglamentavimo. Abejoti Komisijos sprendimo objektyvumu jokio pagrindo nebuvo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjos L. M. skundą tenkino. Panaikino Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 10-IL-7258 ir įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti L. M. tarnybinę veiklą už 2017 m.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 25 ir 26 straipsniuose bei Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos. Teismas vadovavosi Statuto 25 straipsnio 1, 6–12 ir 23 dalimis, Taisyklių 132–135 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 20–23 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių nuostatas, ir pažymėjo, kad byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog 2018 m. vasario 6 d. tiesioginis pareiškėjos vadovas, įvertinęs pareiškėjos užpildytą vertinimo anketą, surašė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 4 balais, bendras vertinimas išvadoje – „labai gerai“, tiesioginio pareiškėjos vadovo siūlymas – nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 21–22). Komisija, sudaryta Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 10-V-156, 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje, atlikusi Vilniaus AVPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-7258, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino ,,gerai“ ir pasiūlė palikti esamą koeficientą (b. l. 10). Vilniaus AVPK vadovas patvirtino 2018 m. balandžio 10 d. protokolą (b. l. 25).
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą dėl jos tarnybinės veiklos įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutiko su tuo, kaip Komisija įvertino tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jai suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 6 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TYV-4032 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodyta, kad pareiškėja turi: savarankiškai priimti ir reaguoti į policijos pajėgų vieneto moduliu gaunamus įvykius – rezultatai pasiekti. Virš 35 % savarankiškai priimta ir reaguota į įvykius per policijos pajėgų vieneto modulį; laikytis darbo drausmės, etikos normų ir subordinacijos reikalavimų bei būti lojali įstaigai – rezultatai pasiekti, tinkamai saugotas patikėtos materialinės vertybės ir ginkluotė. Dėl netinkamo elgesio ar tarnybinių pareigų atlikimo tarnybos metu ir laisvalaikiu pastabų negauta; kelti policijos kinologo ir asmeninę kvalifikaciją, pagal kompetenciją dalyvauti mokymuose – rezultatai pasiekti, savarankiškai kelta kvalifikacija ir pagal kompetenciją dalyvauta mokymuose; vykdyti korupcijos pasireiškimo užkardymą, Kaliningrado tranzito bei akcizinių prekių gabenimo ir prekybos kontrolę – rezultatai pasiekti, nuolat vykdyta numatyta kontrolė (b. l. 22). Pagrindinis vadovas konstatavo, kad pareigūnė įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjos tiesioginio vadovo 2017 metų tarnybinei veiklai suformuluotos užduotys ir jų įvykdymo vertinimo rodikliai iš esmės atitiko pareiškėjos užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai. Pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kuriai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, eismo priežiūrą, neatidėliotiną pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksmų. Tokios veiklos vykdymas priklauso nuo konkrečiu metu vykdomų pažeidimų, pateiktų skundų, pranešimų, patruliavimo metu iškilusių aplinkybių. Todėl pareiškėjos vykdomų užduočių tinkamo atlikimo vertinimas neturėtų remtis vien tik konkrečiais skaičiais išreikštu rezultatu, pavyzdžiui, kiek ir kokių administracinių nusižengimų ar baudžiamųjų veikų pareiškėja turėtų nustatyti per tam tikrą laikotarpį, kiek skundų išnagrinėti ir pan. Teismo vertinimu, siekiant tinkamo nurodytų funkcijų vykdymo įvertinimo, tiesioginis pareiškėjos vadovas 2018 m. vasario 6 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pagrįstai kaip vertinimo rodiklius nurodė, kad pareiškėja turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje, sugeba numatyti situacijos eigą į priekį, išlaiko darbų eiliškumą ir moka planuoti laiką, nustatydama prioritetus, sugeba operatyviai valdyti situaciją, nustatyti priežastis, užbaigia darbus net ir pasikeitus aplinkybėms, veiklos kokybė puiki, visada pasiekia gerų rezultatų racionaliomis sąnaudomis. Taigi teismas sprendė, kad tiesioginio vadovo 2017 metų tarnybinei veiklai suformuluoti užduočių įvykdymo vertinimo rodikliai atitiko pareiškėjos užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas, sudarė sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai.
14. Išklausęs Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. posėdžio garso įrašą, teismas nustatė, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję su tarnybinės veiklos rezultatais, vykdant nustatytas užduotis, ir savigynos įskaitos pavėluotu laikymu. Pareiškėja Komisijai atsakė, kad visi užsibrėžti uždaviniai įgyvendinti, detalizavo, kad surašė apie 100 protokolų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas sulaikė apie 60, iškvietimų aptarnavo apie 600, tarnybinį šunį panaudojo 100 kartų, turėjo atvejų su neakcizinių prekių gabenimu. Dėl savigynos įskaitos paaiškino, kad visus užsiėmimus lankė, laiku įskaitos nelaikė dėl dalyvavimo mokymuose arba kursuose. Problemų dėl fizinio pasirengimo neturi, atstovauja Vilniaus AVPK dziudo ir sambo varžybose. Po pareiškėjos paaiškinimų, Komisija pasiteiravo pareiškėjos, ar ji nemananti, kad savigynos įskaitos pavėluotas išlaikymas vertintinas kaip tikslo neįgyvendinimas. Pareiškėja sutiko, kad iš dalies gal ir taip. Patvirtino, kad šaudymas išlaikytas.
15. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus AVPK dirba 10 metų, yra kinologė. Visus tuos metus buvo vertinta labai gerai. Atstovauja Vilniaus AVPK dziudo ir sambo varžybose, užima 1–2 vietas. Teismas pažymėjo, kad išklausytas Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėja posėdžio metu detalizavo, kiek ir kokių užduočių yra atlikusi. Kaip minėta, pareiškėjos veiklos vykdymas priklauso nuo konkrečiu metu vykdomų pažeidimų, pateiktų skundų, pranešimų, patruliavimo metu iškilusių aplinkybių, todėl negalima remtis vien tik konkrečiais skaičiais išreikštu rezultatu. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad pareiškėja visas užduotis vykdė tinkamai, pritaikydama turimas žinias ir įgūdžius, operatyviai valdydama situaciją, numatydama jos eigą į priekį, veikloje išlaiko darbų eiliškumą ir moka planuoti laiką, moka nustatyti prioritetus, darbus visuomet užbaigia. Teismo vertinimu, pareiškėja pateikė pagrindimą, kad 2017 metais užsibrėžtus uždavinius įvykdė labai gerai, norimus rezultatus pasiekė. Teismo vertinimu, savigynos įskaitos pavėluotas išlaikymas pareiškėjos atveju neturėtų būti vertinamas kaip tam tikros užduoties neįvykdymas. Tiek Komisijos posėdžio garso įrašas, tiek teismo posėdyje pareiškėjos ir jos atstovės pateikti paaiškinimai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja yra aktyviai sportuojantis asmuo, savo pasiekimais dziudo ir sambo srityje garsina Vilniaus AVPK vardą. Aplinkybė, kad dėl užimtumo mokymuose pareiškėja negalėjo laikyti savigynos įskaitos nustatytu metu, neturėtų būti vertinama kaip atsakingumo neturėjimas ir nepakankamas pareiškėjos fizinis pasirengimas savigynos srityje. Kaip minėta, pareiškėja kultivuoja dziudo ir sambo sporto šakas, o tai vertintina kaip puikus fizinis pasirengimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją galima charakterizuoti kaip aktyvų, atsakingą, dėmesingą ir pareigingą asmenį.
16. Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad Komisija, 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, pažeidė Taisyklių 132.1, 133 bei 134 punktų reikalavimus ir pareigūnės tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko netinkamai. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad Išvada yra nepagrįsta, todėl naikintina kaip neteisėta, o Komisija įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2017 metus.
III.
17. Atsakovas Vilniaus AVPK (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Komisija, nesutikdama su pareiškėjos tiesioginio vadovo siūlymu ir vertindama pareiškėjos 2017 m. tarnybinę veiklą „gerai“ veikė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi esamo teisinio reguliavimo. Abejoti Komisijos objektyvumu jokio pagrindo nebuvo. Atsakovas akcentuoja, kad vertinimas „labai gerai“ yra tam tikras absoliutas, kai visus numatytus kriterijus atitinkantis pareigūnas įgyja teisę į aukštesnes pareigas, aukštesnio pareiginės algos koeficiento nustatymą ar vienkartinę piniginę išmoką, visi šie būdai susiję su policijos įstaigos darbo užmokesčio fondo papildomomis lėšomis, todėl ypač svarbu kiekvieno pareigūno veiklą įvertinti objektyviai.
17.2. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, kaip ir jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-799/2014). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija pažeidė Taisyklių 132.1, 133 bei 134 punktų reikalavimus ir tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko netinkamai, yra nepagrįsta.
17.3. Pagal Statuto 25 straipsnio ir VTĮ 22 straipsnio nuostatas tiesioginio vadovo išvada yra procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu vertinimo komisija atlieka valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Atsižvelgdamas į vertinimo komisijos išvadą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010), taip pat vertinimo komisijos išvada (pvz., 2011 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-208/2011; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010) yra procedūriniai dokumentai ir jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Taigi Komisijos sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Pareiškėjos įvertinimas „gerai“ ir Komisijos siūlymas palikti pareiškėjai turimą pareiginės algos koeficientą yra rekomendacinio pobūdžio. Tik į pareigas priimančio asmens sprendimas laikytinas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, ir galėtų būti nagrinėjamas teisme.
18. Pareiškėja L. M. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas netinkamai traktuoja teismo sprendimo motyvus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų matyti, kad teismas įvertino, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Atsakovas abstrakčiai nurodo nesutinkantis su teismo vertinimu, kad Komisija pažeidė Taisyklių 132.1, 133, 134 punktus, tačiau to nepagrindžia jokiais argumentais. Pareiškėja akcentuoja, kad Komisijos posėdžio metu tarp jos ir Komisijos vyko pokalbis, kuris truko 3 min. ir kurio metu Komisija formaliai pasidomėjo įvykdytomis užduotimis, savigynos įskaita ir pareiškėjos sportine veikla, tačiau tiesioginio vadovo išvados dėl tarnybinės veiklos rezultatų, kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms nenagrinėjo, kas laikytina esminiais procedūriniais pažeidimais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip faktinė aplinkybė, jog savigyną pareiškėja išlaikė pavėluotai, lėmė pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą pagal kiekvieną iš Taisyklių 5 priede numatytų elementų bei suformuotų užduočių rezultatus.
20. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 16 dalimi, vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija tokiu atveju pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui neteikia jokio pasiūlymo. Nagrinėjamu atveju Komisija neteikė jokio pasiūlymo pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Komisijos išvadoje ir būtent ji sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Atsakovas nepagrįstai remiasi Statuto 25 straipsnio 22 dalimi, nes vertinimo komisija teikia siūlymus vadovui priimti galutinį sprendimą tik tais atvejais, kai pareigūnas įvertinamas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad Komisija pažeidė Taisyklių 132.1, 133 bei 134 punktų reikalavimus (nutarties 17.2 p.), taip pat teigiama, jog Komisijos sprendimas nėra galutinis, kuriuo užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra (nutarties 17.3 p.), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas ir turi būti panaikintas, o skundas atmestas.
23. Nutarties 22 punkte minimas ginčo reguliavimas buvo toks (galiojęs Komisijos Išvados surašymo metu):
24. „132. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima:
132.1. pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 132.2. pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 132.3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 132.4. vertinimo komisijos išvados surašymą.
25. 133. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis.
26. 134. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. <...> “.
27. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ką tik pacituotų teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, jog Komisija nepagrindė, kodėl nesutiko su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir ši teismo išvada atsakovo iš principo apeliaciniame skunde nebuvo paneigta.
28. Nėra ginčo dėl to, jog Komisija veikė savo kompetencijos ribose bei disputo dėl valdžių padalijimo (nutarties 17.1 ir 17.2 p.). Esminė aplinkybė yra ta, kad Komisija turėjo konkrečiai bei aiškiai įvardyti priežastis, dėl ko nesutinkama su tiesioginio vadovo vertinimu.
29. Statuto 25 straipsnyje ir Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veikla, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti viešojo administravimo sistemos subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
30. Iš byloje esančios medžiagos neaišku, kokie buvo konkretūs Komisijos narių motyvai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti gerai, o ne labai gerai. Apeliacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra abstrakti, bendrinio pobūdžio, dėl to nepakankama pagrįsti išvadai, kad Komisija atliko visapusišką ir objektyvų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą Išvadą. Aplinkybės, kad Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Todėl konstatuoti Taisyklių pažeidimai pripažintini pagrįstais.
31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nustatytų duomenų pakako teismui pagrįstai konstatuoti, kad Komisijos Išvada yra nepagrįsta, todėl vertinimas turi būti atliktas iš naujo.
32. Dėl vertinimo komisijos išvados apskundimo teisinės galimybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra pažymėjęs, kad vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, tai yra tuomet, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui Vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui Vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631). Bylą tikrinanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo šios praktikos.
33. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius